Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tauralaukio namai“ atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Č. ir T. M. ieškinį atsakovei UAB „Tauralaukio namai“ dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2020-09-28 priėmė preliminarų sprendimą, juo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovui T. M. 2005,00 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 2005,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2020-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovės ieškovei V. Č. 2005,00 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 2005,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2020-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 83,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė teismui pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir 2020-09-28 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų preliminaraus sprendimo, prašo panaikinti 2020-09-28 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų preliminarų sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti arba tuo atveju, jeigu teismas nutartų tenkinti ieškovų ieškinį atsakovei, sumažinti ieškovų reikalaujamas priteisti aiškiai per dideles netesybas iki racionalaus dydžio bei procesines palūkanas iki 5 procentų dydžio. Nurodė, kad ieškovų reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi šalys nėra susitarusios ir nėra detalizuota delspinigių suma. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad atsakovė visiškai nevykdo savo įsipareigojimų ir kad priede nurodyti darbai nėra atlikti iki šiol, nes dalis darbų iš esmės buvo atlikti, ieškovai dėl jų nereikalauja delspinigių. Ieškovai nepagrįstai skaičiuoja delspinigius ir už nepilnai atliktus stogo apšiltinimo darbus antrame aukšte, nes ieškovai, atlikdami vidaus apdailos darbus, kartu atliko ir šį darbą, kurio atsakovė nebeturi galimybės įvykdyti. Mano, kad sutartyje nustatytos netesybos yra akivaizdžiai per didelės, todėl yra pagrindas jas mažinti, kadangi dėl pasaulinės pandemijos sulėtėjo nekilno­jamojo turto pirkimas-pardavimas, kuriuo ir verčiasi atsakovė, o šios veiklos pajamas sudaro apyvartinės atsakovės lėšos, todėl sulėtėjus (tiksliau visiškai sustojus) turto perleidimo procesams, atsakovė susidūrė su laikinu apyvartinių lėšų trūkumu. Ieškovai nepatyrė tokio dydžio nuostolių, kuriuos prašoma padengti netesybomis, todėl netesybų dydis turėtų būti mažinamas. Ieškovų reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas yra nepagrįstas, kadangi tokio dydžio procesinės palūkanos mokamos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys.

Ieškovas T. M. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas keistinas, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2020-03-31 ieškovai su atsakove sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovams lygiomis dalimis: 133/3200 dalis žemės sklypo ir gyvenamąjį namą, adresu Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovė įsipareigojo pagal sutarties priedą „Sublokuoto namo apžiūros (defektinį) aktą nustatytais terminais atlikti šiuos darbus: 1) sumontuoti turėklus apie antro aukšto langus; 2) įrengti įėjimo laiptus; 3) pastatyti automobilių stoginę; 4) įrengti terasą su širmomis; 5) pasėti žolę vidinio kiemo dalyje; 6) sumontuoti langų rankenas; 7) įrengti stogelį virš įėjimo į kotedžą; 8) baigti apšiltinti stogą mineraline vata antro aukšto kambaryje; 9) įmontuoti elektros skydo dureles prieškambaryje; 10) priduoti dujinį katilą; 11) nuo laiptų karkaso pakopų pašalinti nereikalingą metalą, o ieškovai įsipareigojo už nekilnojamąjį turtą sumokėti šalių sutartį kainą. Ieškovai sumokėjo atsakovei visą sutartą turto kainą – 128 000,00 Eur.

Antstolės 2020-09-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog atsakovė nėra atlikusi sutarties priede „Sublokuoto namo apžiūros (defektiniame) akte“ nurodytų darbų, t. y. apie antro aukšto langus nesumontuoti keturi langų turėklai; nepastatyta automobilių stoginė; neįrengti įėjimo laiptai; neįrengtas stogelis virš įėjimo į kotedžą; neįrengta terasa ir šoninės širmos; vidiniame kieme neparuošta dirva žolei sėti, žolė nepasėta. Pateikta foto nuotrauka patvirtina, jog neįdėtos elektros skydų durelės prieškambaryje. Atsakovė nepateikė duomenų, jog aptartus darbus sutartais terminais yra atlikusi ar pradėjusi jos atlikinėti. Atsakovės pateiktas komercinis pasiūlymas patvirtina, jog ji tik kreipėsi į UAB „Parduotos vasaros“ dėl darbų atlikimo.

