Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.4; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.4.4; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.7.3; 3.4.5.19

2024 m. sausio 5 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro prašymą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2023 m. gruodžio 13 d. priimtas (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro prašymas, kuriuo prašoma pripažinti, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas nepilnamečio vaiko A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priimti (duomenys neskelbtini) mirusios I. S. palikimą, ir šį terminą atnaujinti.

2. Suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – pateikė atsiliepimą, kuriame nurodoma, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. ši institucija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybei tik tais atvejais, kai valstybė paveldi kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Ji nėra gavusi pranešimų ir nevykdė I. S. turto paveldėjimo procedūrų. Pažymima, kad I. S. valstybės biudžetui buvo skolinga 90,00 Eur baudą. Prašoma (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.

3. Suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos – pateikė atsiliepimą, kuriame nurodoma, kad termino palikimui priimti praleidimo priežasčių vertinimas yra teismo diskrecija, todėl prašoma (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad po I. S. mirties yra likęs paveldimas nekilnojamasis turtas, (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centras prašo atnaujinti terminą palikimo priėmimui, kadangi buvo pavėluotai gauti reikalingi dokumentai, reikalingi palikimo priėmimui, termino aplikimui priimti atnaujinimas atitiks geriausius nepilnamečio vaiko interesus, dėl to skyrius palaiko pareiškėjo (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo bei prašo jį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Taigi šia teisena nagrinėjamos ir bylos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnis, 442 straipsnio 2 dalies 13 punktas, 578 straipsnis).

6. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą atnaujinti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai (laiku) įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nagrinėjantis prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia ar termino praleidimo priežastys yra svarbios.

13. Byloje nustatyta, kad A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra I. S. (b. l. 7). (duomenys neskelbtini) mirė I. S. (b. l. 4). Testamentų registre nėra duomenų apie tai, kad I. S. būtų sudariusi testamentą, kad kas nors būtų priėmę palikimą, atsiradusį po jos mirties (b. l. 35).

14. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl daroma išvada, kad trijų mėnesių terminas I. S. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini).

15. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. yra savo motinos I. S. pirmos eilės įpėdinis, tačiau motinos mirties momentu būdamas nepilnamečiu negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisės ir priimti palikimo, likusio po motinos mirties (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Švenčionių rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centras (b. l. 8–9). Nepilnamečio vaiko atstovas (globėjas), t. y. pareiškėjas, tik pasibaigus terminui palikimui priimti sužinojo apie tai, kad po I. S. yra palikimas, kurį galėtų priimti nepilnametis A. S.. Registrų išrašai patvirtina, kad I. L. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–16), transporto priemonė (b. l. 24–25), taip pat ji turi vykdytų įsipareigojimų (b. l. 26–34, 36–37).

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai įpėdinis yra nepilnametis, jis pats negali savarankiškai atlikti daugelio veiksmų, nes nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis), vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), o likusį be tėvų globos – globėjas arba rūpintojas (CK 3.250, 3.251 straipsniai). Teisinis reguliavimas suponuoja tėvams bei globėjui (rūpintojui) imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus nepilnamečio interesais veiksmus, kad būtų užtikrinta ne tik jo turimo turto apsauga ir šio turto gausinimas, bet ir dar nesančio, tačiau galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo atstovai pagal įstatymą, tačiau, pastariesiems šių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, priklausomai nuo paveldėjimo proceso eigos, stadijos, trukmės nuo palikimo atsiradimo, paveldimo turto teisinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 42 punktas ir jame nurodoma teismų praktika).

17. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas konstatuoja, kad I. S. mirties dieną A. S. buvo nepilnametis (5 metų amžiaus), jo atstovas tik sužinojęs apie palikimą ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas priimti palikimą globojamo vaiko vardu ir kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Šiuo konkrečiu atveju susiklostė situacija, kad pareiškėjas, turėdamas valią priimti palikimą, dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, negalėjo įgyvendinti savo teisių ir priimti palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą. Konstatuojama, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti nepilnamečio A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), globėjui (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centrui įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad pareiškėjas per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.