Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. G., gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijų raj., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, aukštojo išsilavinimo, dirbančiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), jo atstovei adv. Angelei Ikasalienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 50⁶ str. 1 d., iškeltą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. G., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos ir turi 50463,31 Eur mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM). Nesilaikydamas kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais už prekes ir suteiktas paslaugas, mokėjo atlyginimą darbuotojams, pažeisdamas VMI prie FM kaip kreditoriaus teises.

Šiais savo veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodoma, kad vadovaujantis mokestinės nepriemokos 2016 m. kovo 15 dienos balansu (duomenys neskelbtini) (toliau - UAB „Rausa) turi 50463,31 Eur mokestinę nepriemoką, kurią sudaro: 28204,44 EUR akcizų mokesčio, 17602,79 EUR šio mokesčio delspinigiai ir 3292,04 EUR akcizų mokesčio bauda; 6,14 EUR gyventojų pajamų mokestis; 702,00 EUR pridėtinės vertės mokestis ir 10,24 EUR šio mokesčio delspinigiai; 643,00 EUR nekilnojamojo turto mokestis ir 2,66 EUR šio mokesčio delspinigiai. (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 28 d. kreipėsi į VMI prie FM dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo/išdėstymo. VMI prie FM nagrinėdama šį prašymą nustatė, kad (duomenys neskelbtini), vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne Lietuvos Respublikos biudžetui priklausančių sumų sumokėjimui, o kitiems kreditoriams, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

(duomenys neskelbtini), vykdydama atsiskaitymus už perkamas prekes, išmokėdama darbo užmokestį ir darbo užmokesčio avansą darbuotojams ir tuo pačiu metu turėdama mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Toks (duomenys neskelbtini) vadovo B. G., elgesys pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, kaip kreditoriaus teises, nes tuo metu (duomenys neskelbtini) turėjo mokestinę nepriemoką valstybės savivaldybių biudžetams.

VMI prie FM pareiškime pažymėjo, kad įmonės vykdyti atsiskaitymai su tiekėjais pažeidė VMI prie FM, atstovaujančios Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, kaip kreditoriaus teises, nes tuo metu, kai buvo vykdomi aukščiau pareiškime nurodyti mokėjimai darbuotojams ir tiekėjams, (duomenys neskelbtini) turėjo mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. Todėl nurodo, kad (duomenys neskelbtini) nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos ir tai laikytina kreditorių teisių pažeidimu. Tokie veiksmai įmonės vadovui užtraukia baudą (LR ATPK 50⁶ str. 1 dalis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (duomenys neskelbtini) vadovas B. G. teismo posėdyje nurodė, kad pažeidimą pripažįsta iš dalies. 2015 metais, kaip ir šių metų pradžią įmonė (duomenys neskelbtini) vykdo savo ūkinę-finansinę veiklą iš jo, direktoriaus ir akcininko B. G. asmeninių lėšų. Tai pripažįsta ir pati VMI. Jis įvairiai atsiskaito su kreditoriais, veikdamas kaip fizinis asmuo, atsiskaitydamas iš savo asmeninės sąskaitos, kartais UAB „Rausai“ įnešdamas į kasą asmeninius pinigus. Turi skolų suderinimo aktą, dabar skolą sudaro 29 262 Eur, iš viso jis pats įnešė virš 32 tūkst. Eur. B. G. nurodė, kad ne viskas yra teisinga ir tiesa, kas surašyta VMI prie FM pareiškime. LR ATPK 50⁶ str. 1 d. dispozicijoje numatyta įmonių įstaigų kreditorių teisių pažeidimai, iš ten nurodytų trijų veikų jis kaltinamas 1 veikos padarymu, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu. Šiame pareiškime pareiškėja remiasi CK 6.930¹ str. Šiame įstatyme nurodyta, kad 1 eile atsiskaitoma ne su VMI, kaip norėtų VMI, o pirmąja eile atsiskaitoma dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais. Mano, kad iš kaltinimo, kur išvardinta 12 pozicijų sudarančių pažeidimų, turi būti išminusuotos 6; 7; 9; 10; 11; 12 pozicijos, būtent tos, kur yra išmokėtas darbo užmokestis, kadangi tai pagal darbo sutartis atlikti mokėjimai. Prieš išieškojimus į biudžetą į pirmą eilę pastatomi mokėjimai, susiję su darbo santykiais. Iš šio kaltinimo taip pat turi būti išminusuotas dar vienas, o būtent atsiskaitymas su (duomenys neskelbtini), nes jis su šia bendrove yra atsiskaitęs iš savo asmeninės sąskaitos už(duomenys neskelbtini). Dėl kitų mokėjimų ir atsiskaitymų už prekes pasakytina tai, kad šiuos mokėjimus (duomenys neskelbtini) atliko taip pat jo, B. G. lėšomis. Mano, kad turėtų būti vertinama tai, kad (duomenys neskelbtini) atsikaitė pagal 5 pozicijas tiekėjams, tačiau tą galėjo padaryti tik jo, B. G., suteiktomis lėšomis. Todėl tai galėtų būti vertinama kaip labai formalus pažeidimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad šiuo metu įmonės finansinė padėtis - labai sunki, tai matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kad įmonė šiuo metu finansiškai nepajėgi atsiskaityti su VMI, tačiau ji ieško būdų tai daryti ir nemažą dalį nepriemokos jau sumokėjo.

