- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-27
- Bylos Nr.
- 2A-535-212/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-535-212/2014
Valentina Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00164-2014-9
2014 m. rugpjūčio 27 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-248-847/2014 pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 966,64 Lt skolos, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 54 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad su atsakovu 2011-03-09 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią suteikė atsakovui 1 000 Lt kreditą 30 d. terminui su 121,67% dydžio metine palūkanų norma, o atsakovas įsipareigojo paimtą kreditą ir 100 Lt palūkanų grąžinti iki 2011-04-08. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, negrąžino kredito, todėl jo atžvilgiu buvo skaičiuojami 1% dydžio delspinigiai ir atsakovas liko skolingas ieškovui 876,08 Lt negrąžinto kredito, 90,56 Lt delspinigių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 483,32 Lt (negrąžinto kredito ir priskaičiuotų delspinigių) skolos, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Nustatė, kad ieškovas su atsakovu 2011-03-09 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 5902708, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 1 000 Lt kreditą iki 2011-04-08, o atsakovas įsipareigojo jį ir 100 Lt palūkanų grąžinti. Atsakovas, pasinaudojęs jam suteiktu kreditu, laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nes vėluodamas grąžinti kreditą 2011-05-02, 2011-05-24, 2011-06-17 ir 2011-07-19 dalimis iš viso sumokėjo 1 100 Lt. Atsakovas neginčijo aplinkybių, kad kreditą iš ieškovo yra gavęs ir skolos laiku nesumokėjo. Teismas laikė, kad atsakovas neįrodė, jog jo mama sutarė telefonu, jog galės pinigus ieškovui grąžinti dalimis. Atsakovas jau anksčiau buvo gavęs kreditų iš ieškovo, todėl turėjo tokio sandorio sudarymo pakankamos patirties, žinojo galimas teisines pasekmes už sutarties reikalavimų pažeidimą ir jos netinkamą vykdymą, t.y. turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, įsigilinti į elektroniniu paštu ieškovo atsiųstą sutartį ir joje aptariamas sąlygas (sankcijas), kai laiku 1 000 Lt kreditas ir 100 Lt palūkanos nesumokamos. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo teiginį, jog apie procentus už skolos nesugrąžinimą laiku, jo niekas neįspėjo. Atsakovas nurodė, kad su ieškovo rašytiniu paaiškinimu nesutiko, nes 2011-03-09 paskolos sutarties 6.6 punkte numatyti ieškovo procentai per daug dideli. Tarp šalių sudarytoje sutartyje numatyti 1% delspinigiai. Tokios netesybos yra aiškiai per didelės ir prieštarauja tiek CK nuostatoms, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamai praktikai. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad dėl nesumokėtų prievolių jis patyrė nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad netesybos atsirado greitosios paskolos sutarties pagrindu, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, teismas pripažino, kad netesybų dydis 1% yra per didelis. Todėl teismas mažina priteistinos skolos (negrąžinto kredito) ir delspinigių dydį 50%, t.y. pusiau.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2014-04-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, jog teismas netinkamai pritaikė CK 6.73 str. ir 6.258 str. 3 d. nuostatas ir delspinigius sumažino nuo 1 iki 0,5 procentų už kiekvieną pavėluotą dieną, kas sudaro 182,5 proc. metinių palūkanų. Akivaizdu, kad tokios palūkanos yra pernelyg didėlės. Protingais delspinigiais yra laikoma 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Kreditoriaus reikalavimas išieškoti 1 procentą, bei priteisti 0,5 procentus delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Mano, jog delspinigių sumą sudaro tik 11,56 Lt: 2011-05-02 grąžino 400 Lt (vėlavimas 24 dienos). Delspinigiai už vėluojama grąžinti kreditą sudaro (1 100*0,02%*24=5,28 Lt). Liko negrąžinta 700 Lt.
2011-05-24 grąžino 300 Lt (vėlavimas 22 dienos). Delspinigiai už vėluojama grąžinti kreditą sudaro (700*0,02%*22=3,08 Lt). Liko negrąžinta 400 Lt.
2011-06-17 grąžino 200 Lt (vėlavimas 24 dienos). Delspinigiai už vėluojama grąžinti kreditą sudaro (400*0,02%*24= 1,92 Lt.). liko negrąžinta 200 Lt.
2011-07-19 grąžino likusią skolą 200 Lt (vėlavimas 32 dienos). Delspinigiai už vėluojama grąžinti kreditą sudaro (200*0,02%*32= 1,28 Lt.)
