- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- I3-6704-279/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00190-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Trečiasis asmuo
- Visagino skyriaus, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Ignalinos ir Visagino skyriaus atstovui A. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. M. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Ignalinos ir Visagino skyriaus , dėl įstatymu nustatytų praleistų terminų atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu (b. l. 1-2), kurį patikslino (b. l. 20-21 ), kreipėsi į administracinį teismą, prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus pateikti prašymą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į jos senelio (iš tėvo pusės) M. S., K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pareiškime nurodė bei teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad jos tėvas M. S., M. mirė (duomenys neskelbtini). Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2020 m. rugsėjo 4 d. spendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė tėvo M. S. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėjos tėvas M. S., M. ilgą laiką labai sunkiai sirgo, tai įrodo medicinos dokumentų 2021 m. kovo 22 d. išrašas. Jis dėl savo sveikatos būklės ir žinių stokos laiku nepateikė prašymo ir reikalingų dokumentų atkurti nuosavybės teises į savo tėvo M. S., K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Pareiškėja mano, kad įstatymo nustatyti terminai prašymui, giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams ir nuosavybės teises įrodantiems dokumentams pateikti buvo praleisti dėl svarbių priežasčių, todėl jie galėtų būti atnaujinti vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT), atstovaujama Ignalinos ir Visagino skyriaus, neprieštarauja, kad teismas patenkintų pareiškėjos prašymą ir atnaujintų praleistus terminus prašymui bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams ir nuosavybės teises įrodantiems dokumentams pateikti.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l.39-43) teismui nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar asmuo, prašantis atnaujinti terminą, pateko į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnyje išvardintų asmenų ratą. Tik nustačius, kad asmuo iki 2001-12-31 pateko į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje išvardintų asmenų ratą ir pagal įstatymą įgijo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, gali būti vertinamos pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrius 2021-04-08 gavo pareiškėjos advokato prašymą dėl pažymos išdavimo, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį M. S., K. nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini). Ignalinos ir Visagino skyrius 2021-004-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad prašymas dėl nuosavybės teisės atkūrimo į M. S., K. turėtos žemės Ignalinos ir Visagino skyriuje nebuvo pateiktas, nuosavybės teisės į žemę nebuvo atkurtos. Pagal gautą iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo „ (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemės mokesčių mokėtojų, pagal 1942-07-21 d. potvarkį“ sąrašą, S. M., K. (duomenys neskelbtini) valdė 2,25 ha žemės. Taip pat, Ignalinos ir Visagino skyriuje yra gautas 1938 metų lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) žemės sklypų išskirstymo planas, kuriame nurodytas žemės sklypo Nr. 16 plotas- 2,5519 ha. Kitų dokumentų, įrodančių M. S., K. nuosavybės teisę į 2,5519 ha žemės Ignalinos ir Visagino skyriuje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Byloje sprendžiamas praleistų įstatymo nustatytų terminų prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo klausimas. Lietuvos Respublikoje vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, teisės aktais buvo įtvirtinta ne absoliuti, o ribota restitucija, kurios tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Nuosavybės teisės atkuriamos ne visiems asmenims, bet Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra išvardinti Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje ir kurie prašymus atkurti nuosavybės teises padavė iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų pasibaigimo. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatė galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490) nuostatos numato galimybę atnaujinti praleistus šiame straipsnyje nustatytus terminus, jeigu teismas pripažįsta svarbiomis jų praleidimo priežastis.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad tiek iki Atkūrimo įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo galutinio termino (2001 m. gruodžio 31 d.) galiojusio, tiek šiuo metu galiojančio Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta turto savininko prioritetinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus, ši turto savininko teisė, savininkui mirus, pereina įstatyme išvardintiems turto savininko įpėdiniams, jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir formuodamas šių įstatymo nuostatų taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis), yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose išvardytiems asmenims nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs, nuosekliai laikantis aptariamo straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyto eiliškumo, t. y. kiekvienas šios dalies punktas yra taikomas iš eilės ir tik nustačius, kad nėra pagrindo taikyti iš eilės pirmesnius punktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymą riboja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitiems dokumentams paduoti. Pagal suformuotą nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, jeigu asmuo, kuris pagal giminystės ryšį su nekilnojamojo turto savininku šiuo metu atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas, tačiau jeigu šios įstatymo normos taikymui juridinę reikšmę turintis faktas (mirusio turto savininko mirtis) įvyko pasibaigus įstatymu nustatytam prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminui (po 2001 m. gruodžio 31 d.), toks asmuo nebeįgyja savarankiškos subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisės į savininko nekilnojamojo turto dalį – jis tik gali Atkūrimo įstatymo straipsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis pasinaudoti mirusio turto savininko įpėdinio teise pretenduoti į nuosavybės teisės atkūrimą mirusiojo vardu ir perdavimą įpėdiniui, jeigu mirusio turto savininkas iki įstatyme nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.) buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-663-492/2017, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1617/2010, 2010 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-87/2010, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1455/2009,2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A261-917/2009, 2008 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-881/2008, 2007 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-912/2007 ir kt.).
Taigi atsižvelgiant į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo minėtose bylose suformuotą praktiką, yra svarbu nustatyti, ar asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl praleistų terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) įgijo subjektinę teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą, t. y., ar prašymą dėl šio termino atnaujinimo pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymu nustatyto termino, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, kurį nustato Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1– 5 punktai (2006 m. vasario 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-781/2006, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-409/2010). Praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas situacijai, kai teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado ne šio termino eigoje, o jam pasibaigus.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja T. M. prašo atnaujinti Atkūrimo įstatymo nustatytus praleistus terminus pateikti prašymui bei dokumentams, siekdamas atkurti nuosavybės teises į savo senelio (iš tėvo pusės) M. S., K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini).
Byloje pateiktas pareiškėjos tėvo M. S. mirties liudijimas patvirtina, kad jis mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Todėl iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.), o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus iki (duomenys neskelbtini) (iki mirties dienos) galėjo pateikti tik turto savininko M. S., K. sūnus, o pareiškėjos tėvas, M. S., M., tačiau šia teise jis nepasinaudojo, prašymo atkurti jam nuosavybės teises iki nurodyto termino nepateikė. Pati pareiškėja gali siekti nuosavybės teisių atkūrimo tik savo tėvo M. S., M. iki įstatyme nustatyto termino pareikštos valios apimtyje.
Taigi, pareiškėja T. M. neturėjo ir neturi subjektinės teisės teikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei kitus reikalingus dokumentus, o, neturėdama tokios teisės, ji negali būti laikoma praleidusia Atkūrimo įstatymu nustatytus prašymo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšius su nekilnojamojo turto savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminus.
Jei asmuo iki įstatyme nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino (pagal Atkūrimo įstatymą – 2001 m. gruodžio 31 d.) neįgijo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, toks asmuo negali būti laikomas praleidusiu Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus ir siekti atnaujinti terminą įgyvendinti tokią teisę, kurios jis iki įstatyme nustatyto termino nebuvo įgijęs, o argumentai dėl teisės aktų nustatytų terminų praleidimo priežasčių nėra teisiškai reikšmingi, todėl nevertinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-131/2011; 2013 m. vasario 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-246/2013; 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1672-525/2017 ir kt.).
Dėl išvardintų motyvų pareiškėjos prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
T. M. pareiškimą atnaujinti terminą pateikti prašymui bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į jos senelio M. S., K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini), atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.