- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- e2S-395-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13242-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- R. S.
- Advokatai
- Gitana Butrimienė
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“, AB SEB bankas, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
2. 2018 m. lapkričio 6 d. ieškovė pateikė teismui prašymą pritaikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą R. S. gyventi skyrium nuo ieškovės I. S. ir uždrausti atsakovui R. S. lankytis I. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Ieškovė prašyme nurodė, kad po 2018 m. rugpjūčio 19 d. įvykio šalių namuose, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), atsakovo R. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39952-18. 2018 m. rugpjūčio 20 d. atsakovui buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą ir priimtas nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant atsakovą (įtariamąjį) nesilankyti bute, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja ieškove I. S.. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau procesas dar nėra užbaigtas, todėl pritaikyta kardomoji poveikio priemonė dar galioja. Tačiau atsakovas pastoviai grasina ieškovei, kad, kai kardomoji priemonė bus panaikinta, jis iškart grįš namo, taip pat grasina, kad ieškovė „atsiims, už tai, kad iškvietė policiją“, psichologinis smurtas tęsiasi ir toliau tęsis, o atsakovui grįžus į namus ir toliau namuose bus įtampa, atsakovas ir toliau namuose bus neblaivus, bus pažeidžiami nepilnametės dukters interesai gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje. Ieškovė labiausiai bijo dėl nepilnametės dukros interesų, kurie buvo pažeisti atsakovui gyvenant kartu ir bus pažeisti, jei atsakovas vėl grįš namo. Atsakovo elgesys namuose yra neadekvatus ieškovės atžvilgiu, todėl yra pažeidžiami jos ir nepilnametės interesai, nes nepilnametei girdint yra grasinama ieškovei, kad su ja atsakovas ,,susidoros“. Be to, atsakovui grįžus į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovas ir toliau girtuokliaus ir dėl to bus pažeidžiami nepilnametės interesai. 2018 m. rugsėjo 24 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Išvadoje Nr. 2SD-961 jau yra konstatuota, kad atsakovas veda netinkamą gyvenimo būdą – pastoviai vartodamas alkoholį, kuriuo ne tik žaloja save, tačiau ir kelia pavojų šeimai, nepilnametei dukrai, darydamas žalą jos psichikai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė netenkinti ieškovės prašymo dėl papildomų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39952-18 nutrauktas, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad I. S. įvykio metu būtų grėsęs realus pavojus jos gyvybei ar sveikatai. Nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas nesilanko ieškovės nurodytame bute adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), gyvena pas mamą Alytuje, (duomenys neskelbtini). Su vaikais pilnamečiu sūnumi T. (22 m) ir dukra U. (6 m.) dažniausiai bendrauja telefonu. Ieškovės teiginys, jog atsakovas pastoviai grasina ieškovei, bei tai, kad kai tik bus panaikinta kardomoji priemonė, atsakovas iš karto grįš namo, akivaizdžiai patvirtina ieškovės siekį atsakovą nepagrįstai apkaltinti, nes jokių grasinimų nebuvo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada iš dalies suformuluota pagal vienpusišką ieškovės pateiktą informaciją, kuri yra tendencinga, atitinkanti tik jos interesus, nes Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai niekada nebuvo šalių namuose, atsakovas niekada nebuvo pakviestas į Tarnybos Kauno skyrių, nebendravo su šio skyriaus darbuotojais, nors jis yra charakterizuojamas kaip keliantis pavojų šeimai ir nepilnametei dukrai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, siekia nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškinyje nurodė, kad atsakovas vartoja alkoholį, netinkamai rūpinasi vaikais, vartoja necenzūrinius žodžius, psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė foto nuotraukas, vaizdo įrašus, pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-39952-18, nutarimą dėl šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo, skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nutartį atmesti skundą, apeliacinį skundą dėl nutarties atmesti skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nutarimus skirti kardomąją priemonę, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą Nr. 2SD-961.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, susipažinęs su minėtais rašytiniais dokumentais, padarė išvadą, kad šie įrodymai nepatvirtina, jog šiai dienai atsakovo elgesys tiek ieškovės, tiek jų nepilnametės dukros atžvilgiu yra netinkamas, keliantis grėsmę ieškovės ar jų dukros sveikatai, netinkamas tiek teisės, tiek moralės požiūriu. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad nebuvo objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovei I. S. įvykio metu būtų grėsęs realus pavojus jos gyvybei ar sveikatai, atsakovas nebuvo pripažintas kaltu, jo atžvilgiu nėra priimta jokių apkaltinamųjų nuosprendžių. Iš teismui pateiktų vaizdo įrašų nėra pagrindo nustatyti, kad pareiškėjo elgesys kelia grėsmę ieškovės ar jų dukros sveikatai. Šiuo metu vis dar galioja atsakovui paskirta kardomoji priemonė, įpareigojanti atsakovą nesilankyti bute adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąją (ieškove) I. S., atsakovas šiuo metu gyvena atskirai nuo ieškovės ir jų bendros dukters pas savo mamą Alytuje, (duomenys neskelbtini), t. y. kitame mieste. Ieškovės teiginius, kad atsakovas iškart grįš gyventi kartu su ieškove bei jų nepilnamete dukra, teismas laikė deklaratyviais ir nepagrįstais objektyviais įrodymais. Teismas padarė išvadą, kad kiti ieškovės pateikti įrodymai (video įrašai) taip pat neįrodo nuolatinio ar sistemingo netinkamo atsakovo elgesio, nes neaišku kada jie daryti, jie neparemti kitais įrodymais ir oficialių institucijų sprendimais. Teismo nuomone, pateiktų įrodymų visuma nepatvirtina realios grėsmės ieškovei ir jų nepilnametei dukrai, todėl šiai dienai nėra pagrindo dubliuoti ikiteisminiame tyrime paskirtos kardomosios priemonės ir taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė I. S., atstovaujama advokatės Gitanos Butrimienės, prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, t. y. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo įpareigoti atsakovą R. S. gyventi skyrium nuo ieškovės I. S. ir uždrausti R. S. lankytis I. S. gyvenamojoje vietoje, adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atmesdamas prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl nesivadovauja Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktomis išvadomis, visiškai nepasisakė dėl abiejose Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose nurodytų aplinkybių dėl patiriamo smurto šeimoje ir kad patiriamas smurtas artimoje aplinkoje turi įtakos nepilnamečių vaikų sveikatai, psichinei būklei, elgesiui. Vaiko teisių apsaugos skyriaus naujai pateiktoje 2018 m. lapkričio 26 Išvadoje Nr. 2SD-1781 nurodyta, kad “prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti patenkintas, vadovaujantis išskirtinai nepilnametės dukros U. S. interesais. Akivaizdu, kad, vykstant ištuokos procesui, šalių, t. y. nepilnametės tėvų santykiai yra įtempti ir konfliktiški. <...> Nors atsakovas smurtavo ne prieš nepilnametę, o prieš jos motiną, tačiau tokie konfliktai tiesiogiai paveikia ir nepilnametę dukrų, kuri gyvena su motina. Smurtas artimoje aplinkoje turi įtakos nepilnamečių vaikų, kurie yra viena iš pažeidžiamiausių socialinių grupių, smurtas jų akivaizdoje gali turėti įtakos ne tik jų sveikatai, bet ir psichinei būklei, jų elgesiui ir kt.”
