Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-95-322/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-11
Bylos Nr.
1-95-322/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-150035-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Kaltinamasis
V. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1-95-322/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-150035-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2; 1.2.19.1.1; 2.3.6.4
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 11 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė,sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,dalyvaujant prokurorui Andrej Mirnyj,kaltinamajam V. A., jo gynėjui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras( laikinai nuo pareigų nušalintas), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK) 225 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. A., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai pareikalavo ir priėmė dalį pareikalauto kyšio už palankumą vykdant įgaliojimus, tai yra būdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meru, pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2011-06-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento VI skyriaus nuostatas, t. y. šio reglamento 108 p. būdamas savivaldybės vadovu, pagal 109.2 p. galėdamas pats atstovauti savivaldybei bendradarbiaujant su kitomis institucijomis ar juridiniais ir fiziniais asmenimis arba įgalioti bei deleguoti kitus asmenis, pagal 109.3 p. atstovaudamas savivaldybei regiono plėtros taryboje ir turėdamas sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą, taip pat turėdamas kitus savivaldybės mero įgaliojimus ir įtaką, vykdant (duomenys neskelbtini) regiono 2014-2020 m. plėtros plano projektą „(duomenys neskelbtini) miesto Viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“, 2019 m. lapkričio 5 d. nuo 13 val. 52 min. iki 14 val. 21 min. vykusio susitikimo metu, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje degalinėje, per UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininką P. R., kuris yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vykdomo 1565885,04 Eur vertės projekto „(duomenys neskelbtini) miesto Viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ įgyvendinimo generalinis rangovas, pareikalavo 10000 Eur kyšio iš apie tokį reikalavimą nežinojusio šio projekto tuometinio subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko J. V., vykdžiusio subrangos darbus už 1400000 Eur, už palankumą vykdant minėtą projektą. Po ko, atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakius UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip subrangovo paslaugų toliau darbus atlikinėjo pats rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. A. 2020 m. vasario 19 d. nuo 15 val. 07 min. iki 15 val. 26 min. vykusio susitikimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje degalinėje adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko P. R. pareikalavo 10000 Eur kyšio, nurodydamas, kad jau pageidautų gauti pusę reikalaujamo kyšio, t. y. 5000 Eur, po ko, V. A., 2020 m. gegužės 19 d. 11 val. 39 min. automobilyje (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko P. R. priėmė pusę anksčiau pareikalauto kyšio, t. y. 5000 Eur kyšį už palankumą vykdant minėtą projektą.

V. A. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad jo kaip mero dalyvavimas savivaldybėje vykstančiuose procesuose vykdant statybos projektus, taip pat ir vykdant projektą „(duomenys neskelbtini) miesto Viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ pasireiškė tik kontrole. Jis dalyvaudavo investicijų kontrolės pasitarimuose, išsakydavo savo nuomonę, vykdavo konstruktyvios diskusijos, tačiau jokių nurodymų specialistams niekada neduodavo. Dėl (duomenys neskelbtini) projekto savivaldybės specialistams priimant sprendimus jokios įtakos nedarė, nenurodinėjo apmokėti ar neapmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. (duomenys neskelbtini) projektas buvo eilinis projektas, niekuo neišsiskyrė iš kitų panašių projektų, jo kaip mero siekis buvo tik toks, kad projektas būtų vykdomas ir kuo greičiau užbaigtas. Savivaldybės meras neturi teisės priimti ar nepriimti atliktų darbų, kažką stabdyti, nepasirašyti, nes tai yra savivaldybės administracijos funkcijos. Jis nežinojo, kurie darbai yra atliekami, ar darbų atlikimo aktai pasirašomi ar ne, ar priimamos sąskaitos. Jokių nurodymų dėl projekto vykdymo savivaldybės specialistams niekada nedavė. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. R. pasakymas, kad yra duota komanda „iš viršaus“ nepriimti darbų etapo yra P. R. sugalvota provokacijos dalis.

Žemesnės instancijos teismas

Jo( V. A.) žiniomis Specialiųjų tyrimų tarnyba domėjosi juo apie 3 metus, tačiau nerado pagrindo patraukti jo baudžiamojon atsakomybėn. Tuomet buvo kreiptasi į Panevėžio apylinkės teismą dėl leidimo taikyti jo atžvilgiu nusikalstamos veikos imitavimo modelį, netikėtai atsirado P. R. ir „(duomenys neskelbtini)“, nors niekur nėra užfiksuota, kad iki 2019 m. lapkričio 5 d. jiedu su P. R. būtų susitikę, kad jis iš P. R. būtų ko nors reikalavęs ir ne jis, o P. R. lapkričio 5 d. savivaldybės koridoriuje pakvietė jį ( V. A.) atvažiuoti į degalinę pasikalbėti dėl (duomenys neskelbtini) projekto ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareikšdamas, kad nori su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti sutartį ir kad reikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ „ nugręžti“. Mano, kad P. R. kviesdamas jį ( V. A.) į susitikimą jau buvo pasiruošęs šiai provokacijai ir iš jo( V. A.) išgavo, kad reikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ kažkaip „nugręžti“. Pokalbio su P. R. metu sakydamas „nugręžti“ jis mintyje turėjo ne tai, kad „nugręžti“ pinigus savo naudai, o tai, kad P. R. nesumokės pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo oficialus subrangovas ir P. R. tuo pasinaudos. Susitikimo degalinėje metu P. R. netgi norėjo, kad jis ( V. A.) susitiktų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir paprašytų pinigų, bet jis tai daryti atsisakė. Nei po pirmojo, nei po antrojo susitikimo su P. R., jokių teisėtų nei neteisėtų veiksmų, liečiančių (duomenys neskelbtini) miesto sutvarkymo projektą, nevykdė, P. R. nieko neprašė ir jam nieko nežadėjo už tuos pinigus padaryti. Visi su projektu susiję asmenys, D. S., M. R., statybos skyriaus specialistai teisme patvirtino, kad jokio išskirtinio dėmesio šiam projektui jis( V. A.) neskyrė, tik kaip rajono vadovas siekė, kad projektas būtų kuo sklandžiau vykdomas ir kuo greičiau užbaigtas. Trečiasis susitikimas su P. R., kur yra užfiksuotas pinigų perdavimas, taip pat įvyko P. R. iniciatyva, jis skambino gal 2 kartus ir kvietė atvažiuoti, aiškino, kad sugedo jo mašina, prašė privažiuoti ir padėti. Pripažįsta, kad trečio susitikimo metu P. R. perdavė jam pinigus, tą kartą jiedu kalbėjo ne tik apie projektą, bet ir apie mašinos pirkimą, todėl jis( V. A.) nepagalvojo, kad tai yra provokacija, manė, kad tai yra paskola, nes pasakojo P. R., kad nori pirkti mašiną iš (duomenys neskelbtini). Manė, kad nusipirkęs mašiną, pinigus turės gražinti. Nepagalvojo, kad šie pinigai perduoti už (duomenys neskelbtini) projektą. 2020 m. gegužės 19 d. P. R. perdavė jam 5000 Eur ir jis pinigus paėmė, dėl to padarė didžiulę klaidą, nes „paėmė pinigus nei už ką“. P. R. duodamas jam pinigus nesakė „nei už ką, nei kaip“, tiesiog padavė jam ir jis paėmė, pagalvojo, kad paskolino, nes nepakanka pinigų mašinai nusipirkti. Nors, garantuoti, kad P. R. davė tuos pinigus automobiliui nusipirkti, irgi negali, „ davė ir tiek“, be priežasties, pinigų perdavimas įvyko akimirksniu, netikėtai. Tai buvo provokacija. Apgailestauja, kad paėmė pinigus „ už nieką“ ir pasidavė provokacijai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 20 d., apklausiamas įtariamuoju, V. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad projektas yra įvykdytas apie 80-90 procentų, todėl nežino apie kokį poveikį galima kalbėti. Tarp pranešime apie įtarimą minimų įmonių yra kažkokie santykiai ir jis įveltas tik kaip kažkoks atpirkimo ožys, nes nei vienai, nei kitai įmonei poveikio jis nedarė. Tai gali būti opozicijos darbas, paprasčiausiai taip norima jį sukompromituoti. Paaiškino, kad vakar P. R. paskambino prieš pietus, pasakė, kad važiuoja į objektą, kvietė kartu aplankyti objektą, jis( V. A.) atsakė, kad negali, nes posėdis, tačiau P. R. sako: „privažiuok , aš čia stoviu apgedęs“. Tada jis nuvažiavo, tiksliai vietos nežino, už (duomenys neskelbtini), kur yra buvęs senas policijos namelis, įsėdo pas jį į automobilį, pakalbėjo kaip darbai eina, paklausė kaip sekasi, nes žinojo, kad jis bylinėjasi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jis perdavė jam ( V. A.) skolą – penkis tūkstančius eurų, pasakė kad į (duomenys neskelbtini) nevažiuoja. Tada jis( V. A.) grįžo į savo mašiną, važiavo ir buvo sustabdytas pareigūnų, kuriems iškarto kai buvo sustabdytas, pasakė, kad turi pinigų, o kai paklausė iš kur, iškart pasakė, kad tai skola. (2 tomas, b. l. 17-18)

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 8 d. apklausiamas įtariamuoju V. A. kaltės klausimo nekomentavo, nurodė, kad savo poziciją dėl kaltės pateiks vėliau, į klausimus atsakyti atsisakė. Pateikus susipažinti 2019-11-05 garso įrašą, esantį kompaktiniame diske Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje degalinėje adresu (duomenys neskelbtini) ir stenogramą bei po susipažinimo paklausus, ar atpažįsta garso įraše užfiksuotus bendraujančius asmenis ir paprašius juos įvardinti, V. A. parodė, kad garso įrašo kokybė labai prasta, dalies garso įrašo turinio negirdėjo ir nesuprato, į kitus klausimus atsakys vėliau. Paprašius paaiškinti, apie ką bendravo minėto susitikimo metu, ką turėjo galvoje, sakydamas „reik nusigręžt“, „kažkaip tai nugręšim“, „aš ten už prūdą kokią desetką čia nuo jo nusmaugt“, „kokią desetką reikėtų“ – V. A. pasakė, kad į klausimus atsakys vėliau. Pateikus susipažinti 2020-02-19 vaizdo-garso įrašą, esantį kompaktiniame diske Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje degalinėje adresu (duomenys neskelbtini) ir stenogramą bei paklausus, ar atpažįsta vaizdo-garso įraše užfiksuotus bendraujančius asmenis ir paprašius juos įvardinti, V. A. parodė, kad į klausimus atsakys vėliau. Paprašius paaiškinti, apie ką bendravo minėto susitikimo metu, ką turėjo galvoje sakydamas „pusę galėtum man biškutį dabar ką buvom šnekėję“, „puse, dešimt buva“ – V. A. nurodė, kad į klausimus atsakys vėliau. Pateikus susipažinti 2020-05-19 vaizdo-garso įrašą, esantį kompaktiniame diske Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuotą P. R. vairuotame (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) bei paklausus, ar atpažįsta vaizdo-garso įraše užfiksuotus bendraujančius asmenis ir paprašius juos įvardinti, paprašius paaiškinti, apie ką bendravo minėto susitikimo metu, ką jam P. R. susitikimo metu perdavė - V. A. paaiškino, kad į klausimus atsakys vėliau. (2 tomas, b. l. 19-20)

