Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2010 m. spalio 14 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) A. R. už ATPK 123 straipsnio 1, 2, 5 dalyse ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams. Nuobauda paskirta už tai, kad A. R. 2010 m. spalio 7 d., apie 7.45 val., Šilalėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Volvo S80“ su pasibaigusiu laikinų valstybinių numerių galiojimu, automobilis nedraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 16, 237 ir 238 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu A. R. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 123 straipsnio 1, 2, 5 dalyse ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.

ATPK 123 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.

ATPK 123 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, jog transporto priemonių vairavimas, pasibaigus laikino valstybinio numerio ženklų galiojimui (išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie automobilio numerio vagystę, vykstama išsiimti naujų numerių), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių.

ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų.

ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

Ginčo dėl šių pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas prašo vietoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skirti piniginę baudą.

Kaip matyti iš pateiktos ATPK 123 straipsnio 2 dalies sankcijos, joje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, t. y. baudą arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į ATPK 27 straipsnį, reglamentuojantį specialios teisės atėmimo nuobaudos taikymo bendrąsias nuostatas.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalį skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui suteiktos specialios teisės atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.

Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta A. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – per vienerių metų laikotarpį pažeidėjas padarė jau ketvirtą tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (b. l. 35-36). Be to, pažymėtina, kad pažeidėjas nuo 2003 m. iki 2010 m. padarė jau dvidešimt antrą KET pažeidimą (b. l. 28-36). Tai labai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Konstatuotina, kad A. R. sistemingai pažeidinėja naudojimosi jam suteikta specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – tvarką, kas ATPK 27 straipsnio pagrindu yra pakankamas pagrindas skirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas skirti jam kitokios rūšies administracinę nuobaudą nei kad buvo paskirta Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato 2010 m. spalio 14 d. nutarimu. Taip pat teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog paskirta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dviejų mėnesių terminui nuobauda, atitinka padarytą pažeidimą bei pažeidėjo asmenybę. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.