7.2. Nutartis ne tik pažeidžia prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, bet ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas (toliau - Įstatymas), įsigaliojusias 2018 m. liepos 1 d. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, todėl grubiai pažeidžia mažametės U. S. interesus, taip pat Įstatymo nuostatas, kurios draudžia bet kokios formos smurtą prieš vaiką, taip pat įpareigoja vaiką saugoti nuo alkoholinių gėrimų, taigi, ir nuo tėvo girtuokliavimo. Kol atsakovui dar galioja kardomoji priemonė ir jis gyvena atskirai, mažametė dukra tėvo neblaivaus ir smurtaujančio nemato, todėl prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė siekia ir toliau užtikrinti mažametei dukrai saugią, ramią ir sveiką aplinką iki tarp tėvų bus baigtas skyrybų procesas, kadangi šalių santykiai yra itin konfliktiški, namuose yra patiriamas smurtas, apie kurį mergaitė pati pasisakė vaiko teisių specialistui ir tai užfiksuota Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje Nr. 2SD-961.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovas ne tik žodžiu nurodo, kad iškart grįš gyventi, bet savo atsiliepime į ieškinį prašo butą (duomenys neskelbtini), Kaune priteisti jam. Todėl neabejotina, kad 2018 m. gruodžio 10 d. d. Kauno apygardos teismui išnagrinėjus I. S. apeliacinį skundą, ir jį atmetus, atsakovas grįš į butą, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamete dukra. Ieškovė būtų priversta su dukra ieškotis kitos gyvenamosios vietos, nes, gyvendama kartu su alkoholiu piktnaudžiaujančiu atsakovu, ieškovė neužtikrintų dukrai saugios ir sveikos aplinkos. Išsikelti gyventi kitur ieškovė finansinių galimybių neturi.
7.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, kad nėra pagrindo dubliuoti ikiteisminiame tyrime paskirtos kardomosios priemonės ir taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Kardomosios priemonės galiojimas bus išspręstas jau 2018 m. gruodžio 10 d., o pagal priimamus procesinius sprendimus tikėtina, kad skundas bus atmestas ir kardomoji priemonė panaikinta, todėl priemonės nesidubliuos. Tai, kad atsakovui ikiteisminiame tyrime skirta kardomoji priemonė, neužkerta kelio ieškovei civiline tvarka nagrinėjamoje byloje prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą gyventi skyrium, esant CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms.
7.5. Skundžiama nutartis neatitinka formuojamos teismų praktikos. Nepaisant ieškovės nurodytų aplinkybių apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu ir pateiktus tai patvirtinančius įrodymus, dėl ko yra pažeidžiami prioritetiniai nepilnametės dukros interesai ir teisė į saugią, sveiką ir ramią aplinką, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino tėvų konfliktiškų santykių ir visiškai nepasisakė, kodėl nesivadovauja šia formuojama praktika.
8. Atsiliepimu į ieškovės I. S. atskirąjį skundą atsakovas R. S., atstovaujamas advokatės N. Milašienės, prašo ieškovės I. S. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovė nepagrindė savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrindė, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo/vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė).
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė savo prašymo nepagrindė, nustatydamas, jog nei vienas rašytinis įrodymas, tame tarpe ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – VVTAĮT) Išvada Nr. 2SD-961 nepatvirtina, jog nutarties priėmimo dienai atsakovo elgesys tiek ieškovės, tiek jų nepilnametės dukros atžvilgiu yra netinkamas, keliantis grėsmę ieškovės ar jų dukros sveikatai, netinkamas tiek teisės, tiek moralės požiūriu. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai niekada nebuvo šalių bute (iki 2018-08-19, t. y. kol jame gyveno ir atsakovas, nes nuo to laiko iki šiol atsakovas gyvena Alytuje), atsakovas niekada nebuvo pakviestas į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno skyrių, nebendravo su šio skyriaus darbuotojais, nors yra apibūdinamas kaip keliantis pavojų šeimai ir nepilnametei dukrai. 2018 m. lapkričio 26 d. VVTAĮT Išvadoje Nr. 2SD-1781 nurodyti teiginiai apie atsakovo naudojamą smurtą yra akivaizdžiai neteisingi, neatitinkantys tikrovės, žeminantys atsakovo garbę ir orumą, nes atsakovas niekada nenaudojo smurto prieš ieškovę. Nei ieškovė, nei institucija, teikianti išvadą, neturėjo, todėl nepateikė šioje byloje jokių įrodymų apie smurto panaudojimą artimoje aplinkoje.
8.3. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39952-18 atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas prokuroro nutarimu, įsiteisėjusiu 2018 m. gruodžio 10 d. Kauno apygardos teismui atmetus ieškovės I. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. spalio 25 d. nutarties byloje Nr. IBPS-V-2051363/2018.