Ikiteisminio tyrimo metu 2020m. liepos 14 d. V. A. pateikė rašytinius parodymus, kuriuose nurodė, kad 2020 m. liepos 8 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodoma, jog jis yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje, susipažinęs su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą pareiškia, jog sutinka su įtarime nurodytais ir jam inkriminuojamais veiksmais, pripažįsta, kad įtarime nurodytomis datomis, t. y. 2019-11-05, 2020-02-19 ir 2020-05-11 buvo susitikęs ir bendravo su P. R., bei prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Rašytiniuose parodymuose V. A. nurodė, kad 2019-11-05 susitiko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku P. R., patvirtino, kad tyrimo medžiagoje esančiame įraše kalba jis( V. A.) ir P. R., šio susitikimo metu bendravo įvairiomis temomis, tame tarpe kalbėjo ir apie jam įteiktame pranešime apie įtarimą minimo Projekto įgyvendinimą, kalbėjo ir apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinius ginčus su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nors ir nebuvo oficialus Projekto subrangovas, tačiau atliko dalį Projekto darbų. Nurodė, kad 2019-11-05 susitikimas vyko seniai, todėl net ir išklausęs tyrimo medžiagoje esantį šio susitikimo įrašą, tiksliai nepamena ir negali nurodyti, ką turėjo galvoje sakydamas įraše užfiksuotą frazę „reik nusigręži“. Sakydamas minėtą frazę taip galėjo išsireikšti tiek apie tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykstančius teisminius ginčus, turėdamas galvoje, kad P. R. ir jo valdoma įmonė gali reikšti civilinį ieškinį ar pretenzijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, reikalaudamas piniginių sumų iš šios įmonės“, tiek galėjo kalbėti ir apie pinigų perdavimą jam (V. A.). Dėl minėto susitikimo garso įraše užfiksuotos, jo išsakytos, frazės „kažkaip tai nugręšim“ paaiškino, kad klausant garso įrašą, jo( V. A.) ir P. R. pokalbio tema nėra apibrėžta ir aiški, todėl jam sunku tiksliai prisiminti, ką tuo metu turėjo galvoje, tačiau sakydamas tokią frazę taip pat galėjo kalbėti apie tai, kad P. R., esant jo įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisminiams ginčams, gali reikšti piniginį reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip įmonei, kuri nors ir nebuvo oficialus Projekto subrangovas, bet atliko dalį darbų įgyvendinant Projektą. Taip pat minėta išsakyta fraze galėjo išsireikšti ir apie piniginės sumos perdavimą jam ( V. A.). Garso įraše užfiksuoto 2019-11-05 susitikimo su P. R. metu, teigdamas „aš ten už prūdą ten kokią desetką čia nuo jo nusmaugt“ bei „kokią desetką reikėtų“, taip pat galėjo kalbėti ir turėti galvoje tiek pinigų perdavimą jam ( V. A.), tiek ir tai, kad P. R. įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisminiuose ginčuose gali iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalauti piniginių sumų. Dėl jam pareikštame įtarime inkriminuojamo 2020-02-19 susitikimo V. A. nurodė, kad šio susitikimo metu taip pat buvo susitikęs ir bendravo su P. R., patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiame įraše kalba jis( V. A.) ir P. R.. Šio susikimo metu taip pat kalbėjo įvairiomis temomis, kalbėjo ir apie Projektą, apie tai, kaip Projektas gali būti gražiai įgyvendintas ir koks jis bus naudingas gyventojams. Nurodyto susitikimo metu su P. R. taip pat kalbėjo apie tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykstančius teisminius ginčus ir, kadangi ankstesnio 2019-11-05 susitikimo metu su P. R. kalbėjo apie 10 000 Eur sumos perdavimą, tai šio susitikimo metu sakydamas P. R. įraše užfiksuotas frazes „pusę galėtum man biškutį dabar ką buvom šnekėję“, „pusę, dešimt buvo“, jis( V. A.) ir paprašė P. R., nieko už tai jam nežadėdamas ir nesiūlydamas, ar jis jam galėtų perduoti pusę ankstesniame pokalbyje aptartos 10 000 Eur sumos. Dėl jam įteiktame pranešime apie įtarimą inkriminuojamo 2020-05-19 susitikimo V. A. patvirtino, kad šis susitikimas įvyko tarp jo ir P. R., susitikimo metu taip pat bendravo ir kalbėjo įvairiomis temomis, kalbėjo ir apie Projektą, taip pat aptarė P. R. ir jo įmonės teisminius ginčus su UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020-05-19 susitikimo metu P. R. perdavė jam( V. A.) 5000 Eur, kuriuos jis paėmė, pinigai jam buvo perduoti be jokios konkrečios priežasties, nes jis už šiuos perduotus pinigus P. R. nežadėjo atlikti jokių teisėtų ar neteisėtų veiksmų, ar susilaikyti nuo kokių nors veiksmų atlikimo, imdamas minėtus pinigus taip pat P. R. nieko nebuvo nei pažadėjęs, nei įsipareigojęs padaryti. P. R. tiesiog perdavė jam, o jis tiesiog priėmė jo duodamą pinigų sumą. Pinigų perdavimo metu P. R. neįvardino jam perduodamos sumos, jis jo to ir neklausė. Priimdamas pinigus nežinojo, kokia tiksliai suma jam yra perduodama. Susitikimo metu, kaip matyti ir iš tyrimo medžiagoje esančio įrašo, nebuvo nurodyta, nei kokia suma yra perduodama, nei už ką. Kaip minėjo, minėti pinigai jam buvo perduoti ir jis juos paėmė be jokios priežasties. (2 tomas, b.l. 21-23)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. A. kaltė įrodyta.

Liudytojas P. R. paaiškino, kad 2018 metais gruodžio mėnesį jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybe dėl projekto „(duomenys neskelbtini) miesto Viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams” įgyvendinimo. Objektas buvo sudėtingas tuo, kad buvo būtina išvalyti du labai senus tvenkinius, todėl šių darbų atlikimui subrangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisamdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)” 2019 m. rugpjūčio mėnesį buvo sudaryta sutartis, iki to laiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kai kuriuos darbus jau atlikinėjo, tačiau nepateikė kvalifikacinių dokumentų, todėl sutartis su subrangovu buvo nutraukta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 4 mėnesius, subrangovas jam kaip generaliniam rangovui perduodavo darbų atlikimo aktus, techninė priežiūra atliktus darbus patikrindavo, pasirašydavo aktuose, rangovas išrašydavo sąskaitas, kurias apmokėdavo užsakovas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš užsakovo jokių apmokėjimų už darbus tiesiogiai negaudavo, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. V. su savivaldybės specialistais nebendravo, nors kartais su juo( P. R. ) kartu dalyvaudavo savivaldybės pasitarimuose dėl projekto vykdymo. Darbai iš pradžių vyko sklandžiai, pagal grafikus, tačiau 2019 metų antroje pusėje labai intensyviai iš savivaldybės pradėjo gauti raštus( per vieną dieną po kelis), perspėjančius ir gąsdinančius, reikalaujančius „ko reikia ir ko nereikia“, dėl to atsirado įtampa tarp savivaldybės tarnautojų ir jo vadovaujamos įmonės kaip rangovo, nebebuvo laiko dirbti, nes reikėjo į savivaldybės raštus atsakinėti. Dėl to, jis sutikęs savivaldybėje merą V. A., pasakė jam apie esamą situaciją, paklausė mero „kas čia darosi?“ ir pasiūlė merui išsiaiškinti „kaip čia toliau viskas vystysis“. Meras pasakė, kad atvažiuos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinę ir tada jis pirmą kartą su meru susitiko aptarti projekto problemas.

Dar iki susitikimą degalinėje, 2019 m. spalio mėnesį, jis( P. R.) sulaukė telefoninio skambučio iš (duomenys neskelbtini) STT tarnybos, pareigūnai norėjo jį aplankyti, jis sutiko ir jie atvažiavo pas jį į darbą, klausinėjo kaip rajone reikalai, tuo metu jis buvo susinervinęs ir įsiaudrinęs dėl iš savivaldybės, ryšium su vykdomu projektu gaunamų neteisingų ir nepagrįstų raštų srauto, todėl pasakė pareigūnams, kad jį „terorizuoja“, kad jis jaučia „neoficialią priespaudą iš šalies“, kad „geriau nedirbti, o tik popierius rašyti“. Iš pokalbio su STT pareigūnais jis suprato, kad jiems yra žinoma jo padėtis. Tada pareigūnai jam pasiūlė kažkokį tai modelį, pagal kurį reikės atlikti veiksmus, kad „ tuos negatyvus išaiškinti“. Po savaitės laiko, pagalvojęs jis sutiko tame modelyje dalyvauti, pasirašė dokumentus, jam buvo išaiškinta, kaip jis turi elgtis, kad nepažeistų įstatymų. Todėl kai su V. A. pirmą kartą, 2019 m. lapkričio mėnesį, susitiko degalinėje, jau viskas buvo fiksuojama. Jis išsakė V. A. viską dėl nepagrįstų savivaldybės raštų srauto, V. A. pasakė „neimti į galvą“ ir pradėjo kalbėti apie tai, kad „čia sumos eina didelės“, kad reikėtų subrangovą „nugręžti”. Iš šio V. A. pasakymo suprato, kad V. A. nori, kad jis ( P. R.) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus paimtų 1000 Eur ir atneštų juos V. A.. Paklausus V. A. „tai kiek? “ jis atsakė: „ dešimt tūkstančių”. Jis pasakė V. A., kad tokių dalykų niekada nėra daręs, kad neturi jokio pagrindo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. V. imti pinigus, kad J. V. gali pagalvoti, kad jis( P. R.) nori sau tuos pinigus pasiimti ir pasiūlė V. A. pačiam pabendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi J. V., tačiau V. A. nesutiko, pasakė „ geriau tu pats išspręsk tuos reikalus“. Jis( P. R.) pažadėjo, kad pasikalbės su J. V., tačiau nepasikalbėjo, nes komisija, patikrinusi subrangovo atliekamus darbus, nustatė trūkumus ir subrangos sutartį nutraukė. Tačiau V. A. ir toliau jo prašė pinigų, nes kai antrą kartą, po Naujųjų metų, vasario mėnesį toje pačioje degalinėje susitiko su V. A. ir jam pasakė, kad subrangovas jokių darbų nebeatlieka ir nebėra iš ko reikalauti pinigų, V. A. jam pasakė „pats tą 10000 sumokėk, dabar nors 5000 sumokėk, o likusius vėliau“. Tada jis ( P. R.) suprato, kad prievolę sumokėti 10000 Eur V. A. perkėlė ant jo (P. R.). Trečias susitikimas įvyko 2020 m. gegužės mėn. Jis ( P. R.) paskambino V. A., pasakė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) objektą, pasiūlė susitikti. V. A. pasiūlė susitikimo laiką. Skambindamas V. A. turėjo STT pareigūnų jam duotus sužymėtus pinigus -5000 Eur. Trečio susitikimo metu V. A. atvyko su tarnybiniu automobiliu, persėdo į jo( P. R.) automobilį, tą kartą jie su V. A. jokių (duomenys neskelbtini) projekto reikalų neaptarinėjo, kalbėjo kitomis temomis, jis ( P. R.) pasakė, kad atvežė pinigus, ištraukė iš kišenės ir padavė V. A., o šis padėkojo už pinigus ir jie išsiskirstė.

