- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-109-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01056-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė (pirm.), Marius Dobrovolskis, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- UAB „Palangos butų ūkis“
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Palangos komunalinis ūkis“
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-109-730/2015
2015 m. vasario 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erinijos Kazlauskienės, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Palangos komunalinis ūkis“, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams E. Č., R. L., L. Š., S. V., I. P., E. P., S. M., R. S., A. S., R. S., Z. S., R. D., J. D., S. J., K. B. dėl 2013-11-28 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-1213 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2013-11-28 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1-1213 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo , (duomenys neskelbtini) administratoriumi“, atstatyti ieškovui UAB „Palangos butų ūkis“ daugiabučio gyvenamojo namo , (duomenys neskelbtini) administratoriaus teises pagal 2004-08-23 Palangos m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-4.1-549, 2 punktą ir 33 punktą Paaiškino, kad atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos įsakymas, kuriuo buvo pakeistas namo (duomenys neskelbtini), administratorius, yra neteisėtas, nes namo , (duomenys neskelbtini) savininkų susirinkimas surengtas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktus, be teisinio pagrindo. Mano, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija turėjo pavesti susirinkimą surengti ieškovui UAB „Palangos butų ūkis“, todėl surengusi susirinkimą, Palangos miesto savivaldybės administracija pažeidė namo (duomenys neskelbtini)balsavimo organizavimo tvarką, viršijo savo įgalinimus, todėl pagal neteisėto balsavimo rezultatus priimtas įsakymas dėl namo , administratoriaus (duomenys neskelbtini)pakeitimo, yra naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-09-15 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Palangos butų ūkis“ 87,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija iš esmės nepažeidė , namo (duomenys neskelbtini)gyventojų, susirinkimo sušaukimo tvarkos. Teismas laikė, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą padėti įgyvendinti privačių asmenų teisę pasirinkti (pakeisti) namo administratorių, kai tokią valią išreiškia daugiabučio namo savininkai (gyventojai). Pažymėjo, kad ieškovui UAB „Palangos butų ūkis“ tai pat numatyta teisė butų savininkams padėti įgyvendinti teisę pasirinkti bendro naudojimo patalpų turto administratorių, tačiau teismui nepateikta jokių faktinių duomenų, dėl kurių ieškovas UAB „Palangos butų ūkis“ šia teise nepasinaudojo. Ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ argumentą, kad atsakovė Palangos m. savivaldybės administracija turėjo tik teisę pavesti savininkų susirinkimo organizavimą ieškovui UAB „Palangos butų ūkis“ laikė nepagrįstu, nes ieškovė UAB „Palangos butų ūkis“ pati turėjo teisę ir net pareigą, būdama namo administratoriumi, padėti gyventi namo patalpų savininkams savo teises dėl namo(duomenys neskelbtini) administravimo. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti namo , bendrasavininkų sprendimu dėl namo administratoriaus pakeitimo, susirinkimo sprendimas nėra panaikintas, pakeistas ar atšauktas. Tretieji asmenys S. V., I. P. ir trečiojo asmens R. L. atstovė O. T. veikdami savo ir kitų bendrasavininkų namo , (duomenys neskelbtini) buto savininkų, vardu, teismo posėdžio metu patvirtino daugumos savininkų apsisprendimą ir sprendimą pakeisti namo administratorių iš UAB „Palangos butų ūkis“ į UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Be to, teismui pateiktas daugumos gyventojų atsiliepimas į ieškinį, taip pat, patvirtina šių asmenų susirinkimo sprendimo teisėtumą ir tikrumą. Formaliais pagrindais panaikinus ginčijamą įsakymą, pasekmės kils daugiabučio namo butų ir bendro naudojimo patalpų savininkams, tokiu būdu iš esmės bus pasikėsinta į jų teisėtus lūkesčius nuspręsti dėl namo administratoriaus. Ieškovas UAB „Palangos butų ūkis“ neginčija namo (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimo nutarimo, todėl nutarimas yra teisėtas, o jo pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas, laikytinas teisingu, ieškovo, kaip juridinio asmens, ekonominiai interesai ir lūkesčiai, negali būti pagrindu įtakoti butų savininkų sprendimus pasirinkti turto administratorių. Nurodė, kad netenkinant reikalavimo panaikinti kaip neteisėtą, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-28 įsakymą Nr. A1-1213 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini) nėra pagrindo ir kito reikalavimo - atkurti ieškovui UAB „Palangos butų ūkis“ teisę administruoti daugiabučius namus pagal Palangos m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-08-23 įsakymą Nr. A1-4.1.-549.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-09-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1.Teismas nepagrįstai nevertino ir nenagrinėjo atsakovo veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių teisės normų kontekste, nes ginčijamas įsakymas yra administracinis aktas. Atsakovė, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, pažeidė įstatymo viršenybės principą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis).
