- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-04
- Bylos Nr.
- 2A-719-436/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02121-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- O. M.
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6295-800/2015 pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei O. M., dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės O. M. 1396,73 Eur įsiskolinimą už tiekiamą šilumą patalpų šildymui, delspinigių 8,49 Eur, iš viso 1405,22 Eur, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė šilumą vartoja, tačiau už ją moka iš dalies. Atsakovė pateiktas sąskaitas apmokėdavo nereguliariai, o šiluma buvo tiekiama ir skaičiuojami mokesčiai, todėl susidarė skola.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės O. M. 1396,73 Eur įsiskolinimą už šilumos energiją, 8,49 Eur delspinigių, 42,00 Eur žyminį mokestį, 1,71 Eur už duomenų gavimą, ieškovės AB „Kauno energija“ naudai. Taip pat priteisė iš atsakovės O. M. 4,73 Eur pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybei. Teismas nurodė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nepagrįstai didelės sumos nurodytos 2004-08-09 sąskaitoje Nr. KER2 Nr. 040700034851. Iš teismui pateikto Šilumos objekto tikrinimo akto Nr. 180421 teismas nustatė, kad 2004-04-27 tikrinant name esantį skaitiklį buvo nustatytas gedimo kodas 010 (b. l. 56). AB „Kauno energijos“ šilumos apskaitos prietaiso 2004 m. gegužės mėn. 6 d. ekspertizės aktas Nr. 4-41 patvirtina, kad skaitiklis pažeistas, nes „nustatyti srauto matuoklio ir paduodamo vandens temperatūros jutiklio kabelio pažeidimai, daugybinės badymo žymės“ (b. l. 53). Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus visiems gyventojams buvo perskaičiuoti mokesčiai šildymui, kurie buvo paskaičiuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius gedimo faktą atitinkamai buvo vadovaujamasi ir Kauno miesto tarybos 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 199 „Mokesčių už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą apskaičiavimo tvarka“. 2004-06-01 atsirado perskaičiuota suma šildymui, kuri sudarė 1223,09 Lt (b. l. 46). Teismo nuomone ieškovė pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais įrodė, kad sąskaita už šildymą buvo išrašyta gyventojams nustačius jų name esančio šilumos prietaiso gedimo faktą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė O. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas..
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:
Ieškovas ieškinį dėl skolos grindė atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartimi, buto apyvartos žiniaraščiu šildymui, buto apyvartos žiniaraščiu energijai vandens pašildymui bei delspinigių lentele. Tačiau šiuos įrodymus paneigia atsakovės pateiktos sąskaitos ir jų apmokėjimas už laikotarpį nuo 2012-10-31 iki 2014-12-31. Visos šilumos tiekėjo sąskaitos buvo apmokėtos lygiai tai sumai, kuriai buvo išrašytos, todėl skolos už 2013-01-01 iki 2014-12-01 laikotarpį (pagal ieškinį) atsakovė neturi.Byloje atsakovė siekė įrodyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl nepagrįstai 2004-06-01 sąskaitoje Nr. 040600034851 (b.l. 46) nurodytos didelės sumos, kuri sudarė 1223, 09 Lt. Nors 2004 metų šildymo sezonas buvo pasibaigęs ir atsakovė nebuvo skolinga, tačiau kaip teigia ieškovas minėta suma apskaičiuota pagrįstai, nes 2004-04-27 buvo nustatytas šilumos apskaitos prietaiso gedimas. Šioms aplinkybėms paneigti atsakovė buvo