- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-08
- Bylos Nr.
- 2-1215/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00366-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donatas Šernas
- Kreditorius
- „Rhetor“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės UAB „Rhetor“ ir atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kennedy Forbes“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria 2014 m. vasario 19 d. atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimai pripažinti visa apimtimi negaliojančiais, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3945-577/2014,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovui UAB „Kennedy Forbes“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vantolina“.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtino UAB „Kennedy Forbes“ kreditorių sąrašą.
2014 m. vasario 19 d. įvyko pirmasis BUAB „Kennedy Forbes“ kreditorių susirinkimas.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Rhetor“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu atsakovui BUAB „Kennedy Forbes“, prašydamas panaikinti visus 2014 m. vasario 19 d. pirmojo BUAB „Kennedy Forbes“ kreditorių susirinkimo nutarimus.
Skunde kreditorius tvirtino, kad minėto kreditorių susirinkimo sekretoriumi buvo išrinktas B. V., kuris nėra įgaliotas administruoti bankrutuojančią įmonę, todėl jis ir negalėjo atlikti sekretoriaus funkcijų. Tuo tarpu kreditorių susirinkime nedalyvavo įgaliota administratorė T. N.. Kreditoriaus nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad T. N. netinkamai organizavo kreditorių susirinkimą. Be to, į kreditorių susirinkimą neatvyko ir balsavimu raštu išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininko Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank Lietuvos filialą, įgaliotas asmuo, nors kreditorių susirinkimo protokolą ir pasirašė. Kreditoriaus nuomone, susirinkime nedalyvaujant nei bankroto administratorei, nei kreditorių susirinkimo pirmininkui, tariamai priimti sprendimai yra naikinti. Taip pat kreditorius nurodė, kad susirinkimo darbotvarkė, kuri yra nurodoma protokole, yra neteisėta, kadangi sprendimai priimti dėl klausimų, kurie nebuvo įtraukti į susirinkimo darbotvarkę ir apie kuriuos nebuvo tinkamai informuoti kreditoriai. Kreditoriaus nuomone, naikintinas ir kreditorių susirinkimo pirmininko paskyrimas, nes Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartimi buvo žymiai sumažintas kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank Lietuvos filialą, kreditorinis reikalavimas, kuris savo dydžiu tapo panašus į kreditoriaus AB SEB banko finansinį reikalavimą. Maža to, kreditoriaus nuomone, administratorius neišsamiai atskleidė visą savo veiklą iki kreditorių susirinkimo, todėl tokia ataskaita negalėjo būti pripažinta tinkama. Taip pat kreditorius tvirtino, kad kreditoriams nebuvo pateikta detali informacija, kur buvo išleistos iš komercinės bankrutuojančios įmonės veiklos gautos lėšos bei pinigai, gauti už turtą ir buvę įmonės kasoje. Atkreipė dėmesį, kad kreditorių sąrašas neatitinka teismo nutartyje nurodytam kreditorių sąrašui, nes akivaizdžiai skiriasi administratoriaus ir teismo nurodyti kreditoriai, todėl nesuprantama, kurie iš kreditorių turėjo teisę balsuoti kreditorių susirinkime ir koks jų reikalavimo dydis. Kreditoriaus įsitikinimu, sprendimas dėl pavedimo sutarties pasirašymo taip pat akivaizdžiai yra neteisėtas. Be to, kreditorius tvirtina, kad nustatyta informacijos teikimo tvarka akivaizdžiai neatitinka kreditorių interesų, nes 1 lito įkainis už kopijos padarymą yra neprotingai didelis, taip pat nepagrįstai apribota galimybė susipažinti su visa dominančia informacija, nurodant, kad galima susipažinti tik su informacija, kuri yra susijusi su konkretaus kreditoriaus kreditoriniu reikalavimu.