2. Tam, kad atsakovė galėtų įgyvendinti savo viešojo administravimo funkcijas – organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą bei jo pagrindu priimti ginčijamą įsakymą, tokie jos įgalinimai turėjo būti numatyti įstatyme ir priimtas įsakymas turėjo būti pagrįstas atitinkamomis įstatymo ar kitų norminių teisės aktų nuostatomis.
3. Savininkų valia buvo išreikšta, pažeidžiant įstatymo nuostatas. Kiekvienas, įgyvendindamas savo subjektinę teisę pasirinkti bendro naudojimo patalpų administratorių bei atsakovė, organizuodama tokios teisės įgyvendinimą, privalo laikytis tokios teisės įgyvendinimą nusakančių taisyklių.
4. Tam, kad atsakovė galėtų organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą bei jo pagrindu priimti ginčijamą įsakymą, tokie jos įgaliojimai turėjo būti numatyti įstatyme arba priimtas įsakymas turėjo būti pagrįstas atitinkamomis įstatymo ar kitų norminių teisės aktų nuostatomis. Atsakovė balsavimą raštu suorganizavo savavališkai, be jokio teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nepagrįstai nesivadovavo 2001-05-23 įsakymu Nr. 603 patvirtintais „Pavyzdiniais butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais“, kuriuose nurodyta, kad balsavimas raštu turi būti šaukiamas ne atsakovės, o paties namo administratoriaus. Taip pat mano, kad teismas netinkamai pritaikė Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, nes jos taip pat nesuteikia teisės savivaldybės vykdomajai institucijai organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo keitimo, o šiam neįvykus ir balsavimo raštu. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, neaišku, kokiu pagrindu atsakovė organizavo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu bei priėmė ginčijamą sprendimą.
6. Administratoriaus pakeitimas turi būti vykdomas pagal nustatytą tvarką. Jeigu atsakovė ėmėsi tokių veiksmų, tai turėjo vadovautis Administratoriaus skyrimo aprašu, kuris numato specialias administratoriaus atrinkimo procedūras ir šio aprašo nesilaikymas, pasak apeliantės, negali būti laikomas tik formaliu pažeidimu.
7. Atsakovė tokiu atveju privalėjo pateikti asmenų, pretenduojančių teikti administravimo paslaugas sąrašą. Atsakovė pateikė tik vieną kandidatūrą – savo kontroliuojamą bendrovę UAB „Palangos komunalinis ūkis“, ir taip užsigarantavo sau konkurencijos nebuvimą bei nesuteikė gyventojams pasirinkimo teisės.
8. Atsakovė, nepavesdama apeliantei nei organizuoti susirinkimo, nei balsavimo raštu bei tikslingai pasiūlydama tik vieną pretendentą ir vėliau priimdama 2014-04-03 įsakymą, viršijo savo įgaliojimus ir taip pažeidė apeliantės teises ir teisėtus lūkesčius dėl jų vykdomos veiklos. Tokie atsakovės veiksmai trikdo ieškovės ūkinę–komercinę veiklą, bet kokį jos stabilumą. Mano, kad atsakovės neteisėtas veikimas dėl administratoriaus pakeitimo negali būti laikomas norma, nes teisinis reguliavimas netektų prasmės ir pažeistų teisių gynyba taptų neįmanoma.
9. Buvo pažeistos imperatyvios teisės normos apie bylą informuojant trečiuosius asmenis. Mano, kad tretiesiems asmenims teismas apie bylą pranešė viešuoju būdu nepagrįstai, nes taip galima pranešti tik tuo atveju, kuomet nėra galimybės paskirti kuratorių. Mano, kad netinkamas trečiojo asmens informavimas apie bylą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Be to, nurodė, kad teismas pažeidė ir CPK 117 straipsnio nuostatas – tretiesiems asmenims tik vieną kartą ieškinį išsiuntė registruotu paštu, kitais galimais būdais dokumentų nebandė įteikti, taip dalis byloje dalyvaujančių asmenų faktiškai nebuvo informuoti apie bylą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad savininkų sprendimas yra galiojantis, neapskųstas ir nepanaikintas, todėl ieškovė jo kritikuoti negali. Pažymėjo, kad formalūs procedūrų pažeidimai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus nutarimus. Nesutinka su apeliantės teiginiu, jog kaip esminiu aktu reikia remtis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 12¹ punktu. Nurodė, kad Seimas, atsižvelgdamas į masiškus gyventojų skundus, 2012-05-10 įsakymu Nr. XI-2005 nuo 2013-01-01 suteikė savivaldybių vykdomosioms institucijoms teisę savininkų prašymu šaukti susirinkimus, o nurodytas Pavyzdinių nuostatų 12¹ punktas liko nepakeistas. Be to, pažymėjo, jog savininkai renkasi administratorių kokį nori, todėl motyvai dėl konkurencijos yra nepagrįsti. Ieškovė yra tik administravimo paslaugų tiekėja, o butų savininkai turi išimtinę teisę spręsti, kas administruos jų privatų turtą. Teismo sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas, atitinka protingumo ir kitus civilinės teisės principus.