pateikusi du AB „Kauno energija“ šilumos objekto tikrinimo aktus: 2004-04-27 Nr. 180421 ir 2004-04-27 Nr. 1080422, kuriais tikrintas tas pats šilumos apskaitos prietaisas MULTICAL Nr. 7606171998 priklausęs daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiame (duomenys neskelbtini), 255-ąjai Gyvenamųjų Namų Eksploatavimo Bendrijai (nuo 1-38 buto). Minėti aktai tarpusavyje prieštarauja, nes technikas V. V. 2004-04-16 18.00 val. tikrindamas šilumos skaitiklį neužfiksavo jokio prietaiso gedimo kodo (žr. Šilumos objekto tikrinimo aktą 2004-04-27 Nr. 180422), o 2004-04-27 18.30 val. technikas V. V. tikrindamas tą patį bendrijos apskaitos prietaisą jau fiksavo gedimo kodą E.010 (žr. Šilumos objekto tikrinimo aktą 2004-04-27 Nr. 180421). Šiuos prieštaravimus ieškovo atstovas baigiamųjų kalbų metu bandė paaiškinti tuo, kad daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini) yra du korpusai A ir B, kurie turi atskirus skaitiklius. Kad Šilumos objekto tikrinimo akte 2004-04-27 Nr. 180422 nurodomas „namo Nr. 175A“, o Šilumos objekto tikrinimo akte 2004-04-27 Nr. 180421 nurodomas „namo Nr. 175B“. Atsakovė sutinka, kad daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini) yra du korpusai A ir B ir juose yra du skirtingi apskaitos prietaisai, tačiau tiek 2004-04-16, tiek 2004-04-27 buvo tikrintas korpuse A esantis apskaitos prietaisas ir tai akivaizdu, nes abiejuose tikrinimo aktuose yra aiškiai nurodomas tas pats šilumos apskaitos prietaisas MULTICAL Nr. 7606171998.2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovo atstovas pateikė Šilumos objekto tikrinimo aktų Nr. 180421 ir 180422 ryškesnes kopijas ir nurodė jau visiškai naujas aplinkybes. Teismas priimdamas sprendimą iš esmės vadovavosi dviem įrodymais, t. y. Šilumos objekto tikrinimo aktu 2004-04-27 Nr. 180421 (b. l. 56) ir AB „Kauno energija“ šilumos apskaitos prietaiso 2004-05-06 ekspertizės aktu Nr. 4-41 (b. l. 53), tačiau nepasisakė dėl kitų įrodymų, o būtent Šilumos objekto tikrinimo akto 2004-04-27 Nr. 180422 (b. l. 130), kuris turi esminės reikšmės sprendžiant šalių ginčą. Šilumos objekto tikrinimo aktu yra fiksuojami duomenys atliekant šilumos objekto tikrinimą vietoje, tad visiškai neįtikėtina, kad Šilumos objekto tikrinimo aktuose būtų užrašomi skaitiklio rodmenys, kuriuos operatoriai priima telefonu.Tarp atsakovės pateiktų Šilumos objekto tikrinimo aktų Nr. 180421 ir 180422 (Objekto savininko egzempliorius) ir AB „Kauno energija“ 2014-11-25 posėdyje pateiktų Šilumos objekto tikrinimo aktų Nr. 180421 ir 180422 (AB „Kauno energija“ egzempliorius) yra ir kitų neatitikimų bei pataisymų, kurių nėra atsakovės pateiktame Objekto savininko egzemplioriuje, nors AB „Kauno energija“ egzempliorius turėtų būti originalus (tiek objekto, tiek ieškovo kopijos turėtų būti identiškos, nes aktas yra kopijuojančio pobūdžio, (pildant pirmąjį dokumentą, antrajame atsispaudžia identiška informacija), taigi tai verčia abejoti ieškovo atstovo pateiktų aktų autentiškumu.Ekspertizės išvados yra visiškai neišsamios ir neaišku, ar ekspertizės akte aprašyti apskaitos prietaiso pažeidimai galėjo įtakoti ar iškreipti šilumos apskaitos prietaiso išmatuotą šilumą. Taigi, teismas priimdamas sprendimą pagal savo vidinį įsitikinimą neprivalo vadovautis tik ekspertizės aktu, jei objektyviai tiriant ir analizuojant įrodymus yra ir kitų duomenų, kurie verstų abejoti ekspertizės išvadomis. Taigi, tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimdamas sprendimą teismas privalėjo išanalizuoti visus byloje esančius įrodymus ir dėl jų pasisakyti, nes tik toks priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Kauno energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:
Pagal CPK 114 str. teismui pateikiami dokumentų originalai arba kopijos, patvirtintos teismo, notaro ar dokumento išdavusio asmens. Ieškovė teismui pateikė nurodytų aktų kopijas. Kadangi nurodytus aktus sudarė pati ieškovė, todėl ji, kaip asmuo kuris sudarė minėtus aktus, ir patvirtino šių dokumentų kopijas. Ieškovė teismui pateikė geresnes kokybės dokumentų kopijas, nei teismui pateikė atsakovės atstovai. Nei teismas, nei atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu neprašė ieškovės pateikti dokumentų originalų. Pateiktų dokumentų kopijos bylos nagrinėjimo metu nei teismui, nei atsakovės atstovams jokių abejonių dėl dokumentų tikrumo nekėlė ir jokių klausimų dėl dokumentų tikrumo nebuvo kilę.Atliekant 2004-05-06 šilumos apskaitos prietaiso ekspertizę, buvo nustatyta, kad jo parodymai yra teisingi iki 2003-11-29. Įvertinus tai, ieškovė atliko šilumos kiekio už laikotarpį nuo 2003-11-29 iki 2004-04-27 perskaičiavimą visam namui. Atsakovei buvo priskaičiuota 1223, 09 Lt mokestis už buto šildymą. Atsakovė dalimis mokėjo, tačiau atlikto perskaičiavimo visiškai nesumokėto, todėl ieškovė vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.55 straipsniu, atsakovės einamaisiais mokėjimas pirmiausiai dengė 1223,09 Lt perskaičiavimą, todėl susidarydavo nepriemoka ir buvo skaičiuojami delspinigiai.Ekspertizė buvo atliekama tikslu nustatyti, ar apskaitos prietaiso parodymais galima vadovautis skaičiuojant mokesčius vartotojams. Ekspertizes atlikimo metu ir buvo nustatyta, kad šilumos apskaitos prietaiso rodmenys yra teisingi iki 2003-11-29. Atliekant ekspertizę dalyvavo VĮ „Kauno metrologijos centras“ atstovas. Ekspertizes aktas nėra nuginčytas, todėl nėra pagrindo juo abejoti. Atsakovė nesutikdama su perskaičiavimu ir ekspertizės aktu galėjo juos ginčyti teisme, tačiau to nepadarė, šiam veiksmui atlikti jau yra suėjęs senaties terminas.Atsakovės atstovė nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad šilumos apskaitos prietaisas skirtingais mėnesiais nuo 2004 m. 11 mėn. visgi matavo skirtingus parodymus. Motyvas, kad teismas neįvertino tai, kad skirtingais laikotarpiais šilumos atskaitos prietaisas matavo skirtingus šilumos kiekius negali būti nagrinėjamas. Ieškovė tai vertina, kaip naujo reikalavimo kėlimas, o pagal CPK 312 str. tai yra draudžiama. Be to, atsakovės atstovė apeliaciniams skunde nenurodo motyvų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Kauno energija“ su atsakove O. M. 1994-12-03 pasirašė Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį, pagal kurią ieškovė tiekia šilumą atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 7–10). Ieškovė nurodė, kad atsakovė tiekiamą šilumą vartoja, tačiau už suteiktas paslaugas moka iš dalies, todėl susidarė 1396,73 Eur (4822,63 Lt) skola už tiekiamą šilumą patalpų šildymui laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-12-01. Apeliantė O. M. nurodo, kad už laikotarpį nuo 2012-10-31 iki 2014-12-31 visos šilumos tiekėjo sąskaitos buvo apmokėtos tokiomis sumomis, kurioms buvo išrašytos. Todėl už 2013-01-01 – 2014-12-01 laikotarpį atsakovė neskolinga. Tokiu būdu, ieškinyje reikalavimas kildinamas iš tarp šalių sudarytos sutarties, kurią, ieškovės teigimu, atsakovė vykdo netinkamai.
