- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- N1-334-771/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25669-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- K. M.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė, Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2020-03-24 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., skirta bausmė - laisvės apribojimas 6 mėnesiams; 2) 2021-03-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d., skirta bausmė - 8 mėnesių laisvės apribojimas. 2021-08-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą. Bausmę atlikęs; 3) 2022-02-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., skirta bausmė – 4 mėnesiai laisvės apribojimo; 4) 2022-03-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., skirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra. Paskirta bausmė subendrinta su 2022-02-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė skirta – 12 mėnesių laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra (nuosprendis neįsiteisėjęs); K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, teistas: 1) 2021-07-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 24 str. 6 d., BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., skirta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams; 2) 2022-03-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., skirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra. Paskirta bausmė subendrinta su 2021-07-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė skirta – 11 mėnesių laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra (nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M., K. M. kartu su asmeniu, kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, veikdami bendrai grupėje, neteisėtai disponavo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir jų duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, t.y. 2021-07-28, apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), įsibraudami ir pagrobdami iš (duomenys neskelbtini) 5 vnt. AB „(duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelių, išduotų V. K. Nr. (duomenys neskelbtini), A. G. Nr. (duomenys neskelbtini), E. T. Nr. (duomenys neskelbtini), M. A. Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. B. vardu, neteisėtai įgijo svetimas mokėjimo priemones ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir laikė su savimi iki 2021-07-29;
K. M. 2021-07-29, apie 08.08 val., įdėdamas į AB „(duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini), išduotą A. G. vardu, ir neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – suvesdamas mokėjimo kortelės PIN kodą, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją;
be to, jis 2021-07-29, apie 08.08 val., dėdamas į AB „(duomenys neskelbtini), A. G. išduotą AB „(duomenys neskelbtini), ir neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – suvesdamas mokėjimo kortelės PIN kodą, neteisėtai (pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones - prisijungimo teisė buvo suteikta tik A. G., autentifikuojamai sistemoje pagal banko jam išduotą elektroninės mokėjimo priemonės vartotojo asmeninį prisijungimo slaptažodį) prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini) banko informacinės sistemos.
K. M. 2021-07-29 apie 02.00 val. ir 02.19 val. veikdamas vieninga tyčia, įdėdamas į AB „(duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini), išduotą V. K., ir neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – suvesdamas mokėjimo kortelės PIN kodą, neteisėtai inicijavo dvi finansines operacijas;
be to, jis 2021-07-29 laike nuo 02.00 val. iki 02.19 val., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą tikslą, per du kartus dėdamas į AB „(duomenys neskelbtini), V. K. išduotą AB „(duomenys neskelbtini), ir neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – suvesdamas mokėjimo kortelės PIN kodą, neteisėtai (pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones - prisijungimo teisė buvo suteikta tik V. K., autentifikuojamai sistemoje pagal banko jai išduotą elektroninės mokėjimo priemonės vartotojo asmeninį prisijungimo slaptažodį) prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini) banko informacinės sistemos.
Kaltinamasis K. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021-07-28 jis buvo (duomenys neskelbtini). Kartu su M., K. M. ir dar dviem vaikais norėjo eiti į (duomenys neskelbtini), tačiau(duomenys neskelbtini) buvo užrakinta. Raktai (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Jis matė, kaip (duomenys neskelbtini) atrakindavo šaukštu. Tą vakarą budėjo viena (duomenys neskelbtini). Pastaroji neturėjo nuo (duomenys neskelbtini). Jis šaukštu atrakino (duomenys neskelbtini). Tuo metu prie jo buvo R. R., K. M.. Į (duomenys neskelbtini) įėjo su K. M.. Jis paėmė iš (duomenys neskelbtini) ir juos kažkam iš vaikų perdavė. Likęs kartu su K. M. ir R. R. (duomenys neskelbtini), sugrįžo į (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra sudėtos (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelės. Išlaužė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo kompiuteris, saldumynai, arbata, kažkokie popieriai. Kažkokiame indelyje rado tašiuką, kuriame buvo sudėtos banko mokėjimo kortelės. Jis pasiėmė savo banko kortelę, V. K., A. G. ir M. A. korteles. K. M. pasiėmė savo kortelę, R. R. taip pat pasiėmė savo banko mokėjimo kortelę. Kai buvo (duomenys neskelbtini), užrėmė duris su šluota, kad niekas neateitų iš suaugusių. Paimtas korteles susidėjo į kuprinę. Kuprinę išmetė pro langą. Po to jis kartu su R. ir K. išėjo laukan, paėmė numestą kuprinę ir nuėjo į (duomenys neskelbtini). Jis iš savo banko kortelės nusiėmė dalį pinigų - virš 300 eurų. R. taip pat iš savo banko kortelės nusiėmė pinigų. Iš V. K. banko mokėjimo kortelės kažkas bandė nugryninti pinigus. Kas ėmė pinigus, jis nepamena. Prie (duomenys neskelbtini) kai ėmė pinigus, jiems pasirodė, kad automobiliu važiuoja (duomenys neskelbtini) todėl nubėgo pasislėpti. Taksi automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) Iš ten nuvažiavo į(duomenys neskelbtini) pas draugus. (duomenys neskelbtini) buvo nusipirkęs interneto papildymą. (duomenys neskelbtini) buvo iki ryto pas R. R. draugę. Ten pat (duomenys neskelbtini) nuo A. G. banko mokėjimo kortelės išgrynino 100 Eur. Vėliau A. G. banko kortelę bankomatas prarijo. Pinigus išleido savo reikmėms. Prie savęs turėjo ne tik A. G. pinigus, bet ir savo. Galėjo būti 42 eurai tiek jo, tiek A. G.. R. R. buvo išsigryninęs savo pinigus, arba iki 100 eurų, arba virš 100 eurų, daugiau negalėjo. Pinigus bankomate grynino R. ir K.. Iš K. K. kortelės galėjo būti išgryninta 150 eurų. Nepamena kas grynino. Gailisi dėl savo veiksmų.