Duodamas pinigus V. A. iš jo nieko nereikalavo, tikėjosi, kad bus rami, darbinga aplinka, kaip ir ką V. A. turėjo paveikti –„ yra jo reikalas“, V. A. jo ( P. R.) reikalavo pinigų ir jis pinigų V. A. davė. V. A. kaip meras, jam( P. R.) kaip rangovo vadovui jokios įtakos daryti negalėjo, tačiau galėjo daryti įtaką bet kokiam specialistui savivaldybėje, nes savivaldybėje buvo „praktiškai vienvaldystė“, kaip pasakydavo meras V. A. taip ir būdavo. Dėl vykdomo projekto savivaldybėje vykdavo pasitarimai, dalyvaudavo i techninės priežiūros projekto autoriai, savivaldybės specialistai, meras pats vesdavo pasitarimus, mero žodis būdavo paskutinis ir būdavo lemiamas. Iš savivaldybės gaunami raštai trukdė vykdyti projektą. Ne visuomet buvo įmanoma atlikti darbus tiksliai pagal darbų atlikimo grafiką, vieni darbai buvo padaromi anksčiau kiti vėliau nei numatyta grafike, tai neturėjo įtakos projekto vykdymui, tačiau iš savivaldybės būdavo gaunami nurodymai darbų grafikus rašyti iš naujo. Daug buvo gauta raštų dėl to, kad statybos darbų vadovas neturi kultūros paveldo departamento išduoto atestato, kodėl neįrašytas žodis „teritorija“, nors tuo metu tokio reikalavimo nebuvo. Taip pat buvo nuolat raštais klausinėjama, kodėl nevykdomi vieni ar kiti darbai, tokie raštai trukdė dirbti jo įmonei, nes kuriuos darbus ir kaip atlikti turėjo teisę nuspręsti ir rangovas, juo labiau, kad kiek jo įmonei teko atlikti darbų pagal savivaldybės užsakymus, tuos darbus yra atlikę net keliais mėnesiais anksčiau nei sutartyje numatyta. Raštus iš savivaldybės rašydavo specialistai D. S., V. S., taip pat rašė techninis prižiūrėtojas A.( pavardės neprisimena). Susidarė „toks vaizdas“, kad raštais keliami reikalavimai yra pertekliniai, kažkieno įtakoti, galimai iš savivaldybės „ gauta komanda“. Buvo tokių atvejų ir ne vieną kartą, kad atvažiuodavo techninis prižiūrėtojas, patikrindavo darbus, leisdavo darbus „užaktuoti“ ir elektroniniu paštu atsiųsti į savivaldybę, tačiau nusiuntus aktus jų nebepasirašydavo, nurodydavo naujas pastabas, liepdavo taisyti, kol atliktų darbų aktai nebūdavo priimti, tol neišmokėdavo pinigų, dėl to „ kokius 7 mėnesius“ pinigų negavo, nes nepasirašė aktų. Buvo tokių įtarimų, kad gali būti mero V. A. nurodymas „pristabdyti reikalus ar padėtį apsunkinti“, nes meras V. A. įtaką turėjo didelę savivaldybėje. Duodamas 5000 Eur V. A. tikėjosi ramybės, kad „aplinka būtų darbinga, kad būtų ramybė“, kiek V. A. pareikalavo tiek jam ir susimokėjo, V. A. už tai jam nieko nežadėjo. Galvojo kaip klostytųsi procesai jeigu būtų nesutikęs pinigų mokėti, tačiau norėjo projektą įvykdyti, pabaigti darbus ir nenorėjo, kad jam būtų trukdoma. Manė, kad jeigu nesutiks su reikalavimu mokėti, tai trukdžiai bus. Kiek jam žinoma, meras dėl darbų atlikimo aktų priėmimo ar nepriėmimo sprendimų nepriima, nes ten yra procedūra. Ar meras priima sprendimą dėl piniginių lėšų pervedimo rangovui po aktų priėmimo, taip pat nežino, tačiau būdavo tokių atvejų kai meras pasakydavo: „mes tau pinigus pravedėme“.

Nei jis V. A. nei V. A. jam nebuvo skolingi. Jokių finansinių reikalų su V. A. niekada nevedė, vienas kitam pinigų neskolino. V. A. perduoti 5000 Eur nebuvo skolos grąžinimas. Su STT pareigūnais bendravo, nes manė, kad pinigų reikalavimas buvo perteklinis, nereikalingas, jis nebuvo niekam skolingas ir neturėjo mokėti.

Liudytojas M. R., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas, paaiškino, kad skyrius atstovauja savivaldybę kaip statytoją, įgyvendinant įvairius projektus ir vykdant bet kokius remonto darbus savivaldybei priklausančiuose statiniuose. Projektui „(duomenys neskelbtini) miesto Viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ savivaldybės statybos skyrių atstovavo V. S., kuris vykdė užsakovo funkcijas, tai yra prižiūrėjo darbus, pasirašinėjo apmokėjimo dokumentus. Statybos darbus pagal projektą vykdė rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris laimėjo viešųjų pirkimų konkurso sąlygas ir buvo pasirašyta rangos darbų sutartis. Tarp šio rangovo ir savivaldybės buvo kilę nesusipratimų, kurie užtruko gal porą mėnesių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio atstovas kartu su rangovo atstovu dalyvavo keliose savivaldybės pasitarimuose kaip konsultantas ar patarėjas, bet vėliau paaiškėjo, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“ atlieka darbus pagal (duomenys neskelbtini) projektą, todėl užsakovo atstovas V. S. rašė raštus ir reikalavo, kad rangovas subrangovą išviešintų ir pateiktų dokumentus, kad subrangovas atitinka keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ netapo subrangovu, nes rangovas su jais nutraukė sutartį.

Dėl savivaldybės vykdomų projektų kiekvieną savaitę savivaldybėje vykdavo ir vyksta pasitarimai, pasitarimuose dalyvauja savivaldybės administracijos direktorius su pavaduotoju, meras, vicemeras, specialistai, projektų vadovai. Skyriaus specialistai informuoja apie kylančias problemas vykdant projektus, pirmiausiai nuomonę pareiškia vadovai, paskui specialistai ir kiti vedėjai pagal savo kompetenciją. Nuomonę ir pasiūlymus pateikia visi, kurie toje srityje kompetentingi ir po to priimami sprendimai, svariausias žodis yra mero, kadangi jis kompetencijos turi daugelyje sričių. Visi projektų darbai, apmokėjimas, medžiagos, finansavimas yra administracijos direktoriaus žinioje, tačiau mero, kaip savivaldybės vadovo, žodis dažniausiai būdavo lemiamas. Tuose susirinkimuose projektų rangovai nedalyvaudavo. Jeigu iškildavo kažkokie klausimai, problemos, tai būdavo organizuojami atskiri susirinkimai ir sprendžiamos konkretaus projekto problemos, tokie susirinkimai organizuojami būdavo tada, kada specialistas ar skyriaus vedėjas nebegalėdavo išspręsti tam tikros problemos ir reikėdavo, kad dalyvautų savivaldybės vadovai. Tokie susirinkimai dėl vykdant (duomenys neskelbtini) projektą taip pat buvo organizuojami, problema buvo tame, kad techninė priežiūra nepriima atliktų darbų aktų, nes arba darbai būdavo atlikti dar neturint darbo projekto sprendinių, arba jie negerai atlikti. Techninę priežiūrą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Techninės priežiūros specialistas nėra savivaldybės darbuotojas, nes techninės priežiūros paslaugas įsigyjamos per centrinę pirkimo organizaciją, sutartį su specialistu sudaro savivaldybės administracija ir jis pagal statybos techninius reglamentus tampa savivaldybės administracijos atstovas, atliekantis tam tikrą savivaldybės kontrolės funkciją, tačiau nėra savivaldybei pavaldus. Meras V. A. labai domėdavosi visais projektais, bet kad būtų skyręs išskirtinį dėmesį (duomenys neskelbtini) projektui to nepastebėjo, nes jokių papildomų, neįprastų nurodymų nedavė. Nurodymų dėl atliktų darbų aktų nepasirašymo nei meras nei kiti savivaldybės darbuotojai niekada nedavė.

