Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. A. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. ir 2009 m. lapkričio 3 d. nutarčių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. - R. ieškinį atsakovui R. A. dėl atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo neteisėtu

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Teismas pritaikė tokią laikinąją apsaugos priemonę, kuri gali būti ieškinio reikalavimu ir kurią pritaikius bei įgyvendinus iš esmės yra aiški bylos baigtis bei išsprendžiama pati byla. Taigi tokiu atveju yra pažeidžiamos procesinės atsakovo teisės. Taip pat apeliantas nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti įvertinamas pareikšto reikalavimo pobūdis bei atsakovo galimybės patenkinti tokį reikalavimą tuo atveju, jei teismo sprendimas būtų palankus ieškovui. Šiuo atveju teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pilnai išsprendė pastogės patalpų inventorizavimo klausimą, nors byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, taip pat nebuvo pateiktas ir R. R.-R. ieškinys su suformuluotais reikalavimais. Be to, ieškovės prašymas neatitiko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmės ir tikslų.

Atskiruoju skundu atsakovas taip pat prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nurodo, kad nutartis naikintina dėl šių motyvų:

1. Teismas, leisdamas laikinai ieškovei gauti laikinąsias technines sąlygas, parengti laikiną projektą dujų katilo pakeitimui bei laikinai pastatyti naują dujų katilą ir laikinai pasileisti šildymo sistemą atskirtose patalpose, neatsižvelgė į tai, jog būtent dėl neteisėtų ieškovės veiksmų, kas yra konstatuota Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos nurodyme išjungti energetikos įrenginį (2009-07-07 Nr. 2-BM), buvo sugriauta veikusi šildymo sistema. Atlikus patikrinimą buvo priimtas nurodymas nedelsiant išjungti dujų tiekimą į (duomenys neskelbtini), pabrėžiant, jog dujų tiekimo atnaujinimas be Valstybinės energetikos inspekcijos inspektoriaus žinios draudžiamas. Dujų tiekimas buvo nutrauktas atjungus ir užplombavus įvadinį dujotiekio vamzdį. Atsižvelgiant į tai, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pasisakė dėl dalykų, kuriems reikalingos specialiosios žinios, nors teismui nebuvo pateiktas joks parengtas projektas dėl dujų katilo pakeitimo, kurio pagrindu butų galima kreiptis dėl jo suderinimo ir techninių sąlygų gavimo. Šiuo atveju teismas rėmėsi tik UAB „Rotyva“ išduota pažyma, jog katilas neva tinkamai pajungtas.

3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš esmės buvo patenkinti paties ieškinio reikalavimai, kas suteikė ieškovei galimybę nebūti suinteresuotai greitu bei operatyviu bylos išnagrinėjimu, kadangi jos turimas turtas nepatirs jokių nuostolių, tuo tarpu atsakovas pastatytas į tokią padėtį, kai, norėdamas, jog ir jo patalpos būtų šildomos, turės sutikti su neteisėtais bei nepagrįstais ieškovės reikalavimais. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų aiškinimas teismų praktikoje lemia tai, jog negali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios, neišnagrinėjus ginčo iš esmės, reikštu ieškinio reikalavimo patenkinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 17 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias šalių procesinį lygiateisiškumą, teisminę praktiką bei atsakovo teises bei teisėtus lūkesčius dėl teismo nešališkumo ir objektyvumo. Šiuo atveju, pajungus ieškovės neteisėtai įrengtą katilą, kuriuo galima apšildyti tik dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, yra pažeidžiamos atsakovo teisės prašyti teismą taikyti laikinąją apsaugos priemonę - atstatyti į pirmykštę padėtį buvusią šildymo sistemą, kuria būtų galima tinkamai apšildyti visas namo patalpas. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu įrengti naujos šildymo sistemos antrajame aukšte nėra galimybės (reikalingos didelės investicijos į esamos ventiliacijos sistemos pakeitimus, naujų vamzdynų ir šildymo reguliavimo sistemos, kaminų, naujos katilinės patalpų įrengimą), atsakovas pageidauja, jog būtų atstatyta veikusioji namo šildymo sistema, t.y. būtų atkurta šildymo sistema ir pastatyti bei pajungti katilai, kurie veikė iki neteisėtų ieškovės veiksmų sugriaunant veikusią šildymo sistemą, bei atstatytos sugriautos katilinės bei dušo patalpos, todėl šioje byloje jis ketina reikšti priešieškinį.

4. Atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, kuriame žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjamas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pranešimas, išsiųstas atsakovo žmonos adresu, buvo rastas pašto dėžutėje tik 2009-11-03 11 val., kai numatytas teismo posėdis įvyko 2009-11-03 9 val. To pasekoje atsakovas negalėjo pats dalyvauti teismo posėdyje ir išdėstyti visus savo argumentus.

1. Naudojimosi tvarka yra nustatyta inventorizuotoms patalpoms. Kadangi pastogės patalpos buvo neinventorizuotos, o pastato (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso ½ , todėl vadovaujantis CK 4.73 straipsnio 1 dalies nuostatomis jai priklauso ½ pastogės patalpų. CK imperatyviai nenumato, kad naudojimosi patalpomis tvarka negali būti keičiama, nors ji ir nustatyta. Atsakovo įsitikinimas, jog ieškovė įsigijusi ½ pastato su nustatyta naudojimosi tvarka, negali reikšti pretenzijų į pastogės patalpas, yra nepagrįstas jokiomis teisės normomis. Bendraturtis gali kreiptis į teismą dėl naudojimosi patalpomis tvarkos pakeitimo, jeigu pasikeitė aplinkybės ir jis negali valdyti, naudoti ir disponuoti bendroje dalinėje nuosavybėje jam priklausančiu turtu, juo labiau, kad šiuo atveju naudojimosi tvarka pastogės patalpomis nebuvo nustatyta.

2. Atsakovas melagingai nurodo, kad netrukdomai leido ieškovei naudotis visomis bendrojo naudojimosi patalpomis, kurių naudojimosi tvarka yra nustatyta. Nuo 2008 m. gruodžio mėnesio, daugiau kaip pusmetį, bendraturtis savavališkai buvo užrakinęs patekimo į antrąjį namo aukštą duris, per kurias patenkama ir į palėpę. Ieškovė negalėjo naudotis 2-ojo aukšto bendrojo naudojimosi patalpomis. Durys buvo atrakintos tik š.m. birželio gale, kuomet dalyvaujant R. A. atstovaujančiam antstoliui, to pareikalavo ieškovė, nes priešingu atveju būtų priversta jas išlaužti. Ieškovės nuomone, atsakovas neteisėtai pasikeitė palėpės durų spyną, kad ateityje ji negalėtų patekti į šias patalpas ir jų inventorizuoti. Tačiau pastogės patalpų neteisėtas užrakinimas ir rakto turėjimas, buvusios patalpų savininkės R. A. žodinis leidimas naudoti pastogės patalpą, nesuteikia atsakovui nuosavybės teisių į pastogės patalpas. Kadangi šios patalpos yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, jis turi būti valdomos, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ieškovė niekada nėra davusi žodinio ar raštiško sutikimo bendraturčiui naudotis pastogės patalpa, ją įsirenginėti ar užsirakinti. Ieškovės nurodo, kad patalpas yra būtina inventorizuoti, nes šiuo metu atsakovas jas įrenginėja neturėdamas ieškovės sutikimo, taip pat ir dėl to, kad ieškovė nori kreiptis į teismą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau ji negali pabaigti rengti atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto, kadangi atsakovas apsunkina patekimą į pastogės patalpas, ir neleidžia jose atlikti kadastrinių matavimų.

3. Atsakovas savo neveikimu, t. y. dėl savo paties pasirašytų įsipareigojimų nevykdymo bei siekdamas nepagristai pasipelnyti, pasiekė tai, kad šiuo metu šalims priklausančiame name yra atjungta šildymo sistema bei neįrengta antrame namo aukšte. 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi

pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tik suteiktų ieškovei galimybę toliau gyventi su šeima vieninteliame turimame būste kol teismas išspręs tarp šalių kilusį ginčą. Ieškovė augina nepilnametį sūnų, kuriam yra 4 metai. Nesant namuose šildymo, kiekvieną rytą iš savo arba vyro tėvų važiuoja jo pasiimti tam, kad nuvežti į darželį, o vakare vėl važiuoja pas senelius, nes namuose tik 9 laipsniai šilumos. Atsakovo sutikimas yra niekaip nesusijęs su katilo eksploatavimo saugumu ar pavojaus kilimu žmonių gyvybei ir jų saugumui, nes už tai atsako šildymo sistema sumontavusi įmonė, bei dujų katilo gamintoją atstovaujanti įmonė, kuri jam suteikia garantija. Atsakovas jau antri metai negyvena (duomenys neskelbtini), nemoka mokesčių už namo šildymą bei karštą vandenį, ir neketina niekaip prisidėti prie dujų katilo keitimo. Kadangi dujų projekto parengimui keliami padidinti reikalavimai, projektas turi atitikti Statybos techninį reglamentą STR 2.08.01:2004 (V.Ž. 2004-02-07, Nr. 21-653), kuris nustato kaip turi būti projektuojamos ir įrengiamos dujų sistemos, tai net norint ir laikinai pasijungti dujas kol bus sprendžiamas ginčas teisme, yra reikalinga, kad ir laikinai būtų išduotos techninės sąlygos ir būtų parengtas projektas ir jis suderintas su visomis reikalingomis institucijomis. Jeigu teismas suteiktų laikinąsias apsaugos priemones, nesant bendraturčio sutikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos išsiimti laikinąsias technines sąlygas, tai jų pagrindu būtų parengtas laikinas dujų projektas, kuris ir galėtų būti atsakovui kaip projektinis pasiūlymas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, spendžia ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.

Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ir nesprendžia ieškinio pagrįstumo, o vertina kitas aplinkybes – grėsmę, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkėtų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumą siekiamiems tikslams. Iš kolegijai pateiktos bylos medžiagos dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas grėsmę dėl negalimumo ieškovei R. R. – R. ir kartu su ieškove gyvenančiam mažamečiui vaikui naudotis gyvenamosiomis patalpomis, bei tuo pačiu atsižvelgdamas ir į viešąjį interesą, saugantį šeimos ir vaikų gyvybiškai svarbius poreikius, taikė laikinąsias apsaugos priemones, laikinai leisdamas ieškovei patekti į gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pastogės patalpas kadastrinių matavimų atlikimo tikslu bei laikinai pajungti šildymą, naudojant laikinai pastatytą naują dujų katilą (b. l. 25-26 ir 36-37).

Kolegijos nuomone, ginčo atveju būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones patvirtina teismui pateikto antstolio M. P. 2009 m. rugsėjo 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-09-93 duomenys (b. l. 19 – 20), kurie paneigia atsakovo R. A. ankstesnio užsakymu atlikto antstolio S. U. 2006 m. birželio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 55 duomenis, bei atsakovo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovės prašymu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principų. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į tai, jog sutinkamai su CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostatomis laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymą.

Kadangi iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio (b. l. 28-31) matyti, jog ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises kreipėsi į teismą negalėdama įvykdyti tarp šalių dar 2009 m. kovo 13 d. sudarytos sutarties (b. l. 14), todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, skundžiamomis nutartimis nepažeidė ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų, įskaitant ir proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyros principą, nes skundžiamomis teismo nutartimis atsakovo teisės nebuvo suvaržytos daugiau nei būtina ieškovės teisėtam tikslui pasiekti.

Šiuo atveju pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet susijusios su tam tikrų apribojimų atsakovui taikymu, tačiau atsakovas turi teisę prašyti teismo taikyti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo CPK nustatyta tvarka, tuo pačiu nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo teiginys, jog teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovo buvo atimta galimybė reikšti byloje priešieškinį.

Nepagrįstu laikytinas ir atsakovo R. A. atskirojo skundo teiginys, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka 2009 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje, apie kurį atsakovui nebuvo tinkamai pranešta, nes atsakovas būdamas suinteresuota šalimi pats privalėjo domėtis bylos eiga ir nurodyti siunčiamos teismo korespondencijos adresų pasikeitimus, be to prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai (CPK 144 straipsnio 3 dalis, 148 straipsnio 1 dalis). Todėl nepranešimas atsakovui arba netinkamas pranešimas jam, priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savaime neįrodo šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismo nutartis dėl šio proceso teisės normų pažeidimo gali būti panaikinta tik tuomet, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nepranešimas atsakovui apie laikinąsias apsaugos priemones galėjo pažeisti jo procesines teises.

Įvertinusi byloje surinktą įrodymų visumą bei remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais, kolegija daro išvadą, kad skundžiamos pirmosios instancijos nutartys yra pagrįstos ir teisėtos, todėl jas naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. ir 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis palikti nepakeistas.