Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.7.5; 2.1.16.2.12; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2019 m. spalio 15 d.

uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Kretingos m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) direktorius, A. M. personalinės įmonės savininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 152 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. M., siekdamas seksualinio bendravimo, vulgariais veiksmais, pasiūlymais ir užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą priklausomo asmens.

Kaltinamasis A. M. 2019 m. kovo mėn. 16 d., laikotarpyje nuo 22.30 val iki 23.45 val., baro (duomenys neskelbtini) tarnybinėse ir gyvenamosios patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas A. M. personalinės įmonės savininku, siekdamas seksualinio bendravimo su A. M. personalinės įmonės darbuotoja nukentėjusiąja G. B., vulgariais veiksmais, pasiūlymais ir užuominomis, seksualiai priekabiavo prie pagal tarnybą priklausomos darbuotojos G. B.: sėdint su nukentėjusiąja prie staliuko klausinėjo G. B. apie jos seksualinį gyvenimą, klausė „Ar esi turėjusi gerą seksą“. Po to, paėmęs nukentėjusiąją G. B. už rankų ir tempdamas per stalą, siekė pabučiuoti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, užėjo į nukentėjusiosios G. B. kambarį Nr. 5, pakeitė (sumažino) apšvietimą ir pasakė „Aš tave galiu išbučiuoti, tau bus malonu nuo mano bučinių“, sugriebė nukentėjusiąją už rankos ir pasakė „Ateik čia“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, maždaug po 30 minučių savo raktu, atrakinęs nukentėjusiosios G. B. gyvenamojo kambario duris ir, įėjęs į jos kambarį vilkėdamas chalatu, atsisėdo ant nukentėjusiosios lovos ir siūlė seksualiai bendrauti (sakė, kad gali suteikti malonumą, gali išbučiuoti iki kojų), klausė „Ar nenori užsidirbti pinigų mokslams“, siekė nukentėjusiosios G. B. rankos, palietė ranka krūtinę.

Kaltinamasis A. M. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino. Parodė, kad 2019 m. kovo 16 d., nukentėjusioji G. B. buvo priimta į darbą padavėjos pareigoms. Pirmą dieną G. B. po darbo nuėjo į savo kambarį. Jam besėdint bare, apie 21.00 val., G. B. atėjo pasipuošusi, persirengusi, pakalbėjo su barmenu K. P., priėjo prie jo staliuko, paklausė, ar galinti prisėsti. Jis leido jai prisėsti prie staliuko. Tada jis pasiūlė G. B. alkoholio. Jai barmenas K. P. atnešė sidro. Prie staliuko sėdėjo jie abu, tuo metu bare buvo tik barmenas K. P., lankytojų bare beveik nebuvo. G. B. jį visą vakarą provokavo akių žvilgsniu, šnekėjimu, mimika, jos elgesys buvo seksualus, jo nuomone, nukentėjusioji buvo seksualiai susigundžiusi, nors jis pats su ja nenorėjo bendrauti. Kai nukentėjusioji gėrė sidrą, jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo, jos pabučiuoti jis nebandė. Jiems bekalbant apie gyvenimą, darbą, atlyginimą, kad vasarą nukentėjusioji turės pati nuomotis gyvenamąją patalpą, jis nukentėjusiosios paklausė, ar ji turinti draugą, tačiau apie jos seksualinę patirtį, jie nekalbėjo. Po kurio laiko barmenas K. P., pabaigęs darbą, išėjo. G. B. išgėrė sidrą ir jis su ja taip pat išėjo iš baro, pakilo į antrą aukštą, jis atrakino jos kambarį, įleidęs ją išjungė pagrindinį apšvietimą, o įjungė naktinį apšvietimą. Dar šiek tiek pakalbėjo ir jis išėjo iš jos kambario. Prisimena, kad jiems būnant viršuje, jis paklausė nukentėjusiosios „ar gali ją pabučiuoti“, bet, ji atsakė, kad ne, ir jis išėjo iš kambario. Apie nukentėjusiosios seksualinį gyvenimą nebuvo kalbos, jis prie jos nesilietė, pasilikti kambaryje nukentėjusioji nesiūlė. Tada jis nuėjo į savo kambarį, išsimaudė po dušu, apsirengė chalatą ir nuėjo pažiūrėti, ar G. B. dar nemiega, tikėjosi, gal situacija bus pasikeitusi. Jos kambaryje degė šviesa, durys buvo užrakintos, todėl jis jas atsirakino savo raktu ir įėjo į nukentėjusiosios kambarį. Jam įėjus, nukentėjusioji griežtai jam paliepė išeiti iš kambario, ir jis išėjo, jokių prisilietimų ar sugriebimų už rankų nebuvo. Kadangi, nukentėjusioji visą vakarą pati gražiai kalbėdama, žiūrėdama į jį, provokavo, jis supratęs, kad ji pati siekia seksualinio bendravimo, o jis tikėjosi, kad tarp jų gali kas nors įvykti, gali suartėti. Jo manymu, G. B., apkalbėdama jį seksualiniu priekabiavimu, siekia užsidirbti pinigų. Kitą diena, jis matė, kad koridoriuje buvo nuversta spinta, duryse buvo paliktas raktas, bet jis nieko nesiaiškino, nes pagalvojo, kad G. B. ant jo supyko, kad jis atėjo į jos kambarį. Mano, kad toks elgesys dėl to, kad jis įėjo į merginos kambarį, kaip darbdavys, atsirakinęs jį savo raktu, yra nenormalus, bet jam G. B. pasirodė jau subrendusi moteris ir pamanė, kad kas nors su ja gali įvykti. Įvykio vakarą buvo išgėręs gal dvi taures alaus, bet tai neurėjo įtakos jo elgesiui. Tvirtina, kad jis nukentėjusiajai jokios žalos nepadarė. Mano, kad barmenas K. P. nukentėjusiajai parašė SMS žinutę „Atsargiai“, nes matė, kaip G. B. elgėsi visą vakarą. Jis niekada prie savo darbuotojų seksualiai nėra priekabiavęs, teigia, jog tai buvo nukentėjusiosios provokacija.

