- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-12
- Bylos Nr.
- 2S-1914-527/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Birutė Bobrel
- Pareiškėjas
- R. A.
procesinių sprendimų kategorijos: 129.15, 129.1, 128.11; 122.2.
2010 m. spalio 12 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno m. apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10128-435/2010 pagal pareiškėjo R. A. skundą dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti asmenys antstolis Marekas Petrovskis ir R. R.-R.) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų (b. l. 3-5), prašydamas teismo pripažinti 2010-03-15 antstolio surašytą Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti v. b. Nr. 0123/10/00457 neteisėtu, kaip neatitinkantį galiojančių teisės aktų, bei pripažinti antstolio 2010-03-16 priimtą Reikalavimą vykdyti teismo nutartį neteisėtu, kaip neatitinkantį galiojančių teisės aktų ir viršijantį antstoliui suteiktus įgaliojimus.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2010-03-17 į jo sutuoktinės R. A. namus, esančius (duomenys neskelbtini), apie 20 val. atvyko antstolis ir įteikė jam du dokumentus: 2010-03-15 Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2010-03-16 Reikalavimą vykdyti teismo nutartį. Pareiškėjo nuomone, minėti antstolio dokumentai neatitinka CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI) nustatytos privalomos formos, todėl jie yra negaliojantys. Antstolio Reikalavimą vykdyti teismo nutartį pareiškėjas laiko antstoliui suteiktų įgaliojimų viršijimu, nes 2009-10-15 teismo nutartyje pareiškėjas nebuvo įpareigotas atvykti ir atrakinti kokias nors duris. Be to, šiame Reikalavime antstolis interpretuoja 2009-10-15 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-15 nutartimi teismas nurodė: „Įpareigoti atsakovą R. A. leisti pareiškėjai patekti į gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pažymėtų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastogės patalpas ir atlikti kadastrinius matavimus.“ Antstolis, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, savo neteisėtai surašytame Reikalavime vykdyti teismo nutartį surašė ne tik tai, kad jis reikalauja nedelsiant įvykdyti 2009-10-15 Kauno m. apylinkės teismo nutartį Nr. 2-26392, t. y. leisti suinteresuotam asmeniui patekti į gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pažymėtų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastogės patalpas ir atlikti kadastrinius matavimus, bet ir nesudaryti jokių kliūčių vykdyti šią teismo nutartį, t. y. leisti įeiti, atrakinti palėpės patalpas ar pateikti palėpės durų raktus antstoliui ar suinteresuotam asmeniui. Be to, antstolis pranešė, kad teismo nutartis bus vykdoma 2010-03-31 15.00 val. (duomenys neskelbtini), ir pareikalavo 2010-03-31 15.00 val. atvykti į (duomenys neskelbtini) ir leisti bei sudaryti sąlygas suinteresuotam asmeniui patekti į palėpės patalpas ir atlikti kadastrinius matavimus. Pareiškėjo teigimu, jis leido, netrukdė, nesudarė jokių kliūčių vykdyti teismo nutartį ir dabar leidžia R. R.-R. (toliau – suinteresuotas asmuo) patekti į gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pastogės patalpas ir atlikti kadastrinius matavimus, taip, kaip tai suformuluota teismo nutartyje. Pasiūlė antstoliui ir suinteresuotam asmeniui pasidaryti raktų dublikatus, nes jis nėra įpareigotas asmeniškai atrakinti, jos užrakintos tik todėl, jog ten yra asmeniniai pareiškėjo daiktai. Žodžių „leisti, patekti, netrukdyti“ prasmė Dabartinės lietuvių kalbos žodyne neturi prasmės „atrakinti, pateikti raktus, atvykti“. Kauno m. apylinkės teismo 2005-01-21 sprendimu yra nustatyta patalpų naudojimo tvarka, ir kai kuriose jų yra tik jo asmeniniai daiktai. Taigi palėpėje yra tik jo asmeniniai daiktai ir tik jo statybinės medžiagos. Suinteresuotas asmuo, pareiškėjo nuomone, visus raktus turėjo gauti iš buvusios savininkės, kaip tai parašyta 2008-06-02 ½ namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėmimo-perdavimo akte, kuriame ji nurodo, jog visi raktai jai buvo perduoti.
