Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovui G. K., atsakovui D. V., atsakovo atstovei advokatei G. B.,

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybinės kainų ir energetiko kontrolės komisijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovui nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2001 m. balandžio 10 d. iki 2009 m. liepos 13 d. (I. t. b. l. 7-9). Atsakovas nurodė, kad butas buvo suformuotas sujungus du butus – (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina buto įsigijimo dokumentai (III. t. b. l. 15-21). Ginčo dėl to, kad butas buvo sujungtas iš dviejų butų byloje nėra. Iš ieškovės pateiktų žiniaraščių matyti, kad atsakovui įsigyjant butą 2001 m. balandžio 1 d. skolos likutis už (duomenys neskelbtini) butą sudarė 5 111,38 Lt (I. t. b. l. 40, 68), likutis už (duomenys neskelbtini) butą – 2 525,80 Lt (I. t., b. l. 42, 65). Taigi nustatyta, kad atsakovui įsigijus butą ankstesni buto savininkai buvo neatsiskaitę su ieškovu ir skola už ieškovo suteiktas paslaugas (duomenys neskelbtini) butams sudarė 7 637,18 Lt (2 211,88 Eur). Ieškovė su atsakovu Šilumos pirkimo-pardavimo rašytinės sutarties sudarę nebuvo, todėl laikytina, kad sutartis yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 6.384 str. 1 d.), pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygas (patvirtintos 2003-07-10 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289, nuo 2012-10-01 patvirtintos 2012-09-07 LR Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173). Kadangi atsakovas ieškovės tiekiamomis paslaugomis naudojosi, jam teko pareiga už suteiktas paslaugas atsiskaityti.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad name Metodas Nr. 4 pradėtas taikyti tik nuo 2007-2008 m. šildymo sezono pradžios, Komisija patikrino AB „Kauno energija“ atliktą šilumos paskirstymą pagal Metode Nr. 4 nustatytas šilumos paskirstymo taisykles būtent nuo šio laikotarpio pradžios iki 2009 m. liepos 1 d. Komisija, išnagrinėjusi pateiktus šilumos paskirstymo už nagrinėjamą laikotarpį duomenis, nustatė, jog šilumos paskirstymas vykdomas laikantis Metode Nr. 4 nurodytų reikalavimų, t. y. atsakovui priskiriami apmokėti šilumos energijos kiekiai šildymui ir karštam vandeniui apskaičiuoti tinkamai (III. T., b. l. 6-7). Atsižvelgiant į pateiktą išvadą byloje, konstatuotina, kad ieškovė tinkamai paskaičiavo atsakovui tiektos šilumos energijos kiekį šildymui ir karštam vandeniui ir pagrįstai turi teisę reikalauti apmokėjimo už tiektą šilumos energiją (CK 6.388 str. 1 d.).

Ieškovės atstovas nurodė, kad prašoma priteisti skola susidarė laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. liepos 10 d. ir šią poziciją patvirtino teismo posėdžio metu atsakydamas į atsakovė atstovės prašymą patikslinti skolos susidarymo laikotarpį. Ieškovė teigia, kad skolos dydis už nurodytą laikotarpį sudaro 805,60 Eur, tuo tarpu atsakovas teigia, kad už nurodytą laikotarpį yra pilnai atsiskaitęs. Iš pateiktų buto apyvartos žiniaraščių nustatyta, kad nurodomu skolos susidarymo laikotarpiu už suteiktas paslaugas ieškovui buvo paskaičiuota 2 840,41 Lt (822,64 Eur). Iš to paties žiniaraščio nustatyta, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu sumokėjo ieškovei 3 041,28 Lt (882,82 Eur). Akivaizdu, kad atsakovas nurodomu laikotarpiu sumokėjo didesnę sumą pinigų nei suma mokėtina už tuo pačiu laikotarpiu ieškovės suteiktas paslaugas. Todėl būtų darytina išvada, kad ieškovės nurodomu laikotarpiu atsakovas pilnai pamokėjo sąskaitas už suteiktas paslaugas. Tokios pozicijos analogiškoje byloje laikėsi Kauno apygardos teismas priimdamas 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-719-436/2016.