Nukentėjusioji G. B. parodė, kad ji atvažiavo į Palangą dirbti. Po pirmos darbo dienos, apie 21.00 val. ji nuėjo į parduotuvę ir grįžusi iš jos, nuėjo į barą pasikalbėti su šeimininku A. M. apie kitą darbo dieną. A. M. paliepė barmenui padaryti kokteilį, bet jis jai buvo neskanus, todėl jai barmenas atnešė sidro. Tuo metu bare buvo barmenas K. P., ir virėjos, bet paskui jie visi išėjo ir jie liko dviese, t. y. ji ir kaltinamasis. Jiems besėdint bare, kaltinamasis paklausė jos „Ar ji yra turėjusi lytinių santykių?“ bet ji apie tai nenorėjo kalbėti, nes jai nepriimtina su darbdaviu kalbėti tokiomis temomis. Kol sėdėjo bare, kalbėjosi su A. M. apie kitos dienos darbus. Pokalbio metu A. M. apie save nieko nekalbėjo. Jai begeriant sidrą, A. M. paprašė, kad ji duotų jam savo ranką, po to kitą ranką. Ji padavė rankas ir A. M. pradėjo tempti ją per stalą, bandė pabučiuoti, bet ji nusisuko. Ji sakė A. M., kad jai toks jo elgesys nepatinka ir, kad jai to nereikia. Ji nežinanti, kodėl iškart neišėjo iš baro. Pabaigus gerti gėrimus, abu palipo į antrą aukštą, kur buvo jos ir kaltinamojo gyvenamieji kambariai. A. M. klausė jos, ar jos kambarys yra šiltas. Kai lipo į antrą aukštą, ji stengėsi kuo greičiau nueiti į savo kambarį, nes jai nepatiko toks darbdavio elgesys. Kai ji atrakino kambarį, jis įėjo į jos kambarį, nuėjo prie lovos ir įjungė naktinę lemputę ir išjungę pagrindinę šviesą, kurią ji buvo įjungusi. Jai atsistojus tarp lovos ir balkono, A. M., atsistojęs prieš ją, paėmė už rankos ir pasakė „Ateik čia“, taip pat klausė, ar gali ją pabučiuoti, į ką ji jam pasakė, kad jai to nereikia. Ji kelis kartus pareikalavo kaltinamojo, kad jis išeitų iš kambario. Dėl tokio darbdavio elgesio ji pasijuto nejaukiai, nuo jo atsitraukė ir pasakė jam, kad jis išeitų iš kambario. Jam išėjus, ji paskambino savo mamai ir pasakė jai, kad jai nepatinka, kad darbdavys kabinėjasi prie jos, bet pasakė, kad dar nevažiuotų jos pasiimti, kad pažiūrės, kas bus toliau. Po kurio laiko, jai begulint lovoje, išgirdo, kad kažkas rakina duris. Tai buvo kaltinamasis. Ji paliepė jam išeiti lauk, tačiau jis vis tiek atėjo ir atsisėdo ant lovos kampo. Jis pasakė, kad atėjo pažiūrėti į ją, sakė, kad gali suteikti jai malonumą, išbučiuoti, kad bus malonu ir jai ir jam. Ji pasakė, kad jai nieko nereikia ir pakeltu tonu paliepė jam išeiti. Kai kaltinamasis atėjo į kambarį antrą kartą, ji buvo susirietusi į kamuoliuką, tai jis bandydamas paliesti jos ranką, palietė krūtinę. Kai kaltinamasis atėjo į jos kambarį antrą kartą, buvo apsivilkęs chalatą. Taip pat kaltinamasis klausė, ar ji nenorinti užsidirbti pinigų mokslams, į ką ji atsakiusi, kad tokiais būdais nenori. Iš šio kaltinamojo pasakymo, ji supratusi, kad jai siūlomas atlygis už seksualines paslaugas su A. M.. Kodėl jai barmenas K. P. parašė SMS žinutę „Atsargiai“, ji nežino. Kai kaltinamasis pas ją į kambarį atėjo antrą kartą, atvažiavo tėvai ir ją išsivežė, spintelę koridoriuje nuvertė turbūt jos tėtis, nes dėl šio įvykio buvo labai supykęs. Ji kaltinamajam jokių ženklų nerodė, tik stengėsi maloniai bendrauti, nes jis buvo jos darbdavys. Pamena, kad dieną bendraujant su darbuotojais, jie jai pasakė, kad „šefo raktas atrakina visas duris“. Po šio įvykio jai buvo šokas. Iš pradžių naktimis buvo sunku užmigti, kankino nemiga, buvo sunku bendrauti su naujais žmonėmis, dar ir dabar sunku pasitikėti jais. Ji iš pradžių nenorėjo kreiptis į policiją dėl šio įvykio, nebenorėjo susitikti su kaltinamuoju, tai padarė pasitarusi su tėvais.