Kaltinamasis K. M. kaltu prisipažino bei parodė, kad įvykio dieną, (duomenys neskelbtini) išgirdo kažkokį garsą. Pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini). Jam kažkas padavė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis padavė M.. Jam, R. R. ir K. M. buvo smalsu pamatyti banko mokėjimo korteles, kurios (duomenys neskelbtini). Šluota užrėmė duris, kad niekas neįeitų. Kažkas iš jų išlaužė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ž rado juodą tašiuką, kurio viduje buvo banko mokėjimo kortelės jų pačių, A. G., V. K., A. ir T.. Visas jas paėmė. Korteles susidėjo į kuprinę ir išėjo laukan. (duomenys neskelbtini) išsigrynino 80 eurų. R. R. išgrynino 200 eurų. K. (duomenys neskelbtini) pinigų nesigrynino. Iš svetimų kortelių pinigų negrynino. Pamatę(duomenys neskelbtini) mašiną, pabėgo. Taksi automobiliu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) Iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas R. R. drauges į (duomenys neskelbtini). Ten prabuvo iki ryto. Ryte iš V. K. banko mokėjimo kortelės išsigrynino 150 eurų. Jis nežino kas išgrynino pinigus iš A. G. banko mokėjimo kortelės. Jis iš kažkurios kortelės išgrynino pinigų, nežino kokią sumą ir iš kokios kortelės, gali būti kad iš savo. Iš pradžių visus pinigus dėjo prie visų pinigų. Gautus pinigus leido kartu. Nepamena, kur išleido pinigus. Pamena, kad už minėtus pinigus pirko maistą ir gėrimus. Pamena, kad jam liko 40 eurų. Po to jie grįžo į (duomenys neskelbtini) Iš (duomenys neskelbtini) kartu su R. R. grįžo į (duomenys neskelbtini) Iš pradžių susitiko su savo panele ir netoli (duomenys neskelbtini) juos pagavo. Pagavo juos policija ir atėmė 40 eurų, tarp jų galėjo būti ir V. K. pinigai. Apie A. G. pinigus nieko, nežino. Gailisi dėl savo veiksmų. Pripažįsta, kad naudojosi neteisėtai el. priemonėmis. PIN kodai buvo prisegti prie visų kortelių. Pripažįsta civilinius ieškinius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, gynėjai, prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamųjų K. M., E. M. visiško prisipažinimo, jų kaltę įrodo rašytinė bylos medžiaga:
Teisiamajame posėdyje kaltinamojo K. M. atstovė pagal įstatymą – socialinė darbuotoja S. M. parodė, kad nežino ar K. M. atlygino civilinį ieškinį, nes jo yra (duomenys neskelbtini). K. M. civilinių ieškinių nėra atlyginęs, kadangi jo kortelės yra užblokuotos, negali nei baudų sumokėti, nei žalos atlyginti. Jam yra apribotos lėšos. Nukentėjusiems nėra pervesti pinigai, nėra atlyginta žala. Pripažįsta civilinius ieškinius.
