Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimo, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu A. J. nubaustas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovas, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 22 d. atlikdamas mokėjimus kitiems kreditoriams, pažeidė kreditoriaus – Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) – interesus, šiais savo veiksmais A. J. pažeidė VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Skunde nurodoma, kad ANK yra įtvirtinta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Pažymima, kad administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimas yra numatytas ANK 664 ir 665 straipsniuose; ANK 664 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.“; ANK 665 straipsnio 1 dalyje yra numatyta situacija, kai nusižengimu padarytos žalos dydis yra aiškus. Minėtame straipsnyje teigiama, kad „Jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą.“

Teigiama, kad iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad administraciniu nusižengimu asmeniui padaryta turtinė žala gali būti priteista toje pačioje byloje, kurioje yra nagrinėjamas administracinis nusižengimas, nepriklausomai nuo to ar žalos dydis yra aiškus, ar dėl jo kyla ginčas. Pažymima, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Bendrovė laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 22 d. disponavo piniginėmis lėšomis. Į bylą pateiktuose banko sąskaitos išrašuose matoma, kad Bendrovė, turėdama nepriemoką valstybės biudžetui, minėtu laikotarpiu kitiems Bendrovės kreditoriams išmokėjo 1 772 202,60 Eur sumą. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi 2017 m. spalio 25 d. Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 2 844 272,20 Eur. Teigiama, kad iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad Bendrovė buvo pajėgi atsiskaityti su VMI prie FM ir padengti dalį nagrinėjamu laikotarpiu susidariusios mokestinės nepriemokos. Nurodoma, kad tokia administracinio nusižengimo sudėtis atitinka visas būtinąsias sąlygas tam, kad VMI prie FM patirti nuostoliai būtų vertinami kaip negautos pajamos, t. y.:

1) pajamos (mokesčiai) buvo numatytos gauti iš anksto (mokesčiai buvo deklaruoti ir mokėtini nusižengimo padarymo momentu);

2) pajamas (mokesčius) pagrįstai tikėtasi gauti esant normaliai veiklai (mokesčiai turėjo būti mokami įstatymo numatytais terminais ir tvarka);

3) šių pajamų (mokesčių) negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (jei direktorius būtų laikęsis CK 6.9301 straipsnyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, VMI prie FM būtų gavusi sumas, kurios nagrinėjamu atveju buvo panaudotos atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais).

Be to, skunde nurodoma, kad teismui nutarimu konstatavus, kad buvęs Bendrovės vadovas padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą yra įrodytos ir visos aplinkybės reikalingos tam, jog iš jo būtų priteisti dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kilę nuostoliai. Minėtos sąlygos yra pagrindžiamos žemiau:

1. Žala – 1 772 202,60 Eur mokestinė nepriemoka. Nagrinėjamu atveju žalos dydis yra aiškus, kadangi atsiskaitymo su kitais Bendrovės kreditoriais faktai bei sumos yra užfiksuoti byloje pateiktuose sąskaitų išrašuose. Bendrovės mokestinės nepriemokos dalis – 1 772 202,60 Eur, galėjo būti padengta, jei būtų buvę laikomasi CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo;

2. Neteisėti veiksmai – ANK 120 straipsnyje numatyti veiksmai.

3. Priežastinis ryšys - mokestinė nepriemoka būtų padengta, jei A. J. laikytųsi CK 6.9301 str. numatytos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilės ir pirmiausia atsiskaitytų su VMI prie FM, o ne kitais kreditoriais.

4. Kaltė preziumuojama.

CK 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pažymima, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismui pripažinus, kad Bendrovės vadovas įvykdė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą yra pagrindas konstatuoti, kad dėl šio pažeidimo VMI prie FM patyrė 1 772 202,60 Eur nuostolius.

Skunde teigiama, kad teismas, palikdamas nenagrinėtu VMI prie FM prašymą priteisti iš A. J. 1 772 202,60 Eur dydžio nuostolių atlyginimą VMI prie FM naudai, nurodė, kad ANK civilinio ieškinio institutas nėra numatytas, taigi nenumatyta galimybė įtraukti naujus proceso dalyvius į bylos nagrinėjimą. Be to, mokestinę nepriemoką VMI prie FM yra skolingas juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini), o ne jos vadovas A. J., tad mokestinės nepriemokos priteisimas tik iš bendrovės direktoriaus nėra galimas.