Vilniaus apygardos teisme 2014 m. kovo 14 d. gautas kreditoriaus UAB „Infina“ skundas dėl 2014 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais UAB „Kennedy Forbes“ bankroto byloje, kuriuo kreditorius UAB „Infina“ taip pat prašė 2014 m. vasario 19 d. įvykusio BUAB „Kennedy Forbes“ kreditorių susirinkimo nutarimus pripažinti negaliojančiais visa apimtimi.
Kreditorius pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog 2014 m. vasario 20 d. nutartimi buvo panaikintas Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank Lietuvos filialą, kreditorinis reikalavimas dalyje dėl 2 015 451,82 Lt, 2014 m. vasario 19 d. įvykusio BUAB „Kennedy Forbes“ kreditorių susirinkimo metu buvo nepagrįstai nuspręsta, jog Danske Bank A/S turi 58,379 procentų balsų su 8 889 937,71 Lt kreditoriniu reikalavimu. Kreditoriaus nuomone, administratorius apskritai, neįsiteisėjus 2013 m. gruodžio 16 d. nutarčiai, ir žinodamas apie tai, jog kreditorių S. K. ir UAB „SG 400“ pateikti reikalavimai, kurie vis dar nėra patvirtinti, tačiau sudaro didesnę sumą nei, jau yra Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtinta kreditorių reikalavimų suma, negalėjo šaukti pirmojo kreditorių susirinkimo, nes šių kreditorinių reikalavimų patvirtinimas arba ginčijimas būtų turėjęs lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams. Kreditoriaus nuomone, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 22 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies reikalavimai, o tai sąlygoja kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumą visa apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi pripažino 2014 m. vasario 19 d. BUAB „Kennedy Forbes“ kreditorių susirinkimo nutarimus visa apimtimi negaliojančiais.
Spręsdamas klausimą dėl UAB „Infina“ skundo, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas UAB „Infina“ skundžia pirmojo UAB „Kennedy Forbes“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, pažeidžiančią ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalį, t. y. jog pirmasis UAB „Kennedy Forbes“ kreditorių susirinkimas įvyko, nesant įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria būtų patvirtinta daugiau kaip pusė kreditorių pateiktų finansinių reikalavimų suma.
Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalis numato, jog pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi, kuria buvo išspręstas 2013 m. lapkričio 25 d. administratoriaus prašymas dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, buvo patvirtinti neginčyti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 15 228 009,40 Lt sumai. Teismas pastebėjo, kad minėtame 2013 m. lapkričio 25 d. prašyme dėl kreditorinių finansinių reikalavimų tvirtinimo buvo nurodyti ir ginčijami kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma 16 998 309,27 Lt (UAB „SG400“ – 14 230 647,03 Lt, VECTRUS LIMITED – 850 537,61 Lt, S. K. – 1 067 104,93 Lt, UAB „SG200“ – 225 280 Lt, UAB „SIV CAPITAL“ – 261 783,30 Lt, UAB „Interviris“ – 362 956,40 Lt). Vėliau iki pirmojo kreditorių susirinkimo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas tikslinamas nebuvo. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog 2014 m. vasario 19 d. pirmasis kreditorių susirinkimas sušauktas akivaizdžiai pažeidžiant ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pareiškėjo skunde suformuluotą argumentą, kad susirinkime priimti nutarimai yra neteisėti, įvertino kaip pagrįstą.