Tretieji asmenys UAB „Palangos komunalinis ūkis“, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai R. L., E. P., S. M., S. J., R. D. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad paslaugos teikėjas negali ignoruoti savininkų valios pakeisti namo administratorių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2013-11-28 priimto įsakymo, kuriuo pakeistas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorius, teisėtumo ir pagrįstumo.
Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-28 įsakymu Nr. A1-1213 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pakeistas gyvenamojo namo administratorius ieškovas UAB „Palangos butų ūkis“ į trečiąjį asmenį UAB „Palangos komunalinis ūkis“ (b.l. 61). Nustatyta, kad įsakymas priimtas 2013-11-23 daugiabučio namo , (duomenys neskelbtini)patalpų savininkų susirinkimo nutarimo pagrindu pakeisti namo administratorių (b.l. 62, 63). Susirinkimą organizavo atsakovė Palangos m. savivaldybės administracija pagal 2013-11-05 daugiabučio namo , (duomenys neskelbtini) daugumos savininkų prašymą (b.l. 65).
Apeliantė motyvuoja, kad atsakovė priimdama 2013-11-28 įsakymą veikė kaip viešojo administravimo subjektas bei pažeidė įstatymo viršenybės principą, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių teisės nuostatų kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ginčija Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą įsakymą, kuriuo iš esmės buvo pakeistas daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės administratorius ir ieškovė įpareigota perduoti naujam administratoriui daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, nepanaudotas sukauptas lėšas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, teisės aktuose nustatytus daugiabučio namo statybos ir (ar) techninės inventorizacijos dokumentus, techninės priežiūros, daugiabučiam namui ar keliems daugiabučiams namams priskirto žemės sklypo ir kitus su daugiabučiu namu susijusius dokumentus, sutartis, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto atnaujinimo darbų metinius ir ilgalaikius planus. Ginčijamas įsakymas priimtas savivaldos institucijai įgyvendinant CK 4.84 straipsnyje numatytus įgaliojimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nustatymu bei turto administratoriaus skyrimu, ir juo yra keičiami turto administravimo teisiniai santykiai. Kadangi turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą bei vertindamas atsakovės priimto įstatymo teisėtumą, taikė CK 4.84 ir 4.85 straipsnių nuostatas ir nevertino atsakovės veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių teisės nuostatų kontekste.
Apeliantė motyvuoja, kad atsakovė, nepavesdama ieškovei organizuoti daugiabučio savininkų balsavimo raštu, gavusi daugiabučio savininkų prašymą ir pati suorganizavusi balsavimą raštu bei priimdama ginčijamą įsakymą, viršijo savo įgaliojimus, pažeidė ieškovės teises ir toks įsakymas negali būti laikomas teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį laikė teisėtu ir jo nepanaikino. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 straipsnio 3, 4 dalys). Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 dalis butų ir kitų patalpų savininkų. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai (CK 4.85 straipsnio 4, 5, 7 dalys). Balsavimo raštu tvarka nustatyta LR aplinkos ministro 2012-10-31 įsakymu Nr. D1-895 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ypatingai svarbus pats civilinių teisinių santykių pobūdis, t. y. gyvenamojo namo butų savininkai per administratorių, kaip atstovą, įgyvendina namo bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės teises, todėl šalis sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, ir šio elemento santykyje išlaikymą užtikrina būtent savininkams suteikta teisė bet kada pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 straipsnio 4 dalis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju padaryti procedūriniai pažeidimai neturi esminės reikšmės ir nepaneigia savininkų aiškiai išreikštos valios dėl administratoriaus pakeitimo. Taigi darytina išvada, kad atsakovė turėjo pagrindą pakeisti administratorių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovės priimtas įsakymas yra teisėtas ir pagrindo jo naikinti nėra.
Apeliantė motyvuoja, jog LR Vyriausybės 2001-05-23 įsakymu Nr. 603 patvirtintuose Pavyzdiniuose butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose (toliau – Pavyzdiniai nuostatai) nurodyta, jog savivaldybės administracijos direktorius paveda susirinkimą organizuoti administratoriui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994-01-19 nutarime pažymėjo, kad įstatymas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleistas pirminis teisinis aktas, išreiškiantis įstatymo leidėjo valią ir turintis aukščiausiąją teisinę galią. Todėl įstatymas gali būti pakeistas arba jo galiojimas gali būti panaikintas ne kitaip, kaip išleidus kitą įstatymą arba Konstituciniam Teismui pripažinus jį prieštaraujančiu Konstitucijai. Visi kiti teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti, t. y. turi būti poįstatyminiai. Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002-08-21 nutarimas). Konstitucinio Teismo 2005-12-12 nutarime pabrėžta, kad įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas. Teisės aktų projektų rengėjai, esant neaiškioms įstatymo nuostatoms, mėgina įstatymo nuostatas interpretuoti ir aiškinti poįstatyminiuose teisės aktuose, o tai neatitinka Konstitucinio Teismo praktikos. Įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2006-11-13 nutarimas). Taigi Civilinio kodekso nuostatos turi prioritetą prieš poįstatyminius aktus ir Civilinio kodekso aiškinimo ir taikymo negali keisti Vyriausybės atstovas ar Aplinkos ministerija, atsakovė pagrįstai vadovavosi įstatymu, kuris turi aukštesnę galią nei Pavyzdiniai nuostatai.
Apeliantė skunde motyvavo ir tuo, kad atsakovė butų ir kitų patalpų savininkams pasiūlė tik vieną naujo administratoriaus kandidatūrą. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad padaryti pažeidimai laikytini formaliais ir nesudarančiais pagrindo nuginčyti savininkų išreikštą valią, nes tai prieštarautų protingumo, teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis), pažeistų butų savininkų teisę nuspręsti, kam pavesti bendrojo naudojimo objektų administravimą. Atsakovė, gavusi daugiabučio gyvenamojo namo savininkų 2013-11-28 prašymą, kuriame aiškiai išreikšta daugumos jų valia dėl administratoriaus pakeitimo, ir įgyvendinama jai CK 4.85 straipsnyje numatytus įgaliojimus, pagrįstai suorganizavo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ir įgyvendindama jų valią priėmė įsakymą dėl administratoriaus pakeitimo. Todėl įsakymo naikinimas dėl formalių procedūrinių trūkumų būtų neproporcinga priemonė, nes būtų paneigta butų savininkų besąlyginė teisė pasirinkti bendro naudojimo objektų administratorių. Savo valią butų ir patalpų savininkai išreiškė balsavimo biuleteniuose, juose aiškiai išreikšta jų valia keisti namo administratorių. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė turėjo pagrindą pakeisti administratorių, todėl atsakovės priimtas įsakymas yra teisėtas ir pagrindo jo naikinti nėra.
Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai pripažino butų ir kitų savininkų interesus prioritetiniais ir neatsižvelgė į ieškovės teisėtus lūkesčius bei interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad daugiabučių butų savininkų teisė pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių yra besąlyginė, todėl būtent savininkai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos (CK 4.37, 4.75 straipsniai), turi teisę nuspręsti, kas administruos jų bendro naudojimo objektus, neatsižvelgdami į administratoriaus turtinius ekonominius interesus, kurie negali daryti įtakos bei varžyti savininkų sprendimus pasirenkant turto administratorių (CK 4.48 straipsnio 2 dalis).
Apeliaciniame skunde apeliantė motyvuoja, jog tretieji asmenys nebuvo tinkamai informuoti apie procesą, nes teismas neišnaudojo visų galimybių įteikti procesinių dokumentų kitais įstatyme numatytais būdais. Be to, apeliantė, kaip absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą nurodo CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą sudaro tie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014-04-07 nutartimi į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiaisiais asmenimis daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai, 2014-06-11 gautas atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodyta, kad su ieškiniu nesutinka, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l. 117), taigi nepagrįstas apeliantės teiginys, kad tretieji asmenys nebuvo tinkamai informuoti apie procesą. Be to, tretieji asmenys nėra pateikę apeliacinio skundo, tai yra, nesiremia apeliantas nurodyta aplinkybe.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.