Pirkimo – pardavimo sutarties 6.4 punkte šalys susitarė, kad pardavėjas, pavėlavęs atlikti darbus/ištaisyti esamus trūkumus (defektus) akte nustatytais terminais, pirkėjų reikalavimu bei nurodymu, įsipareigoja mokėti 10,00 Eur dydžio delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną neatliktą darbą, už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė ieškinyje nurodytų darbų neatliko. Kadangi atsakovė neatliko sutartyje sutartų darbų ieškovai paskaičiavo 4010,00 Eur delspinigių pagal sutartį už neatliktus darbus.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp ieškovų ir atsakovės sudarytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai pirkimo pardavimo bei rangos teisiniai santykiai, t. y. atsakovė įsipareigojo parduoti 133/3200 dalis žemės sklypo ir gyvenamąjį namą, adresu Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), ir atlikti statybos darbus nustatytais terminais, o ieškovai įsipareigojo už parduodamą turtą sumokėti šalių sutartą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.350 straipsnis, 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.672 straipsnio 1 dalis).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė nėra atlikusi šalių sutartyje nurodytų darbų sutartyje nurodytais terminais, t. y. 1) sumontuoti turėklus apie antro aukšto langus, turėjo atlikti iki 2020-06-31; 2) įrengti įėjimo laiptus iki 2020-06-31; 3) pastatyti automobilių stoginę iki 2020-07-31; 4) įrengti terasą su širmomis iki 2020-07-31; 5) pasėti žolę vidinio kiemo dalyje iki 2020-09-01; 6) įrengti stogelį virš įėjimo į kotedžą iki 2020-09-01; 7) baigti apšiltinti stogą mineraline vata antro aukšto kambaryje iki 2020-05-31; 8) įmontuoti elektros skydo dureles prieškambaryje iki 2020-04-30.

Tarp šalių kilo ginčas dėl netesybų (delspinigių) priteisimo už laiku neatliktus statybos darbus pagal sutartinius įsipareigojimus.

Ieškovai ieškiniu reikalauja 4010,00 Eur sutartinių netesybų už laiku neatliktus darbus. Atsakovė nesutinka mokėti sutartų netesybų ir teigia, kad sutartyje nustatytos netesybos yra akivaizdžiai per didelės ir teismo turėtų būti mažinamos, argumentuodama tuo, jog dėl pasaulinės pandemijos sulėtėjo nekilno­jamojo turto pirkimas-pardavimas, kuriuo verčiasi atsakovė, dėl ko atsakovė susiduria su laikinu apyvartinių lėšų trūkumu, be to netesybos neproporcingos atliekamų darbų vertei.

Teismas nurodo, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju 2020-03-31 sudarytos Pirkimo – pardavimo sutarties 6.4 punkte šalys susitarė, kad pardavėjas pavėlavęs atlikti darbus, pirkėjų reikalavimu bei nurodymu, įsipareigoja mokėti 10,00 Eur dydžio delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną neatliktą darbą, už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi šiuo atveju netesybos – delspinigiai nustatyti šalių sutartimi. Sutartyje yra nurodyta netesybų skaičiavimo tvarka, jog jomis yra pripažįstami pirkėjo minimalūs nuostoliai. Pažymėtina, jog šalių teisėta sudaryta sutartis bei jos sąlygos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes – į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad pardavėjas, pavėlavęs atlikti darbus, įsipareigoja mokėti 10,00 Eur dydžio delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną neatliktą darbą, už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi vertintina tai, kad sutartis sudaryta laisva šalių valia, šalys - atsakovė, būdama verslininke, užsiimanti nekilnojamojo turto pardavimu, o ieškovai fiziniai asmenys, vartotojai įsigiję gyvenamąjį būstą iš atsakovės bei su atsakove sutarė, jog atsakovė atliks nebaigtus statybos darbus, tarp šalių vyko derybos dėl sutarties sąlygų, t. y. dėl delspinigių dydžio. Taigi atsakovei, kaip verslo subjektui, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl laikytina, kad atsakovė, sudarydama sutartį ir nustatydama delspinigių dydį, jų skaičiavimą bei terminus nuo kada juos turės pradėti mokėti, įvertinto šias sutarties nuostatas bei savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Atsakovės argumentas, kad netesybos yra akivaizdžiai per didelės ir turėtų būti mažinamos, kadangi dėl pasaulinės pandemijos sumažėjo atsakovės apyvartinės lėšos, iš kurių yra mokami delspinigiai, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi iš byloje esančios sutarties matyti, jog sutartis sudaryta 2020-03-31, t. y. jau prasidėjus pandemijai ir paskelbus karantiną Lietuvos Respublikoje, todėl atsakovė, vesdama derybas dėl šių sutarties nuostatų, kaip atsakingas verslo subjektas, turėjo įvertinti savo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog jos apyvartinės lėšos yra sumažėjusios, jog nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio atsakovė nepardavė, jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų apie įmonės finansinę padėtį, t. y. duomenis apie turimas pinigines lėšas sąskaitose bei įmonės kasoje, kurie įrodytų atsakovės nurodomą aplinkybę apie apyvartinių lėšų sumažėjimą. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė turi nekilnojamojo turto, kurio vertė daugiau nei 1,8 mln., atstovas nurodė, jog atsakovė rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pardavė nekilnojamąjį turtą, o tai rodo, jog ji gavo lėšų. Teismo vertinimu atsakovė suprato prisiimamus įsipareigojimus, įvertino delspinigių dydį ir jų mokėjimo galimybes, todėl atsakovės argumentai, jog delspinigiai yra neracionaliai per dideli yra nepagrįsti.

