Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos Bendros Lietuvos - Ukrainos UAB „Rausa“ vadovui B. G., atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei O. B., viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Bendros Lietuvos - Ukrainos UAB „Rausa“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė nutraukdama sutartį formaliai rėmėsi tuo, kad pareiškėja laiku pagal grafiką nesumokėjo sutartyje nurodytų sumų, tačiau neatsižvelgė į įmonės finansines galimybes tai padaryti, neatsižvelgė, kad sutarties paskolos sutarties terminas baigiasi 2018-12-25, o mokestinės paskolos sutartis užtikrinta sutartine hipoteka, įkeičiant nekilnojamąjį turtą.

Mokestinės paskolos sutarties nutraukimas ir reikalavimas iš karto sumokėti 52363,87 Eur sumą finansiškai sužlugdys įmonę, kuri šiuo metu dirba nuostolingai. Įmonės veiklos nuostolis 2015 metais sudarė 19942,30 Eur, veiklos apimtys sumažėjusios. Siekdama mažinti nuostolius, pareiškėja sumažino darbuotojų skaičių nuo 7 iki 4, pradėjo skolų išieškojimą iš pirkėjų, kurie laiku neatsiskaitė. Šiuo metu įmonė intensyviai ieško galimybių plėsti veiklą, tuo pačiu gauti pelną ir atsiskaityti su atsakove.

Paaiškina, kad Mokestinės paskolos sutartis, užtikrinta sutartine hipoteka, identifikavimo kodas registre: 20120140013471. Atsakovei įkeistos mechaninės dirbtuvės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas turto vertintojo įvertintas 314 000,00 Lt (90940,69 Eur). Pareiškėja žodžiu suderinusi su VMI skelbė minėto pastato pardavimą, kad galėtų sumokėti sutartyje nurodytus mokesčius, turto pirkėjų neatsirado. Atsakovė, siekdama išreikalauti mokesčius, turėtų nežlugdyti įmonės, o sudaryti objektyvias sąlygas atsiskaityti, t. y. atidėti mokėjimus, leisti parduoti įkeistą turtą už žemesnę kainą nei nustatė turto vertintojas, nes nustatyta padavimo kaina pirkėjams nepatraukli. Pareiškėjos nuomone, atsakovė galėtų leisti įkeistą turtą parduoti už kainą artimą skolai, t. y. 53 000 eurų. Pardavus nurodytą turtą būtų visiškai atsiskaityta su valstybe, niekieno interesai nenukentėtų.

Pažymi, kad pareiškėja jai priskaičiuotą akcizo mokestį mokėjo pagal savo finansines galimybes: 2014 metais sumokėjo 7567,56 EUR, 2015 metais - 321,28 EUR. Atsakovė skubos tvarka nutraukdama sutartį pasielgė nesąžiningai, nevykdė pareigos padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas.

Valstybinė mokesčių inspekcija 2015 m. rugpjūčio 10 d. išsiuntė UAB „Rausa“ įspėjimą Nr. (23.24-08)-327-4761 apie ketinimą nutraukti 2015 m. balandžio 14 d. Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-1921, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 1429,71 EUR mokestinės nepriemokos suma. Šis įspėjimas UAB „Rausa“ buvo pateiktas per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“ ir siūlomomis autentifikavimo priemonėmis patvirtinusi tapatybę UAB „Rausa“ šį įspėjimą perskaitė 2015 m. rugpjūčio 11 d. Tačiau nurodytos įspėjime mokestinės nepriemokos nesumokėjo.

Atsakovė 2015 m. rugsėjo 10 d. išsiuntė UAB „Rausa“ antrą įspėjimą Nr. (23.24-08)-327-5453 apie ketinimą nutraukti 2015 m. balandžio 14 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-1921, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 2103,37 EUR mokestinės nepriemokos. Šis įspėjimas taip pat buvo pateiktas per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“. Pareiškėja su juo susipažino 2015 m. rugsėjo 11 d., tačiau ir antrame įspėjime nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjo, todėl susidarė 2103,37 EUR pradelstų įsipareigojimų.

Mokestinės paskolos sutarties 9 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei mokesčių mokėtojas nevykdo mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268, 49 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, įteikia mokesčių mokėtojui įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį. Kadangi UAB „Rausa“ nevykdė 2015 m. balandžio 14 d. Mokestinės paskolos sutarties sąlygų, jai buvo du kartus išsiųsti įspėjimai apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, tačiau pareiškėja ir toliau sutarties sąlygų nevykdė. Po dviejų įspėjimų įteikimo 2015 m. spalio 6 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.24-08)-327-6052 nutraukti 2015 m. balandžio 14 d. Mokestinės paskolos sutartį.