Teismas taip pat pažymėjo, kad 2014 m. vasario 17 d., t. y. likus dviem dienoms iki pirmojo kreditorių susirinkimo, teisme buvo gautas administratoriaus prašymas dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo iš dalies, kuriuo administratorius prašė patvirtinti UAB „SG400“ 7 682 050,52 Lt kreditorinį reikalavimą, o likusį reikalavimą dėl 6 548 596,51 Lt sumos prašė tvirtinti tik tada, kai bus išspręstas ginčas dėl šios sumos susidarymo teisinio pagrindo. Šis prašymas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi, kuria buvo nutarta patvirtinti UAB „SG400“ 7 682 050,52 Lt kreditorinį reikalavimą. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, akivaizdu, jog UAB „SG400“, kuri pagal dabartinius duomenis yra didžiausias BUAB „Kennedy Forbes“ kreditorius, nebuvo suteikta galimybė dalyvauti pirmajame kreditorių susirinkime. Teismas nurodė, jog nors pats kreditorius UAB „SG400“ ir neskundžia pirmojo BUAB „Kennedy Forbes“ kreditorių susirinkimo nutarimų, tačiau bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, kuris suponuoja teismo aktyvumą tokio pobūdžio bylose.
Teismo vertinimu, bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių, balsavusių už ginčijamus nutarimus, teismo patvirtintų neginčijamų kreditorinių reikalavimų suma sudarė mažiau negu pusę visų pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų sumos, todėl akivaizdu, jog pirmasis kreditorių susirinkimas apskritai negalėjo vykti, nes įstatymas imperatyviai nustato, jog pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos (ĮBĮ 22 str. 1 d.).
Teismas nurodė, jog pareiškėjas tvirtina, kad neįsiteisėjus teismo nutarčiai dėl Danske Bank A/S reikalavimų pagrįstumo, buvo iškraipyti balsų skaičiavimo rezultatai. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas vyko 2014 m. vasario 19 d., o kreditoriaus Danske Bank A/S kreditorinis reikalavimas dėl 2 015 451,82 Lt dalies buvo panaikintas tik Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartimi, todėl laikė nepagrįstu kreditoriaus UAB „Infina“ argumentą, jog pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimai yra neteisėti ir dėl to, jog jame dalyvavęs kreditorius Danske Bank A/S turėjo didesnį kiekį balsų, negu turėjo turėti. Kreditorių balsai skaičiuojami ir kreditorių susirinkimo nutarimai kiekvieno kreditorių susirinkimo metu priimami atsižvelgiant į aktualų kiekvieno kreditoriaus reikalavimo dydį. Taigi, teismas sprendė, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartis, kuria buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties dalis, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S kreditorinis reikalavimas 2 015 451,82 Lt delspinigių apimtyje, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindas pripažinti 2014 m. vasario 19 d. BUAB „Kennedy Forbes“ pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus neteisėtais.
Spręsdamas klausimą dėl UAB „Rhetor“ skundo, teismas pažymėjo, kad konstatavus, jog pirmasis BUAB „Kennedy Forbes“ kreditorių susirinkimas vyko pažeidžiant imperatyvią ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatą ir pripažinus pirmojo kreditorių susirinkimo visus nutarimus negaliojančiais vien šiuo pagrindu, nebetenka prasmės kreditoriaus UAB „Rhetor“ skunde suformuluoti argumentai dėl to paties kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, todėl dėl jų atskirai teismas nepasisakė.
III. Atskirųjų skundų argumentai ir atsiliepimų į juos argumentai
Kreditorius UAB „Rhetor“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį, įpareigojant teismą išnagrinėti UAB „Rhetor“ skundą bei teismo nutartį papildant motyvais ir argumentais, susijusiais su apelianto skundo nagrinėjimu iš esmės.
Teigia, jog neatsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino kito kreditoriaus skundą, teismas privalėjo ir UAB „Rhetor“ skundą išnagrinėti iš esmės (išnagrinėti ir pasisakyti dėl visų nurodomų motyvų), tačiau teismas UAB „Rhetor“ skundo visai nenagrinėjo, tuo labiau, kad skundai buvo pateikti skirtingais motyvais bei jie nebuvo pateikti bendrai. Todėl teismas turėjo pareigą skundus išnagrinėti, pasisakydamas dėl visų juose išdėstytų argumentų.