Liudytoja D. S. paaiškino, kad iki 2020 m. vasario 7 d. dirbo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiąja specialiste, žino, kad projektas „(duomenys neskelbtini) miesto Viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ buvo pradėtas įgyvendinti 2018 metais, rangos sutartis tarp užsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ir rangovo UAB „ (duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta 2018 m. gruodžio mėnesį. Tarp rangovo ir užsakovo ne viskas sklandžiai vyko, nuo pat pradžių problemų kilo dėl darbų vykdymo, dėl to, kad buvo žiemos sezonas, vėliau iškilo techninio projekto neatitikimai. Visos su projekto įgyvendinimu kylančios problemos buvo sprendžiamos kolegialiuose posėdžiuose, buvo diskutuojama su projektuotojais ir su rangovu kaip sprendinius patikslinti ar keisti. Ji, kaip savivaldybės administracijos atstovė, taip pat dalyvavo pasitarimuose, nes buvo atsakinga už projekto eigą, už lėšų įsisavinimą, už dokumentų ataskaitų teikimą agentūrai, o statybos darbų procesą koordinavo statybos skyriaus specialistas V. S.. Problemų sprendime dalyvaudavo ir administracijos direktorius su pavaduotoju ir savivaldybės meras. Pagrindinės problemos buvo techninio projekto sprendinių netikslumai kas neleido darbus vykdyti pagal suplanuotą veiklų grafiką. Buvo nesklandumų dėl techninio ir darbo projektų rengimo, techninio projekto rengėjai buvo raginami kuo greičiau projektą parengti, rangovui buvo išsakomos pretenzijos dėl darbo projekto parengimo, nes pagal sutartį rangovas pats turėjo parengti darbo projektą. Pačioje pradžioje, sausio ir kovo mėnesį vyko posėdžiai, pasitarimai, po to rangovui raštu būdavo duodamas nurodymas įvykdyti reikalavimus ar atlikti veiksmus. Pasitarimai buvo protokoluojami, pasitarimų protokolai buvo siunčiami rangovui susipažinti. Tuo metu teko bendrauti darbo reikalais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuris dalyvaudavo posėdžiuose, prisistatydavo kaip rangovo atstovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareikšta pretenzija dėl to, kad jie nesusitvarkė dokumentų dėl atstovavimo, nepateikė įrodymų patvirtinančių kvalifikaciją ir suteikiančių teisę atlikti darbus pagal projektą.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. V. atnešdavo pasirašyti atliktų darbų aktus, bet aktai būdavo teikiami statybos skyriui, todėl ji tiesiogiai dėl darbų priėmimo su J. V. nebendravo ir niekada jokių pretenzijų dėl darbų priėmimo jam nėra išsakiusi. Jeigu jis atnešdavo atliktų darbų aktą ir pateikdavo jai, tai ji peradresuodavo statybos skyriui, V. S., nes aktą turi patikrinti užsakovo funkcijas vykdantis asmuo. V. S. padarydavo pastebėjimus, nors konkrečiai už darbų priėmimą atsako techninė priežiūra ir techninės priežiūros specialistas turi pasirašyti pirmas, bet vis tiek pirma peržiūrėjimui atnešdavo V. S., jis pirmas pateikdavo pastabas, kadangi techninė priežiūra veikė ne vietoje, o (duomenys neskelbtini), tai rangovas, dirbdamas vietoje objekte pirmiausiai atnešdavo darbų aktus peržiūrėti į savivaldybę. Tokių atvejų, kad kad V. S. nepasirašytų ant atliktų darbų aktų dėl kažkokių tai priežasčių, jai ( D. S.) nėra žinoma. Ji pati ant darbų atlikimo aktų nepasirašinėdavo, o ar buvo tokių atvejų, kad V. S. nurodė nepasirašyti ant kokio tai (duomenys neskelbtini) projekto atliktų darbų akto, neprisimena, nebent kaip projektą administruojantis asmuo, galėjo nurodyti V. S. nepasirašyti ant akto, jeigu jis neatitiko rangos sutarties reikalavimų. Prisimena, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. V. buvo paprašyta taisyti subrangos sutartį, nes jis statybos skyriui buvo pateikęs aktus dėl papildomų darbų, kurių ji ( D. S.) su V. S. nepriėmė ir nepasirašė, nes jie neatitiko sutarties sąlygų. Tai buvo 2019 metų rudenį, atliktų darbų aktų nepasirašymas nulemia ir apmokėjimą.

Savivaldybės posėdžiuose svarstant vieno ar kito projekto realizavimą, būdavo įsiklausoma į projektus administruojančių asmenų nuomonę, o priimant sprendimus vis tiek spręsdavo vadovai, tiek direktorius, tiek meras teikdavo patarimus. Savivaldybės meras V. A. dalyvaudavo posėdžiuose, teikdavo patarimus ir visais projektais domėdavosi vienodai, (duomenys neskelbtini) projektui išskirtinio dėmesio neteikė. Ji, kaip ....iš V. A. nėra gavusi jokių nurodymų ar prašymų, susijusių su (duomenys neskelbtini) projektu, taip nėra kalbėjusi su meru dėl atliktų darbų aktų priėmimo ar jų apmokėjimo.

Liudytoja L. T., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos techninio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja, paaiškino, kad su projektu „(duomenys neskelbtini) miesto Viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ yra susijusi tiek, kad bendravo su Centrine projektų valdymo agentūra, buvo derinamas šis projektas, jo finansavimo sutartis. Tvirtino Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės D. S. parengtą pirkimo paraiškos dalį. Buvo viešas konkursas, gauti penki pasiūlymai, viešąjį pirkimą laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Klausimus, susijusius su rangos darbų priėmimu, sprendė užsakovo funkcijas vykdantis statybos ir infrastruktūros skyrius, kurį atstovavo V. S.. Atsakinga už bendravimą su agentūra buvo techninio planavimo ir investicijų skyriaus specialistė D. S., projekto vadovė. Centrinė projektų valdymo agentūra yra šio projekto vykdymą kontroliuojanti institucija, atsakinga už sutarties įgyvendinimą, taip pat jai teikiami mokėjimo prašymai su visais lydinčiais dokumentais, kuriuos ji tikrina, derina ir priima sprendimą dėl lėšų išmokėjimo, po to perveda lėšas. Kiekvieną pirmadienį savivaldybėje vyksta investicijų aptarimai, dalyvauja projekto vadovai, pristatoma kas nuveikta, kokios dar yra problemos. Dalyvauja taip pat kontrolės audito tarnybos vadovė ir kiti administracijos darbuotojai, meras ir mero pavaduotojas. Pasitarimo metu iškeliamos problemos, jų sprendimo būdai, išklausomos nuomonės. Pasitarimų metu nebalsuojama.

Liudytojas V. S. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas paaiškino, kad objekto „(duomenys neskelbtini) miesto Viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams” užsakovas buvo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, objekto rangovas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo kaip specialisto pareigos vykdant projektą buvo atstovauti užsakovą. Darbai buvo pradėti 2019 m. sausio mėnesį, juos vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Techninę priežiūrą vykdė valdymo grupės atstovai. Buvo vykdomi tvenkinio kasimo, takų įrengimo, tiltų statybos, mažosios architektūros įrengimo darbai. Projekte buvo nesklandumų, kuriuos reikėjo taisyti, kadangi projektuotojai nebuvo įvertinę grunto, reikėjo atsisakyti salos įrengimo, kadangi durpingas gruntas ir kt. Subrangovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet sutartis, kaip su subrangovu, nebuvo sudaryta, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė dokumentų, kad gali vykdyti įvairius kasimo darbus, kadangi teritorija yra kultūros paveldo ir tam reikalingas atestatas. Vėliau tuos darbus vykdė pats rangovas Kasimo darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atliktus darbus „užaktuodavo“ statybos techninė priežiūra. Apmokėjimas už darbus vykdavo pagal sąskaitas. Mėnesio pabaigoje, statybos techninės priežiūros ir rangovo, buvo apžiūrimi įvykdyti darbai. Statybos techninė priežiūra, jeigu atitikdavo darbai, pasirašydavo aktus. Jeigu dabar pagal projektą neatitikdavo, būdavo taisomi aktai ir išminusuojama atitinkama pinigų suma. Techninei priežiūrai pasirašius atliktų darbų aktus, šiuos aktus pasirašydavo ir jis, kaip užsakovo atstovas. Po to, jis išrašydavo sąskaitas ir su darbų atlikimo aktais atiduodavo buhalterijai, kad savivaldybė apmokėtų pinigus. Pinigus savivaldybė apmokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis nebuvo sudaryta, darbų atlikimo aktus rašydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Objekte dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.Nesklandumų būdavo dėl darbų įvykdymo, t. y. sumų „užaktavimo“, nes dalis darbų buvo neįvykdomi, juos reikėdavo išminusuoti, o kiti darbai, kurie buvo įvykdyti , bet negalėjo būti „užaktuojami“, nes projekte nebuvo įforminti pakeitimai. Vykdavo susirinkimai, kuriuose buvo sprendžiama ar įvykdyti tokį, ar kitokį darbą ir kaip išspręsti iškilusias problemas. Susirinkimai vyko (duomenys neskelbtini) centre ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje. Susirinkimuose dalyvaudo skyriaus vedėjas M. R., rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, meras , mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, direktoriaus pavaduotojas. Tokie susirinkimai vykdavo tik iškilus problemai, kurią reikėdavo spręsti, bet ne dažniau kaip vieną kartą per du mėnesius. Meras reikalaudavo, kad būtų vykdomi darbai, kad būtų įgyvendintas projektas, šie reikalavimai buvo nukreipti ir į kontroliuojančius asmenis, ir į rangovus. Tokio atvejo, kad 2019 m. rudenį, kad aktuojant tam tikrą darbų etapą buvo sutarta, kad dokumentus į savivaldybę galima pristatyti, o iš ryto jau buvo nurodyta, kad nebus tie darbai priimti, neatsimena. Darbai be priežasčių nebūdavo nepriimami, visada būdavo argumentai, kuriuos išdėstydavo statybos techninė priežiūra, priimdama darbus. Pagrindinis subjektas, kuris nurodydavo tuos argumentus, buvo statybos techninė priežiūra. Pasitarimų metu mero V. R. išskirtinis dėmesys, palankumas ar nepalankumas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jaučiamas. Meras reikalavo, kad projektas būtų vykdomas. Tokia mero pozicija buvo dėl visų projektų, šis objektas nebuvo išskirtinis. Savo darbo metu prie šito projekto, kokių nors neteisėtų iš mero, ar iš kitų asmenų prašymų ar nurodymų negavo.

Teisę rašyti raštus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo jis( V. S.) ir projekto vadovė D. S.. Kiek pamena, yra rašęs raštus dėl to, kad nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo atestatai, taip pat dėl statybos darbų terminų vėlavimo. Pretenzijos būdavo išreiškiamos ir žodžiu, ir elektroniniu paštu. Rašydavo ir jis ir projekto vadovė D. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijas išsakydavo žodžiu. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus jokių pykčių, nesutarimų, nepasitenkinimo nebuvo išsakyta. Į pareikštas pretenzijas reaguodavo, darbus taisydavo. Jeigu atliktų darbų akto nepasirašydavo statybos techninė priežiūra, tai nepasirašydavo ir jis( V. S.), akto pasirašymas būdavo nukeliamas kol bus ištaisyti darbo defektai.

Kaltinamojo V. A. kaltė įrodyta baudžiamosios bylos medžiaga:

-2019-11-25 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) ( vaizdo medžiaga įrašyta į kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame užfiksuota, kad 2019-11-05 13 val. 55 min. V. A. tarnybinis automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) pastebėtas stovintis degalinėje adresu V(duomenys neskelbtini). 14 val. 20 min. iš degalinės patalpų išėjo V. A., atsisveikino su P. R. ir sėdęs į automobilį (duomenys neskelbtini). v/n (duomenys neskelbtini) išvyko iš degalinės teritorijos. Užfiksuota medžiaga įrašyta į kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini). (1 tomas, b. l. 66-67)

-2019-11-25 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbio turinys įrašytas į kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame užfiksuotas V. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. R. susitikimas ir pokalbis 2019 -11-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje degalinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini).( 1 tomas, b.l.61-65).

