Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Klaipėdos Translit“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Akcentavo, kad mokestinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų mokestinei prievolei apskaičiuoti. Įmonės įsteigimo Estijoje tikslas buvo išvengti PM mokėjimo. Įmonė Estijoje jokios realios veiklos nevykdo, negauna jokių pajamų, neteikia jokių paslaugų. Dėl to, PMĮ 32 straipsnio ir Direktyvos nuostatomis vadovaujantis, kai vienetas yra įsteigtas ne vykdyti ekonominę veiklą, laikoma, kad yra piktnaudžiavimas, todėl pareiškėja yra apmokestinta. Sutinka, kad Didžiosios Britanijos mokesčių administratoriaus pažymoje yra klaidų, bet iš esmės pateikta objektyvi informacija.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Byloje ginčas kilo dėl PMĮ 32 straipsnio 6 dalies ir MAĮ 69 straipsnio nuostatų taikymo, Inspekcijai, VMI ir Komisijai konstatavus, jog pareiškėja nepagrįstai Estijos įmonei EE VARAHALDUS OÜ išmokėtus 200 750 Eur dividendus neapmokestino pelno mokesčiu.

Remiantis bylos surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcija atliko pareiškėjos 2016 metų PM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2019 m. rugsėjo 4 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (28.1)-FR0680-307, kuriuo nustatė, kad pareiškėjos akcininkai (B. M., R. V., A. V.) 55 procentus pareiškėjos akcijų 2013 m. lapkričio 1 d. pardavė Jungtinės Karalystės įmonei WUNAX VENTURES LP (įkurta 2013 m. spalio 14 d., likviduota 2014 m. spalio 14 d.) už 880 000 Eur. Didžiosios Britanijos įmonė tas pačias akcijas (55 procentų) už tą pačią 880 000 Eur kainą 2014 m. gruodžio 29 d. pardavė Estijos įmonei EE VARAHALDUS OU (įkurta 2014 m. gruodžio 8 d.). Už įsigytas akcijas Estijos įmonė sumokėjo 80 000 Eur, likusi dalis už akcijas nesumokėta. Estijos įmonės akcininkai yra R. V. (valdo 73 procentų akcijų), P. V. (valdo 18 procentų akcijų) ir A. V. (valdo 9 procentų akcijų). Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 17 d. Estijos įmonei už 2014 metus bankiniu pavedimu išmokėjo 200 750 Eur pagal PMĮ 34 straipsnio 2 dalį neapmokestinamų pelno mokesčiu dividendų. Vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, padaryta išvada, kad akcijų pardavimo sandoriai buvo apsimestiniai, neatspindintys ekonominės realybės ir pareiškėjos akcijos perleistos dirbtiniams, fiktyviems dariniams (Didžiosios Britanijos ir Estijos įmonėms), siekiant vienintelio tikslo - gauti mokestinę naudą, t. y. išmokėti pareiškėjos dividendus Estijos įmonei, taip išvengiant PM mokėjimo į biudžetą. Mokesčių administratorius padarė išvadą, jog pareiškėja, pažeisdama PMĮ 32 straipsnio 6 dalies nuostatas, nepagrįstai pritaikė 0 proc. PM tarifą, išmokėdama dividendus Estijos įmonei. Vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi, PMĮ 5 straipsniu, 32 straipsnio 6 dalimi, nuo Estijos įmonei EE VARAHALDUS OŪ išmokėtų 200 750 Eur dividendų pareiškėjai papildomai apskaičiuota mokėtina 30 113 Eur PM suma.

Bylos nagrinėjamu atveju aktuali PMĮ 32 straipsnio 6 dalies norma, pagal kurią „dalyvavimo išimties“ taisyklė nėra taikoma darinio ar kelių darinių atžvilgiu, jeigu: 1) pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų - gauti mokestinę naudą; 2) tokios mokestinės naudos gavimas prieštarauja 2011/96/ES Direktyvos dalykui ar tikslui; 3) darinys ar keli dariniai yra apsimestiniai, atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes, t. y. tiek, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.