Liudytoja R. B. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios G. B. mama. Pamena, kad jos dukra buvo susitarusi su darbdaviu A. M. dėl padavėjos darbo. Ji su savo vyru dukrą nuvežė į barą, ją palydėjo ir ten dukra pasiliko dirbti savaitgalį, jai buvo suteiktas apgyvendinimas. Naktį jai paskambino dukra ir pasakė, kad prie jos priekabiauja darbdavys. Dukra papasakojo, kad vakare po darbo, ją pasikvietė darbdavys A. M., pasiūlė gėrimo, pradėjo su ja bendrauti ir paėmęs už rankų tempė per stalą, vėliau palydėjo į kambarį, pradėjo prie jos lįsti ir bandė pabučiuoti. Ji išsigando ir pasiūlė dukrai važiuoti namo. Dukra patikino, kad viskas bus gerai ir tikisi, kad viskas jau pasibaigė. Dukra jai sakė, kad ji darbdavį apšaukė ir jį išvarė lauk, tačiau po kurio laiko, ji gavo SMS žinutę ir prašė atvažiuoti bei ją pasiimti. Po tos žinutės, ji paskambino dukrai, ir dukra jai papasakojo, kad darbdavys sugrįžo į kambarį, nes turi raktus, kad vėl pradėjo lįsti prie jos, atsisėdo ant lovos ir vėl bandė bučiuoti, klausė dukters, ar ji nenorinti užsidirbti daugiau pinigų mokslams. Tada ji su vyru nusprendė važiuoti į Palangą ir pasiimti dukrą. Atvykus į Palangą, bandė pasikalbėti su kaltinamuoju, bet niekas nedarė durų, iš pykčio jos vyras nuvertė spintelę. Dukra buvo išsigandusi, apie įvykį pasakojo su pasišlykštėjimu, o po šio įvykio tapo uždaresnė, jai buvo sudėtinga ieškotis kito darbo, apie įvykį jai sunku kalbėti.

Liudytojas K. P. parodė, kad kaltinamasis A. M. yra jo darbdavys. Jis dirba bare(duomenys neskelbtini. Parodė, kad 2019 m. kovo pradžioje, jam atvykus į darbą, lauke laukė G. B. ir jos mama. Po kurio laiko atėjo A. M. ir pasakė, kad G. B. dirbs bare. Apie 20.00 val., A. M. pasakė G. B., jog ji gali eiti ilsėtis, ir, kad ji tinkama tam darbui ir kitą dieną, ji gali ateiti dirbti. G. B. išėjo ir po kurio laiko grįžo į barą, bare prie staliuko sėdėjo A. M.. G. B. priėjo prie A. M. ir atsisėdo, užsisakė sidro. A. M., kiek jis prisimena, gėrė alų. Jis A. M. ir G. B. pokalbio negirdėjo, nematė, ar A. M. lietė G. B.. Po kurio laiko, jis susitvarkęs, išėjo į kitą barą, kvietė eiti linksmintis ir G. B.. Vėliau, eidamas namo, jis pamatė, kad G. B. kambaryje dega šviesa, nusiuntė jai nuotrauką ir paklausė, kodėl nemiega. Margina pasakė, kad laukia atvažiuojančių tėvų, ir ji važiuos namo, nes nenorinti dirbti pas šį žmogų. Jis merginos neklausė, dėl kokių priežasčių persigalvojo dirbti. Neneigia, kad jis rašė SMS žinutes G. B., kuriose parašė „Atsargiai“, „Bėk“, „Ar M. nesiūlė daugiau užsidirbti pinigų“ bet tai buvo tik pokštas.

2019 m. kovo 17 d. protokolu pareiškimu nustatyta, kad nukentėjusioji G. B. kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyrių su pareiškimu, prašydama pradėti A. M. ikiteisminį tyrimą dėl seksualinio priekabiavimo (b. l. 1-3).

Įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), esančios baro (duomenys neskelbtini) patalpos, protokole užfiksuoti apžiūros rezultatai (b. l. 20-34).

Akistatos protokolu tarp nukentėjusiosios G. B. ir įtariamojo A. M. nustatyta, kad nukentėjusioji G. B. patvirtino savo parodymus apie tai, kad jai ir A. M. sėdint bare, pastarasis kalbėjo intymiomis temomis, klausinėjo nukentėjusiosios apie jos seksualinį gyvenimą, po intymių klausimų, paprašė jos paduoti rankas, o jai nieko nepagalvojus, padavus rankas, kaltinamasis, prieš jos valią, jėga patempė ją už rankų link savęs, norėdamas ją pabučiuoti, tačiau ji nusisuko. Po to ji ištraukė savo rankas iš jo rankų ir atsitraukė atgal, pasakydama, kad ji tokių dalykų nedaro ir nenori daryti. Apie 23.00 val., jiems pakilus į antrąjį aukštą, ir jai įėjus į kambarį, A. M. įėjo iš paskos į kambarį, perjungė kambario apšvietimą, pajungė naktinį apšvietimą, ir tada nukentėjusiajai pradėjo sakyti, kad „aš tave galiu išbučiuoti, kad tau bus malonu nuo mano bučinių“. Tada nukentėjusioji griežtai pareiškė, kad ji nenorinti ir jai to nereikia. Po ko A. M. pradėjo eiti link jos, sugriebė vieną jos ranką ir pasakė „ateik čia“. Ji kelis kartus pakartojusi A. M., kad ji nenori nieko panašaus ir pareikalavo išeiti iš kambario. Po pusvalandžio, nukentėjusiajai būnant lovoje, išgirdo, kad kažkas rakina duris, tada savo kambaryje ji pamatė A. M., kuris vilkėjo chalatą. Nukentėjusioji A. M. vis kartojo, kad jis eitų lauk. A. M. iškarto priėjo prie lovos ir atsisėdo ant lovos krašto ir jis vėl pradėjo kalbėti apie intymius dalykus, kad gali suteikti jai malonumą, kad gali išbučiuoti iki kojų. Tada ji pasakiusi, kad jis eitų lauk, kad jai nieko nereikia, kad jai nepriimtina ir ji čia atvažiavo užsidirbti pinigų mokslams. Tada A. M. paklausė, ar nenorinti užsidirbti pinigų mokslams. Iš šio pasakymo, nukentėjusioji supratusi, kad jai siūlomas atlygis už seksualines paslaugas su A. M.. Tada A. M. bandė siekti nukentėjusiosios rankos, bet ji jam neleido bei pajuto, kaip jo ranka palietė jos krūtinę. Nukentėjusioji A. M. paliepė išeiti lauk iš kambario. Tada A. M. atsikėlė nuo lovos, dar kažką bandė sakyti, bet ji griežtu tonu pareikalavo išeiti iš kambario, ką jis ir padarė. Kaltinamasis A. M. akistatos metu nesutiko su nukentėjusiosios parodymais ir pasiliko prie savo, anksčiau ikiteisminio tyrimo metu, duotų parodymų (b. l. 45-48).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji G. B. ikiteisminiam tyrimui pateikė vieną nuotrauką – susirašinėjimą SMS žinutėmis su mama, ir darbo sutartį (b. l. 51).