Tačiau teismas pažymi, kad ieškovė, galimai naudojo atsakovo mokėjimus ankstesnėms atsakovo skoloms padengti. Įvertindamas šią aplinkybę, teismas pažymi, kad ieškovės atstovas nekonkretizavo, ar atsakovo mokėjimai buvo skirti seniausiai skolai padengti, ar mokėjimais buvo dengiamos einamosios sąskaitos. Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai jo mokėjimais dengė ankstesnių buto savininkų skolas. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu šią aplinkybę neigė, nurodydamas, kad buto apyvartos žiniaraščiuose yra nurodoma visa buto istorija, todėl žiniaraštyje matyti ir ankstesnių savininkų skolos, tačiau jos nėra dengiamos atsakovo mokėjimais. Tačiau pažymėjo, kad nežino, kas atliko mokėjimus už ankstesnius buto savininkus, nežino ar skolos yra išieškotos. Byloje pateiktame 2007 m. sausio 8 d. oficialiame ieškovės rašte atsakovui, nurodyta, kad „Jūs savo iniciatyva savanoriškai apmokėjote visą reikalautą priteisti skolą, kuri apėmė ir laikotarpį, kai Jūs nebuvote buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl mūsų įmonė neturi juridinio pagrindo nepriimti Jūsų prievolės įvykdymo už kitus asmenis“ (I. t., b. l. 56). Šis rašytinis įrodymas paneigia ieškovės atstovo teiginius, kad atsakovo mokėjimai buvo skirti tik atsakovui suteiktų paslaugų apmokėjimui. Ieškovė atsakyme atsakovui į jo raštą dėl skolos detalizavimo nurodė, kad 1995 m. gegužės 21 d. priteista 1 738,16 Lt suma, bei 3 517,44 Lt suma yra atimta iš visos butų skolos, todėl atsakovas 2003 m. birželio 1 d. buvo skolingas ieškovei 6 256,39 Lt. (I. t., b. l. 49). Iš nurodyto rašto matyti, kad ieškovė iš buto skolos, apimančios ir ankstesnių savininkų skolas, atėmė tik priteistus mokėjimus, t.y. iki 1995 m. gegužės 21 d., ir likusią skolą nurodė kaip atsakovo, nors atsakovas butus įsigijo tik 2001 m. balandžio 10 d. Atsižvelgiant į nurodytą, labiau tikėtina, kad skola už laikotarpį nuo 1995 m. gegužės 21 d. iki 1995 m. gegužės 21 d. buvo dengiama atsakovo lėšomis, kaip nurodoma ieškovės pateiktoje skolos skaičiuoklėje. Šią aplinkybę, be kita ko, ieškovė patvirtino 2007 m. sausio 8 d. rašte (I. t., b. l. 56).

Nors ieškovė nurodo, kad skola sudaro 805,60 Eur, tačiau iš pateiktų duomenų (I. t., b. l. 47-48) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2001 m. vasario iki 2009 m. liepos atsakovui buvo priskaičiuota už paslaugas 17 151,63 Lt, atsakovas sumokėjo 16 230,43 Lt už paslaugas, padengė 1875,24 Lt delspinigių. Pagal šiuos duomenis skirtumas tarp priskaičiuotos sumos ir sumokėtos sumos (be delspinigių) sudaro 921,20 Lt, kas atitinka 266,80 Eur. Be to, teismas įvertina tai, kad iš byloje pateiktų ir teismo jau įvertintų duomenų konstatuotina, kad atsakovo mokėjimai buvo skirti ankstesnių savininkų skolų apmokėjimui, todėl iš to seka išvada, kad atsakovui delspinigiai taip pat buvo skaičiuojami ir nuo kitų asmenų skolos. Toks skolos ir delspinigių skaičiavimas neatitinka teisinio reglamentavimo, teisingumo ir sąžiningumo principų todėl negali būti laikomas tinkamu. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė teisės aktus, kurių pagrindu buvo skaičiuojami delspinigiai, tačiau nenurodė nuo kokios sumos ir už kokius laikotarpius jie buvo skaičiuojami. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai dalį atsakovo sumokėtų pinigų skyrė ankstesnių butų savininkų skoloms ir delspinigiams už jas padengti. Nustatyta, kad atsakovas sumokėjo daugiau pinigų, kartu su padengtais delspinigiais, nei buvo priskaičiuota už suteiktas paslaugas, todėl ieškovei neįrodžius ieškinio reikalavimo, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Ieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos 300,00 Eur priteistinos atsakovui iš ieškovės (I. t., b. l. 144-145). Teismas, įvertinęs bylos šalių procesinį elgesį nenustatė pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 7,32 Eur, todėl ieškinį atmetus šios išlaidos valstybės naudai priteistino iš ieškovės (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290, CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, į. k. 235014830, atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, į. k. 235014830, valstybės naudai 7,32 Eur (septynis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.