- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-1136-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00580-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Vigintas Višinskis, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelmedis“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“
- Kategorijos
- 2.5.35Viešas konkursas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Viginto Višinskio ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelmedis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2225-657/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelmedis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas, reglamentuojančias perkančiosios organizacijos teises ir pareigas tikrinant tiekėjų kvalifikaciją (VPĮ 32 straipsnis).
Šalies argumentai
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelmedis“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo UAB „Kauno švara“ Viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. liepos 13 d. sprendimą (CVP IS Pranešimas Nr. 3623646) dėl naujų ir sąlygose nenurodytų dokumentų pateikimo bei įpareigoti atsakovą svarstyti klausimą dėl ieškovo atitikimo minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams.
Ieškovas nurodė, kad pateikė pasiūlymą atsakovo paskelbtame atvirame konkurse „Gelžbetoninių plokščių pirkimas“ (toliau – Konkursas). Atsakovas, nenurodydamas kokie ieškovo kvalifikaciją patvirtinantys duomenys yra neaiškūs ir neišsamūs, 2015 m. liepos 13 d. pareikalavo, kad ieškovas pateiktų eilę naujų dokumentų: įmonės 2015 m. sausio 19 d. su UAB „Lietrusa“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), papildomus susitarimus (jeigu buvo), perdavimo aktus (jeigu buvo sudaryti), PVM sąskaitos faktūras ir įmonės banko sąskaitos išrašą. Savo reikalavimą atsakovas motyvavo tuo, kad negali tinkamai įvertinti įmonės minimalių kvalifikacijos reikalavimų atitikimo Konkurso sąlygų 3 lentelės „Techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 3.3.1 punktui („Tiekėjas per paskutinius 3 (tris) metus arba per laiką nuo tiekėjo registravimo dienos (jei tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 (tris) metus) turi būti atlikęs bent 1 (vieną) su pirkimo objektu (gelžbetoninėmis plokštėmis) susijusią pardavimo sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,5 pasiūlymo vertės“). Atsakovas ne tik reikalauja pateikti dokumentus, kurie nenurodyti Konkurso sąlygose, bet taip pat ignoruoja tai, kad jie nei papildo, nei paaiškina pateikto pasiūlymo turinio, o ieškovas Sutartį yra sudaręs su UAB „Lietrusa“ filialu, bet ne su UAB „Lietrusa“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas, ištyręs bylos šalių pateiktus įrodymus, nurodė, kad atsakovas pagal Konkurso sąlygų 9.4 punktą turėjo teisę prašyti ieškovo papildyti įrodymus apie jo kvalifikaciją. Ieškovas pasiūlyme nurodė, kad sudarė Sutartį su UAB „Lietrusa“ filialu (vertė 81 500 Eur be PVM) ir ji buvo įvykdyta 2015 m. gegužės 22 d. Kadangi pagal ieškovo pateiktą pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės pardavimo pajamos nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 87 687 Lt, anot teismo, atsakovas – ieškovui deklaravus apie tai, kad pagal kitą su UAB „Lietrusa“ filialu sudarytą sutartį 2014 m. gavo 171 500 Lt pajamų, pagrįstai paprašė ieškovo pateikti papildomus įrodymus. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodomos atsisakymo pateikti dokumentus priežastys yra labiau deklaratyvios, nemotyvuotos, nepagrįstos. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kadangi ieškovo pateikti duomenys apie įmonės kvalifikaciją yra neišsamūs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir primti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priimti naujus įrodymus (2015 m. sausio 19 d. apelianto ir UAB „Lietrusa“ filialo pirkimo–pardavimo sutartį, 2015 m. sausio 30 d., 2015 m. kovo 19 d., 2015 m. balandžio 22 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2015 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitos faktūros). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino to, jog atsakovo reikalavimai pateikti pirkimo sutartį, sudarytą su UAB „Lietrusa“, papildomus susitarimus, perdavimo aktus, PVM sąskaitas faktūras, įmonės sąskaitos išrašą buvo akivaizdžiai pertekliniai. Be to, tokie reikalavimai prieštarauja Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100, 25 punktui. Nagrinėdamas bylą, teismas ignoravo faktą, kad apeliantas sutartį buvo sudaręs ne su UAB „Lietrusa“, bet su UAB „Lietrusa“ filialu, t. y. su kitu ūkio subjektu. Todėl atsakovas visiškai nepagrįstai reikalavo pateikti dokumentus, susijusius su komerciniais santykiais tarp apelianto ir UAB „Lietrusa“. Apeliantas taip pat pažymi, kad ieškinio pagrindas ir dalykas nėra susijęs su įmonės kvalifikacijos tinkamumo vertinimu. Tirdamas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas. Apeliantas nurodo, kad turėtų būti priimami kartu su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai, kurių būtinybė iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Nauji įrodymai turėtų pagrįsti apelianto kvalifikacijos tinkamumą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai atsikirtimai:
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apelianto atsakovui pateiktas sutarčių sąrašas neįrodo, kad apelianto kvalifikacija atitinka Konkurso sąlygų 3.3.1 punktą, t. y. kad apeliantas yra įvykdęs Sutartį. Vertinant, ar apeliantas atitinka Konkurso sąlygų 3.2.1 punkte numatytą ekonominio pajėgumo kvalifikacinį reikalavimą, būtina įvertinti, ar apelianto vidutinės metinės visos veiklos pajamas per paskutinius tris finansinius metus yra 1,5 karto didesnės už pasiūlymo vertę. Apelianto pateikiamas vidutinių metinių visų veiklos pajamų skaičiavimo būdas, pagrįstas vien tik pagal išrašytų PVM sąskaitų faktūrų vertę, nepatvirtina įmonės finansinio pajėgumo. Buhalteriniu būdu skaičiuodamas vidutines pajamas apeliantas įrodo tik „popierines“ veiklos pajamas. Taigi apelianto pagrįstai buvo reikalaujama pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad UAB „Lietrusa“ filialas atsiskaitė su apeliantu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vykdydamas apeliacijos funkciją, apeliacinės instancijos teismas bylos nenagrinėja iš naujo, tačiau apsiriboja, neįskaitant išimčių dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, įvertinimu, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė apelianto nurodytų faktinių aplinkybių nustatymo, materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų.
Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pasisako dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad perkančioji organizacija pagrįstai pareikalavo tiekėjo papildyti duomenis apie savo klasifikaciją, atitikimo VPĮ normoms.
Dėl perkančiosios organizacijos pareigos įsitikinti tiekėjo kvalifikacija vykdymo teisėtumo
VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, tai perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, nors duomenys apie kvalifikaciją neišsamiais ar netiksliais kvalifikuojami tada, kai tiekėjas pateikia atitinkamą kvalifikaciją iš dalies pagrindžiančius duomenis arba šie turi trūkumų, tačiau, taikant VPĮ 32 straipsnį dėl tiekėjo kvalifikacijos patikrinimo ir šio straipsnio 5 dalį dėl tiekėjo kvalifikacijos duomenų trūkumų ištaisymo, turi būti įvertinama kvalifikacijos duomenų visuma, o ne atskira jų grupė ar dokumentas. Aiškus perkančiosios organizacijos įsitikinimas tiekėjo kvalifikacijos neatitiktimi galimas tik jai tinkamai vykdant pareigas pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį. Ši nuostata turi būti aiškinama kartu su VPĮ 32 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią perkančioji organizacija turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Avona“ prieš VšĮ „OFM Mažesnieji broliai“, bylos Nr. 3K-3-475/2014, ir joje nurodytą teismo praktiką).
Byloje nustatyta, kad atsakovas atviro konkurso būdu siekia įgyti 800 vienetus gelžbetoninių plokščių. Konkurso sąlygų III skyriaus „Tiekėjų minimalūs kvalifikacijos reikalavimai“ 3 lentelėje „Techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ atsakovas įtvirtino minimalų reikalavimą tiekėjų kvalifikacijai, t. y. bent vienos su pirkimo objektu susijusios pardavimo sutarties, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,5 pasiūlymo vertės, atlikimą. Atitikimą šiam kvalifikaciniam reikalavimui tiekėjai turėjo pagrįsti pateikdami informacijos visetą: sutarčių sąrašą, nurodant sutarties pavadinimą, užsakovą, sutarties pasirašymo ir užbaigimo datą, trumpą sutarties objekto aprašymą, sutarties vertę, užsakovo kontaktinius duomenis, bei užsakovo pažymą, kad sutartys įvykdytos tinkamai, o jos nesant – tiekėjo deklaraciją.
Kartu su pasiūlymu apeliantas atsakovui pateikė deklaraciją, kurioje nurodė, kad 2015 m. gegužės 22 d. įvykdė 81 500 Eur be PVM gelžbetoninių kelio plokščių pirkimo sutartį, sudarytą su AB „Lietrusa“ filialu 2015 m. sausio 19 d. Deklaracijoje padarytas UAB „Lietrusa“ filialo vadovo įrašas, kad sutartis tinkamai įvykdyta. Po vokų atplėšimo atsakovas paprašė apelianto pateikti su UAB „Lietrusa“ 2015 m. sausio 19 d. sudarytą pirkimo sutartį, išvestinius dokumentus (papildomus susitarimus, priėmimo perdavimo aktus, jeigu tokie buvo sudaryti), PVM sąskaitas faktūras ir įmonės banko sąskaitos išrašą. Savo reikalavimą dėl apelianto kvalifikaciją papildančių duomenų pateikimo atsakovas motyvavo tuo, kad remdamasis turima informacija negali įsitikinti tuo, ar apelianto kvalifikacija atitinka minimalius Konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus. Iš apelianto 2015 m. liepos 16 d. pretenzijos turinio matyti, kad jis suprato, jog atsakovas prašo pateikti būtent įmonės deklaracijoje nurodytą sutartį ir su jos vykdymu susijusius dokumentus. Vis dėlto apeliantas atsisakė tą padaryti, nurodydamas, kad atsakovas neteisėtai reikalauja pateikti duomenis, kurie yra ne tik pertekliniai, bet ir – UAB „Lietrusa“ filialo komercinė paslaptis, kurios įmonė neturi teisės atskleisti, o atsakovas pats turi galimybes gauti reikiamus duomenis iš UAB „Lietrusa“ filialo. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantui iš atsakovo paklausimo buvo aiškus pastarojo prašymo turinys, tačiau apeliantas jį iš esmės nemotyvuotai atsisakė vykdyti (CPK 185 straipsnis).