2019 m. kovo 15 d. darbo sutartimi nustatyta, kad A. M. personalinė įmonė, atstovaujama savininko A. M., priėmė į darbą G. B. padavėjos pareigoms; terminuota darbo sutartis sudaryta nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2019 m. kovo 17 d., darbo pradžia 2019 m. kovo 16 d. (b. l. 52).

SMS žinučių išrašu nustatyta, kad jose užfiksuota, kaip G. B. susirašinėja su mama R. B., iki 23.35 val., diskutuojama, kaip elgtis, o 23.53 val. nukentėjusioji G. B. prašo savo tėvų atvažiuoti, taip pat nurodo, kad „taip aprėkiau aš jį ką tik“, „Načiort“ (b. l. 53).

Išrašu iš Sodros duomenų bazės nustatyta, kad G. B. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2019 m. kovo 17 d. buvo įdarbinta A. M. personalinėje įmonėje (b. l. 69).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo pateiktas liudytojo K. P. ir G. B. susirašinėjimas programėle „Mesenger“. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad K. P. rašo G. B., paklausdamas „Čia tu?“, nukentėjusioji atrašė „Aš“, tada K. P. jai parašė „Acargei“, nukentėjusioji atrašė „Blemba rimtai baisu daros“, K. P. – „Bėk“, po to jis G. B. paklausė „Jau paleido?“, į ką G. B. parašė „Joo“; K. P. – „Nesiūlė daugiau pinigų“, į ką G. B. parašė „Ble ne“. Po kurio laiko K. P. G. B. parašė „Ko nemiegi“, į ką ji atsakė, kad „Laukiu tėvų“, „Važiuosiu namo“ „Kad ir kokia gera vieta čia, bet nežadu dirbti tokiam žmogui“. Iš 2019 m. kovo 19 d. susirašinėjimo matyti, kad G. B. K. P. klausė, „Žie, tu šeštadienį kai parašei tą atsargiai, tai ką turėjai omeny“, į ką K. P. atsakė „Prikolas“, į G. B. klausimą „Gerai, o tada kai klausei ar nesiūlė daugiau pinigų užsidirbt?“ K. P. atsakė „Nu prikolas“, „Nebijok“ (b. l. 104-107).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 152 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo

Pagal BK 152 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens. Šiuo baudžiamuoju nusižengimu visų pirma kėsinamasi į asmens seksualinio apsisprendimo laisvę, taip pat ir į jo garbę bei orumą. Objektyviai seksualinis priekabiavimas gali pasireikšti labai įvairiais vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis. Vulgarūs veiksmai – tai gestai, išreiškiantys siekį seksualiai bendrauti ar imituojantys tokį bendravimą. Pasiūlymas ar užuomina gali būti išreikšti žodžiu, raštu, gestu, mimika. Ši veika turi pasireikšti aktyviais veiksmais ir jie asmeniui, kurio atžvilgiu šie veiksmai atliekami, turi būti nepageidautini, nepriimtini ir nemalonūs. Meilinimasis, pasiūlymas, užuomina intymiems santykiams tampa seksualiniu priekabiavimu, kai tai daroma pakartotinai po to, kai į tokį poelgį buvo reaguota nedviprasmiškai neigiamai. Seksualinis priekabiavimas gali pasireikšti ir konkrečiais nepageidautinais veiksmais, kai kaltininkas savo rankomis liečia tam tikras asmens kūno dalis, o šis kaltininkui jaučia neapykantą ar pasišlykštėjimą. Šiais seksualinio pobūdžio veiksmais kaltininkas siekia seksualinio pasitenkinimo, t. y. malonumo suteikimo sau prieš aukos valią, arba seksualinio bendravimo. Esant seksualinio bendravimo tikslui, priekabiautojas savo vulgariais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis siekia lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl jis laikomas baigtu nuo nusikalstamos veikos pradėjimo momento.

