Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuriuo L. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1 100 Lt (318 eurų) dydžio bauda,

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 4200 Lt (1216 eurų) dydžio bauda,

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 25 Lt (7 eurų) dydžio bauda,

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirta administracinė nuobauda – 4200 Lt (1216 eurų) dydžio bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir L. K. paskirta galutinė nuobauda – 4200 Lt (1216 eurų) dydžio bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Automobilis „Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas aikštelėje (duomenys neskelbtini), grąžintas jo savininkui (įgaliotam atstovui) UAB „D.“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. nubausta už tai, kad ji 2014-08-26, apie 10.58 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, neturėdama teisės vairuoti, vairuodama transporto priemonę „Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė rodo kairįjį posūkio signalą bei sukasi, ko pasekoje bandė ją aplenkti ir į ją atsitrenkė. Iš eismo įvykio vietos, su kuriuo buvo susijusi, pasišalino. Vartojo alkoholį po eismo įvykio iki kol nebuvo nustatytos eismo įvykio aplinkybės. Nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros lapo bei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Šiais veiksmais L. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 141.2, 233, 231 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, 130² straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Apeliaciniu skundu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius (toliau – ir Telšių AVPK KPS) prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimą netaikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Nurodo nesutinkantis su teismo sprendimu neskirti transporto priemonės konfiskavimo. Apelianto teigimu, teismas, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nekonfiskuodamas automobilio, neatsižvelgė į tai, kad L. K. neturi teisės vairuoti automobilį, ši teisė jai atimta už analogišką pažeidimą, Kelių eismo taisykles pažeidžia nebe pirmą kartą, ir tai rodo, kad anksčiau jai paskirtos nuobaudos savo tikslų nepasiekė. Pažymi, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikomos tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai galėtų būti vertinamos kaip veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis pavojingumas, išskirtinai teigiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas.

UAB “D.” atkreipia dėmesį, jog iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. Tokia išvada kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1997 m. balandžio mėn. 8 d. nutarimo. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad ATPK 26 straipsnio 1 dalies norma „Konfiskuoti gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų byloje“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad minėtame nutarime buvo išsamiai aptartas ATPK 210 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo (kontrabandos) pavojingumas ir tik po to padaryta išvada, kad tam tikrai atvejais tas pavojingumas lemia ir daikto, kuris buvo šio pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo būtinumą, nepriklausomai nuo to, kad tas daiktas yra ne pažeidėjo nuosavybė. Tačiau nutarime konstatuota, kad tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamojo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Tesimas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime pažymėjo, kad 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo nuostatos mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytinos ir kai sprendžiamas ne pažeidėjui, bet kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kurios buvo panaudotos darant ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (pakartotinį transporto priemones vairavimą vairuotojams esant neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), konfiskavimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-2013).

Telšių AVPK KPS apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 130² straipsnyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

Kartu pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atitinkamai analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N261-4604-2011).

Iš teismo posėdžio protokole užfiksuotų L. K. parodymų matyti, kad ji eismo įvykį padarė vairuodama automobilį „Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB “D.” (22 b. l.), kurį darbovietė buvo davusi darbinėms funkcijoms atlikti jos vyrui L. K.. Automobilį ji pasiėmė be vyro žinios, savavališkai, tuo metu jos vyro nebuvo namuose (41 b. l.). Liudytojas L. K. patvirtino, kad tąkart jis į darbą buvo išvykęs kitu automobiliu, automobilį „Mercedes-Benz E320 CDI“ buvo palikęs namuose, juo naudotis žmonai neleido, be to, jai yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Anksčiau niekada nėra buvę, kad jo žmona paimtų minėtą automobilį, tai atsitiko pirmą kartą (42 b. l.). UAB „D.“ atstovė R. G. teismo posėdyje patvirtino, kad automobilis „Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotis darbo funkcijų vykdymui buvo perduotas gamybos vadovui L. K., bendrovė nebuvo suteikusi leidimo vairuoti automobilį L. K. žmonai L. K. (41-42 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, pritariama apylinkės teismo išvadai, kad UAB “D.” nebuvo išreiškusi valios leisti L. K. naudotis minėtu automobiliu, negalėjo numatyti, kad pastaroji juo pasinaudos, automobilis buvo paimtas prieš savininko valią, ir konstatuojama, jog tai yra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimą nepakeistą ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.