Atsiliepime į ieškinį atsakovas paaiškino, kodėl jam kilo abejonių dėl apelianto kvalifikacijos: anksčiau organizuotame analogiškame pirkime apelianto pateiktų duomenų apie įvykdytas sutartis, kaip atitikimą techninio ir profesinio pajėgumų reikalavimams pagrindžiančių įrodymų, klaidingumas. Nors į apeliantą atsakovas kreipėsi tik dėl duomenų, kurie patvirtintų, kad iš tiesų buvo sudaryta įmonės deklaracijoje įvardyta 2015 m. sausio 19 d. sutartis ir ji įvykdyta, t. y. pirkėjui patiektos prekės (gelžbetonio plokštės) ir už jas atsiskaityta, apeliantas, kaip minėta, vengė tą padaryti. Jeigu 2015 m. liepos 16 d. pretenzijoje apeliantas rėmėsi prieš tai nurodytais argumentais, tai savo poziciją įmonė pakeitė teismui pareikštame ieškinyje. Iš ieškinio pagrindo matyti, kad apeliantas izoliuotai bei selektyviai aiškindamas atsakovo prašymo dėl papildomų duomenų pateikimo turinį, ieškinyje pradėjo įrodinėti, jog atsakovas prašo pateikti neegzistuojančią įmonės sudarytą sutartį su UAB „Lietrusa“ ir neteisėtai įmonės banko sąskaitos išrašą ignoruodamas faktą, kad už prekes galėjo būti atsiskaityta ne pinigais, o kita forma. Apelianto teiginių, kad juridinio asmens filialas yra savarankiškas ūkio subjektas, kaip prieštaraujančių bendrinei juridinių asmenų teisinei sampratai (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.53 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija nevertina kaip akivaizdžiai neteisingų. Kiti apelianto argumentai suponuoja, kad įmonei yra suprantama, jog atsakovas skundžiamais veiksmais tiesiog siekia įsitikinti, ar deklaracijoje įvardyta 2015 m. sausio 19 d. sutartis buvo iš tiesų sudaryta ir įvykdyta. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo iš esmės yra nemotyvuoti.
Pritardama pirmosios instancijos teismo pozicijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas be racionalios priežasties siekė išvengti atsakovo prašymo patenkinimo, t. y. įmonės nurodytų dokumentų pateikimo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo veiksmai atitiko VPĮ reikalavimus. Nors apeliantui buvo atskleista ir suprantama, kodėl atsakovas suabejojo jo kvalifikacija ir kokie duomenys pašalintų atsiradusias abejones, tačiau įmonė sąmoningai ir tikslingai – remdamasi ydingu atsakovo prašymo interpretavimu, vengė teisėto prašymo įvykdymo, t. y. pagrindimo, kad faktiškai įvykdyta apelianto ir UAB „Lietrusa“ filialo, kaip struktūrinio UAB „Lietrusa“ padalinio, 2015 m. sausio 19 d. pasirašyta sutartis. Pastebėtina, kad abejodamas tuo, kokių duomenų reikalauja atsakovas, apeliantas, veikdamas rūpestingai ir sąžiningai, galėjo kreiptis į atsakovą, prašydamas patikslinti jo reikalavimą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ar / ir nepagrįstu bei panaikinti (CPK 328, 330 straipsniai).
Kartu su apeliaciniu skundu apelianto pateiktų dokumentų, kaip naujų įrodymų, teisėjų kolegija nepriima ir nevertina (CPK 314 straipsnis). Viena vertus, apeliantui nebuvo kliūčių juos pateikti pirmosios instancijos teismui ir po sprendimo priėmimo neatsirado būtinybės, lemiančios jų pateikimo poreikį. Kita vertus, pateikti dokumentai nei patvirtina, nei paneigia apeliacinio skundo pagrindų. Nurodytus dokumentus apeliantas, siekdamas pagrįsti savo kvalifikaciją, turėtų teikti atsakovui, kartu pridėdamas įrodymus, kad UAB „Lietrusa“ yra atsiskaičiusi už jai patiektas gelžbetonio plokštes pagal 2015 m. sausio 19 d. sutartį. Apelianto dėmesys atkreiptinas į tai, kad įmonės atitikimą minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, kaip nurodo atsakovas, pagrįstų bet kokių įrodymų, o ne tik banko sąskaitos išrašo, apie atsiskaitymą pateikimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.