Teisingumo teismas yra nurodęs, jog, siekiant konstatuoti, kad yra dirbtinis darinys, reikia kiekvienu atveju bendrai įvertinti atitinkamą situaciją, kaip antai organizacinius, ekonominius ir kitus svarbius bendrovių grupės, kuriai priklauso atitinkama patronuojančioji bendrovė, požymius ir šios grupės struktūras bei strategijas, (žr. ESTT 2017-12-20 sprendimas sujungtose bylose Nr. C-504/16 ir C-613/16, 74 p.). Tai, kad patronuojančiosios bendrovės nerezidentės ekonominę veiklą sudaro jos patronuojamųjų bendrovių turto valdymas arba kad šios patronuojančiosios bendrovės pajamos gaunamos tik iš šio valdymo, savame negali reikšti, jog egzistuoja visiškai dirbtinis, ekonominio pagrindo neturintis darinys (žr. ESTT 2017-12-20 sprendimo sujungtose bylose Nr. C-504/16 ir C-613/16, 73 p.). Siekdamos patikrinti, ar sandorio tikslas yra sukčiavimas ir piktnaudžiavimas, kompetentingos nacionalinės institucijos turi ne tik taikyti iš anksto nustatytus bendrus kriterijus, bet ir kiekvienu konkrečiu atveju bendrai patikrinti atitinkamą sandorį. Nustačius visuotinai taikomą mokesčių priemonę, pagal kurią tam tikroms mokesčių mokėtojų kategorijoms automatiškai netaikoma mokesčių lengvata ir mokesčių administratorius neprivalo pateikti net pirminių sukčiavimo arba piktnaudžiavimo įrodymų arba nurodyti jų požymių, viršijama tai, kas būtina siekiant išvengti sukčiavimo ir piktnaudžiavimo (2017 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Eqiom ir Enka, C-6/16, 32 p.). Apibendrinant nurodytos Teisingumo Teismo praktikos nuostatas sutiktina su šalimis, kad darinio buvimas negali būti preziumuojamas, o turi būti išsiaiškintas ir patikrintas, įvertinus visumą bendrovių grupės požymių, įskaitant įsteigimo, sukūrimo aplinkybes, valdymo struktūrą bei veiklą.

Kaip teisingai nurodė VMI ir Komisija ginčijamuose sprendimuose, mokestinės naudos gavimas yra vienas iš būtinų elementų, kuris turi būti nustatytas ir pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis. Skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad pareiškėja gavo mokestinę naudą, pritaikius PMĮ nustatytą „dalyvavimo išimties taisyklę“ (PMĮ 34 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja siekė išvengti pelno mokesčio mokėjimo, o be to pareiškėjos akcininkai, pasinaudoję sukurtais dariniais, siekė, kad kontroliuojamas pareiškėjos akcijų paketas būtų perleistas Estijoje tam tikslui įkurtam vienetui EE VARAHALDUS OU, tokiu būdu išvengiant dividendų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu ir iš prekybos valiuta gauto pelno apmokestinimo PM Lietuvoje. Pareiškėja skunde su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad ji nesiekė ir negavo mokestinės naudos. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas akcentavo, kad V. neturėjo įmonėje valdymo kontrolės. B. M. po akcijų perleidimo nebeliko akcininku, o akcijų valdymo kontrolę per savo įsteigtą įmonę Estijoje perėmė anksčiau buvę akcininkai, sutuoktiniai A. ir R. V. bei jų sūnus, todėl akcijų valdymo perleidimo grandinės pasėkoje buvo pasiektas akcininkų tikslas - perimti kontrolinį akcijų paketą. Teismo vertinimu, V. šeimos siekis perimti kontrolinio pareiškėjo akcijų paketo valdymą parduodant pareiškėjos akcijas Didžiojoje Britanijoje įsteigtai įmonei, kuri vėliau perleido tą patį akcijų paketą Estijoje įsteigtai įmonei, ir tokiu būdu išperkant dalį akcijų iš pirminių akcininkų, nėra ekonomiškai pagrįstas svariomis komercinėmis priežastimis. Akcijų perleidimas valdymo įmonei galimas, tačiau tai ekonomine logika nepaaiškina akcijų perleidimo schemoje Britanijos įmonės vaidmens ir kitų mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių, rodančių, kad toks darinys buvo sukurtas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo.