Iš protokolo turinio matosi, kad P. R. į V. A. klausimą „kas čia dėl „(duomenys neskelbtini)“?, atsako kad dejuoja, nes pinigų nemoka, patikslina: „...aš tai supratau, kad dėl to prižiūrėtojo taip įdomiai, kad jis kažkokią komandą gavo iš kažkur“, „vieną dieną jie sako atvežkit aktus, žinai, o kitą dieną ant ryto paskambino sako ne nevežkit, nesirašysiu. Ir D., D. vardą ten kokius penkis sykius paminėjo bekalbėdamas“, į tai V. A. atsako, kad komandą gavo ne iš jo. P. R. pasakius „...jie dabar šauk pinigų, nu tai aš nedalinu, sakau, aš į savivaldybę neisiu prašyt pinigų“, V. A. pasitikslina: „(duomenys neskelbtini)?“ ir pasako „ Duosim ten...reik nugręžti“. P. R. paklausus „ ...tai palauk, kaip daba nugręžti“, V. A. atsako „...kažkaip tai nugręšim“, P. R. pasakius „...tokius pinigus aš jam atiduodu“ ( „ viens šeši penkiasdešimt milijono“) V. A. pasako „...nu tai va, aš ten už prūdą ten kokią „desetką“ čia nuo jo nusmaugt“, P. R. į tai atsako „...nu tai va, bet jis, aš nežinau“ ir paklausia V. A. „...tai palauk, reik tada, kaip čia sureguliuoti. Palauk, tu su juo susitikt nenori, ne, ne ?“ į ką V. A. atsako „...aš nenoriu susitikti“, „tokia suma...“. Į P. R. pasakymą „...nu dešimt tūkstančių sumos nežinau...“ V. A. pasitikslina „... ar daug ar mažai...ir sako „...čia bombonkės jam“;

-2020-02-26 nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolu ( pokalbio turinys įrašytas į kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame užfiksuotas V. A. ir P. R. susitikimas ir pokalbis 2020-02-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini) ( 1 tomas, b. l. 101-105).

Iš pokalbio turinio matosi, kad kalbama apie projekto vykdymo darbus, terminus. V. A. klausia „...kaip tas? Neatvežei to?“. P. R. atsako „...neatvežė ne, tegu turi...“, tuomet V. A. klausia: „...o ką jisai į teismą padavė?“, tuomet P. R. atsako: „...padavė į teismą. Ieškinį man patei2kė du šimtus trisdešimt tūkstančių...tai va daba su tuo (duomenys neskelbtini) išsiskyrėm“. P. R. paklausus „...o kaip ten tuos reikalus?“, V. A. atsako „...nežinau, reiks galvoti kažką, atsargiai sako blemba, STT vaikšta iš paskos, duod sako ištisai, ne čia kur nors kitur susitikti...Į P. R.“...a ja.Tai vo..“, V. A. „...aš užtat nieko ir nesakau , anei tau neskambinu, nieka...“ Toliau vėl vyksta pokalbis apie projektą, ...., V. A. „...tai tada kur nors ramiau susitiksime“, „pusę galėtum man biškutį dabar ką buvom šnekėję“, P. R. pasitikslina „...kiek penkis?“, V. A. atsako“ pusę, dešimt buva“, į ką P. R. atsako“...tai gerai, surinksma, nu ja, ja. Tvarkoj...“;

-2020-06-30 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, protokole užfiksuotas tyrimui reikšmingų pokalbių turinys tarp V. A. ir P. R., jiems tariantis dėl susitikimo 2020-05-19, pokalbio laikas - 10:19. (pokalbis įrašytas į kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 tomas, b. l. 173-174)

-2020-06-30 slapto sekimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2020-05-19 11 val. 35 min. prie jau stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini) privažiavo juodos spalvos automobilis (galimai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausantis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras V. A. ir įsėdo į P. R. automobilį (duomenys neskelbtini). Taip pat užfiksuota, kad 2020-05-19 11 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras V. A. išlipo iš minėto automobilio (duomenys neskelbtini) ir įsėdo į juodos spalvos automobilį, su kuriuo atvažiavo, po ko asmenys išsiskirstė. Reikšminga informacija įrašyta į kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini). (Pastaba: dėl techninės klaidos filmavimo kameroje klaidingai nustačius datą, užfiksuotame vaizdo įraše rodomi 2021, o ne 2020 metai.) (1 tomas, b. l. 144)

-2020-06-08 nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas 2020-05-19 tarp P. R. ir V. A. įvykęs susitikimas ir pokalbis P. R. priklausančiame automobilyje (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), kurio metu V. A. iš P. R. priėmė anksčiau pareikalauto kyšio dalį, t. y. 5000 Eur ( Susitikimas ir pokalbio turinys įrašytas į kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini)) 1 tomas, b. l. 120-123).

V. A. į P. R. automobilį įsėda 11:36:52, pasisveikina, kalbasi apie politiką, vyriausybę, po to V. A. pradeda klausinėti apie P. R. automobilį, pasakoja, kad tokia pat mašina yra „parvaryta“ iš (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše užfiksuota kaip 11:39:31 P. R. pasako „Penkis“ ir iš savo striukės vidinės kišenės ištraukia pluoštą galimai piniginių kupiūrų ir paduoda V. A., kuris pasako „Ačiū, ačiū“ ir 11:39:33 paima iš P. R. pluoštą galimai piniginių kupiūrų ir įsideda į švarko kišenę. P. R. pakartoja „Penki“ ;

- 2020-05-19 pinigų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2020-05-19 sankcionuotus nusikalstamus veiksmus atliekančiam P. R. buvo perduoti pinigai, skirti nusikalstamos veikos imitavimo modeliui atlikti - Specialiųjų tyrimų tarnybos 50 vnt. 100 Eur nominalo banknotų, viso 5000 Eurų, kurių numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ( (2 tomas, b. l. 1-10);

- 2020-05-19 asmens kratos protokole (2 tomas, b. l. 47-50) užfiksuota, kad V. A. krata buvo atliekama jį sulaikius, 2020-05-19 11:46, kratos metu V. A. iš vidinės kišenės ištraukė pluoštą grynųjų pinigų, perjuostą žalios spalvos gumele. Paklausus kokia tai suma pinigų, V. A. pasakė, kad 5000 Eur. Paklausus kieno tai pinigai, V. A. nurodė, kad tai draugas grąžino skolą. Pinigai buvo suskaičiuoti bei nufilmuoti jų serijiniai numeriai (kompaktinis diskas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kratos metu rasta 50 vnt. 100 Eur nominalo banknotų, t. y. viso 5000 Eur, kurių numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. l. 47-50);

-2020-06-30 Asmens kratos metu rastų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2020-05-19 asmens kratos metu rasti pinigai supakuoti pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini), pakuotė nepažeista. Atidarius pakuotę joje matyti pluoštas 100 Eur nominalo banknotų, perjuostų žalios spalvos gumele. Suskaičiavus banknotus nustatyta, kad yra 50 vienetų 100 Eur nominalo banknotų, t. y. – 5000 Eur, banknotų numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ( 2 tomas, b.l.57-69);

- išreikalautų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota viešojo pirkimo Projekto „ (duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ dokumentų apžiūra. Reikšmingais bylai pripažinti 92 lapai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, kurių pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės sąskaitų išrašai, patvirtinantys sąskaitų apmokėjimą. Iš atliktų darbų aktų, matosi, kad

aktuose fiksuojami Projekto „(duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“, kurio užsakovas - (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, o rangovas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbai. Aktai pasirašyti rangovo ( darbus pridavė) ir užsakovo( darbus priėmė) bei techninės priežiūros atstovų. Daugumoje atvejų aktus kaip užsakovo atstovas yra pasirašęs V. S.. Darbų atlikimo aktai yra skirtingos formos, pastebėtina, kad statybos techninės priežiūros atstovo parašai yra ne visais atvejais.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2011-06-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą Meras yra savivaldybės vadovas, mero įgaliojimus apibrėžia reglamento VI skyrius ( Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai). Pagal šio skyriaus nuostatas, tarp kitų įgaliojimų Meras atstovauja savivaldybei regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą.

Kaltinamasis V. A. kaltu neprisipažino aiškino, kad jo kaip mero dalyvavimas savivaldybėje vykstančiuose procesuose vykdant statybos projektus, taip pat ir vykdant projektą „(duomenys neskelbtini) miesto Viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ pasireiškė tik kontrole, investicijų kontrolės pasitarimuose jis išsakydavo savo nuomonę, tačiau jokių nurodymų specialistams priimti ar nepriimti atliktus darbus, apmokėti ar neapmokėti rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas niekada neduodavo. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. R. pasakymas, kad yra duota komanda „iš viršaus“ nepriimti darbų etapo buvo paties P. R. sugalvota provokacijos dalis. 2019 m. lapkričio 5 d. degalinėje jiedu su P. R. susitiko paties P. R. iniciatyva, susitikimo metu jis aiškino, kad nori su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti sutartį, mano, kad P. R. tuomet jau buvo pasiruošęs provokacijai ir iš jo išgavo, kad reikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ kažkaip „nugręžti“. To susitikimo metu sakydamas „nugręžti“ jis mintyje turėjo ne tai, kad „nugręžti“ pinigus savo naudai, o tai, kad P. R. nesumokės pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo oficialus subrangovas. Nei po pirmojo, nei po antrojo susitikimo su P. R., jokių teisėtų nei neteisėtų veiksmų, liečiančių (duomenys neskelbtini) miesto sutvarkymo projektą, nevykdė, P. R. nieko neprašė ir jam nieko nežadėjo. Trečiasis susitikimas su P. R. taip pat įvyko P. R. iniciatyva, pripažįsta, kad trečio susitikimo metu P. R. perdavė jam pinigus 5000 Eur, kuriuos jis paėmė, bet nepagalvojo, kad tai yra provokacija, kad tie pinigai kaip nors susiję su (duomenys neskelbtini) projektu, manė, kad tai yra paskola, nes pasakojo P. R., kad nori pirkti mašiną iš (duomenys neskelbtini), manė, kad nusipirkęs mašiną, pinigus turės gražinti.

Kaltinamojo versija dėl to, kad prieš jį buvo surengta provokacija, kad jis sakydamas, kad reikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ kažkaip „nugręžti“ mintyje turėjo ne tai, kad „nugręžti“ pinigus savo naudai, o tai, kad P. R., nutraukdamas sutartį nesumokės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 10000 Eur, ir kad iš P. R. gauti 5000 Eur galimai buvo paskola automobilio pirkimui yra vertintina kritiškai, kaip gynybinė ir yra paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Lietuvos Respublikos STT (duomenys neskelbtini) valdyboje atliekamo kriminalinės žvalgybos metu gavus informaciją, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras V. A. gali užmaskuota forma pareikalauti kyšio iš subrangos darbus pagal projektą „(duomenys neskelbtini) miesto Viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ atliekančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. V., taip pat turint informacijos, kad apie galimą kyšio pareikalavimą yra žinoma šio projekto rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P. R., 2019-10-31 buvo priimtas spendimas ( teikimas Nr. (duomenys neskelbtini)) taikyti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdą - nusikalstamos veikos imitavimą, prisijungiant prie be slaptųjų dalyvių pastangų jau vykdomų nusikalstamų veikų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P. R. buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, naudoti LR STT pateiktas technines priemones vaizdo, garso įrašui daryti. Iki to, 2019-08-29 Panevėžio apygardos teismo nutartimi sankcionuotas buvo V. A. slaptas sekimas.

