Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-12-10 · Administracinė byla Nr. A-492-2214-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-01-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-12-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-10
Bylos Nr.
A-492-2214-12
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00382-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
A. K. L.
Atsakovas
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui
Administracinė byla Nr. A492-2214/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00382-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. L. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo administracinėje byloje Nr. A492-2214/2012 pagal pareiškėjo A. K. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. L. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas A. K. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 3–5) ir patikslintu skundu (b. l. 20–22) prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Klaipėdos teritorinio padalinio 2011 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. (12.14)SKC-224 ir įpareigoti Departamento Klaipėdos teritorinį padalinį išduoti pareiškėjui specialiuosius paveldosaugos reikalavimus nesudėtingo statinio, esančio Skruzdynės g. (duomenys neskelbtini), Neringa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai (atstatymui po gaisro).

Nurodė, kad turėdamas Klaipėdos apskrities viršininko sutikimą, jis rekonstravo negyvenamąsias patalpas, esančias Skruzdynės g. (duomenys neskelbtini), Neringoje, tačiau nukrypo nuo išduoto statybos projekto, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu buvo įpareigotas panaikinti savavališkos statybos padarinius bei nugriauti minėtu adresu esančius pastatus. Pažymėjo, jog remdamasis nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio nuostatomis, siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališką statybą. Teigė, kad Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys nepagrįstai atsisakė išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ir be teisėto pagrindo atėmė Statybos įstatyme numatytą galimybę įteisinti savavališkas statybas. Pažymėjo, jog vykdomoji byla Nr. 75-1052/09 dėl savavališkos statybos padarinių panaikinimo bei pastatų nugriovimo yra sustabdyta.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 30–31) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašė juos atmesti.

Nurodė, kad 2009 m. gegužės 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas panaikinti savavališkos statybos padarinius bei nugriauti neteisėtai pastatytą statinį, buvo priimtas iki 2010 m. spalio 1 d. Statybos įstatymo nuostatų, leidžiančių įteisinti savavališką statybą, įsigaliojimo. Atsakovas pažymėjo, jog net ir šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis numato, kad teismas savo sprendimu gali arba leisti parengti projektą ir įteisinti savavališką statybą, arba įpareigoti asmenį nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai tvirtina turintis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimą atlikti rekonstrukcijos darbus, nes minėtas sutikimas yra duotas dėl gyvenamosios paskirties statinio adresu Skruzdynės g. (duomenys neskelbtini), Neringoje, bet ne dėl ūkinio pastato, esančio Skruzdynės g. (duomenys neskelbtini), Neringoje. Tvirtino, kad remiantis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269), teritorija, esanti adresu Skruzdynės g. (duomenys neskelbtini), Neringa, patenka į XVII kompleksinės tvarkymo programos „Senoji girininkija ir Tomo Mano namelio aplinka“ reglamento ribą, todėl pastatai Skruzdynės g. (duomenys neskelbtini), Neringoje, gali būti tik konservuotini, restauruotini, visiškai išsaugant autentiškus elementus ir išvaizdą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 20 d. sprendimu (b. l. 63–65) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad buvo pripažinta, jog ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Skruzdynės g. (duomenys neskelbtini), Neringoje, statyba yra savavališka, jos padariniai turi būti pašalinti 2009 m. gegužės 25 d. teismo sprendime nurodytu būdu, nes ginčo teritorijoje savavališko statinio rekonstravimas negalimas.

II.

Pareiškėjas A. K. L. padavė apeliacinį skundą (b. l. 68–70), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimo vykdymą.

Nurodo, kad nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo procesui užsitęsus, o galiausiai patenkinus šį skundą, pareiškėjui palankaus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas – t. y. pareiškėjui priklausantis namas bus nugriautas, padaryta žala taps nepataisoma.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2012 m. vasario 28 d. buvo gautas pareiškėjo A. K. L. prašymas, kuriame papildomai pažymima, kad 2012 m. vasario 28 d. iš Lietuvos televizijos ryto žinių pranešimo pareiškėjas sužinojo, kad jo namas griaunamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Prašymas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, paprastai turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-496/2006, AS15-622/2006, AS16-528/2007, AS444-244/2008).

Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimo vykdymą. Pagal prašymo turinį akivaizdu, kad pareiškėjas iš esmės prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu už akių buvo tenkintas ieškovo Klaipėdos viršininko administracijos ieškinys atsakovui A. L. ir jis įpareigotas panaikinti savavališkos statybos padarinius bei nugriauti savavališkai pastatytus pastatus, adresu Skruzdynės g. (duomenys neskelbtini), Neringoje, bei sutvarkyti statybvietę per 40 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti statinius atsakovo lėšomis ir išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (b. l. 49–50). Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. L. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutarė jo netenkinti ir palikti galioti 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą už akių (b. l. 51–52). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi atmetė A. K. L. atskirąjį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 53–55). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimas, kurio vykdymą prašo sustabdyti pareiškėjas, yra įsiteisėjęs. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra prasidėjęs šio sprendimo priverstinio vykdymo procesas (b. l. 12–13).

Šioje administracinėje byloje pareiškėjas yra iniciavęs ginčą dėl Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2011 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. (12.14)SKC-224 (b. l. 14), kuriuo nuspręsta pareiškėjui neišduoti specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo. Skundu pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Departamento Klaipėdos teritorinį padalinį išduoti pareiškėjui specialiuosius paveldosaugos reikalavimus nesudėtingo statinio, esančio Skruzdynės g. (duomenys neskelbtini), Neringa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai (atstatymui po gaisro). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusiomis Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti ginčo pastatų, kuriuos buvo įpareigotas nugriauti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu, savavališką statybą. Tokiu būdu šioje administracinėje byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjo galimybės, įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai, įteisinti savavališką statybą, kurios padarinius pašalinti pareiškėjas yra įpareigotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Preliminariai įvertinusi šioje bylos stadijoje byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų akivaizdų faktinį ginčijamo akto nepagrįstumą ir patvirtintų pareiškėjo galimybę įteisinti statybą, kuri įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta savavališka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas siekia rekonstruoti, kaip jis teigia, sudegusį statinį, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, koks buvo šis pastatas iki gaisro ir po jo, iš byloje esančios naujo statinio projektinės medžiagos neįmanoma nustatyti, kad planuojamas atstatyti statinys yra toks pats, koks buvo iki gaisro. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šioje byloje taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, į faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. K. L. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRičardas PiličiauskasDainius RaižysVirginija Volskienė