Nukentėjusiosios V. K. parodymai, kad K. M. ir K. M. pažįsta, visi gyveno (duomenys neskelbtini). Kadangi yra jau pilnametė, tai (duomenys neskelbtini) nebegyvena. Jai yra žinoma, kad K. M. ir K. M. pagrobė banko mokėjimo korteles iš (duomenys neskelbtini). Tarp pagrobtų kortelių buvo ir jos banko mokėjimo kortelė. Nuo jos banko mokėjimo kortelės buvo nuimta 150 eurų. Dėl 150 eurų jai padarytos turtinės žalos, reiškia civilinį ieškinį (1 t., b. l. 64-65);
Nukentėjusiojo A. G. parodymai, kad K. M., R. R. ir K. M. pažįsta, jie visi gyveno (duomenys neskelbtini). Kadangi yra jau pilnametis, tai (duomenys neskelbtini) nebegyvena. Jam yra žinoma, kad K. M. ir K. M. pagrobė banko mokėjimo korteles iš (duomenys neskelbtini), tarp pagrobtų banko mokėjimo kortelių buvo ir jo vardu išduota banko mokėjimo kortelė. Nuo jo banko mokėjimo kortelės buvo nuimta 100 eurų. Dėl 100 eurų padarytos turtinės žalos, reiškia civilinį ieškinį (1 t., b. l. 80-81);
Liudytojos R. J. parodymai, kad apie 00:00 val. jai būnant (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kaip E. J. barškina į duris, nes jos buvo užremtos su šluota iš kitos pusės ir už durų kalba K. M. bei K. M.. Ką kalbėjo, nėjo suprasti. Ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) pasiimti telefono, kad paskambintų policijai ir po kelių minučių atėjo vėl (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad durys yra atidarytos, o šluota numesta ant žemės. Tada užėjo į vidų ir E., kuris buvo jau įėjęs į vidų, parodė jai, kad durys į (duomenys neskelbtini) yra išlaužtos. Įėjus per išlaužtas duris pamatė, kad (duomenys neskelbtini) išlaužta (duomenys neskelbtini) kurioje buvo sudėtos (duomenys neskelbtini) banko kortelės. Pamačiusi (duomenys neskelbtini) iš karto skambino policijai. (duomenys neskelbtini) buvo 11 „(duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelių, priklausančių (duomenys neskelbtini). Tiek (duomenys neskelbtini) buvo užrakintos (1 t., b. l. 45-46);
Liudytojo E. J. parodymai, kad 2021-07-28 apie 23.50 val., atėjus pas (duomenys neskelbtini), ir bandant daryti duris, pastebėjo, kad durys yra iš kitos pusės užremtos su šluota ir už jų buvo tylu. Barškinant į duris, atėjo (duomenys neskelbtini) kurios vardo nepamena. Prie (duomenys neskelbtini) jis barškino į duris toliau, o (duomenys neskelbtini). Nuėjus (duomenys neskelbtini) durys atsidarė ir pro jas išėjo K. M., K. M. ir R. R.. Visi jie yra iš (duomenys neskelbtini). Jie skubėjo apsimauti batus, jam pasakė, kad eina muštis, jiems šakės. Tada jie greitai apsirengę išėjo į lauką, o jis paskui juos. Einant kartu su jais (duomenys neskelbtini) K. M. jam pasakė, kad įsilaužė į (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogė banko korteles su kodais, kurios yra (duomenys neskelbtini) ten kur jie patys ir gyvena. Tada jis atsisveikino su jais ir parėjo į (duomenys neskelbtini) Nuėjo (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad minėti trys asmenys apsivogė, pavogė iš (duomenys neskelbtini) banko korteles. Tada su (duomenys neskelbtini) ir patraukė (duomenys neskelbtini). Jos atsidarė, nors prieš tai buvo užrakintos. Įėjo į vidų ir pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) kurioje buvo (duomenys neskelbtini) banko kortelės. (1 t., b. l. 49-50);
Liudytojos S. M. parodymai, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyvena aštuoni vaikai. (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo korteles. Viena banko mokėjimo kortelė yra (duomenys neskelbtini), į kurią kiekvieną mėnesį yra pervedama į sąskaitą po 16 eurų ir (duomenys neskelbtini). Šitie pinigai yra(duomenys neskelbtini) ir jie gali laisvai juos leisti savo reikmėms. Kita banko mokėjimo kortelė yra (duomenys neskelbtini). Į šitą banko mokėjimo kortelę yra pervedami iš (duomenys neskelbtini). Šitos banko kortelės (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) patys laisvai negali disponuoti šitomis banko mokėjimo kortelėmis. Tik su (duomenys neskelbtini) ir prižiūrint (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) norimą daiktą gali nusipirkti su šita banko mokėjimo kortele. Visi pirkiniai iš šitų kortelių yra fiksuojami, vedama apskaitos knyga, susegami pirkinių kvitai. Iki įvykio aštuonios „(duomenys neskelbtini) banko(duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelės, kuriomis vaikai laisvai negali disponuoti, PIN kodai ir generatoriai ir K. M. (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelė buvo sudėtos į juodos spalvos medžiaginį užtraukiamą krepšelį, panašų į kosmetinės krepšelį. Tas krepšelis buvo (duomenys neskelbtini). Kad (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelės (duomenys neskelbtini) galėjo tik numanyti, galėjo ir pamatyti, kad ji ten padeda banko mokėjimo korteles, bet akivaizdžiai ji to nedarė. 