Pažymima, kad iš teismo priimto skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-308-344/2017, visapusiškai ir išsamiai netyrė kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nuostolių dėl UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. J. neteisėtų veiksmų padarymą, jų visiškai nevertino. VMI prie FM prašydama priteisti žalą iš A. J. netapatina mokestinės nepriemokos su turtine žala, tiesiog mokestinės nepriemokos suma apima VMI prie FM patirtos žalos sumą. Nurodoma, kad jei A. J. nepažeistų CK 6.9301 straipsnio reikalavimo, Įstaigos mokestinė nepriemoka būtų atitinkama suma mažesnė, o tai reiškia, kad nesumokėta suma turi būti vertinama, kaip dėl neteisėtų A. J. veiksmų atsiradusi žala, o ne kaip iš Įstaigos veiklos kildinama mokestinė nepriemoka.

Nurodoma, kad teismas pripažino, kad A. J. yra kaltas dėl to, kad jo vadovaujama įmonė, nesilaikydama atsiskaitymų eiliškumo, pažeidė konkretaus kreditoriaus – VMI prie FM teises, t. y. teismas konstatavo, kad A. J. veika buvo nukreipta konkrečiai prieš VMI prie FM. Pažymima, kad A. J. administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio dydis yra aiškus, t. y. 1 772 202,60 Eur mokesčių nepriemokos suma, kuri būtų buvusi sumokėta, jei A. J. būtų užtikrinęs, kad jo vadovaujama bendrovė laikytųsi CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Pažymima, kad visomis atsiskaitymo su kitais kreditoriaus dienomis, UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga VMI prie FM, įsiskolinimas nėra sumokėtas nei teismo nutarimo priėmimo dieną, nei šio skundo rengimo dieną.

Pažymima, kad prašydamas priteisti iš A. J. 17720202,60 € nuostolių atlyginimą, apeliantas šią sumą laiko Valstybinės mokesčių inspekcijos negautomis pajamomis, tačiau yra akivaizdu, jog įmonės mokestinė nepriemoka, kurią iki nustatytų A. J. neteisėtų veiksmų atlikimo (padarytų pinigų pervedimų, pažeidžiant įstatymo nustatytą eiliškumo tvarką, nors iš esmės jis jų neįtakojo ir negalėjo įtakoti), tiek po jų, liko tokia pati kaip ir buvo. Nurodoma, kad tai yra Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo teisė UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu į apskaičiuoto dydžio mokestinę nepriemoką, kuri buvo 2844272,20 €, liko nepakitusi, tokiu būdu, yra akivaizdu, jog jokių nuostolių Valstybinė mokesčių inspekcija šiuo atveju nepatyrė, nes mokestinę nepriemoką dar gali išsiieškoti. Pažymima, kad vien ta aplinkybė, kad įmonės lėšos, esant mokestiniam įsiskolinimui, pažeidžiant įstatymą pirmiau buvo nukreiptos atsiskaityti su kitais kreditoriais, nesudaro pagrindo teigti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prarado pajamas. Nurodoma, kad jeigu UAB (duomenys neskelbtini) šiai dienai būtų iškelta bankroto byla ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip kreditorius nebeturėtų galimybės išsiieškoti mokestinę nepriemoką, galima būtų teigti, kad įmonės vadovo neteisėti veiksmai nulėmė įmonės nemokumą ir pan., tačiau ir tuo atveju, įstatymas numato kitus būdus kreditoriaus interesams apginti (sandorių nuginčijimas ir pan.). Beje, mokesčių administratorius valstybėje, apskritai, turi išskirtines teises ir galimybes, susijusias su mokestinių nepriemokų išieškojimu ne teismine tvarka, taigi, pirmosios instancijos teismo motyvai dalyje dėl nuostolių priteisimo, yra teisingi ir pagrįsti, o apelianto skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčo dėl A. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, tačiau yra nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtą, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotas pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Šio straipsnio sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Taigi šiuo atveju, apylinkės teismas, nagrinėdamas A. J. administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais, t. y. nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su Institucija, taip pažeisdamas Institucijos, kaip kreditorės, teises, ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Kadangi, kaip paminėta, ši veika yra formali, dėl administracinio nusižengimo padarymo Institucijos patirtos turtinės žalos (nuostolių) dydis nebuvo nustatinėjamas, todėl nebuvo pagrindo ir priteisti šią žalą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.

Teismui pateiktame Institucijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, nurodyta, kad 2017 m. spalio 25 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 2 844 272, 20 Eur, o laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 iki 2017 m. spalio 22 d. iš banko sąskaitų kitiems kreditoriams buvo išmokėta 1 772 202, 60 Eur, būtent ši suma Institucijos vertinimu yra laikoma Institucijos patirtais nuostoliais (b. l. 1-3). Iš byloje esančių duomenų ir Institucijos apeliacinio skundo matyti, kad Bendrovės mokestinės nepriemokos dydis keitėsi, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad patenkinus Institucijos prašymą priteisti administracinio nusižengimo byloje nuostolių atlyginimą Institucijos naudai, būtų apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė pateikti prieštaravimus dėl šių nuostolių dydžio, tokie ginčai tarp šalių spręstini civilinio proceso tvarka.

