Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) autošaltkalviu, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. V. 2015 m. kovo 14 d. apie 8 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje kilusio konflikto metu, tarpduryje, ne mažiau du kartus rankomis pastūmė sutuoktinę A. V., dėl ko ši kaire ranka atsitrenkė į durų staktą bei susimušė kairės rankos alkūnę, po to prispaudė jos dešinės rankos plaštaką tarp durų ir staktos, taip pat prieangyje pastūmė A. V. ne mažiau vieną kartą, tokiu būdu smurtaudamas padarė savo šeimos nariui nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairio peties ir kairės alkūnės sumušimo, paviršinių nubrozdinimų dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje III delnakaulio projekcijoje ir dešinio riešo sąnario nugariniame paviršiuje, poodinių kraujosruvų dešinio riešo sąnario srityje.

Kaltinamasis D. V. kaltės nepripažino ir prašė jį išteisinti. Paaiškino, kad nukentėjusioji A. V. yra jo sutuoktinė, jie turi du mažamečius vaikus, šeima gyvena nuosavame name sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. 2012 m. sutuoktinė buvo pradėjusi skyrybų procesą, bet paskui jie susitaikė ir iki 2015 m. kovo 14 d. tarpusavio santykiai buvo geri. Kaltinamasis dirba autošaltkalviu, jam 2015 m. kovo 14 d. (šeštadienį) reikėjo vykti į darbą. Ryte atsikėlęs jis namuose nerado mašinos raktelių toje vietoje, kur įprastai jie guli. Tuo metu jo sutuoktinė A. V. su dviem mažamečiais vaikais miegojo kambaryje. Kadangi nebuvo raktelių, kaltinamajam kilo įtarimas, ar iš jo piniginės nedingo valdiški pinigai – 50 Eur. Piniginė buvo jo striukėje. Patikrinęs pamatė, kad piniginėje nėra 50 Eur banknoto. Pagalvojo, kad pinigus be jo žinios paėmė sutuoktinė, todėl nuėjęs į kambarį liepė jai keltis ir atiduoti pinigus, o kai ši nereagavo, jis paėmė sutuoktinės rankinę, išėmė iš jos piniginę ir įsidėjo į savo kuprinę, o sutuoktinei garsiai pasakė, kad kai ji atiduos valdiškus pinigus, tada jis grąžins jai piniginę. Užsimetęs kuprinę ant peties, kaltinamasis ėjo link durų. Tuo momentu A. V. jį pasivijo, griebė už kuprinės ir ėmė tempti ją į save, norėdama atsiimti piniginę. Kaltinamajam kuprinė nuslydo nuo peties, bet jis jos nepaleido, suėmęs laikė už petnešos ir visa jėga traukė kuprinę į save, tuo pačiu tempdamas paskui save ir A. V., kuri kuprinės irgi nepaleido. Taip abu tampydamiesi atsidūrė namo verandoje, kur A. V. viena koja suklupo, tuo pasinaudojęs kaltinamasis stipriai trūktelėjo kuprinę ir ištraukė ją iš A. V. rankų. Tada išėjo pro duris į lauką. Dar norėjo grįžti, nes pamiršo pasiimti raktus, bet A. V. jau buvo užrakinusi duris iš vidaus. Tuomet jis paliko žmonos piniginę garaže, o pats nuėjo į darbą. Po kelių valandų atvažiavo policija ir jį išsivežė dėl sutuoktinės kaltinimų, kad jis ją sumušė. Kaltinamojo teigimu jis prieš sutuoktinę tyčia nesmurtavo ir jos neprilietė, ji pati galėjo susižaloti, atsitrenkdama į duris ar stverdama rankomis už kuprinės, kuomet abu tampė ją kiekvienas į save. Žmona jį tyčia apkalba, nes jai tai gali būti naudinga teisme užvestoje civilinėje byloje dėl vaikų išlaikymo. Kadangi nusikaltimo nepadarė, nesutiko su nukentėjusiosios A. V. ir Valstybinės ligonių kasos pareikštais civiliniais ieškiniais dėl žalos atlyginimo.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu D. V. kaltės taip pat nepripažino ir davė analogiškus parodymus (b. 1. 80-81, 87-88).