2021-07-28 prieš vidurnaktį, jai paskambino (duomenys neskelbtini) R. J., pranešė, kad yra išplėšta (duomenys neskelbtini), taip pat pasakė, kad K. M. gyrėsi lyg tai policijos rėmėjui - savanoriui J., kad turi daug pinigų ir pavogtas banko korteles. R. pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Apie 02.00 val. nuvykusi į (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo (duomenys neskelbtini). Ji pasigedo banko mokėjimo kortelių. Kadangi buvo naktis, dar buvo tokia mieguista ir pasimetusi po tokių naujienų, pasakė pareigūnams, kad yra pavogta 11 banko mokėjimo kortelių. (duomenys neskelbtini) pinigų banko mokėjimo korteles visas užblokavo. Tik A. G. užblokavo (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę, bet neužblokavo (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelės, todėl nuo jos buvo nuimta pinigų. Tik atėjusi ryte į darbą dar kartą viską gerai apžiūrėjusi, ji užblokavo A. G. (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę. Taip pat viską gerai apžiūrėjusi, rado dvi vaikų (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo korteles, tai yra, V. K. ir K. M., jos buvo paimtos (duomenys neskelbtini) kadangi jie nuolat pameta banko mokėjimo kortelę ir daug laiko užtrunka, kol vėl išima naują. Šitiems (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį yra paduodami (duomenys neskelbtini) bet kortelės yra pas ją, kad jie nepamestų. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtos devynios banko mokėjimo kortelės, priklausančios (duomenys neskelbtini). Aštuonios banko mokėjimo kortelės, kuriose buvo (duomenys neskelbtini) ir viena banko kortelė K. M., kurioje buvo jo (duomenys neskelbtini). Šita banko mokėjimo kortelė su (duomenys neskelbtini) iš jo buvo paimta, kadangi jis taip pat neatsakingas ir nuolat pameta. Nori dar paminėti, kad tris banko mokėjimo korteles iš devynių pavogtų kortelių atgavo, kažkoks žmogus paskambino į (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad rado tris banko mokėjimo korteles. Vairuotojas nuvyko kažkur į (duomenys neskelbtini) ir paėmė tris banko mokėjimo korteles. Jos yra užblokuotos. Tai A. G., A. T. ir M. A.. Peržiūrėjus, po banko mokėjimo kortelių vagystės, banko išrašus, matyti, kad A. B., E. T. ir M. A. banko mokėjimo kortelės yra neliestos, nes nuo (duomenys neskelbtini) sąskaitų pinigai nenuimti. Nuo R. R. sąskaitos nuimta 200 eurų 2021-07-28, 21.04 val. (duomenys neskelbtini). Nuo K. M. sąskaitos nuimta 80 eurų 2021-07-28, 21.02 val., (duomenys neskelbtini) Nuo V. K. sąskaitos per du kartus nuimta 100 ir 50 eurų 2021-07-29, 02.19 val., (duomenys neskelbtini) Nuo K. M. sąskaitos nuimta per du kartus 200 ir 160 eurų 2021-07-29, 01.59 val. ir 02.18 val., (duomenys neskelbtini). Nuo A. G. sąskaitos nuimta 100 eurų 2021-07-29, 08.08 val. (duomenys neskelbtini). Iš viso buvo nuimta bendrai iš sąskaitų 890 eurų.(1 t., b. l. 53-56);
R. R. parodymai, kuris apklaustas kaip įtariamasis, nusikaltimą padaręs neprisipažino, nes (duomenys neskelbtini), neišlaužė ir banko kortelių nepavogė. Jam banko kortelę padavė K. M., kai buvo netoli „(duomenys neskelbtini). 2021-07-28 vakare buvo (duomenys neskelbtini) ir sėdėjo prie (duomenys neskelbtini). Jam sėdint (duomenys neskelbtini), pamatė, kaip K. M. (duomenys neskelbtini), jei neklysta jam padėjo ir K. M., kad galėtų paimti (duomenys neskelbtini). K. K. išlaužė (duomenys neskelbtini), K. M. įėjo į vidų ir paėmė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) padavė M. ir visi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) liko jis, K. ir K.. Jis sėdėjo (duomenys neskelbtini), o K. ir K. buvo (duomenys neskelbtini). Ką jie iš pradžių ten veikė, nežino. Paskui nuėjo pasižiūrėti, nes jie ten užtruko. Įėjęs į (duomenys neskelbtini) pamatė, kaip K. ir K. bando išlaužti (duomenys neskelbtini). Jis jų paklausė, ką jie čia daro. Kai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dar nebuvo išlaužta. Tada jis išėjo iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nelaužė. Išėjęs iš (duomenys neskelbtini). Netrukus K.ir K. išbėgo iš (duomenys neskelbtini) ir matė, kad jie kažką nusinešė. Tada nuėjo pažiūrėti, ką jie nusinešė ir pamatė, kad jie turi dėžutę su banko kortelėmis. K. ir K. (duomenys neskelbtini) apsirengė ir pasakė, kad išeina (duomenys neskelbtini). Jie jam pasiūlė eiti kartu, sakė kad eina nusiimti pinigų nuo kortelių. Jiems išėjus, nuėjo prie (duomenys neskelbtini). Ten jis nuo savo banko kortelės nuėmė 200 eurų. K. nuo savo nuėmė 70 ar 80 eurų. K. M. pinigų (duomenys neskelbtini) nenusiėmė. Tada jis, K. ir K. taksi automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini). Kajus nuėjo ir nuo savo banko kortelės nusiėmė 300 eurų. K. nuo V. K. banko kortelės nuėmė 100 ar 150 eurų. Tuomet nuėjo į (duomenys neskelbtini) kur susiradę taksi automobilį išvyko į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) vykti pasiūlė jis. Į (duomenys neskelbtini) vyko susitikti su draugais. Jiems būnant (duomenys neskelbtini), K. M. tris ar keturis kartus taksi automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini), paskui į (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) nuėmė pinigų. Kokias pinigų sumas ir nuo kieno banko kortelių K. nuėmė pinigus, nežino. Vieną kartą ir K. kartu su K. vyko į (duomenys neskelbtini) nusiimti pinigų, jis tuo metu liko (duomenys neskelbtini) su draugais. Turėjo tik savo banko kortelę, kitų (duomenys neskelbtini) kortelių neturėjo. Pinigus nuėmė tik nuo savo banko kortelės. K. pinigus nuėmė nuo savo ir V. K. banko kortelių. Kitos banko kortelės buvo kuprinėje ir tik K. paimdavo banko korteles ir nuo jų nuimdavo pinigus. 