Atsiliepimas
Atsakovo BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto administratorius UAB „Vantolina“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjų UAB „Infina“ ir UAB „Rhetor“ skundus dėl 2014 m. vasario 19 d. pirmojo BUAB „Kennedy Forbes“ kreditorių susirinkimo nutarimų.
Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Apelianto įsitikinimu, skundžiama nutartimi netinkamai aiškinta ir taikyta ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalis, nes teismas nepagrįstai visiškai netyrė ir nesiaiškino, ar ginčijami kreditorių reikalavimai galės ar nebegalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimams.
2. Pasak apelianto, teismas netinkamai nustatė vieno iš trečios eilės kreditorių UAB „SG400“ intereso turinį, nepagrįstai jį sutapatino su viešuoju interesu ir nepagrįstai apgynė savo iniciatyva (ex officio).
3. Atsakovo atstovo nuomone, teismas turėtų bent jau įspėti ir paaiškinti pareiškėjams UAB „Infina“ ir UAB „Rhetor“ teisės pateikti skundą piktnaudžiavimo pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnyje – priešingu atveju, labai tikėtina, kad ateityje teismo ir bankroto administratoriaus darbas didžiąja dalimi bus skirtas panašaus pobūdžio pareiškėjų UAB „Infina“ ir UAB „Rhetor“ skundų nagrinėjimui (turint omenyje, kad šie asmenys yra trečios eilės kreditoriai, jų reikalavimų bendra suma sudaro vos 1 500 Lt). Apeliantas pažymi, kad kiti kreditoriai pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimų neskundė.
Atsiliepimu į BUAB ,,Kennedy Forbes“ atskirąjį skundą ir kreditoriaus UAB „Rhetor“ atskirąjį skundą kreditorius UAB „Infina“ prašo BUAB ,,Kennedy Forbes“ atskirąjį skundą atmesti, o UAB „Rhetor“ atskirąjį skundą patenkinti pilna apimtimi.
Pasisakydamas dėl atsakovo BUAB „Kennedy Forbes“ atskirojo skundo, teigia, kad teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi buvo patvirtintas beveik 8 mln. dydžio UAB „SG 400“ kreditorinis reikalavimas ir pastarasis tapo didžiausiu atsakovo kreditoriumi, tačiau dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų nepagrįstai buvo eliminuotas iš kreditorių susirinkimo ir atimta jo teisė dalyvauti pirmajame susirinkime. Nesutinka su apelianto argumentais, kad UAB „Infina“ ir UAB „Rhetor“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Teigia, kad šie kreditoriai naudojasi jiems CPK ir ĮBĮ suteiktomis teisėmis.
Pasisakydamas dėl UAB „Rhetor“ atskirojo skundo, teigia, jog teismas turėjo pasisakyti ir dėl visų UAB „Rhetor“ skunde išdėstytų klausimų. Kreditoriaus manymu, teismas neturėjo formaliai žiūrėti į šių skundų nagrinėjimą. Nors ir abiejų kreditorių skundais prašomas rezultatas –panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus – sutampa, tačiau abiejų skundų motyvai yra skirtingi. Teigia, jog teismo pozicija ir išvados dėl tinkamo susirinkimo organizavimo, darbotvarkės patvirtinimo, susirinkimo pirmininko paskyrimo ir dalyvavimo, administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo, išlaidų, pavedimo sutarties pasirašymo bei informacijos teikimo būtų laikoma prejudiciniais faktais tolimesnėje bankroto bylos eigoje.
Atsiliepimu į kreditoriaus UAB „Rhetor“ atskirąjį skundą atsakovo BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto administratorius UAB „Vantolina“ prašo skundą atmesti.