Nukentėjusioji A. V., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, jų tarpusavio santykiai paskutiniu metu nebuvo geri. 2015 m. kovo 13 d. vakare kaltinamasis grįžo namo neblaivus, todėl ji su vaikais atsigulė kitame kambaryje. Žinojo, kad sekančią dieną, t. y. šeštadienį, kaltinamasis turės vykti į darbą, todėl baimindamasi, kad jis nevairuotų neblaivus, ji paslėpė automobilio raktelius. Sekančią dieną (šeštadienį) apie 8 val. ryto, kai ji su vaikais dar gulėjo lovoje, išgirdo, kaip kaltinamasis kažką pasakė. Po to dukra jai pasakė, kad kaltinamasis paėmė iš jos rankinės piniginę. Nukentėjusioji atsikėlė, nuėjo prie kaltinamojo ir pasakė, kad šis grąžintų piniginę, kurioje buvo jos asmens dokumentai. Jai buvo reikalingi dokumentai, nes ji buvo rinkimų komisijos narė ir todėl turėjo važiuoti į rinkiminę apylinkę. Kaltinamasis nesutiko atiduoti jos piniginės, kurią buvo įsidėjęs į savo kuprinę, ir ruošėsi išeiti pro duris. Nukentėjusioji bandė sulaikyti kaltinamąjį, ji sugriebė už kuprinės petnešos, bet kaltinamasis rankomis du kartus stipriai pastūmė ją nuo savęs, dėl ko ji kaire ranka atsitrenkė į durų staktą ir susimušė alkūnę. Nepaisant skausmo, nukentėjusioji vis tiek bandė sulaikyti kaltinamąjį, kad šis neišeitų, tada jis tyčia durimis privėrė jos dešinę ranką per plaštaką, o kai ji vis tiek sekė paskui jį, prašydama atiduoti jai iš piniginės dokumentus, kaltinamasis verandoje dar kartą stūmė ją link lango, pasakydamas „išeisi su visais stiklais“. Konflikto metu prie jų buvo priėjęs sūnus N., jis šaukė „tėti, ką darai“, bet kaltinamasis nereagavo. Kai jis išėjo pro duris į lauką, nukentėjusioji užsirakino iš vidaus, bijodama, kad kaltinamasis negrįžtų. Nuraminusi vaikus, ji paskambino į policiją ir pranešė apie vyro pavartotą smurtą. Atvažiavo policijos pareigūnai, ji parašė pareiškimą. Po savaitgalio kreipėsi pas šeimos gydytoją dėl kairės rankos skausmo, buvo nustatyta, kad sumuštas alkūnės kaulas, uždėta langetė. Toliau gydėsi namuose. Kentė fizinį skausmą, buvo nedarbinga apie dvi savaites. Jautė baimę, kad kaltinamasis vėl gali ją sumušti. Vaikai irgi bijojo tėvo. Anksčiau kaltinamasis yra ne kartą prieš ją smurtavęs, tačiau ji nesikreipė į policiją, nes norėjo išsaugoti šeimą, be to, jai buvo gėda. Nukentėjusioji A. V. palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo 10,22 Eur turtinei žalai ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš nukentėjusiosios protokolo-pareiškimo matyti, kad 2015-03-14 A. V. kreipėsi į policiją dėl to, kad 2015-03-14 ryte apie 8 val. namuose sutuoktinis D. V. vaikų akivaizdoje du kartus ją pastūmė, nuo ko ji atsitrenkė į stiklą ir susižalojo ranką (1 t., b. 1. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokolu fiksuota, kad 2015-03-14 apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta, esanti sodo name adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6-9).

2015-03-14 Alytaus apskrities VPK vyr. patrulio K. K. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2015-03-14 apie 11.20 val. buvo gautas policijos budėtojo nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini), kur vyras smurtavo prieš sutuoktinę; nuvykus nurodytu adresu nustatyta, kad konfliktas tarp sutuoktinių kilo dėl to, kad D. V. paėmė A. V. piniginę ir bandė išeiti pro duris, o A. V. mėginant jį sulaikyti, jis tyčia durimis prispaudė jos ranką ir taip sužalojo; objektyviai buvo matyti, kad A. V. dešinės rankos riešas patinęs, nubrozdintas rankos piršto krumplis (1 t., b. l. 10-13).

2015-03-16 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu fiksuota, kad D. V. pateikė A. V. piniginę su joje esančiais daiktais (1 t., b. l. 14).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad A. V. piniginėje rasti įvairūs dokumentai, tame tarpe ir A. V. asmens tapatybės kortelė (1 t., b. l. 15-17, 18-19).

2015-04-29 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu fiksuota, kad D. V. pateikė juodos spalvos kuprinę, ji apžiūrėta kaip daiktinis įrodymas, nustatyta, kad kuprinė sintetinio, lygaus audinio, su užtrauktukais, dirželiais, metalinėmis sagtelėmis, kokių nors audinio ar kt. pažeidimų nėra (1 t., b. l. 90, 91-94).