Iš liudytojo P. R. parodymų matosi, kad (duomenys neskelbtini) projekto įgyvendinimo darbai iš pradžių vyko sklandžiai, pagal grafikus, tačiau 2019 metų antroje pusėje iš užsakovo, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, pradėjo nuolat gauti raštus, reikalaujančius „ko reikia ir ko nereikia“, subrangovo UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktorius J. V. skundėsi, kad užsakovo specialistai nieko nepaaiškinę nepriima ir nepasirašo ant atliktų darbų aktų. Manydamas, kad tai gal būt „komanda iš viršaus“ sutikęs savivaldybėje merą V. A., pasakė jam apie esamą situaciją, ir pasiūlė pasikalbėti. Susitiko abu UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje 2019-11-05, išsakė V. A. viską dėl nepagrįstų savivaldybės raštų srauto, tačiau V. A. pradėjo kalbėti apie pinigus, kad „čia sumos eina didelės“ ir kad reikėtų subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ „nugręžti“ kokią „desetką už prūdą “, iš šio V. A. pasakymo suprato, kad V. A. nori, kad jis ( P. R.) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. V. paimtų 10000 Eur ir atneštų juos V. A.. Šiuos liudytojo P. R. parodymus patvirtina 2019-11-25 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbio turinys įrašytas į kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame užfiksuotas V. A. ir P. R. susitikimas ir pokalbis degalinėje 2019-11-05 (duomenys neskelbtini).( 1 tomas, b.l.61-65), kuomet P. R. pasakius „...jie dabar šauk pinigų, nu tai aš nedalinu, sakau, aš į savivaldybę neisiu prašyt pinigų“, V. A. pasitikslina: „(duomenys neskelbtini)?“ ir pasako „ Duosim ten...reik nugręžti“. P. R. paklausus „ ...tai palauk, kaip daba nugręžti“, V. A. atsako „...kažkaip tai nugręšim“, P. R. pasakius„...tokius pinigus aš jam atiduodu“ ( „ viens šeši penkiasdešimt milijono“) V. A. pasako „...nu tai va, aš ten už prūdą ten kokią „desetką“ čia nuo jo nusmaugt“. Toliau P. R. paklausus ar nenori V. A. pats susitikti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, šis atsako, kad nenori. Į P. R. pasakymą „...nu dešimt tūkstančių sumos nežinau...“ V. A. pasitikslina „... ar daug ar mažai...ir sako „...čia bombonkės jam“;

Kaip matosi, iš liudytojo P. R. parodymų antrojo susitikimo su V. A. toje pačioje degalinėje metu, 2020-02-19, pasakė V. A., kad su subrangovu sutartis nutraukta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių projekto darbų nebeatlieka ir nebėra iš ko reikalauti pinigų, tačiau V. A. pasakė jam pačiam sumokėti tą 10000 Eur, nors 5000 Eur, o likusius vėliau. Tada jis suprato, kad V. A. prievolę sumokėti 10000 Eur „perkėlė ant jo“. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina 2020-02-26 nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas ( pokalbio turinys įrašytas į kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini))( 1 tomas, b. l. 101-105). V. A. klausia „...kaip tas? Neatvežei to? P. R. atsako „...neatvežė ne, tegu turi...“, tuomet V. A. klausia: „...o ką jisai į teismą padavė?“, P. R. atsako: „...padavė į teismą. Ieškinį man pateikė du šimtus trisdešimt tūkstančių...tai va daba su tuo (duomenys neskelbtini) išsiskyrėm“. P. R. paklausus „...o kaip ten tuos reikalus?“, V. A. atsako „...nežinau, reiks galvoti kažką, atsargiai sako blemba, STT vaikšta iš paskos, duod sako ištisai, ne čia kur nors kitur susitikti, aš užtat nieko ir nesakau , anei tau neskambinu, nieka...“ Toliau vėl vyksta pokalbis apie projektą, V. A. „...tai tada kur nors ramiau susitiksime“, „pusę galėtum man biškutį dabar ką buvom šnekėję“, P. R. pasitikslina „...kiek penkis?“, V. A. atsako „ pusę, dešimt buva“, į ką P. R. atsako“...tai gerai, surinksma, nu ja, ja. Tvarkoj...“;

Kaip matyti iš liudytojo P. R. parodymų, 2020-05-19 trečiojo susitikimo metu P. R. priklausančiame automobilyje, jis perdavė 5000 Eur V. A., kuris pinigus paėmė, padėkojo ir įsidėjo į vidinę kišenę ir jiedu išsiskyrė. Šiuos P. R. parodymus patvirtina: -2020-06-30 slapto sekimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2020-05-19 11 val. 35 min. prie jau stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini) privažiavo juodos spalvos automobilis iš kurio išlipo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras V. A. ir įsėdo į P. R. automobilį (duomenys neskelbtini). Taip pat užfiksuota, kad 2020-05-19 11 val. 40 min V. A. išlipo iš automobilio (duomenys neskelbtini) ir įsėdo į juodos spalvos automobilį, su kuriuo atvažiavo ir išvažiavo(1 tomas, b. l. 144 )( informacija įrašyta į kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini).) ir 2020-06-08 nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas 2020-05-19 tarp P. R. ir V. A. įvykęs susitikimas ir pokalbis P. R. priklausančiame automobilyje (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), kurio metu V. A. iš P. R. priėmė anksčiau pareikalauto kyšio dalį, t. y. 5000 Eur ( 1 tomas, b. l. 120-123). Užfiksuota, kad šio pokalbio metu asmenys pasikalba bendromis temomis apie vyriausybės politiką, po to V. A. pradeda klausinėti P. R. apie jo automobilį, aiškina, kad tokia pat mašina yra „parvaryta“ iš (duomenys neskelbtini). Toliau vaizdo ir garso įraše užfiksuota kaip 11:39:31 P. R. pasako „Penkis“ ir iš savo striukės vidinės kišenės ištraukia pluoštą galimai piniginių kupiūrų ir paduoda V. A., kuris pasako „Ačiū, ačiū“ ir 11:39:33 paima iš P. R. pluoštą galimai piniginių kupiūrų ir įsideda į švarko kišenę. P. R. pakartoja „Penki“ (Susitikimas ir pokalbio turinys įrašytas į kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi šie įrodymai patvirtina, kad 2020-05-19 11:39:33 val. V. A. paėmė iš P. R. 5000 Eur, kurie pagal 2020-05-19 pinigų apžiūros protokolą 2020-05-19 buvo perduoti sankcionuotus nusikalstamus veiksmus atliekančiam P. R. ir skirti nusikalstamos veikos imitavimo modeliui atlikti - Specialiųjų tyrimų tarnybos 50 vnt. 100 Eur nominalo banknotų, viso 5000 Eurų, kurie aprišti žalios spalvos gumine juostele( 2 tomas, b.l 1-10). 2020-05-19 asmens kratos protokolas (2 tomas, b. l. 47-50) patvirtina, kad sulaikius V. A. 2020-05-19 11:46, kratos metu, jis iš vidinės kišenės ištraukė pluoštą grynųjų pinigų, perjuostą žalios spalvos gumele, apžiūrint kratos metu rastus pinigus užfiksuota, kad pinigai supakuoti pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini), pakuotė nepažeista, atidarius pakuotę joje matyti pluoštas 100 Eur nominalo banknotų, perjuostų žalios spalvos gumele, suskaičiavus banknotus nustatyta, kad yra 50 vienetų 100 Eur nominalo banknotų, viso 5000 Eur(kompaktinis diskas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kaltinamasis V. A. pripažįsta, kad 2020-05-19 P. R. automobilyje paėmė iš P. R. jam duodamus pinigus, tačiau aiškina, nežinojęs kokia tai yra suma ir jokiu būdu nesieja šių pinigų su (duomenys neskelbtini) projekto vykdymu nei su palankumu kam nors, teikia neįtikimas versijas, neva P. R. pinigus jam davė mašinos pirkimui, paskolino ir jis suprato, kad tuos pinigus turės P. R. grąžinti, tačiau tokią versija paneigia pats kaltinamasis, kuomet iš karto po pinigų perdavimo sulaikytas pareigūnų pateikė jiems pinigus nurodydamas tikslią pinigų sumą, kad tai yra 5000 Eur, kuriuos grąžino draugas. Pažymėtina, kad liudytojas P. R. patvirtino teismui, kad jokių skolinių įsipareigojimų tarp jo ir V. A. niekada nebuvo, nei jis kada nors iš V. A. skolinosi pinigų, nei kada nors skolino V. A.. Kitą kaltinamojo versiją, kad paėmė pinigus „nei už ką“, tiesiog padavė jam ir jis paėmė, „ davė ir tiek“, davė be priežasties, o pinigų perdavimas įvyko akimirksniu, netikėtai ir tai buvo provokacija, teismas taip pat vertina kritiškai, kaip neatitinkančią nustatytų bylos aplinkybių, kadangi pagal bylos duomenis, beveik šešių mėnesių laikotarpiu įvyko trys susitikimai, dviejų susitikimų metu V. A. užmaskuota forma reikalavo , o trečio susitikimo metu jokio netikėtumo momento nebuvo, kadangi už gautus pinigus V. A. porą kartų padėkojo. Nebuvo ir provokacijos V. A. atžvilgiu, kadangi užfiksuotose pokalbiuose, jokių provokavimo požymių nenustatyta. Priešingai, iš 2019-11-05 įvykusio pokalbio suvestinės matosi, kad P. R. ėmus kalbėti apie tai, kad savivaldybės specialistai nepriima atliktų darbų aktų, kad už atliktus darbus negaunami pinigai, nes aktai nepasirašomi, taip pat išsakius nuomonę, kad gal specialistai „gavo kažkokią komandą iš kažur“, V. A. atsako „ne iš manęs“ , o P. R. pasakius, kad „(duomenys neskelbtini)“ prašo už darbus pinigų, V. A. atsako „Duosim ten...reik nugręžt“. Ir tai patvirtina, kad ne P. R., o pats V. A. pradėjo kalbėti apie pinigus. Kito pokalbio 2020-02-19 metu, V. A. kalba apie STT, kad vaikšto iš paskos, kad reikia būti atsargiems, kas rodo, kad V. A. reikalaudamas pinigų kartu stengėsi būti atsargus. Kad vykdant projektą tarp rangovo ( subrangovo) darbuotojų bei už projekto vykdymą atsakingų savivaldybės specialistų buvo iškilę nemažai problemų dėl subrangovo darbuotojų tinkamos kvalifikacijos leidžiančios vykdyti projekto darbus, taip pat dėl darbų atlikimo aktų priėmimo, patvirtino teisme apklausti liudytojai D. S., M. R. ir V. S.. Ši aplinkybė įrodo, kad rangovo atstovas P. R. galimai turėjo pagrindo manyti, kad yra duota komanda „iš viršaus“ nepriimti atliktų darbų aktų ir dėl to kreipėsi į V. A..