Kauno m. apylinkės teismas 2010-07-23 nutartimi (b. l. 50-53) pareiškėjo skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad 2010-03-15 suinteresuotas asmuo kreipėsi į antstolio kontorą su prašymu priimti vykdyti Kauno m. apylinkės teismo 2009-10-15 nutartį Nr. 2-26392-717 (v. b. Nr. 0123/10/00457). Tą pačią dieną antstolis surašė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Lyginant šį patvarkymą (v. b.Nr. 0123/10/00457 b. l. 2) ir Teisingumo ministro patvirtintą nustatytos privalomos formos patvarkymą akivaizdu, kad antstolio surašytame Patvarkyme yra visi Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI) nurodyti reikalavimai: antstolio rekvizitai, aprašomoji dalis, nurodant proceso šalis vykdomojo dokumento datą bei numerį, antstolio sprendimas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, klausimas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo ir jų išieškojimo tvarka, antstolio veiksmų apskundimo tvarka, skolininko teisės ir pareigos, antstolio kontoros darbo laikas. Skirtingai nuo teisingumo ministro patvirtintos formos, antstolio patvarkyme konkrečiai nurodyti CPK straipsniai, reglamentuojantys skolininko teises, pareigas, antstolio veiksmų apskundimo tvarką ir terminus. Taigi, teismo nuomone, 2010-03-15 antstolio surašytas Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti atitinka įstatymo reikalavimus, todėl yra teisėtas. Pareiškėjo argumentai, kad antstolio Patvarkymas surašytas smulkesniu šriftu, nesilaikyta eiliškumo ir tvarkos, be to, antstolis savo patvarkyme nurodė daugiau CPK straipsnių, nei jų nurodyta privalomoje patvarkymo formoje, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi, nes, teismo nuomone, dėl šių priežasčių Patvarkymas nėra neįskaitomas ar nesuprantamas ir niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių. Taip pat teismas nustatė, kad 2010-03-16 antstolis surašė Reikalavimą vykdyti teismo nutartį, nurodydamas pareiškėjui, kokius konkrečius veiksmus jis privalo atlikti tam, kad būtų įvykdyta teismo nutartis (b. l. 7). Reikalavimas surašytas CPK 585 str. pagrindu. Pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra tokio dokumento, kaip „Reikalavimas vykdyti teismo nutartį“, kurį galėtų surašyti antstolis; CPK 613 str. numato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu; be to, šiuo Reikalavimu antstolis viršijo savo įgaliojimus. Su tokiais pareiškėjo argumentais teismas nesutiko. CPK 585 str. aiškiai numato, kad antstolis turi teisę reikšti reikalavimą vykdyti sprendimą, šiuo atveju, nutartį ir kad jo reikalavimai yra privalomi visiems asmenims. Įstatymas nenumato, jog reikalavimas gali būti pareikštas tik žodžiu, kas reiškia, jog rašytinė reikalavimo forma taip pat yra galima. Tai, kad antstolis klausimus sprendžia motyvuotais patvarkymais (CPK 613 str.), teismo nuomone, nereiškia, jog jis negali surašyti reikalavimo, juolab, kai antstoliui suteikta teisė surašyti ir kitokio pobūdžio procesinius dokumentus - raginimus, siūlymus, įvairius aktus. Tai, kad antstolis reikalavime nurodė, kokiu būdu turi būti vykdomas vykdomasis dokumentas, šiuo atveju, teismo nutartis nelaikytina jo įgaliojimų viršijimu. Įstatymas nenumato ir negali numatyti konkrečių veiksmų atlikimo tvarkos kiekvienu individualiu atveju, ir šią tvarką pasirinkti bei nuspręsti, kokiu būdu turi būti vykdomas vykdomasis dokumentas, suteikta teisė antstoliui. Kiekvienu konkrečiu atveju antstolis pats pasirenka, neviršydamas teismo nutartyje nurodytų veikimo ribų, veikimo taktiką, veiksmus