B. G. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) turi 49 proc. investitorių iš Ukrainos. Jie nusivylę rezultatais, tačiau jis stengiasi išlaikyti įmonę, tam, kad atstatytų pasitikėjimą, kad investitoriai sugrįžtų. Šiuo metu tokia bauda nedidelei įmonei - gana ženkli, juolab, jog Ukrainoje taip pat revoliucinė situacija, nepalanki situacija, vyksta įvairios pertvarkos ir t. t. B. G. nurodė, kad VMI yra įkeistos mechaninės dirbtuvės, kurias nepriklausomas ekspertas yra įvertinęs 90 tūkst. Eur, kai skola sudaro 50 tūkst. Eur. Todėl akivaizdu , kad skolos sumokėjimas tikrai yra užtikrintas turtu. Šiuo metu jis negali gauti kredito ir įspaustas tiesiog į kampą turi atiduoti savo santaupas įmonei, kad ją išlaikytų trumpam laikui, kol bus realizuotas nekilnojamas turtas. B. G. paaiškino, kad jis pardavinėja turtą – tačiau tai yra ilgesnis procesas ir pinigai greitai neatsiranda. Įmonės padėtis ženkliai pasunkėjo tuomet, kuomet jų teikiamos transportavimo ir krovinių gabenimo paslaugos tapo nereikalingos. Jie veždavo medieną, tačiau dėl įvairių politinių aplinkybių, ekonominės situacijos Lietuvoje, reikėjo ieškoti kitų verslo partnerių, tada ženkliai krito ūkinės veiklos rodikliai, jie negavo labai daug numatytų pajamų ir galimų lėšų. B. G. nurodė, kad jis neturėjo tyčios nemokėti mokesčių, tačiau taip atsitiko dėl, nurodytų aplinkybių ir dėl to išgyvena.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio VMI prie FM pareiškimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktorių B. G. prašoma nubausti pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį už tai, jog padarė vieną iš šioje ATPK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Taigi, LR ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo 1448 iki 2896 Eur.