BK 152 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo turi būti siekiama ne su bet kuriuo asmeniu, o su asmeniu, kuris pagal tarnybą ar kitaip yra priklausomas nuo kaltininko. Tarnybinis priklausomumas pasireiškia tuo, kad kaltininką ir asmenį, kurio atžvilgiu vykdoma neteisėta veika, sieja darbiniai, tarnybiniai santykiai. Šie santykiai gali būti numatyti Darbo kodekse, Valstybės tarnybos įstatyme ir kituose norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmenų tarnybinius santykius. Tai gali būti vadovo ir darbuotojo, karininko ir kario santykiai ir kt. santykiai, kai asmenys, prie kurių seksualiai priekabiaujama, yra visiškai arba iš dalies priklausomi nuo kaltininko tarnybinių sprendimų. Atlikdamas BK 152 straipsnio 1 dalyje nurodytus seksualinio priekabiavimo veiksmus, kaltininkas suvokia savo viršesnę padėtį prieš kitą asmenį ir šia padėtimi naudojasi, siekdamas nusikalstamų tikslų.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų, vienas kitą papildančių įrodymų, sujungtų į vientisą loginę įrodymų grandinę, visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. M. vulgariais veiksmais, pasiūlymais ir užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą nuo jo priklausomos G. B., siekdamas seksualinio bendravimo, t. y. jis 2019 m. kovo mėn. 16 d., laikotarpyje nuo 22.30 val. iki 23.45 val., (duomenys neskelbtini), baro (duomenys neskelbtini) tarnybinėse ir gyvenamosios patalpose, būdamas A. M. personalinės įmonės savininku, siekdamas seksualinio bendravimo su A. M. personalinės įmonės darbuotoja nukentėjusiąja G. B., vulgariais veiksmais, pasiūlymais ir užuominomis, seksualiai priekabiavo prie pagal tarnybą priklausomos darbuotojos G. B.: sėdint su nukentėjusiąja prie staliuko klausinėjo G. B. apie jos seksualinį gyvenimą, klausė „Ar esi turėjusi gerą seksą“. Po to paėmęs nukentėjusiąją už rankų ir tempdamas per stalą, siekė pabučiuoti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, užėjo į nukentėjusiosios kambarį Nr. 5, pakeitė (sumažino) apšvietimą ir pasakė „Aš tave galiu išbučiuoti, tau bus malonu nuo mano bučinių“, sugriebė nukentėjusiąją už rankos ir pasakė „Ateik čia“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, maždaug po 30 minučių savo raktu atrakinęs nukentėjusiosios gyvenamojo kambario duris ir, įėjęs į jos kambarį vilkėdamas chalatu, atsisėdo ant nukentėjusiosios lovos ir siūlė seksualiai bendrauti (sakė, kad gali suteikti malonumą, gali išbučiuoti iki kojų), klausė „Ar nenori užsidirbti pinigų mokslams“, siekė nukentėjusiosios rankos, palietė ranka krūtinę.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji G. B. nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2019 m. kovo 17 d. dirbo A. M. personalinėje įmonėje, kurios savininkas yra A. M., bare (duomenys neskelbtini) padavėja (b. l. 52, 69), todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji G. B. buvo tiesiogiai pavaldi kaltinamajam A. M.. Tarp G. B. ir A. M. susiklostę tarnybiniai teisiniai santykiai atitinka vieną iš BK 152 straipsnio 1 dalyje, nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių – priklausomumą pagal tarnybą. Šis požymis pagrįstai nurodomas A. M. pagal BK 152 straipsnio 1 dalį pareikštame kaltinime.

Kaltinamasis A. M. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Pagrindiniai argumentai, kuriais kaltinamasis A. M. neigia savo kaltę dėl BK 152 straipsnio 1 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos padarymo, yra tai, jog A. M. vertinimu, jis jokių veiksmų, kurie jam buvo inkriminuoti kaltinime, kaip seksualinis priekabiavimas, neatliko, o tai, kad jis pasisiūlė nukentėjusiąją pabučiuoti, savavališkai, atsirakinęs duris, buvo užėjęs į jos kambarį, buvo išprovokuoti pačios nukentėjusiosios, ji pati flirtavo su juo, jokio seksualinio priekabiavimo nebuvo, tarp jo ir nukentėjusiosios jokio fizinio sąlyčio nebuvo.

Su šiais kaltinamojo A. M. teiginiais teismas nesutinka, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, jog A. M. veiksmai – jo užduodami klausimai nukentėjusiajai, apie seksualinę jos patirtį („Ar esi turėjusi gerą seksą?“), prisilietimas prie nukentėjusiosios rankų ir jos tempimas arčiau savęs, siekiant nukentėjusiąją pabučiuoti, griebimas už jų, krūtinės palietimas be nukentėjusiosios sutikimo, siūlymai seksualiai bendrauti (suteikti malonumą, išbučiuoti), klausimas „ar ji nenorinti užsidirbti daugiau pinigų mokslams“ laikytini, pažeidžiančiais nukentėjusiosios G. B. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Kaltinamojo A. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 152 straipsnio 1 dalyje, t. y. vulgariais veiksmais, pasiūlymais ir užuominomis seksualiai priekabiavus prie jam pavaldžios darbuotojos, nukentėjusiosios, įrodo nukentėjusios G. B. parodymai, tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos nukentėjusioji patvirtino jos ir kaltinamojo akistatos metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusioji G. B. viso proceso metu aiškiai ir išsamiai nurodė visas aplinkybes dėl kaltinamojo A. M., jos darbdavio, seksualinio priekabiavimo. Nukentėjusioji G. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jai ir A. M. sėdint bare, pastarasis kalbėjo intymiomis temomis, klausinėjo apie jos seksualinį gyvenimą, po intymių klausimų, paprašė jos paduoti rankas, o jai nieko nepagalvojus, padavus jas, kaltinamasis, prieš jos valią, jėga patempė ją už rankų link savęs, norėdamas ją pabučiuoti. Nukentėjusioji G. B. taip pat parodė, kad abiems pakilus į antrą aukštą, kaltinamasis, užėjęs į nukentėjusiosios gyvenamąjį kambarį pakeitė apšvietimą, įjungė naktinę lempą ir pasakė, kad jis gali ją išbučiuoti, jai ir jam nuo to bus malonu, po ko sugriebęs jai už rankos, pasakė „Ateik čia“. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad vėliau kaltinamasis savo raktu atrakino jos gyvenamojo kambario duris ir vilkėdamas vien tik chalatu, atsisėdo ant jos lovos ir siūlė seksualiai bendrauti, sakydamas, kad gali jai suteikti malonumą, išbučiuoti iki kojų, klausė „Ar nenori užsidirbti pinigų mokslams“, siekė jos rankos, o jai nuslydus, palietė jos krūtinę. Nukentėjusioji taip pat nurodė, jog, reaguodama į seksualaus pobūdžio darbdavio užuominas, prašė liautis tai daryti, aiškiai parodė, kad jai šie veiksmai yra nemalonūs ir nepriimtini, griežtai nurodė, jam išeiti iš gyvenamosios patalpos, o po darbdavio antro bandymo seksualiai suartėti su nukentėjusiąją, seksualaus pobūdžio užuominų, prievartinio pobūdžio veiksmų (siekimu paimti už rankos, krūtinės palietimu), nukentėjusioji, iš karto apie tai pranešė savo mamai, po ko abu tėvai atvykę nakties metu, ją pasiėmė ir išsivežė namo.

