- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-04
- Bylos Nr.
- 2-631/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Ieškovas
- LUAB, LUAB ,,Klevo lapas“
- Atsakovas
- AB ,,Mažeikių nafta“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki prevencinio ieškinio atsakovui likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Klevo lapas“ padavimo civilinėje byloje Nr. 2-521-357/2008.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K., būdamas LUAB „Klevo lapas“ kreditoriumi, kreipėsi į teismą, prašydamas iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Klevo lapas“ kreditorių susirinkimui priimti nutarimus, užkertančius kelią apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-194-2008 padavimui. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2008 m. birželio 3 d. sprendimu atmetė ieškovo LUAB ,,Klevo lapas“ ieškinį atsakovui AB ,,Mažeikių nafta“. Atsakovas AB ,,Mažeikių nafta“ yra likviduojamos UAB ,,Klevo lapas“ didžiausią reikalavimą turintis kreditorius ir šios bendrovės kreditorių susirinkime siūlo kreditoriams atsisakyti skųsti minėtą Šiaulių apygardos teismo sprendimą. Pareiškėjo teigimu, AB „Mažeikių nafta“, turėdama 89,097 procentų visų kreditorinių reikalavimų, turi teisę vienasmeniškai priimti sprendimus kreditorių susirinkime. LUAB ,,Klevo lapas“ kreditorių susirinkime priėmus AB ,,Mažeikių nafta“ siūlomą sprendimą, būtų pažeista ieškovo LUAB ,,Klevo lapas“ teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, pažeisti kitų – pirmos ir antros eilės kreditorių, taip pat įmonės ir jos savininkų interesai, o AB ,,Mažeikių nafta“ išvengtų ieškovui padarytos žalos atlyginimo. Pareiškėjas nurodo, kad ieškinį nagrinėjamoje byloje ketina pareikšti grupė ieškovų, reikalavimo dalyką būtina suformuluoti labai tiksliai, o dėl laiko stokos to padaryti nėra galimybės. Neapribojus nurodytų LUAB ,,Klevo lapas“ veiksmų, prevencinio ieškinio įvykdymas taptų nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad iš pareikšto prašymo turinio nėra aiškus būsimo ieškinio reikalavimas bei šiuo reikalavimu siekiamos sukurti teisinės pasekmės proceso šalims. Teismo nuomone, pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą likviduojamos UAB ,,Klevo lapas“ kreditorių susirinkimui priimti tam tikrus nutarimus, siekia išspręsti teisminį ginčą, t. y. būsimo ieškinio reikalavimus. Kreditorių nutarimų teisėtumas gali būti nustatytas tik išsprendus ginčą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Teismas nurodė, kad iš pateikto prašymo reikalavimo nėra aišku, kurias iš įstatyme numatytų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių teismas turėtų taikyti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. K. prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Skunde nurodo, kad teikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, nėra privaloma nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką. Teismo sprendimas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių negali būti motyvuojamas tik prielaida, jog paduotu prašymu pareiškėjas siekia išspręsti ginčą, t.y. būsimo ieškinio reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – uždrausti LUAB ,,Klevo lapas“ kreditorių susirinkimui priimti nutarimus, užkertančius kelią apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-194-2008 padavimui, yra numatyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra aišku, kurias iš įstatyme numatytų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių teismas turėtų taikyti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.).
Pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu ir iki ieškinio padavimo dienos. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto. Kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus pats ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje teismas turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau iškilusį teisminį ginčą.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki prevencinio ieškinio padavimo ir uždrausti LUAB ,,Klevo lapas“ kreditorių susirinkimui priimti nutarimus, užkertančius kelią apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-194-2008 padavimui. Pareiškėjas nurodė, kad AB ,,Mažeikių nafta“ priklauso 89,097 procentai visų LUAB ,,Klevo lapas“ kreditorinių reikalavimų, ir kaip matyti iš teismui pateikto AB ,,Mažeikių nafta“ rašto LUAB ,,Klevo lapas“ administratoriaus įgaliotam asmeniui, kreditorių susirinkime siūloma sutikti su Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-38-194-2008 ir apeliacine tvarka šio sprendimo neskųsti. Su tokia AB ,,Mažeikių nafta“ pozicija pareiškėjas V. K. nesutinka.
Atsižvelgiant į pareiškėjo ketinimą pareikšti atsakovui prevencinį ieškinį pažymėtina, kad tokio teisių gynimo būdo dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 1.138 str. 3 p., 6.255 str. 1 d.). Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų duomenų ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinio, ketinamu reikšti prevenciniu ieškiniu siekiama iš esmės to paties, kaip ir prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone – uždrausti LUAB ,,Klevo lapas“ kreditorių susirinkimui priimti nutarimus, užkertančius kelią apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-194-2008 padavimui.
Kaip jau minėta, konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų (ketinamų pareikšti) reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus (numatomus pareikšti) ieškinio reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsaugojimu, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų atsakovo atžvilgiu taikymas pažeistų ekonomiškumo principą (CPK 145 str. 2 d.).
Įvertinus V. K. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suformuluotą ketinamo pareikšti prevencinio ieškinio dalyką - prašymą uždrausti LUAB ,,Klevo lapas“ kreditorių susirinkimui priimti nutarimus, užkertančius kelią apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-194-2008 padavimui, tokios pačios apimties laikinųjų apsaugos priemonių, taikymas, t.y. draudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, yra netikslingas, kadangi nėra pagrindo teigti, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkintas sprendimo, patenkinusio tokio paties turinio ieškinio reikalavimą, vykdymas.
Be to, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-604/2008 pagal trečiojo asmens V. K. ir ieškovo LUAB ,,Klevo lapas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-194/2008. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, darytina išvada, kad likviduojama UAB ,,Klevo lapas“ pasinaudojo teise paduoti apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-194/2008, kurią prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ketinamu pareikšti prevenciniu ieškiniu pareiškėjas ir siekė apginti.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,
n utaria:
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.