2015-03-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 262/15 (06) nurodyta, jog A. V. padaryta kairio peties ir alkūnės sumušimas, paviršiniai odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje III delnakaulio projekcijoje, dešinio riešo sąnario nugariniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos dešinio riešo sąnario srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek imant juos atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 55-56).

2015-04-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. pG 426/15 (06) nurodyta, jog neatmetama galimybė, kad ant A. V. dešinės plaštakos esantys sužalojimai galėjo būti padaryti rankai sąveikaujant su kuprinės audiniu ir ant jos esančiais užtrauktukais (1 t.,b. l. 59-60)

2015-06-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. pG 426/15 (06) nurodyta, kad neatmetama galimybė, kad A. V. kairės rankos sumušimas galėjo būti padarytas po pastūmimo ir jai kaire ranka atsitrenkiant į durų staktą. Taip pat neatmetama galimybė, kad A. V. dešinės rankos plaštaka galėjo būti sužalota ją prispaudžiant tarp durų ir staktos (1 t., b. l. 139).

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. V. akistatoje su D. V. patvirtino savo parodymus, kad 2015-03-14 konflikto metu ją tyčia sužalojo D. V., t. y. pastūmė, nuo ko ji atsitrenkė į durų staktą kairiąja ranka, be to, bandant užverti duris prispaudė jai dešinės rankos plaštaką (1 t., b. l. 45-46).

Iš nukentėjusiosios A. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji savo parodymus detalizavo nusikaltimo padarymo vietoje, parodydama durų staktą, į kurią ji atsitrenkė, kai D. V. ją du kartus pastūmė, taip pat nukentėjusioji parodė vietą prie durų, paaiškindama, kad šioje vietoje D. V. tyčia prispaudė jos dešinės rankos plaštaką tarp durų ir staktos, neleisdamas jai išeiti pro duris (1 t., b. l. 132-133, 134-136).

Liudytojas N. V., gim. (duomenys neskelbtini), apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2015 m. kovo mėnesį ryte, kai jis su sese ir mama dar gulėjo lovoje, sesuo jam pasakė, kad jų tėvas paėmė mamos piniginę, apie tai jie pasakė mamai. Tada mama atsikėlė ir nuėjo į virtuvę pas tėvą, nes norėjo atsiimti piniginę, bet tėvas mamą du kartus pastūmė į durų staktą ir sumušė jai kairę ranką, o paskui jis durimis privėrė jai ranką. Kai tėvai konfliktavo, N. nuėjo prie jų ir prašė tėvo, kad šis baigtų, t. y. liautųsi taip elgęsis, bet tėvas jo negirdėjo. Tėvas du kartus tyčia pastūmė mamą, nes norėjo uždaryti duris ir pabėgti (1 t., b. l. 165-166).

Liudytoja A. V., gim. (duomenys neskelbtini), apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino mačiusi, kaip jos tėvas paėmė mamos piniginę, įsidėjo į kuprinę ir norėjo išeiti, bet mama liepė piniginę atiduoti. Tėvas reikalavo, kad mama atiduotų jo pinigus. Ginčo metu tėvas du kartus trenkė mamą į durų staktą, o paskui dar durimis privėrė jai rankos riešą ir išėjo į darbą. Mama po to buvo su langete (1 t., b. l. 168-169).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis tyčiniais smurtiniais veiksmais – du kartus stipriai pastumdamas A. V., nuo ko ji atsitrenkė į durų staktą ir susimušė kairės rankos alkūnę, taip pat durimis priverdamas A. V. dešinės rankos plaštaką, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo paaiškinimus, kad jis nukentėjusiosios nepalietė, kad ji pati susižalojo, kai bandydama atimti kuprinę rankomis stvarstė už jos ir traukė į save, teismas vertina kaip gynybinius ir juos atmeta. Nukentėjusioji A. V. tiek teisme, tiek bylos ikiteisminio tyrimo metu vienodai aiškino, kad žodinis ginčas su kaltinamuoju kilo dėl to, kad kaltinamasis be jos leidimo paėmė piniginę ir įsidėjęs į savo kuprinę rengėsi išeiti, o ji bandė tam sutrukdyti, nes norėjo atgauti piniginėje buvusius savo asmens dokumentus, kurie jai tą dieną buvo reikalingi dėl dalyvavimo savivaldos rinkimų komisijoje. Šio konflikto metu kaltinamasis tyčia ją stipriai pastūmė, nuo ko ji trenkėsi į durų staktą ir susimušė kairę ranką, o po to durimis privėrė dešinės rankos plaštaką. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kurie yra išsamūs, nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos faktiniai duomenys – policijos pareigūno surašytas tarnybinis pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji nuo įvykio tyrimo pradžios aiškino, kad buvo du kartus stipriai pastumta ir durimis prispausta jos ranka, taip pat teismo med. specialisto išvados apie nustatytų sužalojimų lokalizaciją, jų susidarymo mechanizmą, mažamečių N. ir A. V. parodymai. Nelogiška ir faktinėms įvykio aplinkybėms prieštaraujanti yra kaltinamojo iškelta versija, kad A. V. nustatyti kūno sužalojimai galėjo atsirasti jai sąveikaujant su sintetinio audinio kuprine. Taip pat neįtikinantys ir kaltinamojo argumentai, kad A. V. padarė vaikams poveikį, kad šie duotų jį kaltinančius parodymus, nes jai tai naudinga kitoje, civilinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jokių teisminių ginčų tarp sutuoktinių dar nebuvo, LITEKO duomenimis A. V. ieškinys atsakovui D. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo teisme gautas tik 2015-09-01. Taigi, A. V. nebuvo jokio pagrindo melagingai kreiptis į policiją, kad kaltinamasis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už jos sveikatos sužalojimą, tikintis, kad jai tai bus naudinga sprendžiant civilinius ginčus. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. V. kaltė yra įrodyta. Kaltinamojo veiksmai, susiję su fizinio smurto panaudojimu prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, dėl ko atsirado padariniai, t. y. nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis D. V. baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus (du kartus baustas už vairavimą esant neblaiviam), tačiau teisiamas jis pirmą kartą, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 109). Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 str. nustatytų bausmės tikslų, skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, nustatant įpareigojimus. Taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, o nukentėjusiosios A. V. ieškinys tenkintinas iš dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu A. V. buvo sumuštas kairysis petys ir kairės rankos alkūnė, taip pat dešinė ranka, dėl ko 2015-03-16 ir 2015-03-26 ligoninėje jai buvo suteiktos radiologo ir ortopedo-traumatologo paslaugos, gydymo išlaidos sudaro 59,71 Eur (1 t., b. l. 67-69), jos apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Po įvykio A. V. lankėsi pas gydytoją, jai buvo paskirti vaistai nuo skausmo bei raminamieji, vaistams nupirkti ji išleido 10,22 Eur (1 t., b. l. 3740). Žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo (CK 6.263 str.), tuo pagrindu kaltinamajam tenka pareiga atlyginti nukentėjusiajai A. V. padarytą 10,22 Eur turtinę žalą ir 59,71 Eur ligonių kasai už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas.

Nukentėjusioji A. V. prašė priteisti iš kaltinamojo 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. V. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė žalą nukentėjusios A. V. sveikatai. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji kentė fizinį skausmą, be to, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, nes buvo sutuoktinio sužalota mažamečių vaikų akivaizdoje, ji jautė įtampą ir baimę, kad kaltinamasis nesugalvotų vėl prieš ją smurtauti. Dėl kairės alkūnės sumušimo teko nešioti įtvarą (langetę), tai kėlė nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus. Pripažintina, kad A. V. reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą yra visiškai pagrįstas (BPK 109 str., CK 6.263 str.), tačiau įvertinus nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą – sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, sužalojimai praėjo savaime ir liekamųjų reiškinių neliko, nesumažėjo nukentėjusiosios darbingumas ar bendravimo galimybės, padaryta turtinė žala yra nedidelė, teismas sprendžia, kad 450 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra adekvati nusikalstamai veikai bei sveikatai padarytai žalai ir atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai A. V. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015-03-08 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-15-T-1152-1491 (1 t., b. l. 41). Šios tarnybos 2015-10-15 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-3978 patvirtina, kad teikiant A. V. antrinę teisinę pagalbą susidarė 255,69 Eur dydžio išlaidos, kurios priteistinos valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam D. V. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015-04-07 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-15-T-1244-1467 taip pat buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir D. V. yra 50 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 83), todėl iš D. V. priteistina valstybei pusė patirtų išlaidų, t. y. 128 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-307 str.,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir skirti laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, nustatant įpareigojimus per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 72² str., paskirti D. V. kartu su bausme baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš D. V. 59,71 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 71 ct) Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Ž. L. g. 6, 01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos a/s (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) žalos atlyginimo.

A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. V. iš D. V. 10,22 Eur (dešimt eurų 22 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti valstybei iš D. V. 128 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Voką su kompaktiniu disku (nepilnamečių liudytojų apklausų vaizdo įrašai) palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.