Nukentėjusiosios G. B. parodymus patvirtina, jos motinos liudytojos R. B. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kur pastaroji nurodė, kad apie 23.00 val., sulaukė iš dukros skambučio, paaiškindama, kad darbdavys A. M., jiems sėdint prie stalo, paprašė duoti savo rankas, o jai padavus, jis bandė ją prisitraukti prie stalo bei ją pabučiuoti. Dukra G. B. jai minėjo, kad kai nuėjo į viršų, kur yra miegamieji kambariai, skirti darbuotojams, A. M. bandė jai sugriebti už rankos ir pabučiuoti. Pakalbėjusi su dukra, ir abi pamaniusios, kad A. M. apsiramins ir daugiau nelys, būdamas dukters aprėktas, nusprendė nevykti pasiimti dukters, tačiau 24.00 val. dukra parašė jai SMS žinutę, prašydama atvažiuoti. Dukra jai paaiškino, kad viršininkas buvo atėjęs vėl, atsirakino kambario duris bei bandė priekabiauti, po ko, ji su vyru, atvažiavo pasiimti dukters. Byloje nenustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji G. B. ir liudytoja R. B. būtų suinteresuotos duoti neteisingus parodymus prieš A. M., norėtų jį apkalbėti, melagingai apkaltinti ar, kaip teigia kaltinamasis, pasipelnyti. Jų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, iš esmės sutampa ir nekito viso bylos proceso metu. Be to, tiek nukentėjusiosios G. B. nurodytas aplinkybes, tiek ir jos mamos R. B. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys SMS žinučių išrašai, patvirtinantys, kad nukentėjusioji G. B. susirašinėjo su mama R. B., iki 23.35 val. jos tarėsi, kaip elgtis dėl kaltinamojo veiksmų, o 23.53 val. nukentėjusioji G. B. paprašė savo tėvų atvažiuoti (b. l. 53). Iš nukentėjusiosios G. B. ir liudytojo K. P. susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio spręstina, kad liudytojas K. P. SMS žinutėmis „Acargei“, „Bėk“, „Nesiūlė daugiau pinigų užsidirbt“ netiesiogiai perspėjo nukentėjusiąją G. B. apie galimus A. M. ketinimus. Teismas, vertindamas liudytojo K. P. parodymus teisiamojo posėdžio metu apie tai, kad jis, siųsdamas SMS žinutes nukentėjusiajai, tik pokštavo, kad jis nežinąs, kodėl taip parašė, kad jis nieko nematė, kas vyko bare, ir negirdėjo nukentėjusiosios bei kaltinamojo pokalbio, atsižvelgia į tai, kad šis liudytojas su kaltinamuoju A. M. tiek įvykio metu, tiek ir bylą, nagrinėjant teisme, buvo susijęs darbiniais bei pavaldumo santykiais, todėl jo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios G. B. nurodytas aplinkybes dėl seksualinio priekabiavimo. G. B. parodymų patikimumą dėl seksualinio priekabiavimo patvirtina ir tai, kad liudytojos R. B., kuriai nukentėjusioji pasakojo apie A. M. elgesį, parodymai, byloje esantys tiek nukentėjusiosios susirašinėjimas su mama, tiek ir su liudytoju K. P., tarpusavyje iš esmės sutampa, taip pat sutampa ir pačios G. B. parodymai su byloje esančiais ir pirmiau aptartais įrodymais. Taip pat, pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, pripažino, jog jis klausė nukentėjusiosios, ar gali ją pabučiuoti, kad buvo užėjęs į jos kambarį ir sumažino šviesą, kad antrą kartą, be klausimo, turimu raktu atsirakino nukentėjusiosios kambarį ir į jį įėjo, bet nukentėjusiajai pradėjus rėkti ir paliepus jam išeiti, jis išėjo. Dar daugiau, kaltinamasis viso teismo posėdžio metu tvirtino, kad nukentėjusioji G. B. su juo flirtavusi, jį provokavo ir jis iš jos elgesio supratęs, kad ji pati nori seksualinių santykių. Teismo vertinimu, paminėti A. M. teiginiai pripažintini tik jo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes, kaip jau minėta, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios G. B. nurodytas aplinkybes dėl A. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 152 straipsnio 1 dalyje.