2021-07-29 vakarop jis, K. ir K. grįžo į (duomenys neskelbtini) taksi automobiliu. Jis (duomenys neskelbtini) neišlaužė ir banko kortelių iš jos nepavogė. (duomenys neskelbtini) duris išlaužė K. ir K. kartu, taip pat jie abu (duomenys neskelbtini) ir iš jos pavogė banko korteles. Jam jo banko kortelę padavė K. M.. Jis nuo savo banko kortelės nuėmė 200 eurų, juos išleido maistui, gaiviems gėrimams ir alkoholiui. Nuo kitų banko kortelių jokių pinigų nenuėmė. Kiek iš viso pinigų buvo nuimta nuo kortelių, nežino (2 t., b. l. 184-187);
2021-08-29 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2021-07-28 apie 23:50 val. adresu (duomenys neskelbtini) K. M., K. M., R. R., išlaužę (duomenys neskelbtini) bei nulaužę (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) pagrobė 11 banko kortelių, kurios priklausė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6);
(duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas, kuriuo vadovaujantis BPK 212 str. 1 d. 1 p., 3 str. 1 d. 3 p., ikiteisminis tyrimas R. R. pagal BK 178 str. 2 d. (perkvalifikuotas į BK 214 str. 1 d.) nutrauktas (1 t., b. l. 16-19);
2021-07-29 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 22-35);
2021-08-19 S. M. prie liudytojos apklausos protokolo pateikti AB „(duomenys neskelbtini) kortelių išrašai, kuriuose užfiksuota pagrobtų kortelių sąskaitose atliktos piniginės operacijos (1 t., b. l. 57-61);
2021-08-29 savanorišku daiktų (dokumentų) pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad S. M. pateikia tyrimui mokėjimo kortelių sąskaitų išrašus (1 t., b. l. 146-151);
2021-09-01 AB „(duomenys neskelbtini) pateiktos grynųjų pinigų operacijų nuotraukos (1 t., b. l. 154-155);
2021-10-13 AB „(duomenys neskelbtini) pateikti pagrobtų kortelių sąskaitų išrašai (1 t., b. l. 167-171);
2021-09-13 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota AB „(duomenys neskelbtini) pateiktų grynųjų pinigų operacijų nuotraukos (1 t., b. l. 176-179);
2021-08-19 savanorišku daiktų (dokumentų) pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad S. M. pateikia kompaktinį diską su vaizdo įrašu, 5 mokėjimo korteles (1 t., b. l. 181-182);
2021-09-03 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pateikto vaizdo įrašo apžiūra (1 t., b. l. 185-186);
2021-09-09 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pateikto vaizdo įrašo apžiūra (1 t., b. l. 187-194);
2021-07-30 reikalaujamų daiktų (dokumentų) pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad K. M. pateikia tyrimui 52 Euro centus (2 t., b. l. 1);
2021-07-30 savanorišku daiktų (dokumentų) pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad K. M. pateikia tyrimui AB „(duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę (2 t., b. l. 5-6);
2021-07-30 reikalaujamų daiktų (dokumentų) pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. R. pateikia tyrimui lapelį su užrašu „(duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) banko kortelė, išduota R. R. vardu, 40 eurų (4 vnt. 10 Eur kupiūros), 2 eur 31 cnt monetomis (2 t., b. l. 8-9).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Atsakomybė pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Šio nusikaltimo dalykas yra informacinė sistema ir juo kėsinamasi į informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumą. Įgyvendinant šią nusikalstamą veiką, paprastai pažeidžiamas informacinių sistemų savininkų bei teisėtų naudotojų interesas šiomis sistemomis naudotis konfidencialiai, taip pat disponuoti elektroniniais duomenimis. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta ir tam, kas neteisėtai įgijo ar laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ar jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. BK 215 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai panaudojo tikrus naudotojo tapatybės identifikavimo duomenis, inicijuodamas ar nustatyta tvarka atlikdamas finansinę operaciją. BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, padaromos tiesiogine tyčia. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą). Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas jos apsaugos priemones ir nori taip daryti, supranta, jog elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, įgyja ir juos finansinių operacijų atlikimui panaudoja neteisėtai, ir nori taip veikti (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-557/2016).