Pagal 2013 m. gruodžio 27 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį V. turimas pareiškėjos akcijas, o M. 300 vnt. pareiškėjos akcijų (viso 550 vnt.) pardavė Didžiojoje Britanijoje prieš dvi savaites iki sandorio įregistruotai įmonei WUNAX VENTURES LP. Akcijos parduotos už 880 000 eurų (M. už 480 000 eurų, V. už 320 000 eurų, V. už 80 000 eurų). Didžiosios Britanijos įmonė už įsigytas akcijas fiziniams asmenims sumokėjo bankiniais pavedimais iš Lichtenšteino banko sąskaitos. Nurodyta įmonė įsteigta adresu, kuriuo registruota virš 350 įmonių. Pagal 2014 m. gruodžio 29 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį WUNAX VENTURES LP visas savo turimas pareiškėjos akcijas 550 vnt. pardavė prieš tris savaites iki sandorio sudarymo įkurtai Estijos įmonei EL VARAHALDUS OU už tą pačią 880 000 eurų sumą, nors akcijų valdymo laikotarpiu pareiškėjos nuosavas kapitalas (ir atitinkamai akcijų vertė) padidėjo, sukaupti dividendai neišmokėti. Sutartis tarp Britanijos įmonės, atstovaujamos K. S. J., ir Estijos įmonės, atstovaujamos M. J., sudaryta lietuvių-anglų kalbomis. Mokesčių administratorius kreipėsi į Estijos mokesčių administratorių, kuris informavo, kad EE VARAHALDUS OU skola už įsigytas akcijas 2015 m. gruodžio 31 d. (po metų nuo sandorio sudarymo) buvo 800 000 eurų, t. y. Estijos įmonė už įsigytas akcijas Didžiosios Britanijos įmonei WUNAX VENTURES LP sumokėjo tik 80 000 eurų. Be to, už įsigytas pareiškėjos akcijas Estijos įmonė sumokėjo 80 000 eurų iš skolintų lėšų, kuriuos 2014 m. gruodžio 18 d. paskolos sutartimi Nr. RV-EE/14-12-18 be palūkanų paskolino įmonei R. V.. Įmonė registruota adresu, kuriuo įsteigtos virš 300 įmonių.

Pareiškėjo atstovas teismui pateikė dokumentus apie pareiškėjos akcininkų pasikeitimą 2020 metais, tačiau šie įrodymai negali paneigti, kad pareiškėja sandorių sudarymo metu siekė ir gavo išimtinai mokestinę naudą. Teismas pažymi, kad iš pateiktų pareiškėjos atstovų dokumentų matyti, kad pareiškėjos akcijų valdymas buvo B. M. ir K. R. rankose iki 2019 m. birželio mėn. Kaip teisingai pastebėjo Komisija, šis akcijų įsigijimas sietinas su akcininkų interesais, o ne su verslo tikslais grįstomis operacijomis ir nepaneigia aplinkybių darinio sukūrimo ekonominio turinio ir komercinių tikslų nebuvimo, o tuo pačiu ir vyraujančio mokesčių vengimo tikslo. Be to, mokesčių administratorius nustatė ir kitą svarbią aplinkybę, kad pareiškėja prieš aptariamos akcijų paketo perleidimo sandorių grandinės sudarymą kelerius metus iš eilės nemokėjo akcininkams dividendų: 2012 m. gruodžio 31 d. apskaitė 596 729 eurus nepaskirstyto pelno, 2014 metais gruodžio 31 d. apskaitė 872 398 eurus nepaskirstyto pelno. Pareiškėjos akcininkams (M., R., V.) už 2012 ir 2013 metus dividendai nemokėti, nors iki tol 2008-2011 metais mokėdavo kasmet, o už 2014 m. išmokėti neapmokestinami dividendai užsienio vienetui – Estijos įmonei EE VARAHALDUS OU, kuris akcijas įsigijo 2014 metų pabaigoje. Pelnas galėjo būti skirtas dividendams, kuriuos išmokant pareiškėja būtų privalėjusi išskaičiuoti 20/15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, arba investuotas ir šiuo atveju investicijų pelnas būtų apmokestintas 15 proc. PM tarifu. Tuo tarpu investavimas per sukurtą darinį leidžia išvengti pelno mokesčio nuo gauto pelno Lietuvoje mokėjimo.