Šiuo atveju pažeidėjo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio padarymo jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, įrodinėjama pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodyta, kad B. G., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, žinodamas, kad bendrovė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi 50463,31 Eur mokestinę nepriemoką, kurią sudaro: 28204,44 EUR akcizų mokesčio, 17602,79 EUR šio mokesčio delspinigiai ir 3292,04 EUR akcizų mokesčio bauda; 6,14 EUR gyventojų pajamų mokestis; 702,00 EUR pridėtinės vertės mokestis ir 10,24 EUR šio mokesčio delspinigiai; 643,00 EUR nekilnojamojo turto mokestis ir 2,66 EUR šio mokesčio delspinigiai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesilaikydama atsiskaitymų eiliškumo tvarkos vykdė atsiskaitymus su tiekėjais už prekes ir suteiktas paslaugas, atlyginimų išmokėjimus darbuotojams pažeisdamas VMI prie FM kaip kreditoriaus teises.

Vykdydama atsiskaitymus su tiekėjais ir tuo pačiu metu (duomenys neskelbtini) turėdama 50463,31 Eur mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi Bendrovės vadovas B. G., kaip įmonės vadovas, vykdė atsiskaitymus su Bendrovės tiekėjais už prekes bei suteiktas paslaugas, mokėjo darbo užmokestį Bendrovės darbuotojams, tačiau įsiskolinimas valstybės biudžetui nebuvo padengtas.

Tokiu būdu Bendrovės vadovas B. G. šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio, mokesčių mokėtojo pareigos 1 dalies 1 punktą - laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; ir 81 straipsnio (mokestinės prievolės vykdymas) 1 dalies 1 punkto nuostatas - mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Įmonių bankroto ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų: 1) mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti; 2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai); 3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija; 4) valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija; 5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją; 6) kiti kreditoriai. Iš įstatymo nuostatų išplaukia, kad VMI yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (duomenys neskelbtini) vadovo, B. G., kreditorė.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi iš minėtų įstatymų nuostatų matyti, kad bet kuriuo atveju kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai (išskyrus 1 ir 2 punktuose nurodytiems kreditoriams). Tačiau išmokos darbuotojams yra aukštesnėje eilėje, nei įmokų į biudžetą sumokėjimas.

Įvertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, kas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 50⁶ straipsnį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu.

Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad B. G., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu privalėjo suprasti priešingą teisei savo veikimo pobūdį, tačiau jis dėl susiklosčiusios sunkios įmonės finansinės padėties, netinkamai atliko tam tikrus atsiskaitymus, ne visiškai įvertino galimas žalingas savo veiksmų pasekmes. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus laiko, kad mokesčių insoekcijos pareigūnas nepagrįstai į kaltinimą įtraukė eilę pozicijų, todėl jos iš kaltinimo pašalintinos: 6; 7; 9; 10; 11; 12 punktai, būtent tie, kur yra išmokėtas darbo užmokestis, kadangi tai pagal darbo sutartis atlikti mokėjimai: 2015 m. lapkričio 17 d. išmokėtas 410,69 Eur darbo užmokestis D. J. už 2015 m. spalio mėnesį; 2015 m. lapkričio 18 d. išmokėtas 395,94 Eur darbo užmokestis A. G. už 2015 m. spalio mėnesį; 2015 gruodžio 15 d. D. J. išmokėtas 200,00 Eur darbo užmokesčio avansas; 2015 m. gruodžio 18 d. D. J. išmokėtas 100,00 Eur darbo užmokesčio avansas ir 150,00 Eur darbo užmokesčio avansas A. G.; 2015 m. gruodžio 23 d. išmokamas darbo užmokesčio avansas A. G.; 2015 m. gruodžio 30 d. išmokėtas darbo užmokestis 120,09 Eur B. G.. Taip pat teismo posėdžio metu B. G. pateikė teismui dokumentą iš kurio matosi, kad jis kaip fizinis asmuo atsiskaitė su (duomenys neskelbtini). Su šia bendrove B. G. atsiskaitė iš savo asmeninės sąskaitos už (duomenys neskelbtini). Todėl šis mokėjimas taip pat šalintinas iš kaltinimo. Išanalizavus (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitas ir kasos išrašą matosi, kad nemažai mokėjimų (duomenys neskelbtini) atliko B. G. lėšomis. B. G. savo piniginėmis lėšomis atsiskaitė už bendrovę, apie tai matosi iš pateiktos pažymos.

