Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. (2024-07-24 apie 20.00 val. veikdamas bendrininkų grupėje įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą R. B. priklausantį turtą, 3 m³ lentų, 600,00 Eur vertės);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos (2024-07-24 apie 20.00 val. veikdamas bendrininkų grupėje įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą R. B. priklausantį turtą, 3 m³ lentų, 600,00 Eur vertės);

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. R. pateikė automobilį „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei automobilio registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) kopiją (1 t. b. l. 80-83);

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis „Skoda“, (duomenys neskelbtini), fiksuota jo požymiai (1 t. b. l. 84-91), priimtas nutarimas grąžinti daiktus (1 t., b. l. 92-93), bei pakvitavimu automobilis grąžintas G. R. iki bus baigta nagrinėti byla (1 t., b. l. 95); raštišku pasižadėjimu (1 t., b. l. 97), pasižadėjo automobilį (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas procesinis sprendimas.

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013). Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, Nr. 2K-164-895/2016 ir kt.).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamieji A. R. ir R. B., veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, 2024 m. liepos 24 d., apie 20.00 val., R. B. nuplėšus nuo durų lentą, per duris įsibrovė į patalpą- R. B. daržinę, (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą, R. B. priklausantį, turtą - 600,00 Eur bendros vertės 3 kubinius metrus lentų (1 m³ vertė 200,00 Eur),

Teismas daro išvadą, kad abu kaltinamieji suvokė, kad vagia svetimą turtą. Išanalizuoti byloje įrodymai patvirtina, kad kaltinamųjų veiksmai buvo suderinti, kad nusikalstama veika įvykdyta bendrininkų grupės ir, kad abu kaltinamieji suprato vienas kito veiksmus ir vienas kitą palaikė bei siekė bendro tikslo, t. y. kartu pavogti kaltinime nurodytą turtą – medieną. Abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo suderinti ir tikslingi. Teismo vertinimu, byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad abu kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą ir tai padarė.

Atsižvelgiant į tai, teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad abiejų kaltinamųjų padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį.

Dėl civ. ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjęs R. B. byloje pareiškė civ. ieškinį dėl 600,00 Eur turtinės žalos atlyginimo už pagrobtą medieną, prašė priteisti iš kaltinamųjų solidariai (1 t., b. l. 53); Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji atlygino nukentėjusiam padarytą turtinę žalą -600,00 Eur, tai patvirtino teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs. Kaltinamieji ir nukentėjęs susitaikė, surašė susitaikymo protokolą (2 t., b. l. 101 ). Nukentėjusio atsisakymas nuo civ. ieškinio dėl 600,00 Eur turtinės žalos atlyginimo priimtinas ( BPK 112 str. 3 d. numato, kad civ. ieškovas turi teisę atsisakyti civ. ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio). Procesas nutraukiamas.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltais iš esmės prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei atlygino nusikaltimu padarytą 600,00 Eur turtinę žalą nukentėjusiam; jų abiejų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kadnusikalstamą veiką padarė veikdami grupėje.

Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas apysunkis ( BK 11 str.), nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė.

Kaltinamasis R. B. yra neteistas (2 t., b. l. 34-35, 36-37), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 38-49); nedirba (2 t., b. l. 55-56, 58--59), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 61); (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nei Priklausomybės ligų informacinėje grupėje nėra registruotas (2 t., b. l. 113), yra 2 atsakomybę lengvinančios aplinkybės, 1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, nurodė, kad jis su nukentėjusiu susitaikė. Teismas daro išvadą, kad byloje yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėję asmenys, susitaiko – BK 38 str., nes kaltinamasis padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai, pateikta teismui susitaikymo protokolas (2 t., b. l. 101), iš kurio matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjęs susitaikė, nukentėjęs atleido kaltinamajam ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti; turtinė žala 600,00 Eur atlyginta. Jis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas. Yra pagrindo manyti, kad jis daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Todėl sutinkamai su LR BK 38 str. kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, byla nutrauktina.

Kaltinamasis A. R. yra neteistas (1 t., b. l.152-153), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 155-156, 157-158); nedirba (1 t., b. l. 164-169), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 170) senatvės pensininkas, ; (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nei Priklausomybės ligų informacinėje grupėje nėra registruotas (1 t., b. l. 162), yra 2 atsakomybę lengvinančios aplinkybės, 1 atsakomybę sunkinti aplinkybė. Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, nurodė, kad jis su nukentėjusiu susitaikė. Teismas daro išvadą, kad byloje yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėję asmenys, susitaiko – BK 38 str., nes kaltinamasis padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai, pateikta teismui susitaikymo protokolas (2 t., b. l. 101), iš kurio matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjęs susitaikė, nukentėjęs atleido kaltinamajam ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti; turtinė žala 600,00 Eur atlyginta. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikaltimų. Jis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas. Todėl sutinkamai su LR BK 38 str. kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, byla nutrauktina.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-50-788/2018).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017).

Teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama prevencinių tikslų - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal BK 72 straipsnio 1-4 dalių nuostatas, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė, nes kaltinamieji be minėto automobilio nebūtų galėję pagrobti ir išsivežti gan didelį kiekį, 3 m³ lentų. T. y. automobilis atitinka konfiskuotino turto požymius, automobilis „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , konfiskuotinas (BK 72 str. 2 d.)

Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, BK 72 str. numato imperatyvią pareigą teismui taikyti turto konfiskavimą visa apimtimi visais atvejais, kai yra tam įstatyme numatyti pagrindai. Turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2 d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 str. nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos (kasacinė nutartis Nr. 2K-243-942/2016). Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinami kaltinamieji, buvo įvykdytas kaltinamajam A. R. vairuojant jo sutuoktinės vardu registruotą transporto priemonę –automobilį „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 70). Nors kaltinamasis prašo nekonfiskuoti automobilio, nes automobilis yra sutuoktinės. Nurodė, kad minėtas automobilis su sutuoktine G. R. įgytas santuokoje. T. y. minėtas automobilis yra šeimos turtas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, ir tais atvejais, kai darant nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojamas turtas, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju sutuoktinis) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011).

Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nepagrįstas. Teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., asmeniui nelaikytina netikslinga ar neproporcinga priemone, jos skyrimas neprieštarauja teisingumo principui.

Kaltinamiesiems R. B. ir A. R. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

2024-10-29 nutarimu (1 t., b. l. 100-102) paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. R. turtui, automobiliui „Skoda“, (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos, o ją įvykdžius, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinį diską esantį byloje (1 t., b. l. 69), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 291, 297 str., 254 str. 5 d., 302-303 str.,

nusprendžia:

R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.) - atleisti, vadovaujantis BPK 254 str. 5 d. baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.) - atleisti, vadovaujantis BPK 254 str. 5 d. baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti kaip nusikaltimo priemonę, transporto priemonę, automobilį „Skoda“, (duomenys neskelbtini), saugomą pagal raštišką pasižadėjimą G. R., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97);.

2024-10-29 nutarimu (1 t., b. l. 100-102) paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. R. turtui automobiliui „Skoda“, (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos, o ją įvykdžius, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską esantį byloje (1 t., b. l. 69), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o A. R. ir R. B. nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.