Kaip jau minėta, kaltinamojo versija, kad 2019-11-05 pokalbio su P. R. metu sakydamas „reik nugręžti“ turėjo mintyje, kad P. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkui nesumokės pinigų, vertintini kritiškai, nes V. A. paklausus „kas čia dėl (duomenys neskelbtini)?“ P. R. atsako, kad dejuoja, kad pinigų nemoka, kad vieną dieną sako atvežti aktus, tačiau kitą dieną skambina ir sako nevežti, nes nesirašys. Vėliau P. R. pasakius „...jie dabar šauk pinigų, nu tai aš nedalinu, sakau, aš į savivaldybę neisiu prašyt pinigų“, V. A. pasitikslina: „(duomenys neskelbtini)?“ ir pasako „Duosim ten...reik nugręžti“, „...nu tai va, aš ten už prūdą ten kokią „desetką“ čia nuo jo nusmaugt“. Iš užfiksuoto pokalbio konteksto akivaizdu, kad V. A. siekė pinigų, kuriuos P. R. turėjo paimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. V. ir atnešti V. A., kadangi jis pats susitikti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi J. V. nenorėjo ir į P. R. klausimą „Palauk, tu su juo susitikt nenori, ne, ne ?“ V. A. atsakė „...aš nenoriu susitikti“, „tokia suma...“. Po to, kai su UAB (duomenys neskelbtini)“ sutartis buvo nutraukta, V. A., 2020-02-19 pokalbio metu būdamas P. R. apie tai informuotas ir toliau reikalavo pinigų, tai patvirtina jo pasakytos frazės „Neatvežei to?“, P. R. pasakius, kad neatvežė ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“‘ padavė jį į teismą ir kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiskyrė pokalbis buvo tęsiamas kitomis temomis, tačiau prieš pokalbio pabaigą V. A. pasako P. R. „...tai tada kur nors ramiau susitiksime“, „pusę galėtum man biškutį dabar ką buvom šnekėję“, P. R. pasitikslina „...kiek penkis?“, V. A. atsako „ pusę, dešimt buva“, į ką P. R. atsako“...tai gerai, surinksma, nu ja, ja. Tvarkoj...“.

Taigi, aptartų pokalbių išklotinės aiškiai patvirtina, kad V. A. užmaskuotomis frazėmis - „ reik nugręžti“, „nu tai va, aš ten už prūdą ten kokią „desetką“ čia nuo jo nusmaugt“, „pusę galėtum man biškutį dabar ką buvom šnekėję“, „ pusę, dešimt buva“ per P. R. reikalavo pinigų -1000 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko J. V., kuris pagal (duomenys neskelbtini) projektą atliko subrangos darbus, būtent tvenkinių sutvarkymo darbus, o kai subrangos sutartis buvo nutraukta tos sumos reikalavo iš P. R.. Pokalbių turinys aiškiai paneigia kaltinamojo versiją, kad pasakymai „nugręžti“, „nusmaugti“ reiškia jo manymą, kad P. R. neatsiskaitys su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad sakydamas įraše užfiksuotą frazes „reik nusigręži“ „kažkaip tai nugręšim“ , „aš ten už prūdą ten kokią desetką čia nuo jo nusmaugt“ bei „kokią desetką reikėtų“ - galėjo kalbėti ir turėti galvoje tiek tai, kad P. R. įmonė teisminiuose ginčuose gali iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalauti piniginių sumų tiek pinigų perdavimą jam ( V. A.).

Taip pat pažymėtina, kad rašytiniuose parodymuose kaltinamasis nurodė, jog susitikimo metu sakydamas P. R. įraše užfiksuotas frazes „pusę galėtum man biškutį dabar ką buvom šnekėję“, „pusę, dešimt buvo“, jis( V. A.) ir paprašė P. R., nieko už tai jam nežadėdamas ir nesiūlydamas, ar jis jam galėtų perduoti pusę ankstesniame pokalbyje aptartos 10 000 Eur sumos.

Kaip matosi iš liudytojo P. R. parodymų, susitikimai jo iniciatyva su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meru V. A. įvyko dėl to, kad laikė būtinu pasikalbėti dėl situacijos vykdant projektą „(duomenys neskelbtini) miesto Viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams”, kadangi jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pagal rangos sutartį atliekanti rangos darbus, 2019 metų antroje pusėje iš užsakovo, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, pradėjo nuolat gauti raštus, reikalaujančius ką nors taisyti, perrašyti, pakeisti, atsirado įtampa tarp savivaldybės specialistų kaip užsakovo ir jo vadovaujamos įmonės darbuotojų kaip rangovo, nes nebebuvo laiko dirbti, reikėjo į raštus atsakinėti, be to, subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius skundėsi, kad savivaldybės specialistai nepriima atliktų darbų aktų, nepasirašo, dėl to stringa apmokėjimas. Susitikimų metu išsakius problemą, V. A. sutiko su nuomone, kad savivaldybės darbuotojai galimai taip elgiasi, nors teigė tokių nurodymų jiems nedavęs. Iš liudytojo paaiškinimų matosi, kad to susitikimo metu V. A. pradėjo kalbėti, jog projekte „ vaikšto dideli pinigai“, jog reikia „nugręžti“ subrangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, paimti iš jo dešimt tūkstančių eurų „už prūdą“, o kai sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta pinigų mokėjimą „ perkėlė ant jo“( P. R.). Iš liudytojo paaiškinimų matosi, kad V. A. iš jo ( P. R.) reikalavo pinigų ir jis pinigų V. A. davė, duodamas pinigus V. A. iš jo nieko nereikalavo, tik tikėjosi, kad bus rami, darbinga aplinka, kad nebus siuntinėjami nepagrįsti raštai. Galvojo kaip klostytųsi procesai jeigu būtų nesutikęs pinigų mokėti, tačiau norėjo projektą įvykdyti, pabaigti darbus ir nenorėjo, kad jam būtų trukdoma. Manė, kad jeigu nesutiks su reikalavimu mokėti, tai trukdžiai bus. Kaip ir ką V. A. turėjo paveikti –„ yra jo reikalas“, kadangi meras, jo nuomone, galėjo daryti įtaką bet kokiam specialistui savivaldybėje, nes savivaldybėje buvo „praktiškai vienvaldystė“, kaip pasakydavo meras V. A. taip ir būdavo, meras aktyviai dalyvaudavo vykdomo projekto pasitarimuose, jo žodis būdavo paskutinis ir būdavo lemiamas. Šią aplinkybę, iš esmės patvirtino liudytojai D. S., M. R. ir V. S., kurie parodė, kad savivaldybės meras V. A. jokių nurodymų nei vienam jų dėl vykdomo (duomenys neskelbtini) projekto nėra davęs, tuo projektu domėjosi kaip ir kitais projektais vykdomais (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, šiam projektui jokio išskirtinio dėmesio nerodė. Kartu liudytojai pripažino, kad mero žodis priimant sprendimus buvo svariausias.

Atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad iš esmės V. A., kaip (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras, turėjo realią galimybę nuspręsti, įtakoti ( tas matosi ir iš jo paties teiginių „duosim pinigų“ ir pan) savivaldybėje vykstančius procesus.

Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį( kyšininkavimas) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, pagal BK 225 straipsnio 5 dalį valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą.

Byloje surinktų duomenų visuma leidžia teismui daryti išvadas, kad V. A. suprato, kad daro nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia, nes užimdamas aukštas pareigas, kaip jis pats nurodė, kontroliuodamas projekto vykdymą, į rangovo atstovo P. R. išsakytas pastabas, kad savivaldybės specialistai, atsakingi už projektą, nepagrįstai rašo raštus, nuolat liepia ką nors taisyti, nepriima ir nepasirašo ant atliktų darbų aktų( nurodė net konkrečių asmenų vardus) dėl ko už darbus subrangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišmokami pinigai, V. A. patvirtino, sakydamas apie savivaldybės specialistus „...nu jie gali“ ir už palankumą iš subrangovo UAB „ (duomenys neskelbtini)“ savininko per rangovo atstovą P. R. pareikalavo 10000 Eur kyšio, ką patvirtina jo pasakyti žodžiai, jog subrangovas gauna daug pinigų „viens šeši milijono“, todėl iš jo reikia „ už prūdą ten kokią desetką čia nuo jo nusmaugt“. Bylos medžiaga ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad gauti pinigus buvo V. A. iniciatyva, jis suvokė, kad pinigai (turtinė nauda) yra neteisėtas atlygis už palankumą vykdant projektą, o ne šiaip P. R. paduoti „be priežasties“.

V. A. veiksmai pagal BK 225 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jis būdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meru, tai yra savivaldybės vadovu ir turėdamas sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą, taip pat turėdamas kitus savivaldybės mero įgaliojimus ir įtaką savivaldybėje, būdamas išskirtinai aukštas pareigas užimantis valstybės tarnautojas pareikalavo ir priėmė už palankumą vykdant projektą „|(duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ 5000 Eur kyšį iš rangovo darbus projekte vykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. R..

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai nustatyti KŽĮ 8 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas – tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus (pavyzdžiui, tarp jų nurodytus ir BK 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 225 straipsnio 2 dalyje), arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas) – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015, 2K-297-303/2019). Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra: 1) arba apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (atlikti KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus), 2) arba prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (atlikti KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus). Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015, 2K-7-266-942/2015 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matosi, kad 2018-11-30 Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdyba kreipėsi prašymu į Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, kad jis teiktų teismui teikimą sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus( elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, pokalbių slapta kontrolė, slaptas patekimas į tarnybines patalpas, į tarnybinius automobilius ir kt.) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Mero V. A. atžvilgiu, kadangi kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje turimais duomenimis V. A., būdamas valstybės tarnautoju, galimai priima nenustatyto dydžio kyšius už galimai neteisėtą veikimą iš verslo subjektų, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, o būtent 2017m. rugsėjo mėn. organizuojant viešą medienos granulių pirkimą, V. A. galimai viršydamas įgaliojimus, davė neteisingus nurodymus pirkimų organizatoriui parengti pirkimo sąlygas ir jas pritaikyti konkrečiam tiekėjui, iš kurio galimai gavo nenustatytą kiekį medienos granulių ( BK 225 straipsnio 2 dalis), taip pat galimai piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi sudaro išskirtines sąlygas vienai verslo įmonei laimėti viešuosius pirkimus ir pan.( BK 228 straipsnio 1 dalis).