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamieji dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino pilnai, nurodė bylai reikšmingas aplinkybes, kad iš (duomenys neskelbtini) pagrobė banko korteles, taip neteisėtai įgijo svetimų elektroninės mokėjimo kortelių duomenis, juos neteisėtai panaudojo, kad galėtų neteisėtai prisijungti prie nukentėjusiųjų informacinės sistemos. Jų kaltė taip pat įrodoma ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga: nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos protokoluose nurodytomis aplinkybėmis, tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole, savanoriškų daiktų pateikimo protokoluose, reikalaujamų daiktų pateikimo protokoluose, kitų objektų apžiūros protokoluose, banko išrašuose ir kituose dokumentuose užfiksuotais duomenimis ir bylai svarbiomis aplinkybėmis. Visos šios ikiteisminio tyrimo metu surinktos ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Padarytų nusikalstamų veikų objektas – elektroninių duomenų saugumas, finansai. Objektyvioji pusė pasireiškė neteisėtu disponavimu elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir jų duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti; neteisėtu svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimu – suvedant mokėjimo kortelės PIN kodą ir taip neteisėtai inicijuojant finansines operacijas bei neteisėtu svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimu – suvedant mokėjimo kortelės PIN kodą, neteisėtai prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini) banko informacinės sistemos. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų K. M. ir K. M. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo K. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 d.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, t. y. du apysunkius tyčinius nusikaltimus ir vieną nesunkų (BK 11 str. 3, 4 d.). Nors nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, tačiau būdamas teistas (2 t., b. l. 141-150), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 135-139). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad nors nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, tačiau jau du kartus būdamas teistas, šiuo nuosprendžiu jau teisiamas penktą kartą, nors paskutinis nuosprendis jo atžvilgiu dar nėra įsiteisėjęs, kas rodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, o jų dydis, mažesnis nei vidurkis numatytas už šių nusikaltimų padarymą (BK 61 str.). Už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus arešto bausmę (BK 49 str.), kurios dydis mažesnis nei vidurkis, kurį numato įstatymo leidėjas už tokios nusikalstamos veikos padarymą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Šiuo konkrečiu atveju, teismas spręsdamas bausmės dydžio klausimą, atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad K. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, į byloje nustatytas po vieną lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę bei kt. aplinkybes, prie griežtesnės bausmės prideda dalį, mažesnę nei vidurkis, švelnesnės bausmės.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina 1/3, nes baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, asmuo pripažino savo kaltę.
Bausmė su 2022 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu nebendrintina, nes nuosprendis neįsiteisėjęs.
Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui sąlygas ir tvarką nustato BK 92 straipsnis. Šio BK straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamo poveikio priemones.
Taigi įstatyme numatytos pagrindinės sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas, yra dvi: nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus. Be to, teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmoji sąlyga priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės ir formos ir rūšies, tikslų bei motyvų ir kitų BK 54 ir 91 straipsniuose išvardintų aplinkybių, susijusių su tinkamu veikos kvalifikavimu ir bausmės paskyrimu. Antroji sąlyga priklauso nuo nepilnamečio asmenybės, jo gyvenimo ir auklėjimo aplinkybių. Teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, turi apsvarstyti šios priemonės taikymo tikslingumą. Ankstesni asmens teistumai, net ir neišnykę, teoriškai BK 92 straipsnio taikymui nėra kliūtis. Vis dėlto, skiriant bausmę nepilnamečiui, pagal BK 91 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 4 punktą, turi būti atsižvelgiama į nepilnamečiui jau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą. Taip pat į nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Į šias aplinkybes atsižvelgiama ir sprendžiant BK 92 straipsnio taikymo klausimą, Pagal galiojančią teisminę praktiką, jei nepilnamečiui anksčiau jau buvo atidėtas bausmės vykdymas, bet jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, pakartotinai taikyti tas pačias poveikio priemones nėra tikslinga, nes pirmesnis nuosprendis nebuvo geras įspėjimas ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų.
Bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75, 92 straipsniai) taikymas yra teismo diskrecinė teisė, todėl pagal įstatymą teismui nekyla pareiga kiekvieną kartą teismo baigiamajame akte pateikti argumentus, kodėl bausmės vykdymas neatidedamas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-386-746/2015). Tačiau sprendimą atidėti bausmių vykdymą ir BK 75 arba 92 straipsnius taikyti teismas privalo pagrįsti konkrečiais bylos duomenimis ir nuosprendyje išdėstyti išsamius tokio sprendimo motyvus.