Kaip matyti iš ieškinio ir prie ieškinio pridėto atsakovei priklausančio buto apyvartos žiniaraščio, atsakovei už šildymą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-12-01 yra priskaičiuota 1396,73 Eur (4822,64 Lt) skola. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės skolos likutis 2013-01-01 pradžiai buvo 4619,43 Lt (b. l. 11). Tai reiškia, kad atsakovės skola už tiekiamą šilumą buvo susidariusi iš anksčiau. Iš atsakovės pateiktų sąskaitų matyti, kad iki 2004 m. birželio mėnesio atsakovė ieškovei AB „Kauno energija“ už šildymą skolinga nebuvo. Tačiau ieškovė 2004-07-09 išrašytoje atsakovei sąskaitoje nurodė, kad atsakovei už šildymą yra paskaičiuota 1223,09 Lt (b. l. 46). Atsakovė šios sumos ieškovei nemokėjo, nes su tokia skola nesutiko, tačiau mokėdavo naujai paskaičiuotus einamuosius mokėjimus. Tai, kad atsakovė 2004-07-09 sąskaitoje nurodytos sumos nepripažino, patvirtina jos 2005-10-24 rašytinis paaiškinimas ieškovei (b. l. 47). Dėl šio įsiskolinimo atsakovė kreipėsi į AB „Kauno energija“, kuri 2005-11-11 raštu Nr. 7-R-4875 informavo atsakovę, kad 2004-04-27 ieškovės atstovas, atlikęs kontrolinius patikrinimus 255-osios Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos (toliau – GNEB) namo (duomenys neskelbtini) A ir B korpusuose, užfiksavo šilumos apskaitos prietaiso gedimo kodus (Šilumos objekto tikrinimo aktas Nr. 180421). Dėl to ieškovė, remiantis Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių 22 punktu, perskaičiavo visiems namo gyventojams mokesčius už šilumos energiją. Atsakovei perskaičiuota ir tenkanti mokėti suma buvo 1223,09 Lt, kuri 2004-08-01 pakartotinai perskaičiavus sumažinta 68,45 Lt (b. l. 97). Dėl AB „Kauno energija“ neteisėtų veiksmų ir priskaičiuotų baudų bei delspinigių, 255-oji GNEB kreipėsi į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą prie Teisingumo ministerijos (toliau – Taryba), kuri 2006-03-31 raštu Nr. (S-05)-4-784 nurodė, jog nei Lietuvos metrologijos inspekcija, nei AB „Kauno energija“ nenurodė faktinių aplinkybių, įrodančių, kad šilumos apskaitos prietaisą sugadino 255-osios bendrijos gyventojai, todėl iš pateiktos medžiagos galima suprasti, kad šilumos apskaitos prietaisas paprasčiausiai sugedo. Taip pat taryba pažymėjo, kad nėra nei vieno dokumento, kuriuo 255-oji bendrija būtų įsipareigojusi už sugedusį šilumos apskaitos prietaisą atlyginti ieškovei žalą (b. l. 49).
Kaip jau buvo minėta, ieškovė skolą skaičiuoja už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-12-01. Iš atsakovės teismui pateiktų sąskaitų matyti, kad už 2013 m. sausį atsakovei mokėtinos skolos likutis buvo 3985,18 Lt, paskaičiuoti delspinigiai 48,31 Lt ir priskaičiuota einamoji mėnesio suma 902,24 Lt. Atsakovė skolos nemokėjo, tačiau einamąją mokesčio sumą 902,24 Lt sumokėjo (b. l. 33). Už 2013 m. vasarį atsakovei mokėtinos skolos likutis buvo 4033,49 Lt, paskaičiuoti delspinigiai 44,07 Lt ir priskaičiuota einamoji mėnesio suma 658,44 Lt. Atsakovė skolos nemokėjo, tačiau einamąją mokesčio sumą 658,44 Lt sumokėjo 2013-03-29 (b. l. 34). Už 2013 m. kovą atsakovei mokėtinos skolos likutis buvo 4077,56 Lt, paskaičiuoti delspinigiai 49,64 Lt