Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos bankrutuojančios K. Degimo įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimas“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio: areštuoti UAB „Hansa Lizingas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą– patalpas, unikalus Nr. 2198-3002-1018:0002, esančias Minijos g. 141A, Klaipėdoje, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, padaryti įrašą viešame registre dėl draudimo, uždrausti UAB „Hansa Lizingas“ imtis bet kokių veiksmų, susijusių su minėtų patalpų valdymo atėmimu iš pareiškėjo. Nurodo, kad minėto nekilnojamojo daikto perleidimo sandorį ginčys, nes jis pažeidžia pareiškėjo – bankrutuojančios įmonės – kreditorių interesus. Ginčo patalpų savininkas UAB „Hansa Lizingas“ gali jas perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl palankaus teismo sprendimo įvykdymas byloje taps neįmanomas. Taip pat būtina užtikrinti pareiškėjos netrukdomą naudojimąsi ginčo patalpomis, nes pareiškėja lizingo sutarties pagrindu šias patalpas valdo ir naudoja verslo poreikiams tenkinti, taip bankrutuojanti įmonė galės mažinti įsiskolinimus ir tenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su ieškinio reikalavimais, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, mastą nulemia priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu.

Iš pareiškėjo prašymo neaišku, kokio teisinio rezultato būsimu ieškiniu sieks pareiškėja, nenurodomas būsimo ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas. Nurodoma, kad „patalpų pardavimo sandoris bus ginčijamas teismine tvarka“. Nors sandoris sudarytas tarp pardavėjų Almos Degimienės ir Kęstučio Degimo bei pirkėjo UAB „Hansa Lizingas“, atsakovu pagal būsimą ieškinį nurodomas tik pastarasis. Kadangi pareiškėjas kalba apie ginčo patalpų išreikalavimą iš trečiųjų asmenų, galima tik spėti, kad ieškiniu reikalaus restitucijos natūra. Nežinant būsimo ieškinio faktinio pagrindo, negalima nustatyti, ar šiuo pagrindu apskritai gali kilti pareiškėjo norimos teisinės pasekmės (restitucija) (CK 6.145 str. 1 d.), pavyzdžiui, jei ieškinys bus grindžiamas tik pareiškėjo manymu per maža sandorio kaina, kurių įvykdymo užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsaugai nebūtinas restitucijos natūra taikymas (CK 6.146, 6.147 str.). Kadangi UAB „Hansa Lizingas“ yra didžiausia šalies įmonė, teikianti lizingo ir faktoringo paslaugas, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taip pat visiškai nepagrįstas pareiškėjos prašymas užtikrinti jai teisę netrukdomai valdyti ir naudotis ginčo patalpomis, kas iš esmės reiškia patalpų savininko UAB „Hansa Lizingas“ analogiškų teisių apribojimą. Pareiškėja nurodo, kad UAB „Hansa Lizingas“ vadovaudamasis lizingo sutarties nuostatomis gali nutraukti šią sutartį, tačiau nenurodo, kad jos valdymo ir naudojimo teisės jau yra pažeistos, nenurodo kad ieškinyje reikš kokius nors reikalavimus dėl minėtos lizingo sutarties ar atskirų jos nuostatų galiojimo ar vykdymo.

Nepašalinus nurodytų neaiškumų, negalima nustatyti, ar pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios iš esmės reiškia visų nuosavybės teisės turinį sudarančių elementų – disponavimo, valdymo, naudojimo – apribojimą, taikymas yra adekvati priemonė pareiškėjos siekiamam apginti interesui, t. y. ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principo (CPK 145 str. 2 d.). Lietuvos apeliacinis teismas (2008-09-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-631/2008) nurodė, kad konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neviršijant pareikštų (ketinamų pareikšti) reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus (numatomus pareikšti) ieškinio reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsaugojimu, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų atsakovo atžvilgiu taikymas pažeistų ekonomiškumo principą (CPK 145 str. 2 d.).

Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo yra atmestinas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d., 148 str. 2, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per nutartį priėmusį teismą.