BK 92 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, ir tas pats pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse (kasacinės nutartis Nr. 2K-7-87/2014 ir kt.), kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas visada susijęs su teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-36-677/2016 kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad K. M. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo elgesį vertina kritiškai, nusikaltimus padarė būdamas du kartus teistas ir po šių nusikalstamų veikų padarymo buvo dar du kartus nuteistas, tačiau šios aplinkybės neleidžia teismui teigti, kad jam būdinga kriminalinė, antivisuomeniška elgsena ir jis nevertas teismo pasitikėjimo. Byloje nėra labai blogai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, leidžiančių teismui teigti, kad K. M. yra toks pavojingas, jog jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan., ir kad jis nevertas teismo pasitikėjimo. Visgi tikėtina, kad K. M. savo elgesį apgalvos ir stengsis jį koreguoti teigiama linkme. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog yra pagrindo manyti, jog K. M. gali pasitaisyti, padaryti išvadas dėl savo elgesio, laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o realus bausmės atlikimas nutrauktų esamus socialinius santykius. Todėl įvertinus tai, kad K. M. gailisi dėl padarytų nusikaltimų, atsiprašė nukentėjusiojo, nors iki šiol žalos neatlygino, bet pasižada tai padaryti, darytina išvada, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ją atidedant ir skiriant įpareigojimus.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (3 t., b. l. 81-82).
Kaltinamojo K. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 d.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, t. y. du apysunkius tyčinius nusikaltimus ir vieną nesunkų (BK 11 str. 3, 4 d.). Nors nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, tačiau būdamas teistas (2 t., b. l. 119-121), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 123-126), mokymosi įstaigos charakterizuojamas neigiamai (2 t., b. l. 131). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad nors nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, tačiau jau du kartus būdamas teistas, šiuo nuosprendžiu jau teisiamas trečią kartą, nors paskutinis nuosprendis jo atžvilgiu dar nėra įsiteisėjęs, kas rodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, o jų dydis, mažesnis nei vidurkis numatytas už šių nusikaltimų padarymą (BK 61 str.). Už BK 1981 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus arešto bausmę (BK 49 str.), kurios dydis mažesnis nei vidurkis, kurį numato įstatymo leidėjas už tokios nusikalstamos veikos padarymą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Šiuo konkrečiu atveju, teismas spręsdamas bausmės dydžio klausimą, atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad K. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, į byloje nustatytas po vieną lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę bei kt. aplinkybes, prie griežtesnės bausmės prideda dalį, mažesnę nei vidurkis, švelnesnės bausmės.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina 1/3, nes baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, asmuo pripažino savo kaltę.
Bausmė su 2022 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu nebendrintina, nes nuosprendis neįsiteisėjęs.
Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad K. M. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo elgesį vertina kritiškai, nusikaltimus padarė būdamas vieną kartą teistas ir po šių nusikalstamų veikų padarymo buvo dar vieną kartą nuteistas, tačiau šios aplinkybės neleidžia teismui teigti, kad jam būdinga kriminalinė, antivisuomeniška elgsena ir jis nevertas teismo pasitikėjimo. Byloje nėra labai blogai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, leidžiančių teismui teigti, kad K. M. yra toks pavojingas, jog jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan., ir kad jis nevertas teismo pasitikėjimo. Visgi tikėtina, kad K. M. savo elgesį apgalvos ir stengsis jį koreguoti teigiama linkme. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog yra pagrindo manyti, jog K. M. gali pasitaisyti, padaryti išvadas dėl savo elgesio, laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o realus bausmės atlikimas nutrauktų esamus socialinius santykius. Todėl įvertinus tai, kad K. M. gailisi dėl padarytų nusikaltimų, atsiprašė nukentėjusiosios, nors iki šiol žalos neatlygino, bet pasižada tai padaryti, darytina išvada, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ją atidedant ir skiriant įpareigojimus.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 30 d. 18.55 val. iki 2021 m. liepos 31 d. 12.05 val. (3 t., b. l. 10-11, 15).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (3 t., b. l. 44-46).
Dėl civilinių ieškinių
Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
Nukentėjusioji V. K. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 150 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 92). Kadangi turtinė žala atsirado neteisėtų kaltinamųjų veiksmų pasekoje, yra pagrįstas, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi.
Nukentėjusysis A. G. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 100 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 95). Kadangi turtinė žala atsirado neteisėtų kaltinamųjų veiksmų pasekoje, yra pagrįstas, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi.
Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo
Siekiant užtikrinti pateiktus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, bendrai – 250 Eur sumai, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Aurelija Rakštienė 2022 m. sausio 6 d. priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. M. piniginėms lėšoms - 250 Eur, esančioms AB „(duomenys neskelbtini) banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant K. M. disponuoti iki 642 Eur suma, esančia šiose banko sąskaitose, kiekvieną mėnesį, nes LR civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenių, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) (3 t., b. l. 50-51). Kadangi pateikti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai iki šiol nėra atlyginti, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki visiško pateiktų civilinių ieškinių atlyginimo.