Teigia, kad kreditoriaus UAB „Rhetor“ atskirasis skundas neatitinka CPK 5 straipsnio 1 dalies, 95 straipsnio 1 dalies, 302 straipsnio, 312 straipsnio, 337 straipsnio 1 dalies ir 338 straipsnio reikalavimų, dėl ko atmestinas. Pažymi, jog apeliantas UAB „Rhetor“ atskirąjį skundą teikia netgi nepaisydamas to, jog skundžiama nutartimi buvo patenkinti visiškai visi jo skundo reikalavimai, taigi skundas neturi jokios prasmės, o tiksliau, šis asmuo neturi teisinio suinteresuotumo atskirojo skundo padavimu, dėl ko šis skundas apskritai neturėtų būti priimtas. Be to, toks pareiškėjo elgesys laikytinas piktnaudžiavimu procesine teise paduoti atskirąjį skundą.
Atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas UAB „Rhetor“ atskirajame skunde kelia tokius reikalavimus, kurių pagal įstatymą apeliacinės instancijos teismas negali įvykdyti – nutarties keitimo būdas CPK nėra numatytas (CPK 337 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai netenkintini. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios nuostatos taikomos ir apeliacine tvarka nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 str.).
Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo bankrutuojančios UAB „Kennedy Forbes“ 2014 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimo galiojimo visa apimtimi.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kreditorių skundus, konstatavo, kad skundžiamas kreditorių susirinkimas vyko pažeidžiant imperatyvią ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatą.
Dėl atsakovo BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ atskirojo skundo
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atsakovas savo atskiruoju skundu, be kita ko, teigia, kad skundžiama nutartimi netinkamai aiškinta ir taikyta ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalis, nes teismas nepagrįstai visiškai netyrė ir nesiaiškino, ar ginčijami kreditorių reikalavimai galės ar nebegalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimams.
Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.
Susiformavusios teismų praktikos pagrindu teismas bankroto bylose privalo veikti aktyviai ex officio, nes įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, ir tai lemia viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose, todėl teismas, nagrinėdamas kreditoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisėtumo, privalo patikrinti, ar jie priimti nepažeidžiant įstatymų nustatytos jų priėmimo tvarkos bei įvertinti, ar priimtas nutarimas (nutarimai) ir jo galimos pasekmės nepažeis visų (dalies) įmonės kreditorių bei bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų.
ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Teismas nutartimi, kuria patvirtinami neginčijami kreditorių reikalavimai, gali priimti sprendimą, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro mažiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, nustatęs, kad ginčijami kreditorių reikalavimai nebegalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams, nes patvirtinta reikalavimų dalis, nepriklausomai nuo likusios pareikštų reikalavimų dalies patvirtinimo (nepatvirtinimo), užtikrina vienam ar keliems kreditoriams balsų daugumą, reikalingą kreditorių susirinkimo sprendimams priimti.
Lietuvos teismų sistemos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovui UAB „Kennedy Forbes“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vantolina“; Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtino UAB „Kennedy Forbes“ neginčijamų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų (bendrai 15 228 009,40 Lt sumai) sąrašą. Taip pat nustatyta, kad 2014 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teisme buvo užregistruotas administratoriaus prašymas dėl kreditorinių reikalavimo patvirtinimo.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi teismas buvo patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: patenkinant BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“ įgalioto asmens T. N. prašymą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, į BUAB „Kennedy Forbes“ trečios eilės kreditorių sąrašą buvo įtraukta UAB „SG 400“ su 7 682 050,52 Lt finansiniu reikalavimu bei į BUAB „Kennedy Forbes“ trečios eilės kreditorių sąrašą įtrauktas S. K. su 661 634,36 Lt finansiniu reikalavimu. Šia nutartimi S. K. 405 470,57 Lt kreditorinio reikalavimo ir UAB „SG 400“ 6 548 596,51 Lt kreditorinio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimai buvo perduoti spręsti teismo posėdyje, o bendra patikslinta BUAB „Kennedy Forbes“ kreditorių patvirtintų reikalavimų suma buvo nustatyta 21 556 242,46 Lt.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013 m. lapkričio 25 d. prašyme dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo buvo nurodyti ir ginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma 16 998 309,27 Lt. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantai neginčija.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog į BUAB „Kennedy Forbes“ trečios eilės kreditorių sąrašą įtrauktas kreditorius UAB „SG 400“ su 7 682 050,52 Lt finansiniu reikalavimu tapo didžiausiu BUAB „Kennedy Forbes“ kreditoriumi ir jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti pirmajame kreditorių susirinkime.
Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi, kuria patvirtinami neginčijami kreditorių reikalavimai (2013 m. gruodžio 13 d. nutartis), būtų priėmęs sprendimą, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro mažiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, nustatęs, kad ginčijami kreditorių reikalavimai nebegalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams, nes patvirtinta reikalavimų dalis, nepriklausomai nuo likusios pareikštų reikalavimų dalies patvirtinimo (nepatvirtinimo), užtikrina vienam ar keliems kreditoriams balsų daugumą, reikalingą kreditorių susirinkimo sprendimams priimti. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių, balsavusių už ginčijamus nutarimus, teismo patvirtintų neginčijamų kreditorinių reikalavimų suma sudarė mažiau negu pusę visų pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų sumos, todėl akivaizdu, jog pirmasis kreditorių susirinkimas apskritai negalėjo vykti, nes įstatymas imperatyviai įtvirtina, jog pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos.
Ginčydamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, apeliantas teigia, kad teismas netinkamai nustatė vieno iš trečios eilės kreditorių UAB „SG400“ intereso turinį, nepagrįstai jį sutapatino su viešuoju interesu ir nepagrįstai apgynė savo iniciatyva (ex officio). Atsakovo atstovo nuomone, teismas turėtų bent jau įspėti ir paaiškinti pareiškėjams UAB „Infina“ ir UAB „Rhetor“ teisės pateikti skundą piktnaudžiavimo pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnyje – priešingu atveju, labai tikėtina, kad ateityje teismo ir bankroto administratoriaus darbas didžiąja dalimi bus skirtas panašaus pobūdžio pareiškėjų UAB „Infina“ ir UAB „Rhetor“ skundų nagrinėjimui (turint omenyje, kad šie asmenys yra trečios eilės kreditoriai, jų reikalavimų bendra suma sudaro vos 1 500 Lt).
Su tokiais apelianto argumentais sutikti taip pat nėra pagrindo.
ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas, teisės: dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus (1 p.); kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (2 p.); ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (3 p.). Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatą, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
Taigi visi kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, nepriklausomai nuo to, kuria eile jų reikalavimai turi būti tenkinami, turi vienodas teises (išskyrus tai, kad nutarimai priimami ne paprasta balsų dauguma, o pagal patvirtintų reikalavimų sumos vertinę išraišką teisę), taigi ir teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir juose balsuoti, priimant nutarimus, o taip pat kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo patikrinimo.
Dėl kreditoriaus UAB „Rhetor“ atskirojo skundo
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kreditorius UAB „Rhetor“ savo atskiruoju skundu teigia, jog neatsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino kito kreditoriaus skundą, teismas privalėjo ir UAB „Rhetor“ pateiktą skundą išnagrinėti iš esmės (išnagrinėti ir pasisakyti dėl visų jame išdėstytų motyvų), tačiau teismas UAB „Rhetor“ skundo apskritai nenagrinėjo, nors skundai buvo pateikti skirtingais motyvais bei jie nebuvo pateikti bendrai – todėl teismas turėjo pareigą skundus.
Su tokiais apelianto teiginiais sutikti nėra pagrindo.
Pripažinus, jog pirmasis BUAB „Kennedy Forbes“ kreditorių susirinkimas vyko, pažeidžiant imperatyvią ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatą ir šiuo pagrindu pripažinus visus pirmajame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus negaliojančiais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Rhetor“ skunde dėl to paties kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais suformuluotų argumentų nagrinėjimas jokių teisinių pasekmių nesukels, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atskirai dėl jų nepasisakė.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį nepakeistą.