- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- e2YT-29788-235/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčio faktą, kad J. J. visą J. J., gyv. (duomenys neskelbtini, Vilniuje turtą, tame tarpe turtines teises, priėmė faktiškai pradėjus turtą valdyti.
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-06-11 sprendimu mirusiam J. J., gyvenusiam (duomenys neskelbtini, Vilniuje, pateikus prašymą atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį buvusio savininko P. G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą buvo atkurta - 0,51 ha (vertė 438 Lt, keturi šimtai trisdešimt aštuoni litai) žemės, ha (vertė_Lt) miško, ha (vertė Lt) vandens telkinį, esantį Vilniaus apskrityje, Ukmergės rajone, Vengrių kaimas. Nurodė, kad J. J. visą laiką iki Jono mirties gyveno kartu su juo (duomenys neskelbtini, Vilniuje. Pareiškime teigiama, kad kai mirė J. J. vadovaujantis CK 5.11 str. J. J. turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą jo turtą, nes jis neturėjo vaikų ir nebuvo susituokęs. Kiek pareiškėjui buvo žinoma jis neturėjo skolų, tačiau per įstatymo nustatytą terminą J. J. nesikreipė su pareiškimu pas notarą nesikreipė, nes tuo metu labai išgyveno dėl Jono netekties, kadangi visą laiką kartu gyveno kooperatiniame bute, adr. (duomenys neskelbtini, Vilniuje. Po Jono mirties J. J. pradėjo turtą faktiškai valdyti, nes Bute nuolatos gyveno. Priėmė visus mirusiojo daiktus, mokėjo visus einamuosius mokesčius, valdė, naudojosi ir rūpinosi Butu kaip savo, jį prižiūrėjo, nuolatos gerino jo būklę ir taip pat savo aktyviais veiksmais priėmė turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime taip pat nurodė, kad sutinka su pareiškimu.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju turtas – butas adresu (duomenys neskelbtini, Vilnius, J. J. buvo įsigytas ir Žemės ūkio ministerijos 2014-06-11 sprendimu mirusiam J. J., gyvenusiam (duomenys neskelbtini, Vilniuje, atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko P. G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą (0,51 ha (vertė 438 Lt, keturi šimtai trisdešimt aštuoni litai) žemės, _ha (vertė_Lt) miško, _ha (vertė _Lt) vandens telkinį, esantį Vilniaus apskrityje, Ukmergės rajone, Vengrių kaimas) dar iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), todėl šiam turtui taikytino teisinio rėžimo reglamentavimui nustatyti yra aktualios tuo metu galiojusios teisės normos. Remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 1 d. palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 d. nustato, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad J. J. per nustatytą šešių mėnesių terminą po tėvo mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, laikytina, kad ji buvo praleidusi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 str. 3 d. nustatytą šešių mėnesių terminą priimti palikimą pagal pareiškimą.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 str. 2 d. šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Pirmosios eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju J. J. nebuvo sudaręs testamento dėl buto adresu(duomenys neskelbtini , Vilnius, ar turtinių teisių, todėl palikėjo sūnus yra pirmos eilės įpėdinis (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdinei pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį. Remiantis rašytiniais įrodymais ir pareiškėjo bei jos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad J. J. faktiškai pradėjo valdyti po tėvo J. J. mirties likusį jos turtą, t. y. ir toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Priėmė visus mirusiojo daiktus, mokėjo visus einamuosius mokesčius, valdė, naudojosi ir rūpinosi Butu kaip savo, jį prižiūrėjo, nuolatos gerino jo būklę ir taip pat savo aktyviais veiksmais priėmė turtą. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad po tėvo J. J. mirties J. J. priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip nuosavu. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 str. 2 d įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. J. po savo tėvo J. J. mirties 1994-07-09 palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 str. 2 d.).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip J. J. įpėdinio, teises ir pareigas (Civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573, 587 str., Civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinčio faktą, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. J. mirties 1994-07-09 palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.