ar jų eiliškumą. Įvertinant paties pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie tai, kad palėpės patalpose yra sudėti jam priklausantys asmeniniai daiktai ir statybinės medžiagos, o ankstesnis savininkas nesinaudojo palėpės patalpa, kas reiškia, jog neturėjo nuo šios patalpos raktų ir negalėjo jų perduoti naujajai savininkei, konstatuotina, kad antstolio 2010-03-16 Reikalavime konkrečiai nurodyti privalomai atlikti veiksmai neviršija vykdomos nutarties ribų, yra pagrįsti bei teisėti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 60-63) prašo panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2010-07-23 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti 2010-03-15 antstolio surašytą Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti v. b. Nr. 0123/10/00457 neteisėtu, kaip neatitinkantį galiojančių teisės aktų, bei pripažinti antstolio 2010-03-16 priimtą Reikalavimą vykdyti teismo nutartį neteisėtu, kaip neatitinkantį galiojančių teisės aktų ir viršijantį antstoliui suteiktus įgaliojimus.
Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skunde nurodyti (jog visus savo atliekamus veiksmus antstolis turi išspręsti priimdamas nustatytos privalomos formos patvarkymus, o antstolis priėmė privalomosios formos neatitinkantį Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą o taip pat viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, surašė Reikalavimą vykdyti teismo nutartį, kuris taip pat laikytinas neteisėtu ir negaliojančiu, nes toks dokumentas kaip „Reikalavimas vykdyti teismo nutartį“, nėra numatytas nei Antstolių įstatyme, nei SVI, nei CPK; dokumento formos nesilaikymas daro ne tik patį antstolio priimtą procesinį sprendimą (Patvarkymą) negaliojančius, be ir jo pagrindu priimtus tolimesnius veiksmus neteisėtais; pareiškėjas antstolio „Reikalavimą vykdyti teismo nutartį“ laiko jam suteiktų įgaliojimų viršijimu, nes teismo nutartyje jis nebuvo įpareigotas atvykti ir atrakinti kokias nors duris, 2009-10-15 nutartimi buvo įpareigotas „leisti suinteresuotam asmeniui patekti į patalpas“). Pareiškėjas papildomai nurodo, kad teismas, priimdamas neteisėtą nutartį, atsižvelgė ne į pareiškėjo, kaip privataus asmens teises ir teisėtus interesus, o neteisingai (t. y. palankiai antstoliui) interpretavo labai aiškias CPK 613 str. nuostatas, ko pasekoje teismas 2010-07-23 nutartį parėmė savo nuomone, jog „Tai, kad antstolis klausimus sprendžia motyvuotais patvarkymais (CPK 613 str.), teismo nuomone, nereiškia, jog jis negali surašyti reikalavimo, juolab kai antstoliui suteikta teisė surašyti ir kitokio pobūdžio dokumentus - raginimus, siūlymus, įvairius aktus.“
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašo Kauno m. apylinkės teismo 2010-07-23 nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą bei skirti pareiškėjui 1 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Pareiškėjas 2010 m. balandžio mėnesį kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas, panaikinti 2010-03-31 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Kauno apygardos teismas 2010-07-23 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-31 nutartį paliko nepakeistą. Ginčydamas 2010-03-31 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kaip pagrindinį argumentą pareiškėjas nurodė, kad antstolio surašyti dokumentai neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, todėl jie pripažintini neteisėtais. Dėl šios priežasties pareiškėjas prašė skubiai stabdyti antstolio vykdymo veiksmus v. b. Nr. 