Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. T-625-818/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
T-625-818/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44041-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Nuteistasis
E. L.
Advokatai
Mykolas Girdiušas
Kategorijos
Teikimas Nr. T-625-818/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44041-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.12 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Albinai Nikitionok,dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) atstovei Rasai Rimeikienei,

probuojamajam E. L.,probuojamojo atstovui advokatui Mykolui Girdiušui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam E. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-27 nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 1 d., 64¹ str., 63 str. 1, 4, 9 d. - 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be probacijos skyriaus leidimo, nuo 22-6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

E. L. elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius (toliau - Vilniaus regiono skyrius) kontroliuoja nuo 2020-02-21. Bausmės pabaiga: 2022-02-17.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu asmuo registruojasi Užimtumo tarnyboje (psl. 126), nebuvo išvykęs už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be probacijos skyriaus leidimo (psl. 44-46). 2021-01-19 Vilniaus regiono skyrius už 2020-02-26 psichiką veikiančių medžiagų vartojimą (neblaivumas pripažintas Vilniaus universitetinėje ligoninėje), už 2020-06-18, 00.47 val., 2020-07-15, 00.00 val., 2021-01-07, 22.00 val. nebuvimą gyvenamosios vietos adresu, už vengimą atvykti j Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (psl. 97, 98), tačiau 2021-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi teikimas netenkintas dėl asmens amžiaus, pripažinimo nevykdžius probacijos sąlygų bei leidus asmeniui pasitaisyti (psl.112-114). Po teismo sprendimo paskelbimo asmuo pakartotinai buvo nukreiptas į VA Caritas nuteistųjų konsultavimo centrą dėl pagalbos darbo paieškoje, lėšų tvarkyme, priklausomybės nuo alkoholio problemų sprendime, tačiau nenuvyko ir nepriėmė pagalbos, taip pat buvo pasitelkti Vilniaus regiono skyriaus savanoriai dėl darbo paieškos, tačiau šiai dienai asmuo vis dar registruojasi Užimtumo tarnyboje, nepradeda dirbti ar mokytis (psl. 46 a, 126, 128, 141), asmuo toliau daro administracinius nusižengimus, tai yra: 2021-02-21 pagal LR ANK 446 str. 4 d., 2021-04-12 pagal LR ANK 108 str. 1 d., 2021-04-12 pagal LR ANK 484 str. 2 d., paskutinis minėtas pažeidimas susijęs su draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas pažeidimu (psl. 131-140), 2021-04-19, 23.50 val., 2021-04-23, 22.30 val. asmuo nerastas gyvenamosios vietos adresu, tokiu būdu asmuo sistemingai ir piktybiškai nevykdo probacijos sąlygų (psl. 46 a), pateisinamų dokumentų nepateikia (psl. 39).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 3 p., LR BPK 358 str. 1 d., Institucija siūlo probuojamajam E. L., gim. (duomenys neskelbtini), panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti realią 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. L. teismo posėdyje su teikimu nesutiko bei papildomai paaiškino, jog probacijos teikime išvardintomis dienomis jis buvo namuose, tačiau negirdėjo, kad pareigūnai buvo atvykę jo tikrinti, paaiškino, kad jis buvo užpultas bei sumuštas, teko gydytis, vartoti migdomuosius vaistus, todėl galėjo ir negirdėti skambučio į duris. Tai, jog buvo išgėręs savo kaltės neneigia, nes tuo metu buvo išsiskyręs su savo mergina, pergyveno dėl to, išgėrė alkoholio. Šiuo metu jis įsidarbino, tai patvirtina pateiktos darbo sutarties kopijos pateikimas teismui bei probacijai, jis legaliai gauna atlyginimą, naujų nusižengimų nėra padaręs, ketina ir toliau laikytis įstatymų bei jų nepažeidinėti.

Probacijos skyriaus atstovė R.Rimeikienė teismo posėdžio metu teikimą palaikė jame nurodytais argumentais ir motyvais ir siūlė panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

Prokuroras prašė teikimą netenkinti.

Probuojamojo gynėjas teikimui nepritarė, nes probuojamojo padaryti nusižengimai yra smulkus, nepiktybiški, vienas iš jų padarytas dėl neatsargumo. E. L. kitus įpareigojimus vykdo be pažeidimų, šiuo metu jis įsidarbino, ketina ir toliau dėti pastangas dėl integravimo į visuomenė, manoma, jog užtikrinant jo veiksmingą socializacija būtų galima netenkinant probacijos teikimą.

Teikimas netenkinamas.

BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba BK 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis. Pagal to paties įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Probacijos įstatymo 4 str. numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principu, tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti (Probacijos įstatymo 4 str. 2 d. 1, 3 p.). Teismas priima sprendimą panaikinti probaciją tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios būtinybę panaikinti probaciją ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę (Šiaulių apygardos teismo 2017-09-12 nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1S-135-744/2017).