Pareiškėja skunde akcentavo, kad Estijoje įsteigta įmonė yra veikianti, nėra dirbtinai sukurta, tačiau šie pareiškėjos argumentai paneigti byloje mokestinio ginčo metu surinkta medžiaga. Vadovaujantis Estijos mokesčių administratoriaus 2017 m. lapkritį pateikta informacija, Estijos įmonė, kuri buvo įkurta prieš pat akcijų įsigijimą, ir informacijos rinkimo metu (t. y. praėjus dviem metams nuo jos įkūrimo) neturėjo darbuotojų ir veiklos vykdymo vietos, realios veiklos nevykdė, kaip akcininkė neteikė jokių valdymo ar kitų paslaugų pareiškėjai, negavo kitų pajamų, išskyrus iš pareiškėjos vieną kartą gautus dividendus, kitų įmonių akcijų irgi nekontroliavo, yra nuostolinga, sprendimus dėl įmonės investicijų priėmė R. V.. Inspekcija taip pat nustatė, kad nors R. V. nurodė, kad Estijos įmonė yra turto valdymo ir investicinė kompanija, deklaruojanti investavimą į skirtingas veiklos sritis, tačiau kontrolės veiksmų metu nenustatyta, kad būtų vykdytos kokios nors investicijos į bendrovę, pajamų iš investicinės veiklos negavo. Teismas pažymi, jog šios aplinkybės svarbios vertinant aplinkybes, kurios buvo sandorių sudarymo metu (darinio sukūrimo metu), nes mokestinę naudą siekta gauti ir ji buvo gauta būtent sandorių sudarymo metu. Todėl, net jei 2019-2020 metais Estijos įmonė pradėjo realiai veikti (teismui nepateikta duomenų apie šios įmonės realią veiklą, pačios įmonės išrašyta pažyma to negali patikimai patvirtinti), tai negali paneigti mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių apie aptariamų sandorių sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, patvirtintą visuma aukščiau aptartų rašytinių įrodymų.

Tai, kad Didžiosios Britanijos mokesčių administratoriaus pateiktoje informacijoje yra netikslumų, nepaneigia mokesčių administratoriaus padarytų išvadų, kadangi ši informacija yra tik vienas iš surinktų įrodymų, o išvados pagrįstos ir kitais rašytiniais įrodymais, faktinėmis sandorių sudarymo aplinkybėmis,

Tai, kad pareiškėjo akcininkai deklaravo gautus iš Didžiosios Britanijos įmonės pinigus už akcijas kaip neapmokestinamas pajamas pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, tik patvirtina mokesčių administratoriaus išvadas dėl dirbtinio darinio sukūrimo, kadangi mokestinės naudos tikslas ir pasiekiamas nemokant mokesčių. Pareiškėjo skundo argumentas, kad bendrovės akcijos nepriklauso įmonei ir ji negalėjo daryti įtakos jų perleidimui, nepaneigia mokesčių administratoriaus išvadų, kad dalis pareiškėjo dalyvių sukūrė dirbtinį darinį, kuriuo pasinaudojus siekta išimtinai išvengti mokesčių už dividendus sumokėjimo. Pagal turinio viršenybės prieš formą principą ūkinės operacijos ar sandoriai vertinami atsižvelgiant į jų turinį, o ne formalią išraišką.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjos (ją valdančių akcininkų) sudaryti akcijų perleidimo sandoriai leido išvengti mokesčių (pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio) mokėjimo, kas atitinka apsimestinio darinio požymius, kadangi nenustatyta svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, dėl sudarytų sandorių sudarymo būtinybės. Nustatytos darinio suformavimo aplinkybės patvirtina pagrindinį siekį gauti mokestinę naudą, kuris prieštarauja 2011/96/ES Direktyvos dalykui ir tikslui. Todėl Inspekcija, VMI ir jai pritarusi Komisija padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėja vengė mokesčių, o tai leido mokesčių administratoriui netaikyti PMĮ nustatytos PM lengvatos dėl dividendų neapmokestinimo, esant piktnaudžiavimui. Pažymėtina, kad pareiškėja ar jos dalyviai galėjo ir turėti ir kitokių tikslų, tačiau mokesčių administratorius neginčijamai įrodė pagrindinį aptariamų sandorių sudarymo tikslą – mokestinės naudos įmonei ir jos dalyviams siekimą.

Dėl aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių ir argumentų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos UAB „Klaipėdos Translit“ skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.