0123/10/00457. Teismas skundžiamoje 2010-07-23 nutartyje nurodė, kad „apelianto motyvai, kad patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą yra neteisėtas, nes neatitinka nustatytos dokumentui formos, atmestinas kaip nepagristas, nes tokių aplinkybių byloje nenustatyta“. Taip pat Kauno apygardos teismas nurodė, kad „antstolio reikalavimas vykdyti teismo nutartį, nurodant nutarties vykdymo būdą [...], nepažeidžia apelianto teisių (CPK 642-643 str.), nes atitinka realią galimybę šią nutarti įvykdyti“. Nepaisant to, kad aukštesnės instancijos teismas 2010-07-23 nutartyje aiškiai nurodė, kad antstolio priimti dokumentai yra galimi, taip pat, kad jo veiksmai vykdymo procese nepažeidė pareiškėjo teisių, pareiškėjas tais pačiais argumentais antrą kartą pateikdamas šį atskirąjį skundą ginčija 2010-07-31 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį. CK 1.137 str. 3 d. nurodo, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, ir teismas turi teisę atsisakyti ginti subjektinę teisę, jei asmuo ja piktnaudžiauja. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis - tai sistemingas neleistinas naudojimasis turimomis procesinėmis teisėmis, kai teisėmis besinaudojantis asmuo suvokia, kad toks naudojimasis procesinėmis teisėmis trukdo įstatymų nustatyta tvarka išspręsti ginčą. Atsižvelgiant į tai, antstolis, vadovaujantis CPK 95 str., prašo pareiškėjui skirti 1 000 Lt baudą. Šiuo metu Kauno Administracinėje komisijoje prie Kauno miesto savivaldybės tarybos yra nagrinėjama administracinė byla Nr. AD459. Pareiškėjui yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl savavaldžiavimo. Kauno Administracinėje komisijoje prie Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžiai yra nuolat atidedami, nes laukiama civilinės bylos Nr. 2-10128-435/2010 baigties, nes pareiškėjas vis pateikia naujų procesinių dokumentų. Dar daugiau, pareiškėjas šiuo metu 2009-10-15 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį įvykdė, leido antstoliui patekti į gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pažymėtų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastogės patalpas ir atlikti kadastrinius matavimus“ (tai patvirtina antstolio Valdo Zubino 2010-07-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0137/10/20).
Dėl antstolio priimtų dokumentų
Atsiliepime į atsakovo 2010-04-15 atskirąjį skundą antstolis išdėstė savo poziciją ir pateikė visus argumentus dėl antstolio priimtų dokumentų. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis tokio dokumento, kaip „Reikalavimas vykdyti teismo nutartį“, negalėjo surašyti, nes toks dokumentas nėra numatytas CPK, Antstolių įstatyme, Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad CPK 585 str. numato antstoliui teisę reikšti Reikalavimą. Minėto straipsnio 1 d. yra įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai turi būti vykdytini per antstolio numatytą terminą ir jie gali būti įvairūs: reikalavimai - vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus. Paminėtina, kad antstoliui nėra išvardintas baigtinis sąrašas dokumentų, kuriuos jis gali priimti, todėl tokio pobūdžio dokumentai kaip reikalavimas, įspėjimas, įpareigojimas, raginimas, siūlymas ir pan. yra antstolių priimami. Kuomet antstoliui buvo pateikta vykdyti 2009-10-15 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 2-26392-717, jis, vadovaudamasis CPK 585 str., kreipėsi su reikalavimu į pareiškėją, kad šis ją vykdytų. Pareiškėjas nurodo, kad jis negalėjo atvykti antstolio nurodytu laiku, ir pateikia pažymą, kad laikotarpiu nuo 2010-03-31 15 val. iki 2010-04-01 8 val. jis dirbo. Paminėtina, kad pareiškėjui reikalavimas geruoju įvykdyti 2009-10-15 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-26392-717 buvo įteiktas 2010-03-16. Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko iki antstolio nustatyto termino įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinių vykdymo veiksmų, tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo ir iki 2010-03-15 15 val. neatrakino pastogės patalpų. Būtina paminėti ir tai, kad Įstatymai nenumato konkrečių veiksmų atlikimo tvarkos individualiais atvejais. Šiuo atveju pats pareiškėjas nurodė, kad pastogės patalpos yra užrakintos, todėl antstolio pasirinktas būdas - reikalavimas atrakinti pastogės patalpas buvo pasirinktas neviršijant teismo nutartyje pasirinktu įgaliojimu ribų. Tai, kad toks antstolio veikimo taktika ir veiksmų eiliškumas buvo pareiškėjui suprantami ir aiškūs, o pareiškėjo teisės niekaip nepažeistos, patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis vėliau, t. y. 2010-07-30, antstoliui įteikė raktą nuo pastogės. Pareiškėjas tuo pripažino, kad kitokio būdo patekti į pastogės patalpas, kaip tik jas atrakinti - nebuvo. Pareiškėjas teigia, kad antstolio surašytas „Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“ neatitinka SVI, patvirtintos Teisingumo ministro, nustatytos privalomos formos jam surašyti, todėl jis laikytinas negaliojančiu. Paminėtina labai svarbi aplinkybė, kad pareiškėjas taip ir nenurodė, kokius konkrečius pažeidimus antstolis padarė, surašydamas patvarkymą ir kokiame SVI priede yra nurodyta forma, kurios, pareiškėjo manymu, antstolis nesilaikė. Antstolio manymu, antstolio surašytas patvarkymas atitinka formai ir turiniui keliamus reikalavimus, patvarkyme yra nurodyti visi reikalingi rekvizitai (antstolio kontoros adresas, sąskaita, bankas, darbo laikas ir kt.), vykdomosios bylos numeris, nurodytos skolininko teisės ir pareigos, antstolio veiksmų apskundimo tvarka ir t.t.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, jog antstolis v. b. Nr. 0123/10/00457 pagal suinteresuoto asmens prašymą priėmė vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-15 nutartį Nr. 2-26392-717 dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria nutarta įpareigoti R. A. leisti R. R. – R. patekti į pastogės patalpas, esančias pastate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atlikti kadastrinius matavimus. Minėtą 2009-10-15 teismo nutartį R. A. buvo apskundęs, tačiau Kauno apygardos teismas 2010-02-10 nutartimi c. b. Nr. 2S-232-395/2010 paliko nepakeistą (v. b. b. l. 3-5).
Antstolis 2010-03-15 priėmė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti v. b. Nr. 0123/10/00457 (v. b. b. l. 2), o 2010-03-16 Reikalavimą vykdyti teismo nutartį (v. b. b. l. 12). Dėl šių dokumentų byloje ir kilo ginčas, nes, pareiškėjo teigimu, antstolio surašytas Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti neatitinka teisės aktų reikalavimų (t. y. SVI nustatytos privalomos formos jam surašyti) ir dėl to laikytinas negaliojančiu, o antstolio priimtas Reikalavimas vykdyti teismo nutartį teisės aktuose iš vis nenumatytas, juo antstolis viršijo jam suteiktus įgaliojimus, interpretuodamas Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-15 nutartį.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo skundžiama 2010-07-23 nutartis atmesti pareiškėjo skundą yra teisėta, pagrįsta ir ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo (337 str. 1 p.).