Vulgarūs A. M. veiksmai pasireiškė kaltinime nurodytais fiziniais veiksmais (rankų lietimu, griebimu, tempimu arčiau savęs, krūtinės palietimu), užuominomis apie galimybę užsidirbti daugiau pinigų, klausimais apie nukentėjusiosios seksualinio gyvenimo patirtį, pasiūlymais seksualiai bendrauti (suteikti malonumą, išbučiuoti), kurie yra visiškai neadekvatūs pokalbio tarp vadovo ir pavaldinio – asmenų, kurių nesieja asmeninis ryšys; taip pat nukentėjusiajai nepalankių intymaus pobūdžio situacijų sudarymu, leidžiančių akivaizdžiai suprasti kaltininko lūkesčius ir ketinimus. Šiuo nagrinėjamu atveju toks kaltinamojo elgesys buvo nepageidaujamas, užgaulus, o šis veiksmų tikslas – seksualinio bendravimo siekimas. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis A. M. savo vulgariais veiksmais, intymaus pobūdžio klausimais, pasiūlymais bei užuominomis intymiems santykiams, neabejotinai siekė lytinio bendravimo, ir tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai pripažintini seksualiniu priekabiavimu. Be to, ir pats kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad jis tikėjosi seksualinio bendravimo su nukentėjusiąją, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad to ir siekė. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. M. veiksmuose yra nustatytas būtinas subjektyvusis fakultatyvus nusikalstamos veikos, numatytos BK 152 straipsnyje, požymis – tikslas – seksualinio bendravimo siekimas. Seksualinio bendravimo siekį, atsižvelgiant į jau aptartus kaltinamojo atliktus vulgarius ir seksualinio pobūdžio veiksmus, be kita ko, rodo ir kaltinamojo A. M. pasiūlymai nukentėjusiajai G. B. suteikti malonumą, išbučiuoti iki kojų, bei jo domėjimasis nukentėjusiosios seksualine patirtimi.

Teismas konstatuoja, jog pirmiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo A. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 152 straipsnio 1 dalyje. Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo A. M. veiksmuose pasireiškė visi nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymiai. Aptartos aplinkybės leidžia vertinti A. M. veiksmų prieš G. B. visumą kaip seksualinį priekabiavimą ir daryti išvadą, kad A. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 152 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus aptartus įrodymus, teismui nekyla abejonių, kad A. M. kaltei dėl jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo patvirtinimui duomenų pakanka, ir kaltinamojo A. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 152 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. M. baudžiamąjį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad jo vulgarūs veiksmai (rankų paėmimas, prisilietimas prie krūtinės), pasiūlymai, užuominos tarnybiniu pavaldumu priklausomai nukentėjusiajai G. B. yra nepriimtini, nemalonūs, tačiau jis norėjo taip veikti.

Dėl bausmės skyrimo motyvų

Kaltinamasis A. M. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, jis neteistas, nuo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo iki šiol nenustatyta, kad jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis A. M. baustas administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos yra sumokėtos. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. M. dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, taip pat yra A. M. personalinės įmonės savininkas.

Įvertinus aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo A. M. asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. M. už nusikalstamą veiką skiriama BK 152 straipsnio 1 dalies sankcijoje, numatyta švelniausia bausmė – 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio bauda, kurios dydis nustatytinas BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto ribose, mažesnis už sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį. Būtent tokia bausmės rūšis ir toks jos dydis, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankami nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji G. B. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 30 d. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš kaltinamojo 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 62-63). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad kaltinamojo veiksmais buvo pažeista nukentėjusiosios seksualinio apsiprendimo laisvė ir neliečiamumas. Dėl seksualinio priekabiavimo veiksmų, nukentėjusioji jautėsi ir jaučiasi paniekinta, juto didelį stresą ir išgąstį vienu metu ir po to. Dėl kaltinamojo veiksmų pašlijo jos reputacija, ji jaučia nepasitikėjimą savo jėgomis, blogai miega, naktimis sapnuoja košmarus, yra praradusi džiaugsmą ir prasmę Be to, kadangi seksualinio priekabiavimo veiksmus atliko darbdavys pirmąją darbo dieną, kuris dėl savo elgesio nesigaili, neatsiprašė, o ji siekia pradėti savo darbinę veiklą (siekti karjeros ir pan.) bet koks bendravimas su potencialiais darbdaviais, darbo ieškojimas sukelia jai itin neigiamus išgyvenimus, prisiminimus, pažeminimą, depresijos požymius, ji nebepasitiki savimi ir dėl to nukenčia darbo paieškos. Nukentėjusioji tvirtina, kad ji jaučia padarinius iki šiol, pastoviai gyvena baimėje, ypač bandant susirasti darbą bei bendraujant su vyriškos lyties atstovais. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. B. ir jos atstovas palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai, jame nurodytų motyvų pagrindu.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Šią žalą įvertina teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesų labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ir nukentėjusio asmens elgesį prieš patirtą nusikalstamą veiką, taip pat, kaip pakito nukentėjusiojo gyvenimas ir elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, kokie liko neigiami liekamieji reiškiniai.

Baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis seksualiai priekabiavo prie pagal tarnybą priklausomos darbuotojos, nukentėjusiosios G. B.. Teismo vertinimu, dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji G. B. patyrė tam tikrų neigiamų emocijų ir išgyvenimų. Kaltinamojo veiksmais buvo pažeista jos seksualinio apsisprendimo laisvė bei pažeminta jos garbė ir orumas, susilpnintas nukentėjusiosios pasitikėjimas savimi bei kitais asmenimis. Nukentėjusioji neabejotinai išgyveno emocinę įtampą, ji dėl tokio kaltinamojo elgesio, ką tik įsidarbinus, buvo priversta palikti darbą, kuris jai patiko. Įvertintina ir tai, kad seksualinio priekabiavimo pasekmės neabejotinai atsiliepia itin jauno amžiaus nukentėjusiosios gyvenimui. Tai, kad G. B. yra patyrusi labai stiprius emocinius išgyvenimus, kuriuos jai iki šiol sunku kontroliuoti, buvo jaučiama ir teisminio nagrinėjimo metu (nukentėjusioji labai jaudinosi, verkė, jai buvo sunku kalbėti ir pan.). Kita vertus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų (pavyzdžiui, medicininių dokumentų), jog G. B. būtų nustatyti kokie nors neigiamo pobūdžio liekamieji reiškiniai, kuriuos neabejotinai būtų galima sieti su kaltinamojo A. M. neteisėtais veiksmais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia tiek į nukentėjusiosios, tiek ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Nukentėjusioji G. B. yra jauno amžiaus, bylos nagrinėjimo metu nedirbo, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Kaltinamasis jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, tačiau turi legalų pragyvenimo šaltinį - dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, yra savo personalinės įmonės savininku.

Taigi, teismas spręsdamas dėl nukentėjusiosios G. B. civiliniame ieškinyje nurodyto reikalavimo dydžio (10000 Eur) pagrįstumo, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, įvertinus A. M. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), kaltinamojo, atliktų neteisėtų veiksmų neilgą trukmę, kaltinamojo asmenybę ir jo galimybę atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, į panašaus pobūdžio bylose, kurių nėra gausu (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A – 178 - 350 /2018 priteista 3000,00 Eur neturtinė žala (iš 5000 Eur reikalaujamų) už tai, kad nuteistasis pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi intensyviais veiksmais gana ilgą laiką siekė paveikti nukentėjusiąja, kad ji sutiktų su juo lytiškai santykiauti, todėl nukentėjusioji visą darbo laikotarpį jautė baimę, nežinomybę, stresą, pažeminimą ir kitas neigiamas emocijas; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-247-307/2019, kurioje nukentėjusiajai patyrusiai seksualinį darbdavio priekabiavimą priteista 1500,00 Eur neturtinė žala (tęstinio pobūdžio nusikalstami veiksmai truko beveik mėnesį), priteisiamus neturtinės žalos dydžius, taip pat į tai, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 10000 Eur dydžio suma neturtinei žalai, padarytai baudžiamuoju nusižengimu, atlyginti viršija net ir piniginių kompensacijų sumas, teismų įprastai priteisiamas asmenims, nukentėjusiems nuo žymiai pavojingesnių nusikalstamų veikų, sukėlusių sunkesnius padarinius – išžaginimo ar seksualinio prievartavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47-699/2015, 2K-246-697/2015, 2K–235-511/2015, 2K-58-696/2017, 2K-349-696/2015, 2K-16-895/2016, 2K-116-942/2016 ir kt.), vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nukentėjusiajai G. B. patirtiems dvasiniams išgyvenimams, kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams kompensuoti iš kaltinamojo A. M. priteisiama 1000,00 Eur. Teismo vertinimu, tokia suma yra adekvati bei proporcinga neturtinei žalai atlyginti.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

Nukentėjusioji G. B. teismo prašo iš kaltinamojo A. M. priteisti 1210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų atstovui advokatui S. B. už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu, kur patyrė 484,00 Eur išlaidų, už atstovavimą teisme 726,00 Eur. Nukentėjusioji G. B. pateikė PVM sąskaitas - faktūras, mokėjimo nurodymus, pavirtinančius, kad ji advokatui sumokėjo 1210,00 Eur.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir suteiktų paslaugų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apimtį (civilinio ieškinio parengimas, dalyvavimas nukentėjusiosios ir kaltinamojo akistatoje), taip pat nukentėjusiosios atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas, atstovaujant nukentėjusiosios interesus teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios prašoma priteisti proceso išlaidų suma nėra per didelė, pripažįstama pagrįsta, atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, yra proporcinga atstovo darbo sąnaudoms, todėl iš kaltinamojo A. M. nukentėjusiajai G. B. priteistina 1210,00 Eur proceso išlaidų, patirtų teisme už advokato pagalbą (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo bei kardomosios priemonės likimo

2019 m. birželio 6 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios G. B. pareikštą civilinį ieškinį, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo A. M. banko AB „Swedbank sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms piniginėms lėšoms ir į šias sąskaitas, įplauksiančioms piniginėms lėšoms, visiškai apribojant nuosavybės teisę, t. y. valdyti, naudoti ir disponuoti piniginėmis lėšomis (b. l. 164-170). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai G. B. šiuo teismo nuosprendžiu yra priteista neturtinė žala, kuri nėra atlyginta, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Kaltinamajam A. M., paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 134-135).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti bausmę - 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio baudą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti G. B. iš nuteistojo A. M. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų ir 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. B. iš nuteistojo A. M. 1210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų ir 00 ct) proceso išlaidų už suteiktą advokato pagalbą.

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas, tai patvirtinantis banko kvitas.

Iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško įvykdymo pratęsti 2019 m. birželio 6 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro nutarimu, taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. M. banko AB „Swedbank sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pinigines lėšas ir į šias sąskaitas, įplauksiančioms piniginėms lėšoms, visiškai apribojant nuosavybės teisę, t. y. valdyti, naudoti ir disponuoti piniginėmis lėšomis.

Kardomąją priemonę, paskirtą A. M., - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismui Palangos rūmams.