Atsakovė teigia, jog ieškovai nepatyrė tokio dydžio nuostolių, kuriuos prašoma padengti netesybomis, todėl netesybų dydis turėtų būti mažinamas, tačiau vadovaujantis kasacinio teismo praktika mažinant netesybas neturi būti pažeistas sutarčių laisvės principas, o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ieškovės pateiktos delspinigių paskaičiavimo lentelės, delspinigiai yra pagrįstai paskaičiuoti pagal sutartyje numatytą šalių sutartą tarifą, prašomų priteisti delspinigių suma atsižvelgiant į visą sutarties kainą, kuri yra 128 000 Eur ir kurią ieškovai jau yra sumokėję, sudaro tik 3 procentai sutarties vertės, o atsakovė savo skaičiavimų dėl delspinigių dydžio nepateikė. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad dalis darbų galėtų būti atlikti už 4420,00 Eur, apie kitų darbų vertę jokių duomenų nėra. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog terasos įrengimo kaina yra apie 4000 Eur, balkonų turėklai – apie 1500 Eur, automobilio stoginė – 2500 Eur, įėjimo laiptai kainavo apie 500,00 Eur, taigi ieškovai iš savo lėšų jau atliko dalį darbų, taip pat galimai turės atlikti ir kitus darbus, nes atsakovė nepateikė duomenų, jog juos ketina atlikti, nors atsakovė už šių darbų atlikimą jau yra gavusi apmokėjimą. Teismo vertinimu atsakovės elgiasi nesąžiningai ieškovų atžvilgiu. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog atsakovė nėra atlikusi šalių sutartų darbų už kuriuos ieškovai skaičiuoja netesybas bei nesiima jokių realių veiksmų juos atlikti, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog neaišku kada bus atlikti darbai.

Pažymėtina, jog šalys vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, vertindamas atsakovės reikalavimą mažinti netesybas, atsižvelgia ir į tai, kad atsakovė, vėluodama atlikti sutartinius įsipareigojimus, nebendradarbiavo su ieškovais, neinformavo jų, nediskutavo apie sutartų darbų termino atidėjimą, nors ieškovai nekartą kreipėsi į atsakovę, siūlė galimus sprendimo būdus, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog nuo liepos mėnesio atsakovė su ieškovais nebendrauja ir nėra aišku, kada darbai galėtų būti atlikti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad šalių sutartos mokėti netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai, bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, todėl nėra pagrindo mažinti sutartinių netesybų dydį. Kadangi atsakovė neįvykdė prievolės ieškovams, t. y. per sutartyje nustatytus terminus neatliko darbų, pripažintina, jog yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę ir atsakovė turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu ieškovams atsiradusius nuostolius, sumokėti sutartines netesybas – 4010,00 Eur delspinigių, todėl kiekvienam ieškovui iš atsakovės priteistina po 2005,00 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė nesutinka su šiuo reikalavimu ir nurodo, kad CK 6.210 straipsnyje 2 dalyje numatyta, kad skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, o šiuo atveju tik viena iš piniginės prievolės šalių yra juridinis asmuo, todėl turi būti skaičiuojamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos. Ieškovė teismo posėdžio metu sutiko, jog būtų priteistos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.

Pagal CK 6.210 straipsnį už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys ir įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu kitais atvejais, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609).

Įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu procesinių palūkanų reguliavimu, tai, jog reikalavimą atsakovei pareiškė ieškovai – fiziniai asmenys, todėl palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą dydis turi būti nustatomas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį bei yra 5 procentų metinių palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t. y. 4010 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenis ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 83,00 Eur žyminį mokestį bei 120 Eur išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodo, jog nors šiuo atveju ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau būtina įvertinti tai, jog iš esmės ieškovės reikalavimas dėl kurio tarp šalių kilo ginčas ir už kurį ieškovė buvo sumokėjusi žyminį mokestį, tenkintas visiškai, o dėl reikalavimo dėl procesinių palūkanų dydžio ieškovė teismo posėdžio metu sutiko, jog būtų priteistos 5 procentų palūkanas, be to pažymėtina ir tai, jog teismas palūkanų dydį sumažina, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei įvertinęs tarp kokių šalių kilo ginčas, todėl šiuo atveju laikytina laimėjusia šalimi ieškovė, taip pat įvertinus bylos pobūdį, tai, jog ieškovai yra vartotojai, o atsakovė – juridinis asmuo ir vadovaujantis vartotojų interesų prioriteto principu, CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisintos visos iš atsakovės (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2020 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovei, priklausančiam turtui, 4010,00 Eur sumai paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 430 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. preliminarų sprendimą ir priimti galutinį sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės UAB „Tauralaukio namai“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2005,00 Eur (du tūkstančius penkis eurus) delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 2005,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Tauralaukio namai“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2005,00 Eur (du tūkstančius penkis eurus) delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 2005,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 203,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovės UAB „Tauralaukio namai“ turto areštą, galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.