- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- T-128-319/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45084-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- V. B.
- Kategorijos
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.5.15Nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimas (BPK 361 str.)
- 2.5.16Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo V. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.
Alytaus apylinkės teisme 2024 m. kovo 19 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (toliau – VGTPT) prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų priteisimo iš nuteistojo V. B. bei 2024 m. vasario 15 d. pažyma, patvirtinanti, kad valstybė patyrė 38,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už nuteistajam V. B. teiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.
Prokurorė prašo atmesti VGTPT prašymą.
Nuteistajam V. B. apie posėdį pranešta, į posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu, be kita ko, turi teisę išspręsti klausimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.
Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad baudžiamąją bylą Nr. 1-1049-319/2023 nagrinėjant teisme buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo koordinatoriaus gynėja advokatė R. Š., teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnis 1 dalis).
Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį įstatyme yra numatytas privalomas gynėjo dalyvavimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015).
Vertinant nuteistojo turtinę padėtį, nustatyta, kad iki nuosprendžio priėmimo jis niekur nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, gyveno (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad V. B. turtinė padėtis yra prasta, jam gynėja buvo paskirta teismui pripažinus, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, daroma išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas atmetamas, iš nuteistojo V. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą atmesti.
Nutarties kopijas išsiųsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, nuteistajam V. B., prokurorui.
Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) gavimo per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.