Pervedant skolą dalimis, pervedimo skiltyje „paaiškinimai" nurodoma, kad atliekamas dalinis paskolos apmokėjimas, nebuvo nurodoma, jog mokami delspinigiai ir kreditorius negalėjo savo nuožiūra paskirstyti įmokų, didžiąją jų dalį-paskirdamas delspinigiams. Be to, kreditorius atsakovo neinformavo, kad nesutinka su tokiu daliniu paskolos grąžinimu, o tai reiškia, kad jis žinojo, kad paskola bus grąžinama dalimis ir tokius mokėjimus priėmė. Mano, kad ieškovas yra nesąžiningas. Atsižvelgiant į tai, jog delspinigiai buvo priskaičiuoti nesąžiningai, tai žyminis mokestis turi būti priteistas nuo delspinigių sumos žymiai mažesnis. Prašo, jog teismas teisingai išspręstų bylą, nes jo turtinė padėtis yra sunki, neturi darbo ir dar turi išlaikyti mažametį sūnų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2014-04-10 sprendimą. Nurodo, kad atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir vėlavo grąžinti kreditą 102 dienas. Ieškovas su atsakovu sudaro ne pirmą paskolos sutartį ir atsakovą paskolos sutarties sąlygos tenkino. Mano, jog priteistos netesybos atitinka šalių interesų pusiausvyrą, kompensuoja ieškovo patirtus nuostolius, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog netesybos turėjo būti sumažintos iki 0,02 proc. Nepagrįstai atsakovas nurodo, jog jis su ieškovu atsiskaitė sumokėdamas tik tai ką pasiskolino. Atsakovas žinojo apie jo įmokų paskirstymą, nes buvo informuojamas kiekvieną kartą po atlikto mokėjimo ir pretenzijų dėl to ieškovui nepateikė. Kadangi atsakovas vėlavo vykdyti savo prievolę pagal sutartį nuo pat pradžių, ieškovas pagrįstai pritaikė įmokų paskirstymą pagal CK 6.54 str. Be to, atsakovas buvo informuotas, kad kiekvieną prievolės nevykdymo dieną jam bus skaičiuojami delspinigiai. Atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, nes sutartyje nebuvo numatyta galimybės grąžinti skolą bet kokiais terminais bei dalimis. Be to, ieškovas sumažino reikalaujamą priteisti netesybas savo iniciatyva ir tai nepažeidė atsakovo interesų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Byloje nustatyta, kad šalys 2011-03-09 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 5902708, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 1 000 Lt kreditą iki 2011-04-08, o atsakovas įsipareigojo jį ir 100 Lt palūkanų grąžinti. Atsakovas sutartinės prievolės neįvykdė ir laiku negrąžino ieškovui 1 000 Lt kreditą ir 100 Lt palūkanų. Atsakovas gautą kreditą ir 100 Lt palūkanas ieškovui grąžino dalimis 2011-05-02, 2011-05-24, 2011-06-17 ir 2011-07-19. Ieškovas prašė priteisti 966,64 Lt skolos ir delspinigių, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė pusę prašomos priteisti sumos ir sprendė, jog 1 proc. netesybos yra per didelės.
Atsakovo nuomone, teismas turėjo sumažinti netesybas iki 0,02 proc. atsižvelgiant į teismų praktiką bei atitinkamai sumažinti žyminį mokestį.
Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sutartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolius. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 taip pat pažymėjo, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, jog suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 procento tarifu; teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutartinių netesybų sumažinimo neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Taigi priešingai, nei teigia apeliantas, įstatymas ir teismų praktika nenumato įprastinio protingo dydžio delspinigių – 0,02 proc. už pradelstą dieną, kas atitiktų įstatyminių palūkanų dydį.
Nors šalys turi teisę susitarti dėl netesybų dydžio, o sutartos netesybos laikomos minimaliais kreditoriais nuostoliais, kurių skolininkui pažeidus prievolę nereikia įrodinėti, tai neatleidžia teismo nuo pareigos užtikrinti, kad prašomos priteisti netesybos nebūtų neprotingai didelės (CK 6.258 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas vėlavo grąžinti kreditą, to neginčija ir pats apeliantas. Šalys, sudarydamos 2011-03-09 Vartojimo kredito sutartį, nustatė, kad paskolos gavėjui vėluojant atlikti bet kokį mokėjimą pagal Paskolos sutartį, Paskolos gavėjas už kiekvieną vėlavimo dieną moka Paskolos davėjui 1% dydžio įsipareigojimų nevykdymo baudą nuo visų uždelstų mokėjimų (7.2 p.). Pirmos instancijos teismas, įvertinęs, kad nustatytos sutartimi netesybos yra per didelės, bei į tai, jog atsakovas ne pirmą kartą sudaro vartojimo sutartį su ieškovu, todėl žino paskolos suteikimo ir grąžinimo sąlygas, pagrįstai sumažino prašomą priteisti sumą pusiau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista suma negali būti laikoma neprotingai didele. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė konkrečių motyvų, kodėl teismo priteistų delspinigių sumą laiko neprotingai didele ir leidžia ieškovui nepagrįstai praturtėti jo sąskaita.
Nustatyta, kad atsakovas jau naudojosi ieškovo suteiktomis paskolomis, todėl sudarydamas sutartį turėjo suvokti, kad laiku negrąžinus paskolos bus skaičiuojamos palūkanos. Atsakovas, būdamas sąžiningas ir rūpestingas civilinių santykių dalyvis, negalėjo turėti jokio pagrįsto manymo, kad negrąžinant paskolos nustatytu terminu, jam nebus skaičiuojami delspinigiai, o grąžinant skolą dalimis gali grąžinti tik pačią skolą be delspinigių. Juolab, kai vartojimo kredito sutartyje aiškiai numatyta, kad už kiekvieną vėlavimo dieną Paskolos davėjui mokama 1% dydžio įsipareigojimų nevykdymo baudą nuo visų uždelstų mokėjimų. Atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo pasidomėti kokio dydžio skola ir delspinigiai susidarė dėl laiku negrąžintinos paskolos, tačiau to nepadarė. Duomenų, kad atsakovas derino su ieškovu paskolos grąžinimo sąlygas, terminus ir pan., nėra.
Dėl to, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.