8.4. Atsakovas smurto prieš nepilnametę dukrą niekada nenaudojo, pavojaus dukrai nekelia ir nekėlė, todėl ieškovė nepateikė jokių įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti. VVTAĮT niekada neatliko jokių veiksmų, išvardintų Įstatymo 36 straipsnyje, t. y. veiksmų, kuriuos privalo atlikti, reaguojant į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei dėl atsakovo veiksmų niekada nebuvo taikyta „atvejo vadyba“, numatyta Įstatymo 37 straipsnyje, nes VVTAĮT nebuvo ir iki šiol nėra gavusi pranešimo apie galimą šalių nepilnamečio vaiko teisių pažeidimą.
8.5. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas, gyvendamas šalims priklausančiame jungtinės nuosavybės teise būste, pažeidė nepilnametės dukros interesus, taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovo elgesys akivaizdžiai keltų grėsmę ieškovei ir šalių nepilnametės dukros interesams, todėl įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir jų dukros nėra pagrindo. Tenkinus ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir uždrausti atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nesant pateiktų jokių įrodymų, būtų pažeistos atsakovo teisės valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą sutuoktiniui gyventi skyrium, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas šeimos bylose numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš tokių priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl ko jo lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, kad toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
13. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą iki teismo sprendimo priėmimo byloje gyventi skyrium, padarė išvadą, jog byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, jog šiai dienai atsakovo elgesys tiek ieškovės, tiek jų nepilnametės dukros atžvilgiu yra netinkamas, keliantis grėsmę ieškovės ar jų dukros sveikatai, netinkamas tiek teisės, tiek moralės požiūriu.
14. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti pritaikytos siekiant užtikrinti nepilnametės dukros U. S. interesus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, o būtent Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktas išvadas, kuriose pasisakyta, kad prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti patenkintas vadovaujantis išskirtinai nepilnametės dukros U. S. interesais.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju, sprendžiant klausimą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neišsiaiškino prašymo nagrinėjimui svarbių aplinkybių, t. y. ar atsakovo elgesys jam kartu gyvenant su ieškove ir nepilnamete dukra turi įtakos nepilnametės sveikatai, psichinei būklei, elgesiui. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. rugsėjo 24 d. Išvadoje Nr. 2SD-961 nurodyta, kad atsakovas veda netinkamą gyvenimo būdą – vartoja alkoholį, kad nepilnametė ugdymo įstaigoje pasakojo apie smurtą šeimoje, lankė psichologo konsultacijas, emocinio intelekto užsiėmimus (elektroninės bylos Nr. e2-1198-1052/2019 t. 2, b. l. 9–11). Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. Išvadoje Nr. 2SD-1781 Dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasisakyta už šių priemonių taikymą, vadovaujantis išskirtinai nepilnametės dukros U. S. interesais, kadangi, vykstant ištuokos procesui, nepilnametės tėvų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, tokie konfliktai tiesiogiai paveikia ir nepilnametę, kuri gyvena su motina, kad smurtas vaiko akivaizdoje gali turėti įtakos ne tik vaiko sveikatai, bet ir psichinei būklei, vaiko elgesiui ir kt. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino išvadose nurodytų aplinkybių: ar atsakovo elgesys jam kartu gyvenant su ieškove ir nepilnamete dukra turi įtakos nepilnametės sveikatai, psichinei būklei, elgesiui. Pažymėtina, kad klausimą teismas sprendė rašytinio proceso tvarka, todėl vertino tik šalių pateiktus duomenis, šalys nebuvo išklausytos, papildomų duomenų nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti teismas nepareikalavo (specialistų pagalba neapklausė nepilnametės, neišsireikalavo duomenų iš ugdymo įstaigos).
17. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad atsakovui ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė neužkerta kelio ieškovei civiline tvarka nagrinėjamoje byloje prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium, esant CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms.
18. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebuvo aktyvus, neišsiaiškino prašymo nagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių, nepareikalavo papildomų įrodymų, jų netyrė ir nevertino, neužtikrino nepilnamečio vaiko interesų dėl ko nebuvo atskleista klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmė, todėl priimta nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.