ir priskaičiuota einamoji mėnesio suma 687,74 Lt. Atsakovė vėl gi skolos nemokėjo, tačiau einamąją mokesčio sumą 687,74 Lt sumokėjo (b. l. 34). Už 2013 m. balandį einamąją mokesčio sumą 365,00 Lt atsakovė taip pat sumokėjo, tačiau besitęsiančios skolos nemokėjo. Analogiškai atsakovė O. M. mokėdavo už visus mėnesius paskaičiuotus einamuosius mokėjimus, tačiau besitęsiančios skolos nuo 2004 m. birželio nemokėjo, todėl ši suma vis didėjo, nes ieškovė skaičiuodavo delspinigius (b. l. 32-45). Taigi nustatyta, kad atsakovė kiekvieną mėnesį paskaičiuotus einamuosius mokesčius už šildymą ir karštą vandenį už ginčo laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 yra visiškai apmokėjusi. Ieškovė AB „Kauno energija“ nurodo, kad atsakovei neapmokant susidariusio įsiskolinimo, nuo 2004 m. liepos mėnesio iš atsakovės gautomis įmokomis pirmiausiai būdavo apmokama seniausia skola.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dėl atsiskaitymo už sunaudotą šilumos energiją. Tarp šalių susiklosčiusių šilumos energijos tiekimo sutartinių santykių pagrindu atsakovė, kaip tiesioginis šilumos energijos vartotojas – buto savininkas – ir šilumos energijos tiekimo sutarties šalis, įgijo prievolę atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas prieš tai nustatė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-12-031 pagal gautas sąskaitas yra sumokėjusi visus einamuosius mokesčius. Iš tarp šalių 1994-12-03 sudarytos sutarties matyti, kad mokesčio dydį už ataskaitinį laikotarpį mokėtojui paskaičiuoja namą eksploatuojanti organizacija arba tiekėjas, šiuo atveju ieškovė. Laikotarpiu, kai šilumos apskaitos prietaisai atjungti, sugedę <...>, tiekėjas namui bendrą šilumos sunaudojimą paskaičiuoja balansiniu metodu, paskirstydamas kiekvienam namo mokėtojui nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, šilumos apskaitos prietaiso pažeidimas nustatytas pasibaigus šildymo sezonui, todėl jis buvo atjungtas, tačiau namo gyventojams sąskaitos apmokėjimui pateiktos ne už einamąjį, bet perskaičiavus už praėjusį 2003-12-01 – 2004-04 31 laikotarpį. Pažymėtina, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra nurodyta sąlyga, kad nustačius šilumos apskaitos prietaiso pažeidimus, perskaičiuota suma turi būti padalinta gyvenamojo namo gyventojams. Tai reiškia, kad apeliantės prievolė negali kilti iš šios sutarties.
Nagrinėjamu atveju, ieškovės atstovai šilumos skaitiklio gedimą nustatė 2004 m. balandžio 27 d. ir surašė šilumos objekto tikrinimo aktą Nr. 180421. Pažymėtina, kad atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas aktas Nr. 180421 (b. l. 56, šis egzempliorius skirtas objekto savininkui, šiuo atveju 255-ajai GNEB), akivaizdžiai skiriasi nuo ieškovės teismui pateikto to paties akto Nr. 180421 (b. l. 127). Ieškovės sudaryta komisija 2004-05-06 atliko šilumos prietaiso ekspertizę ir surašė aktą Nr. 4-41, kuriame nurodė, kad atlikus skaitiklio Nr. 760617-98/0760617, pristatyto iš objekto GNEB 249 (duomenys neskelbtini) AB sekcijos, nustatyti srauto matuoklio ir paduodamo vandens temperatūros jutiklio kabelių pažeidimai, taip pat matosi daugybinės badymo žymės (b. l. 53). Komisija padarė išvadą, kad šilumos apskaitos prietaiso rodmenys teisingi iki info kodo atsiradimo datos 2003-11-29. Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 130.11 punktu konstatavo, kad pastato savininkas neužtikrino patalpose AB „Kauno energija“ priklausančio atsiskaitomojo ŠAP apsaugos bei tinkamų jo darbo aplinkos sąlygų ir dėl to padarė bendrovei žalą. Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, jog ieškovė už šildymą mokėtinas sumas gyventojams perskaičiavo, nes nustatė šilumos apskaitos prietaiso sugadinimą, už kurio priežiūrą yra atsakinga bendrija. Tokiu būdu ieškovė ieškinio reikalavimą atsakovei faktiškai kildina ne iš tarp šalių sudarytos sutarties tinkamo vykdymo, bet iš delikto – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 130.11 punkto pažeidimo. Tai, kad ieškovė reikalauja atlyginti bendrovei padarytą žalą būtent dėl minėto teisės akto pažeidimo, patvirtina ir pačios ieškovės 2004-08-06 raštas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 255-osios GNEB pirmininkui. Jame nurodyta, kad dėl apskaitos prietaiso sugadinimo AB „Kauno energija“ patyrė žalą (b. l. 58). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo pateiktuose aktuose nesutampa šilumos skaitiklio numeris. Akte Nr. 180421 nurodytas skaitiklio numeris yra 7606171998, o ekspertizės akte 760617-98/0760617. Taip pat nesutampa ekspertizės akte nurodytas objekto, iš kurio buvo paimtas prietaisas numeris. Be to, byloje esantis šilumos objekto tikrinimo aktas Nr. 180422 surašytas 2004-04-27, tačiau to paties skaitliuko patikrinimas atliktas 2004-04-16, o namo numeris nurodytas 175A. Nors ieškovo atstovas paaiškino, kad vėlesnės numeracijos aktas surašytas gavus informaciją telefonu, tačiau neaišku, ar tame pačiame name (duomenys neskelbtini), kuris turi du korpusus A ir B, yra vienas skaitliukas, ar du. Apeliantės teigimu, kiekvienas korpusas turi atskirus šilumos apskaitos prietaisus, tačiau abejuose aktuose Nr. 180422 ir 180421 skaitiklio numeris nurodytas tas pats. Tokie teismui pateiktuose dokumentuose esantys neatitikimai sudaro pagrindą abejoti šių dokumentų patikimumu ir įrodomąja galia (CPK 197 str.). Be to, pastebėtina, kad ieškovė į teismą teisminės gynybos kreipėsi tik po 11 metų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalims galioja bendroji sutarties šalių pareiga kooperuotis ir bendradarbiauti, įtvirtinta CK 6.200 straipsnyje. Šilumos energijos tiekimo tikslas yra užtikrinti atitinkamos energijos kiekio ir kokybės tiekimą vartotojo patalpoje; vartotojas turi atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją ir bendradarbiauti su energijos tiekėju, užtikrinant energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą. Tiek ieškovė, kaip energijos tiekėjas, tiek atsakovė, kaip vartotojas, turi pareigą elgtis sąžiningai vienas kito atžvilgiu – rūpestingai vykdyti iš energijos tiekimo sutarties kylančias pareigas, nedaryti ir nedidinti vienas kitam žalos, laiku imtis priemonių jai išvengti ar sumažinti. Šalims vykdant sutartį, yra svarbus tinkamas jų bendradarbiavimas, be kita ko, apimantis ir informacijos, būtinos sutarčiai vykdyti, teikimą kitai šaliai.
Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad apeliantė, kaip šilumos energijos vartotojas, nebuvo tinkamai informuota apie viso gyvenamojo namo šilumos apskaitos prietaiso sugadinimą, kokiu būdu jai buvo paskaičiuota mokėtina suma, jai buvo pateikta tik sąskaita, kurioje nurodyta perskaičiuota apeliantei priklausanti mokėti suma 1223,09 Lt už šildymą, nors apeliantė savo įsipareigojimus pagal sutartį vykdė laiku ir tinkamai. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantė, būdama gyvenamojo namo R. Kalantos g. 175 gyventoja, prisidėjo prie apskaitos prietaiso sugadinimo. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl prietaiso sugadinimo buvo nustatyti kalti asmenys.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 424 patvirtintos Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 14.1 punkte nurodyta, kad apskaitos prietaisai įrengiami tiekėjo ir vartotojo šilumos tinklų nuosavybės riboje. Jeigu nėra techninės galimybės įrengti apskaitos prietaisus nuosavybės riboje, tai dėl to atsiradę šilumos nuostoliai apskaitomi pagal kitų norminių dokumentų reikalavimus. Šilumos vartotojai skirstomi į tris apskaitos grupes, iš kurių trečiai apskaitos grupei priskiriami visi gyvenamieji namai (taisyklių 14.2.3 p.). Už apskaitos mazgo apsaugą atsako šilumos objekto savininkas arba patalpas, kuriose įrengtas apskaitos mazgas, eksploatuojanti įmonė, su šilumos objekto savininku pasirašiusi sutartį. Už apskaitos prietaisus, įrengtus butuose, atsako buto savininkas. Už apskaitos mazgo eksploatavimą ir matavimo prietaisų savalaikę metrologinę patikrą atsako apskaitos mazgo savininkas ar kita eksploatuojanti apskaitos prietaisus įmonė, su apskaitos mazgo savininku pasirašiusi sutartį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo R. Kalantos g. 175 šilumos apskaitos mazgą eksploatavo 255-oji GNEB.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurių 127 punkte nurodyta, kad pastato savininkas – šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas atsako už jam nuosavybės teise priklausančių šilumos įrenginių būklę ir priežiūrą, bei, kad už suvartotą šilumą, šilumnešį ir (ar) karštą vandenį būtų laiku sumokama pagal šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo pateiktą sąskaitą. Nagrinėjamu atveju, šilumos apskaitos prietaisas įrengtas ne apeliantei nuosavybės teise priklausančiame bute, o daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpoje – šilumos mazge, kurį eksploatavo, prižiūrėjo 255-oji GNEB. Pagal šių taisyklių 130.11 punktą pastato savininkas – šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas privalo užtikrinti jo teritorijoje ir patalpose šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui priklausančių šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių, statinių, komunikacijų bei atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų apsaugą bei tinkamas jų darbui aplinkos sąlygas, atlyginti žalą, padarytą dėl netinkamos apsaugos ar aplinkos sąlygų sugadinimo.
CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti. Teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis); priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015).
Remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246, 6.249 straipsniais, nagrinėjamoje byloje prievolė atsakovei atlyginti žalą ieškovei galėtų kiltų konstatavus, jog yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y. neteisėti veiksmai (neveikimas), padaryta turtinė žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos, atsakovės kaltė. Prieš tai apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, priešingai, mokesčius už šilumos energiją mokėjo laiku ir tinkamai, o į bylą ieškovo pateikti prieštaringi dokumentai neleidžia daryti neabejotinų išvadų, nei dėl apskaitos prietaiso tyčinio sugadinimo fakto, nei dėl fakto, kad bendrija netinkamai vykdė pareigą užtikrinti šilumos apskaitos prietaiso apsaugą, nei dėl ieškovės patirtos žalos ir jos dydžio. Tai, kad ieškovė 2004 m. liepą pateikė atsakovei sąskaitą, kurioje nurodyta, jog atsakovė už šilumą yra skolinga 1223,09 Lt, neįrodo atsakovės pareigos atlyginti ieškovei žalą. Taigi, nagrinėjamoje byloje nenustatytos būtinos sąlygos deliktinei civilinei atsakomybei taikyti, todėl apeliantei piniginė prievolė pagal ieškovės ieškinį atsirasti negali.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, o apeliacinis skundas tenkintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinys kaip nepagrįstas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.), priteisiant iš ieškovės AB „Kauno energija“ visas atsakovės O. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovės pirmosios instancijos teisme turėto teisinės pagalbos išlaidų sudarė 420 Eur (b. l. 109, 126), už apeliacinį skundą sumokėjo 42 Eur žyminį mokestį ir 608 Eur advokato padėjėjai (b. l. 149). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 5 p, 8.2 p., 8.9 p., 8.17 p., apeliantės turėtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija šių rekomendacijų, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1070 Eur (608 Eur + 420 Eur + 42 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 5 d.).
Taip pat iš ieškovės AB „Kauno energija“ priteistinos tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kas sudaro 6,41 Eur (4,73 Eur + 1,68 Eur, b. l. 2) (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93, 96 straipsniais,
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“ (j. a. k. 235014830) 1070,00 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“ (j. a. k. 235014830) 6,41 Eur (šešis eurus 41 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant „bylinėjimosi išlaidos“.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.