Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Pauliukėno, Editos Lapinskienės, Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilalės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014-09-22 Šilalės r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. 4 mėn. viešųjų darbų bausme;

2) 2014-12-03 Šilalės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. 9 mėn. laisvės apribojimo bausme;

3) 2016-05-30 Šilalės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., 187 str. 3 d.,140 str. 2 d. 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme;

4) 2017-03-10 Šilalės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., 233 str. 1 d. 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme;

5) 2019-08-01 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. 2 metų 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

6) 2023-10-20 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

7) 2023-11-24 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 str. 3 d. 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. nužudė savo artimąjį giminaitį: jis, 2024 metų birželio 09 dieną, apie 14 val., prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą peiliu dūrė savo broliui E. D. į krūtinę, padarydamas nukentėjusiajam durtinę pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su kiauriniu širdiplėvės, širdies kairio skilvelio sužalojimu, kuri komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmės kairę pusę, širdiplėvės ertmę, širdies tamponadą krauju, ko pasekoje E. D. mirė įvykio vietoje. Taip E. D. tyčia nužudė savo brolį E. D..

Kaltinamasis E. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad birželio 8 d. buvo jų kaime žvejų šventė. Žadėjo ten neiti, bet nuėjo. Buvo sesės atvažiavusios, todėl pašoko, išgėrė su švogeriais. Nebuvo jokių pykčių. Broliai pasiliko, o jis išėjo namo, nes jau buvo neblaivus. Kitą rytą važiavo kavos nusipirkti ir galvojo dušią pataisyti. Važiuodamas su dviračiu, užsuko pas T. S., kur truputi išgėrė. Po to jis ėjo dar kartą iki krautuvės nusipirkti alaus. Būdamas pas T. S., jis nuo stalo paėmė peilį ir jį įsikišo į kišenę. Tai jis padarė, nes peilį norėjo į garažą padėti, kad niekas nepaimtų. Jau prie krautuvės prisiminė, kad turi peilį. Ten sutiko savo brolį E. ir pasakė jam, kad eina į krautuvę, gal duos į skolą, o po to abu eisim namo ir užnešim peilį. Tą peilį jis paėmė, laikė rankoje ir norėjo paduoti E.. E. susvirduliavo, sukosi ir virto ant jo. Peilis atsirėmė į jį. Kad specialiai žudyti, tai durnas turi būti. Šiai dienai širdyje jam brolio trūksta ir trūks. Peilį jis norėjo nunešti į T. S. garažą, bet jis buvo uždarytas. Pagrindo žudyti brolio neturėjo. Peilį ištraukė iš kišenės ir norėjo paduoti broliui. Kadangi abu buvo išgėrę, brolis sukosi, prarado pusiausvyrą, ir jis įdūrė. Tada peilį ištraukė ir numetė jį prie šiukšlinės. Kai peilį ištraukė, brolis dar stovėjo. Iš pradžių nesuprato, bet pamatė, kad kraujas bėga. Brolis atsisėdo, o jis judino jį, sakė "E., E.", bet pastarasis dar įkvėpė ir užgeso. Daugiau žmonių šalia nebuvo, vėliau kitas brolis E. parėjo iš tualeto. Jis anksčiau teistas. Jo teistumai yra dėl muštynių su broliais.

N. V. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad E., E. ir E. yra jo broliai. Visi keturi jie gyveno kartu. Šeštadienį jų kaime buvo šventė, kurios metu jie visi išgėrė, o po to ėjo namo. Kitą dieną, sekmadienį, jis su E. ir E. ėjo į kaimo parduotuvę dūšios pataisyti. E. su jais nėjo. Jis turėjo 20 eurų. Už šiuos pinigus jie ir nuėjo pataisyti sveikatą. Prie parduotuvės atvyko po 10 valandos, nusipirko alaus. Prie parduotuvės buvo stalas. Ten jie sėdėjo ir gėrė alų, buvo stipriai išgėrę. Jis matė, kad E. buvo atvažiavęs į krautuvę, kur nusipirko alaus ir išvažiavo. Kada jis antrą kartą atsirado, jis nematė. Nuėjo iki lauko tualeto, o kai parėjo, pamatė gulintį E.. Jau buvo susirinkę žmonių, kurie tuo metu ėjo iš bažnyčios. Buvo iškviesta policija, kuri atvažiavusi išsivedė E. iš parduotuvės. Kai E. buvo atvažiavęs pirmą kartą, jie nesisveikino ir nebendravo, nes pastoviai tarp jų vyksta įvairūs konfliktai. E. nusipirko alaus ir išėjo. Jie nesipyko, bet ir nesisveikino. Po įvykio su E. jie nieko nekalbėjo, laukė policijos. Apie brolio nužudymą jis klausinėjo E., tačiau jis sakė, kad nieko nematė. Patikslino, kad pirmą kartą E. prie parduotuvės atvežė pusbrolis D. D. automobiliu, o su dviračiu E. atvažiavo antrą kartą. Kaip atvažiavo, jis nematė, tačiau pardavėja prašė pasiimti tą dviratį. Policijos pareigūnai leido dviratį paimti.

Nukentėjusysis E. D. teisiamojo posėdžio metu pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus prieš savo brolį E..

Liudytoja E. Z., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji paties įvykio nematė. Ji dirbo (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvėje pardavėja. Dirba viena, parduoda maistą, žaislus, alkoholį. Brolius D. ji pažįsta tik kaip ateinančius klientus. Birželio 8 dieną jų kaime vyko žvejo šventė. Sekančią dieną į parduotuvę buvo atėjęs V. D., kuris pridavė tarą. Kažkas iš brolių buvo atėjęs pirkti alaus, bet ji negali pasakyti kas konkrečiai, nes neatkreipė dėmesio. Po kurio tai laiko į parduotuvę užėjo moteris trumpais geltonais plaukais ir pasakė, kad nudūrė E. D.. Ji tada išėjo pažiūrėti iš parduotuvės į kiemą. Lauke prie parduotuvės durų gulėjo E. D.. Jo brolis V. buvo kiek toliau. Triukšmo, kad kas rėktų ar muštusi, ji negirdėjo. Po to į parduotuvę atėjo E. D. ir prašė alaus, tačiau ji nedavė. Už kelių minučių atėjo policijos pareigūnai ir jį suėmė.

Liudytojas T. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad birželio 8 d. vyko žvejo šventė, kurios metu vartojo alkoholį. Kitą rytą pas jį terasoje jis su broliu „taisė“ sveikatą. Kada atėjo pas juos E. D., negali pasakyti. Jie turėjo degtinės. Kai baigėsi užkanda, nuėjo namo pasiimti užkandos ir peilio. Kas pjaustė užkandą, nepamena. Jis išgėrė porą stikliukų ir nuėjo pamiegoti. Atsibudęs pamatė, kad E. D. dar buvo. Dar išgėrė vieną taurelę ir vėl nuėjo miegoti. Sveikatą „taisė“ kartu su broliu ir E.. Užkandą pasipjaustė, o peilį padėjo ant stalo. Kai atsibudo, ant stalo peilio nerado. Kur peilis dingo, nežino. Jis pažinojo visus brolius D.. E. D. jam nesakė, kad ant savo brolių pyktį laikytų. Peilis buvo juoda rankena. Laikydavo jį garaže. Broliai D. dažnai pykdavosi tarpusavyje. Pas juos buvo paprasta taktika, susipykus jiems, kuris pirmas paskambindavo 112, tas ir buvo laimėtoju. Visi keturi broliai gyveno kartu.

Įvykio vietos ir lavono apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur prie parduotuvės ant žemės guli žuvusiojo E. D. kūnas. Mirusiojo krūtinės srityje matyti pažeidimai, padaryti galimai peiliu. prie parduotuvės sienos, už medinės šiukšledėžės ant žemės rastas peilis, kurio geležtė ištepta raudonai (galimai krauju). (1 t., b. l. 14-25, 26-33)

Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis apžiūrėtas. (1 t., b. l. 34-38) ???

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. M89/2024(10) nurodyta, kad E. D. mirtis įvyko nuo durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su kiauriniu širdiplėvės, širdies kairio skilvelio sužalojimu, kuri komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmės kairę pusę, širdiplėvės ertmę, širdies tamponada krauju. Durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės pusės žaizda su kiauriniu širdiplėvės, širdies kairio skilvelio sužalojimu padaryta duriančiai pjaunančiu įrankiu. Jėga veikė kiek įstrižai iš kairės pusės nuo priekinių link užpakalinių paviršių beveik statmenai stuburui, nukentėjusiajam esant vertikalioje ar jai artimoje padėtyje. E. D. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,67 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,94 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. (1 t., b. l. 104-107)

Teismo medicinos ekspertas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pilnai tvirtina savo specialisto išvadas. Vertinant teismo medicinos požiūriu, atliekant mirusiojo kūno tyrimą, buvo rasti išoriniai sužalojimai krūtinės kairėje pusėję, tarpšonkauliniame tarpe, 123 cm nuo padų, ties13-19 val. pagal laikrodžio ciferblatą, truputį įstrižai. 3,5 cm durtinė – pjautinė žaizda, kuri patenka į krūtinės ertmę, siekianti 6 šonkaulio viršutinį kraštą, kiaurai perverianti širdį. Užpakalinėje sienelėje yra 0,4 mm ilgio žaizda. Reiškia, kad panaudota jėga buvo gana didelė. Teismo medicinos požiūriu, mažai tikėtina, kad tai galėjo įvykti kokio tai nelaimingo atsitikimo metu. Priimant versiją, kad atliekamas sukimasis, kryptis turėtų daugiau link dešiniojo šono būti ir po krūtinkauliu. Įtikinamiausia versija, kad buvo panaudota stipri išorinė jėga. Asmenų ūgių skirtumas praktiškai reikšmės neturi. Reikšmę turi laikomo duriančiai pjaunančio daikto kryptis ir jėga. Objektyvių duomenų apie tai nėra pateikta. Jeigu asmuo laiko įrankį laisvai rankoje ar galėjo būti išvystyta tokia jėga, kad užgriuvęs žmogus būtų galėjęs susižaloti, kelia didelių abejonių. Remiantis savo teismo medicinos praktika, nebuvo tokio atvejo, kad žmogus, virsdamas ant laisvai laikomo įrankio, patirtų tokius sužalojimus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 354/2024(01) nurodyta, kad ant peilio rankenos rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su E. D. DNR profiliu su 99,99999999999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutampa su E. D. DNR profiliu 99,99999999999999999999% tikimybe. (1 t, b. l. 114-125)

2024-07-19 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad ant įtariamojo E. D. įvykio metu vilkėtų kelnių, ties dešiniuoju antkeliu yra didelė dėmė panaši į sudžiūvusio kraujo dėmę. Ant kelnių kairi šono ir kairės kojos apačioje matyti dėmės panašios į sudžiūvusio kraujo dėmes. (1 t,. b. l. 130-137)

???2024-07-18 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas įrašas, kur užfiksuota, kad telefonu 2024-06-09 13.53 val. skambino moteris ir pranešė apie prie parduotuvės peiliu sužalotą vyrą. 2024-06-09 14.02 val. Bendrojo pagalbos centro telefonu skambino vyras ir nurodė, kad papjovė jo brolį. (1 t., b. l. 173-176)

???Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2024-06-09 14.22 val. V. D. nustatytas 3,09 prom. neblaivumas, 14.26 val. E. D. - 2,55 prom. neblaivumas, 14.30 val. E. D. - 2,78 prom. neblaivumas. (1 t., b. l. 186-189)

Motyvuojamoji dalis

BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą. Ši veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien išaiškinimu kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017, 2K-231-303/2018).

Remiantis visais išnagrinėtais įrodymais darytina išvada, kad E. D. nužudė E. D.. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl nužudymo neigia, jis pripažino, kad įvykio metu būtent jis išsitraukė atsineštą peilį ir jį laikė rankose. Jis neneigė fakto, kad jo brolis buvo mirtinai sužalotas įvykio vietoje būtent jo atsineštu peiliu, kurį jis laikė savo rankoje. Kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusysis susižalojo pats, praradęs pusiausvyrą ir užkrisdamas ant jo rankoje laikomo peilio, paneigia teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – kategoriški teismo medicinos eksperto parodymai, kad esamoje situacijoje nukentėjusysis virsdamas ant kaltinamojo rankoje laikomo peilio negalėjo patirti jam nustatytų sužalojimų, o taip pat teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma: įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvados, daiktinių įrodymų apžiūros protokolai, liudytojų parodymai. E. D. iškeltą versiją, kad jo brolis pats susižalojo, užvirsdamas ant peilio teismas vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos versiją, kurios nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Nelogiška ir E. D. versija, kad peilį jis pas T. S. paėmė tam, kad jį galėtų atiduoti tam pačiam T. S., o tai padaryti jis norėjo paprašyti savo sutikto prie parduotuvės brolio.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. D. mirtis buvo dėsninga E. D. atliktų smurtinių veiksmų pasekmė. Kaltinamasis peiliu suduodamas smūgį nukentėjusiajam į krūtinės sritį, veikė tyčia. E. D. suprato vartojamo smurto pavojingumą, numatė to padarinius – ne tik galimą sveikatos sutrikdymą, bet ir brolio E. D. mirtį. Pavartoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas, suduoto smūgio peiliu lokalizacija, abejingumas kilsiančioms pasekmėms objektyviai atskleidžia E. D. tyčios sukelti nukentėjusiajam ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, turinį.

Kaltinamasis E. D. tyčia nužudė savo artimą giminaitį - brolį, todėl jo įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta patikimų duomenų, kad E. D. nužudė dėl neapykantos savo broliui E. D., tai iš E. D. pareikšto kaltinimo šalintina.

Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę E. D., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis E. D., būdamas ne kartą teistu ir turėdamas neišnykusius teistumus, padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, turintį negrįžtamų pasekmių. Sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į nukentėjusiųjų poziciją, kurie civilinių ieškinių nereiškia, į visas aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamajam E. D. skirtina bausmė, artima sankcijos vidurkiui.

Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-01-14 pažyma Nr.APD-2025-00504 dėl teisinės pagalbos išlaidų (t. 3, b. l.). Pažymoje nurodyta, kad kaltinamajam E. D. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba baudžiamojoje byloje, todėl iš kaltinamojo valstybės naudai prašoma priteisti 531,25 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). E. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas. Jis kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, už kurį gali būti skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, padarymu, todėl teisme gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (BPK 51 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. D. atmestinas.??? ???

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024-06-09 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti: biologinio pėdsako nuoplovas, lyginamajį DNR seilių pavyzdį, peilį, rūbus, avalynę, saugomus Tauragės AVPK. (1 t., b. l. 163-169)

Nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su skaitmeninėmis laikmenomis (BPC skambučių garso įrašu ir pareigūnų body kamerų vaizdo įrašais), palikti prijungtą prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. D. atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.