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), suteikti asmeniui galimybę įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį. Probacijos procese, atsižvelgiant į Probacijos įstatyme numatytus probacijos principus, turi būti įgyvendinta reali probuojamojo kontrolė, turi būti veikiama atsižvelgiant į tikslus ir probuojamojo gyvenimo situaciją, jam turi būti teikiama pagalba, o ne ieškoma priežasčių jį pasiųsti atlikti bausmę pataisos namuose.

Iš teikimo bylos duomenų matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu asmuo registruojasi Užimtumo tarnyboje (psl. 126), nebuvo išvykęs už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be probacijos skyriaus leidimo (psl. 44-46). 2021-01-19 Vilniaus regiono skyrius už 2020-02-26 psichiką veikiančių medžiagų vartojimą (neblaivumas pripažintas Vilniaus universitetinėje ligoninėje), už 2020-06-18, 00.47 val., 2020-07-15, 00.00 val., 2021-01-07, 22.00 val. nebuvimą gyvenamosios vietos adresu, už vengimą atvykti j Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (psl. 97, 98), tačiau 2021-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi teikimas netenkintas dėl asmens amžiaus, pripažinimo nevykdžius probacijos sąlygų bei leidus asmeniui pasitaisyti (psl.112-114). Po teismo sprendimo paskelbimo asmuo pakartotinai buvo nukreiptas į VA Caritas nuteistųjų konsultavimo centrą dėl pagalbos darbo paieškoje, lėšų tvarkyme, priklausomybės nuo alkoholio problemų sprendime, tačiau nenuvyko ir nepriėmė pagalbos, taip pat buvo pasitelkti Vilniaus regiono skyriaus savanoriai dėl darbo paieškos, tačiau šiai dienai asmuo vis dar registruojasi Užimtumo tarnyboje, nepradeda dirbti ar mokytis (psl. 46 a, 126, 128, 141), asmuo toliau daro administracinius nusižengimus, tai yra: 2021-02-21 pagal LR ANK 446 str. 4 d., 2021-04-12 pagal LR ANK 108 str. 1 d., 2021-04-12 pagal LR ANK 484 str. 2 d., paskutinis minėtas pažeidimas susijęs su draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas pažeidimu (psl. 131-140), 2021-04-19, 23.50 val., 2021-04-23, 22.30 val. asmuo nerastas gyvenamosios vietos adresu.

Teismo posėdyje E. L. pažymėjo, kad jam oficialiai įsidarbinus įmonėje jis gauna legalų atlyginimą, naujų nusižengimų nėra padaręs, ketina ir toliau laikytis norminių aktų reikalavimų,

Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, konstatuoja, kad E. L. probacijos metu buvo padaręs keletą administracinių nusižengimų, tačiau jų pobūdis neleidžia daryti išvadą, jog šie nusižengimai buvo piktybiški, jis yra įsidarbinęs, yra jauno amžiaus, faktiškai deda pastangas laikytis nustatytų įpareigojimų. Akivaizdu, kad šios reikšmingos aplinkybės traktuotinos vienareikšmiškai tik probuojamojo teigiamų pokyčių kontekste, o praeities klaidos buvo suvoktos ir iš jų pasimokyta, iš esmės pakeičiant savo mąstymą, siekiant geresnių ekonominių sąlygų, kokybiškesnio, ramesnio ir saugesnio gyvenimo ir pasaulėžiūros akiračio praplėtimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikinamas tik tuomet, kai nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo kategoriškai išvadai, jog nuteistasis nesilaikė probacijos sąlygų be pateisinamų priežasčių. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo esmė yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), suteikti asmeniui galimybę įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį. Probacijos procese, atsižvelgiant į Probacijos įstatyme numatytus probacijos principus, turi būti įgyvendinta reali probuojamojo kontrolė, turi būti veikiama atsižvelgiant į tikslus ir probuojamojo gyvenimo situaciją, jam turi būti teikiama pagalba, o ne ieškoma priežasčių jį pasiųsti atlikti bausmę pataisos namuose.

Taigi, nors E.L. elgesys pastaruoju metu leidžia spręsti apie įpareigojimų nevykdymą, tačiau teismo vertinimu, pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir nuteistojo pasiuntimas atlikti paskirtą vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę šiuo atveju būtų neproporcingas ir netikslingas.

Vertinant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, atkreiptinas dėmesys, kad juo yra įgyvendinamas valstybės humanizmo principas valstybės baudžiamojoje politikoje, šis principas yra paremtas valstybės baudžiamosios politikos suinteresuotumu ir siekiu, kad nusikaltęs asmuo savo veiksmais ir atsakingu elgesiu siektų visiškai pasitaisyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam E. L. atmesti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius