Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu civiliniai ieškiniai patenkinti ir iš A. T. (A. T.) ir L. K. solidariai priteista 248,50 Lt Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, 300 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. Ž.. Iš A. T. priteista 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. Ž..

Nuosprendžiu A. T. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 15 d., apie 2 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie degalinės „Statoil“, A. T. ir L. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų: abu bendrai rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip dešimt kartų nukentėjusiajam R. Ž. į veidą bei į įvairias kūno vietas, tuo padarydami veido sumušimą su daugybiniais paviršiniais veido odos nubrozdinimais, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, kraujo išsiliejimu po akių junginėmis, taip sukėlė nukentėjusiajam R. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to A. T., toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sudavė vieną kartą kumščiu bei vieną kartą galva nukentėjusiajai D. Ž. į veidą, tuo padarydamas veido sumušimą su nosies minkštųjų audinių patinimu, nedislokuotu nosies kaulų lūžimu, poodinėmis kraujosruvomis paakiuose, taip sukėlė nukentėjusiajai D. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. K. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį pakeisti ir taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas arba skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kadangi jis savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino visiškai.

Nuteistojo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau skundu prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti bausmę vienu trečdaliu arba skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. K. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bylos aplinkybes, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei veikdamas bendrininkų grupe. Teismas įvertino ir tai, kad L. K. anksčiau teistas 12 kartų, padarė naują nusikalstamą veiką nepraėjus mėnesiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, turėdamas neišnykusį teistumą. Nurodytos aplinkybės iš esmės L. K. charakterizuoja neigiamai, kaip asmenį, atkakliai nenorintį keisti savo gyvenimo būdo ir laikytis įstatymų. Įvertinus visas šias aplinkybes ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslus bei paskirtį, pirmosios instancijos teismas L. K. pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, tačiau mažesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažino bausmės vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinama vienu trečdaliu, kai baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir tik tuo atveju, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. L. K. iki kaltinamojo akto surašymo raštu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, bet neprivalo. Jei byloje teismui kyla abejonių, tai teismas turi teisę atlikti išsamų įrodymų tyrimą. Nors nuteistasis L. K. savo kaltę pripažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu prašė apklausti nukentėjusįjį R. Ž.. Apygardos teisme, siekiant patikrinti apskųsto nuosprendžio teisingumą dėl BK 64¹ straipsnio netaikymo nuteistajam L. K., buvo nuspręsta atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti nuteistąjį dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo neatlikimo aplinkybių. Tačiau nuteistasis L. K. į teismo posėdžius vengė atvykti. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate 2014 m. gruodžio 11 d. paskelbta L. K. paieška. Dėl tokio atsainaus nuteistojo požiūrio į apeliacinio skundo nagrinėjimą nebuvo galima apklausti nuteistąjį ir išsiaiškinti sutrumpinto įrodymų tyrimo neatlikimo aplinkybių. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis L. K. kaltę pripažino, nesant kitų BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui būtinų sąlygų, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo pusių dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą L. K. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. K. apeliacinį skundą atmesti.