Siekiant užtikrinti pateiktus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, bendrai – 250 Eur sumai, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Aurelija Rakštienė 2022 m. sausio 6 d. priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. M. piniginėms lėšoms - 250 Eur, esančioms AB „(duomenys neskelbtini) banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant K. M. disponuoti iki 642 Eur suma, esančia šiose banko sąskaitose, kiekvieną mėnesį, nes LR civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenių, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) (3 t., b. l. 87-88). Kadangi pateikti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai iki šiol nėra atlyginti, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki visiško pateiktų civilinių ieškinių atlyginimo.
Dėl daiktinių įrodymų
Dokumentai ir daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:
1. „(duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelės: išduota M. A. vardu su prikabintu lapeliu, kuriame užrašas ir skaičiai, A. G. vardu, K. M. vardu, V. K. vardu, K. M. vardu, R. R. vardu su prikabintu lapeliu, kuriame užrašas ir skaičiai, E. T. vardu su prikabintu lapeliu, kuriame užrašas ir skaičiai, saugomos Šiaulių AVPK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 200) – sunaikintinos;
2. Daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais (2 vnt.), šaukštas su biologiniais ir rankų pėdsakais, plokštelės su avalynės fragmentais (3 vnt.), saugomi Šiaulių AVPK daiktų saugykloje (2 t., b. l. 44) – sunaikintini;
3. Dėžutė su galimais rankų pėdsakais, saugoma Šiaulių AVPK daiktų saugykloje (2 t., b. l. 44) – grąžintina Kuršėnų šeimos namams;
4. Pinigai - 0,52 Eur ir 42,31 Eur – nutarimu, perduoti saugojimui į Šiaulių AVPK (2 t. b. l. 41-42) – grąžintini K. M. 0,52 Eur, R. R. 42,31 Eur;
5. 2 vnt. CD su įrašais, saugomi prie bylos – paliktini byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.,-
nusprendžia:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prieš tai subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir subendrintą bausmę K. M. skirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir K. M. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės su 2022 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu nebendrinti, nes nuosprendis neįsiteisėjęs.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. M. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir skirti auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktuose, 3 dalies 5 punkte:
- įspėjimą;
- elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą laiką būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val.; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtino nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1981 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prieš tai subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir subendrintą bausmę K. M. skirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir K. M. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės su 2022 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu nebendrinti, nes nuosprendis neįsiteisėjęs.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. M. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir skirti auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktuose, 3 dalies 5 punkte:
- įspėjimą;
- elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą laiką būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val.; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką K. M. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 30 d. 18.55 val. iki 2021 m. liepos 31 d. 12.05 val. (vieną parą).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtino nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios V. K. pateiktą civilinį ieškinį dėl 150 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, priteisinat šią sumą solidariai iš K. M. ir K. M..
Nukentėjusiojo A. G. pateiktą civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, priteisinat šią sumą solidariai iš K. M. ir K. M..
Laikinai K. M. apribotą nuosavybės teisę į pinigines lėšas – 250 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini) banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant K. M. disponuoti iki 642 Eur suma, esančia šiose banko sąskaitose, kiekvieną mėnesį, nes LR civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenių, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) – taikyti iki visiško nukentėjusiųjų civilinių ieškinių atlyginimo.
Laikinai K. M. apribotą nuosavybės teisę į pinigines lėšas – 250 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini) banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant K. M. disponuoti iki 642 Eur suma, esančia šiose banko sąskaitose, kiekvieną mėnesį, nes LR civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenių, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) – taikyti iki visiško nukentėjusiųjų civilinių ieškinių atlyginimo.
Dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:
1. „(duomenys neskelbtini) banko mokėjimo korteles: išduotas M. A. vardu su prikabintu lapeliu, kuriame užrašas ir skaičiai, A. G. vardu, K. M. vardu, V. K. vardu, K. M. vardu, R. R. vardu su prikabintu lapeliu, kuriame užrašas ir skaičiai, E. T. vardu su prikabintu lapeliu, kuriame užrašas ir skaičiai, saugomas Šiaulių AVPK daiktų saugykloje– sunaikinti;
2. Daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais (2 vnt.), šaukštą su biologiniais ir rankų pėdsakais, plokšteles su avalynės fragmentais (3 vnt.), saugomus Šiaulių AVPK daiktų saugykloje – sunaikinti;
3. Dėžutę su galimais rankų pėdsakais, saugomą Šiaulių AVPK daiktų – grąžinti Kuršėnų šeimos namams;
4. Pinigus – 0,52 Eur ir 42,31 Eur – nutarimu, perduotus saugojimui į Šiaulių AVPK – grąžinti K. M. 0,52 Eur, R. R. 42,31 Eur;
5. 2 vnt. CD su įrašais, saugomus prie bylos – palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.