2018-12-03 Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, išanalizavęs STT prašymą, teikimu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo V. A. atžvilgiu sankcionavimo laikotarpiu 2018-12-03 iki 2019-03-02 (1 tomas, b.l. 20-23, 24-27), ir atitinkamai vėlesniais teikimais 2019-02-27, 2019-05-30, 2019-08-29 dėl šių KŽ veiksmų taikymo pratęsimo laikotarpiu nuo 2019-03-03 iki 2019-06-02, nuo 2019-06-03 iki 2019-09-02 ir nuo 2019-09-03 iki 2019-12-02. ( 1 tomas, b.l. 32-35, 40-43, 48-52). Panevėžio apygardos teismo nutartimis žvalgybos veiksmų taikymas V. A. atžvilgiu buvo sankcionuotas ir tęsiamas ( 1 tomas, b.l.53-54, 55-56, 57-58, 59-60). Visi šie kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti Panevėžio apygardos teismo nutartimis, todėl jų teisėtumo teismas netikrina, nes laiko, kad jie paskirti motyvuotai ir teisėtai.

Iš Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo specialisto 2019-10-31 tarnybinio pranešimo matosi, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo gauta duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkui P. R., kuris yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vykdomo projekto „(duomenys neskelbtini) miesto Viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ įgyvendinimo generalinis rangovas, yra žinoma, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras V. A. , užmaskuota forma per jį, P. R., galimai sieks pareikalauti kyšio iš šio projekto subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko J. V., vykdančio subrangos darbus už 1400000 Eur ( projekto vertė 1565885, 04 Eur, projekto pabaiga 2020-08-18). Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad siekiant apginti valstybės saugomus interesus nuo nusikalstamo kėsinimosi, buvo priimtas sprendimas taikyti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdą - nusikalstamos veikos imitavimą, „prisijungiant“ prie tęstinų ar trunkamųjų nusikalstamų veikų, taip pat besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikalstamų veikų, kurios tęsiasi be STT kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių pastangų, o būtent kriminalinės žvalgybos kombinacijos metu kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininką P. R. ir pasiūlyti jam bendradarbiauti su STT imituojant nusikalstamus veiksmus. Toliau pranešime nurodoma, kad 2019-10-21 susitikus su P. R. jis sutiko dalyvauti atliekant nusikalstamos veikos imitavimą ir nurodė, kad V. A. galimai siekia kaip kyšį gauti pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko J. V. ir galimai per savivaldybės administracijos darbuotojus jau yra davęs nurodymus nepriimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo aktų, nes J. V. informavo, kad 2019-10-18 suderinęs su atsakingais savivaldybės darbuotojais pristatė darbų atlikimo aktus, tačiau be jokio paaiškinimo aktai nebuvo priimti.

2019-10-31 teikimu STT (duomenys neskelbtini) valdyba, remiantis 2019-10-31 tarnybiniame pranešime nurodoma informacija, kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą dėl nusikalstamos veikos imitavimo sankcionavimo V. A. atžvilgiu ir leidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P. R. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, naudoti LR STT pateiktas technines priemones vaizdo, garso įrašui daryti. Teikimas sankcionuotas tą pačią dieną, veiksmų trukmė 6 mėn., nuo 2019-10-31 iki 2020-04-30 ( 1 tomas, b.l.17-19, 4 tomas b.l.29);

Iš Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo specialisto 2019-11-25 tarnybinio pranešimo, matyti, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo gauta duomenų, kad 2019-11-05 apie 14 val. 10 min. susitikimo metu, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje degalinėje, V. A. savo ar kitų asmenų naudai per tarpininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininką P. R. iš šio projekto subrangovo „UAB „ (duomenys neskelbtini)“ savininko J. V. pareikalavo 10000 Eur kyšio už galimą palankumą vykdant minėtą projektą, tokiais veiksmais V. A. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 225 straipsnio 2 dalyje. Šio tarnybinio pranešimo pagrindu 2019-11-25 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ( 1 tomas, b.l.1, 3).

Kaip matyti iš aukščiau išdėstytos pareigūnų procesinių dokumentų sekos, daugiausia gynybai abejonių sukėlę 2019-10-31 tarnybinis pranešimas ir teikimas( 1 tomas, b.l.15-19) buvo pakankamai motyvuoti ir pagrįsti kriminalinės žvalgybos duomenimis, apie galimą V. A. siekimą užmaskuota forma pareikalauti kyšio iš projekto subrangos darbus atliekančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko J. V.. Todėl buvo priimtas sprendimas taikyti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdą - nusikalstamos veikos imitavimą, „prisijungiant“ prie tęstinų ar trunkamųjų nusikalstamų veikų, taip pat besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikalstamų veikų, kurios tęsiasi be STT kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių pastangų, o būtent kriminalinės žvalgybos kombinacijos metu kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininką P. R. ir pasiūlyti jam bendradarbiauti su STT imituojant nusikalstamus veiksmus. Toliau sekę įvykiai, kuomet 2019-11-05 susitikimo metu V. A. savo ar kitų asmenų naudai per tarpininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininką P. R. iš šio projekto subrangovo „UAB „ (duomenys neskelbtini)“ savininko J. V. pareikalavo 10000 Eur kyšio už galimą palankumą vykdant minėtą projektą, patvirtina, kad nusikalstamos veikos imitavimo modelis buvo taikytas esant ir faktiniam ir teisiniam pagrindui. Kadangi taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus paaiškėjo nusikalstamos veikos požymiai, 2019-11-25 V. A. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas BK 225 straipsnio 2 dalį, kuris vėliau perkvalifikuotas į BK 225 straipsnio 1 dalį. Taigi duomenys, pagal kuriuos dėl V. A. galimo kyšininkavimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo gauti atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Kad šioje byloje kriminalinės žvalgybos duomenys buvo gauti pažeidžiant KŽĮ ir kitų įstatymų reikalavimus, nenustatyta, todėl pripažintina, kad duomenys gauti kriminalinės žvalgybos metu, o pradėjus ikiteisminį tyrimą – ir gauti taikant BPK numatytas procesines prievartos priemones, yra gauti teisėtu būdu ir laikantis KŽĮ ir BPK reikalavimų, todėl pripažintini įrodymais.

Teismas, tenkindamas kaltinamojo gynėjo prašymą įpareigojo valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorą kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl 2019-10-31 tarnybinio pranešimo visiško išslaptinimo ir pateikti teismui pirminę informaciją apie V. A. galimą neteisėtą nusikalstamą veiką, kurios pagrindu buvo nuspręsta V. A. atžvilgiu taikyti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus( 1 tomas, b.l.15).Taip pat teismas įpareigojo prokurorą pateikti teismui duomenis ar buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės P. R. atžvilgiu ir, siekiant išsiaiškinti kieno iniciatyva įvyko susitikimai, pateikti teismui duomenis ( telefoninių pokalbių santrauka) kiek kartų ir kokiomis datomis V. A. ir |P. R. bendravo iki 2019-11-02 ir iki 2020-02-19, į ką teismas gavo atsakymą, kad P. R. atžvilgiu ar dėl jo veiksmų Lietuvos Respublikos STT (duomenys neskelbtini) valdyboje kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminiai tyrimų nėra ir jie nebuvo atliekami, o vykdant sankcionuotą V. A. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę prieš 2019-11-05 tarp V. A. ir P. R. telefoninių pokalbių užfiksuota nebuvo.( 4 tomas, b.l.28, 31).

Dėl bausmės

Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę kaltinamajam V. A. teismas atsižvelgia į padaryto nusikalstamo pobūdį, sunkumą, sukeliamą pavojų visuomenei, nustatytai valstybės valdymo tvarkai. Padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnio 4 dalis, 15 straipsnis), tokiais nusikalstamais veiksmais padaroma žala viešiesiems interesams ir valstybės tarnybai, jos prestižui. Vertinant padaryto nusikaltimo pavojingumą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamas elgesys tęsėsi trumpai, buvo vienkartinio pobūdžio, be to nors jis buvo nusikalstamos veikos padarymo iniciatorius, vienok, V. A. nusikalstama veika nėra siejama su jo kaip mero neteisėtu ar teisėtu veikimu ar neveikimu vykdant įgaliojimus, o su palankumu, kas laikytina mažiau pavojingu. Atsižvelgtina taip pat į kaltinamojo asmenybę, jis neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Taip pat teismas vadovaujasi ir BK 55 straipsnio nuostatomis, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Įvertinęs visas šias reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kartu atsižvelgęs ir į padarytos nuskalstamos veikos sankcijos griežtumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai gali būti įgyvendinti skiriant kaltinamajam baudą. Pagal BK 61 straipsnį, teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir ( ar) sunkinančias aplinkybes, taip pat BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Apskaičiuojant baudos dydį, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo laiką, taikytinas 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas 50 eurų bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. V. A. atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, todėl pagal šio straipsnio nuostatas turėtų būti skiriama vidutinio dydžio bauda, nustatyta įstatyme už apysunkio nusikaltimo padarymą. BK 47 straipsnis numato, kad už padarytą apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama nuo 100 iki 4000 MGL dydžio bauda, taigi baudos vidurkis šiuo atveju būtų 2050 MGL ( 102500 Eur). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau aptartas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tokio dydžio baudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, todėl skirtina mažesnė nei vidutinio dydžio bauda.

Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, paskirtos baudos dydį ir realias galimybes tokio dydžio baudą sumokėti, mano esant tikslingu nustatyti, kad paskirtos baudos turi būti sumokėtos per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 68 ² straipsnio 1 dalį teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų. Įvertintinus tai, kad kaltinamasis V. A. nusikalstamą veiką padarė atlikdamas savo darbines funkcijas, būdamas valstybės tarnautojas ir tokia jo veika yra nesuderinama su pareigų ėjimu, todėl jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas (BK 67, BK 68² straipsniai). Baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus bausmės skyrimo bendruosius principus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei įstatyme numatytą minimalią ir maksimalią trukmę( nuo 3 iki 7 metų) skirtinas vidutinės trukmės šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 500 MGL dydžio, tai yra 25000 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į V. A. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 19 d. 11 val. 45 min. iki 2020 m. gegužės 21 d. 08 val. 33 min., t. y. dvi paras, vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Įpareigoti V. A. paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui, priešingu atveju bauda bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Procesinę prievartos priemonę - laikiną V. A. nušalinimą nuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pareigų palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti V. A. teisę dirbti valstybės tarnyboje 5 ( penkerius ) metus.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti tą pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) prie 2019-11-25 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo, kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2020-06-08 nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo, kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini)prie 2020-06-30 slapto sekimo protokolo, kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini)prie 2020-06-30 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo ir Kompaktinį diską Nr. (duomenys neskelbtini)prie 2020-05-19 asmens kratos protokolo palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Laima Borkovskienė