Pareiškėjas teigia, kad antstolio surašytas Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti neatitinka SVI nustatytos privalomos formos jam surašyti, tačiau nenurodo, kokius konkrečius pažeidimus antstolis padarė surašydamas patvarkymą. SVI (patvirtintos LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 (Žin. 2005-11-03, 130-4682) 2 punktas, kuriame numatyta kokias procesinių dokumentų formas antstolis vykdydamas sprendimą privalo naudoti, 2008-07-09 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-269 (Žin. 2008-07-12, 79-3147) buvo papildytas 2.18. punktu – Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (18 priedas). SVI (Žin. 2008-07-12, 79-3147) 18 priede nurodyta Patvarkymo forma (b. l. 36) iš esmės nesiskiria nuo antstolio priimto Patvarkymo, patvarkyme yra nurodyti visi reikalingi rekvizitai (herbas, antstolis (vardas, pavardė), kam (skolininko vardas, pavardė, adresas), vykdomosios bylos Nr., data, nurodytos skolininko teisės ir pareigos, antstolio veiksmų apskundimo tvarka ir t. t.), todėl konstatuotina, jog antstolio surašytas patvarkymas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, o pareiškėjos atsakirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, jog antstolis priėmė procesinį dokumentą – Reikalavimą vykdyti teismo nutartį – kuris nėra numatytas galiojančiuose teisės aktuose (CPK, SVI, Antstolių įstatyme). Iš tiesų procesinio dokumento konkrečiai tokiu pavadinimu „Reikalavimas vykdyti teismo nutartį“ tarp SVI (Žin. 2005-11-03, 130-4682) 2 p. numatytų procesinių dokumentų bei 2008-07-09 LR Teisingumo ministro įsakymu 2.18, 2.19, 2.20 punktais papildytos SVI (Žin. 2008-07-12, 79-3147) nėra, tačiau tai nelaikytina pažeidimu, dėl kurio pareiškėjas galėtų nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar dėl ko būtų pagrindas pripažinti raginimą įvykdyti teismo nutartį negaliojančiu. Įsiteisėjusio sprendimo požymis – vykdytinumas, reiškiantis galimybę įgyvendinti sprendimą priverstine tvarka. CPK 585 str. aiškiai numato, kad antstolis turi teisę reikšti reikalavimą vykdyti sprendimą, nagrinėjamu atveju nutartį, o jo reikalavimai yra privalomi visiems asmenims. Kaip matyti iš Reikalavimo vykdyti teismo nutartį (v. b. b. l. 12), kuomet antstoliui buvo pateikta vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-15 nutartis Nr. 2-26392-717, jis būtent CPK 585 str. vadovaudamasis ir kreipėsi su reikalavimu į pareiškėją, kad šis ją vykdytų. Tai, kad antstolis reikalavime nurodė, kokiu būdu turi būti vykdomas vykdomasis dokumentas (nutartis), nelaikytina jo įgaliojimų viršijimu, tuo labiau, jog įstatymai nenumato konkrečių veiksmų atlikimo tvarkos individualiais atvejais, o kaip tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus. Šiuo atveju pats pareiškėjas nurodė, kad pastogės patalpos yra užrakintos, todėl antstolio pasirinktas būdas - reikalavimas atrakinti pastogės patalpas, kolegijos nuomone, buvo pasirinktas neviršijant teismo nutartyje pasirinktu įgaliojimu ribų. Tai, kad toks antstolio veikimo taktika ir veiksmų eiliškumas buvo pareiškėjui suprantami ir aiškūs, o pareiškėjo teisės niekaip nepažeistos, patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis vėliau, t. y. 2010-07-30, antstoliui įteikė raktą nuo pastogės, tuo pripažindamas, kad kitokio būdo patekti į pastogės patalpas, kaip tik jas atrakinti - nebuvo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis negalėjo atvykti antstolio nurodytu laiku, ir pateikia pažymą, kad laikotarpiu nuo 2010-03-31 15 val. iki 2010-04-01 8 val. jis dirbo. Kadangi pareiškėjui reikalavimas geruoju įvykdyti 2009-10-15 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-26392-717 buvo įteiktas 2010-03-16, pripažintina, jog pareiškėjas turėjo pakankamai laiko iki antstolio nustatyto termino įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinių vykdymo veiksmų, tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo ir iki 2010-03-15 15 val. neatrakino pastogės patalpų.
Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Tačiau kolegija, neturėdama pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, nemano, jog nagrinėjam atveju pareiškėjui būtų tikslinga skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes teismas antstolio procesinių dokumentų (Patvarkymo ir Reikalavimo įvykdyti teismo nutartį) teisėtumo klausimą išsprendė tik 2010-07-23 nutartimi (b. l. 50-53), kurios apskundimo galimybe pareiškėjas pasinaudojo, apskųsdamas nutartį tais argumentais, kuriais, jo manymu, skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Kauno m. apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.