Įvertinus visas aplinkybes, kad įmonės ūkinė veikla 2015 m. buvo vykdoma faktiškai iš B. G. lėšų, to neginčija ir VMI prie FM. Įmonės labai sunki finansinė padėtis, tai matyti iš Vilniaus apygardos teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4654-821/2016. Įmonė šiuo metu finansiškai nepajėgi atsiskaityti su VMI, tačiau ji ieško būdų tai daryti, visgi nustatyta, kad B. G. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, kvalifikuota teisingai – jis, būdamas įmonės savininku, ir tinkamai neatlikdamas savo pareigų, pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad įvertinus visas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) ūkinė veikla 2015 m. buvo vykdoma faktiškai iš B. G. lėšų. To neginčija ir VMI prie FM, jie nurodo, kad B. G. atliko mokėjimus. Įmonės labai sunki finansinė padėtis, tai matyti iš byloje esančių dokumentų, kad įmonė šiuo metu finansiškai nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, tačiau ji ieško būdų tai daryti ir įsiskolinimą mažina. Iš internetinio tinklalapio „Aruodas.lt“ duomenų matosi, kad UAB „Rausa“ intensyviai pardavinėja savo turtą bei posėdžio metu patvirtino, kad sudaryta preliminari sutartis dėl vieno iš objektų pardavimo. Įvertinus tai, kad dalis pareikštų kaltinimų pareikšti nepagrįstai, neatitinka įstatymų reikalavimų ir lieka tik keletas formalių pažeidimų, kuriuos galima pripažinti, kaip formalų pažeidimą. Tačiau teismas laiko, kad būtina įvertinti ir tai, kad tik bendrovės direktoriaus didelės finansinės injekcijos į bendrovės kasą sudarė galimybę bent po truputį vystyti veiklą ir buvo nukreiptos įmonės ūkinei veiklai vykdyti, palaikyti įmonę. Įmonei šiuo metu kelti bankroto bylą nėra pagrindo, nes turto vertė žymiai viršija skolų dydį. Įmonės direktorius nurodė, kad ieško būdų ir galimybių sumažinti arba likviduoti skolas, likvidavus turtą. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, B. G. poziciją, kad jis iš esmės savo kaltę pripažįsta, sunkinančių aplinkybių nėra, dirbantis, šiai dienai mokestinė nepriemoka yra sumažinta. Pažeidimo padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pažeidimas padarytas dėl sunkios (duomenys neskelbtini) finansinės būklės, jie ne kartą kreipėsi į VMI prie FM dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, toks jų prašymas ne kartą buvo patenkintas, tačiau paskutinį kartą kreipusis dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo išdėstymo – prašymas nebuvo patenkintas. Iki ir po Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimo surašymo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (duomenys neskelbtini) B. G. pagal ATPK 50⁶ str. 1 d., jis visomis išgalėmis stengėsi pažeidimą pašalinti, didesnę dalį mokėjimų atliko savo asmeninėmis lėšomis. B. G. mažina skolą VMI prie FM, įkeistas nekilnojamas turtas, kuris pardavinėjamas suderinus su VMI prie FM.

Todėl teismas laiko, kad konkrečiu atveju vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., bei remiantis teisingumo ir protingumo principais B. G. skirtina mažesnė nuobauda, negu numatyta sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d., taikyti LR ATPK 30¹ str., ir skirti jam 200 Eur (dviejų šimtų euro) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas- 1001.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimasLT78 7290 0000 0013 015172900AB „Citadele“ bankasLT74 4010 0510 0132 476340100AB DNB bankasLT05 7044 0600 0788 717570440AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 103871800AB Šiaulių bankasLT74 7400 0000 0872 387074000Danske Bank A/S Lietuvos filialasLT12 2140 0300 0268 022021400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriusLT24 7300 0101 1239 430073000„Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 002572300UAB Medicinos bankas

Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.