Apygardos teismas pažymi, jog ANK nėra pateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti ar nusikalstami asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Institucija savo patirta žala dėl A. J. padaryto administracinio nusižengimo laiko mokestinę Bendrovės nepriemoką biudžetui – 1 772 202, 60 Eur. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį – mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad skirtingais laikotarpiais Bendrovės mokesčių nepriemoka valstybės biudžetui buvo skirtinga – bendra mokėtina suma su delspinigiais buvo mažesnė ir didesnė.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo prasmę mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybei biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai paskirtas funkcijas. Kaip minėta, CK 6.249 straipsnis negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžia kaip turtinę žalą. Nagrinėjamoje situacijoje Lietuvos valstybė dėl Bendrovės vadovo A. J. nesumokėtų atitinkamų mokesčių laikotarpiu 2017 m. spalio 17 d. – 2017 m. spalio 22 d. patyrė žalą, tačiau vien tai nereiškia, kad tai Institucijos buvo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti administracinį nusižengimą padariusio A. J. veiksmai. Šioje byloje nenustatyta ir tokie veiksmai A. J. neinkriminuoti, kad jo neteisėtas veikimas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu, Bendrovei sudarant sutartis su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais. Priešingai, Bendrovė apskaičiuodavo ir deklaruodavo mokėtinus mokesčius, kurių Bendrovė nemokėjo, Institucija jų nekvestionuoja, tik prašo realiai nesumokėtus mokesčius priteisti iš bendrovės vadovo, kaip administraciniu nusižengimu padarytą žalą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti turtinė žala susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos – mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Pažymėtina, kad susidariusią mokestinę nepriemoką Institucijai yra skolingas juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini), o ne asmeniškai šio juridinio asmens vadovas A. J.. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio nuostatas bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Taigi, nagrinėjamu atveju Bendrovė atsako pagal savo prievoles tik savo turtu. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį vadovas ar kitas juridinio asmens valdymo organo narys atsako už žalą, padarytą nevykdant ar netinkamai vykdant valdymo organams nustatytas pareigas, pačiai įmonei, o ne kreditoriui. Todėl vadovaujantis pateiktu įstatyminiu reguliavimu matyti, kad valdymo organas padarytą žalą atlygina ne kreditoriams, bet juridiniam asmeniui, kuriam buvo padaryta žala (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-119-654/2017). Teiginys, kad žala turi būti išieškoma tik iš bendrovės vadovo, prieštarauja juridinio asmens savarankiškumo principui, nes taip aiškinant iš esmės visais atvejais bendrovei pažeidus teisės normą automatiškai turėtų būti išieškoma žala iš įmonės vadovo, kadangi juridinis asmuo visada savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo būtent per fizinius asmenis – vienasmenius valdymo organus ar valdymo organų narius.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje Nr. eATP-296-870/2016 nurodė, kad ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016-12-31, šiuo metu atitinkanti ANK 120 straipsnį) numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju, įmonė, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos šio juridinio asmens teisėms ir pareigoms, tačiau tokių naujų proceso dalyvių (bendra atsakovų) įtraukimas į bylos nagrinėjimą ANK nėra numatytas. ANK 665 straipsnyje yra reglamentuoti tik turtinės žalos atlyginimo klausimai, tačiau civilinio ieškinio institutas nenumatytas, todėl nėra numatyta ir galimybės į bylos nagrinėjimą įtraukti naujus proceso dalyvius. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo atveju Institucijos reikalavimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pažymima, jog šiuo atveju administraciniu nusižengimu galimai padarytos žalos dydis nebuvo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pagrįstai nebuvo nustatinėjamas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą. Be to, mokestinė nepriemoka nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pasekmė/padarinys ir įprastu atveju ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Minėtas įstatymas įtvirtina visus galimus mokestinės nepriemokos administravimo veiksmus, tarp kurių yra numatyti ir priverstinio išieškojimo būdai (komentuojamo įstatymo 106 straipsnio 1 dalis).

Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų, išvados ir sprendimas dėl nuostolių neatlyginimo Institucijai padaryti pagrįstai, tinkamai įvertinus teisės aktuose įtvirtintą reguliavimą bei teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovo skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.