Pareiškėjos argumentai, kad reikalavimas iš karto sumokėti 52363,87 EUR sužlugdys įmonę, kuri ir taip dirba nuostolingai nepagrįstas. Tiek MAĮ 88 straipsnio 6 dalis, tiek Taisyklių 52 punktas numato, kad jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokestinės paskolos, ji nutraukiama. Mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, mokesčių mokėtojui įteikia laisvos formos įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį (Taisyklių 49 punktas). Pareiškėjai buvo nusiųsti du įspėjimai, kuriuos ji perskaitė 2015 m. rugpjūčio 11 dieną ir 2015 m. rugsėjo 11 d., tačiau pradelstų įsipareigojimų neįvykdė. Atsakovės nuomone, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-10-06 sprendimo Nr.(23.24-08)-327-6052 nutraukti 2015 m. balandžio 14 d. Mokestinės paskolos sutartį Nr.(23.24-08)-327-1921 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos šalių paaiškinimas ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-327-468 išdėstė UAB „Rausa“ 201 801,97 Lt (58445,89 EUR) mokestinės nepriemokos sumokėjimą laikotarpiui nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrinant hipoteka (b. l. 44). Nurodyto sprendimo pagrindu mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas 2014 m. kovo 4 d. sudarė Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.31-08)-327-1944 (b. l. 45-48). Pagal minėtos sutarties 2 punktą pareiškėjas (mokesčių mokėtojas) įpareigojo 201 801,97 Lt mokestinę nepriemoką bei palūkanas pradėti grąžinti nuo 2014 m. kovo 31 d., kas mėnesį mokėdamas 35000 Lt įmoką pagal mokėjimo grafiką. Mokestinės paskolos grąžinimas užtikrintas sutartine sąlygine maksimaliąja hipoteka, Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai įkeičiant nekilnojamąjį turtą – gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Varėnoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49-54).

Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į pareiškėjos prašymą, 2015 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-1867 pakeisti sprendimą atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b. l. 55). Tarp šalių 2015 m. balandžio 14 d. sudaryta Mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.2408)-327-1921 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu pakeistas mokestinės nepriemokos ir palūkanų mokėjimo atidėjimo mokėjimo grafikas (b. l. 56-59). Pareiškėja įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, įmokų pagal mokėjimo grafiką nemokėjo. 2015 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė įspėjo pareiškėją apie ketinimą nutraukti Sutartį, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 1429,71 EUR suma (b. l.). Įspėjimas UAB „Rausa“ buvo išsiųstas per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“. Pareiškėja įspėjimą gavo ir su jo turiniu susipažino 2015 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 61). Per įspėjime nustatytą terminą nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjo. Valstybinė mokesčių inspekcija 2015 m. rugsėjo 10 d. išsiuntė UAB „Rausa“ antrą įspėjimą Nr. (23.24-08)-327-5453 apie ketinimą nutraukti Sutartį, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 2103,37 EUR mokestinės nepriemokos (b.l. 62). Antras įspėjimas pareiškėjai taip pat buvo pateiktas per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“, su kuriuo ji susipažino 2015 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 63). Pareiškėjai antrame įspėjime nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjus, 2015 m. spalio 6 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu Sutartis buvo nutraukta (b. l. 64).

Pareiškėjos teigimu, Valstybinė mokesčių inspekcija Sutartį nutraukė nepagrįstai, neatsižvelgiant į bendrovės finansinę padėtį, sutarties pasibaigimo terminą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas ir Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės. Ginčo santykiams taip pat aktualios šalių sudarytos Sutarties nuostatos.

Mokestinės paskolos sutartis – mokesčių administratoriaus sprendimo atidėti (išdėstyti) mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindu sudaryta sutartis, kai ja nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas bei kitos mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo sąlygos (MAĮ 2 straipsnio 21 punktas). Pareiškėja pasirašydama Sutartį mokestinę nepriemoką (akcizo mokestį, baudą ir delspinigių) įsipareigojo sumokėti pagal nustatytą mokėjimo grafiką (Sutarties priedą), kuris yra neatsiejama tarp šalių sudarytos Sutarties dalis (Sutartis 2 punktas). Pareiga mokestinę nepriemoką, kurios mokėjimas atidėtas ar išdėstytas, mokėti pagal mokesčio administratoriaus patvirtintą grafiką, nustatyta ir Taisyklių 38 punkte.

Mokesčių mokėtojui nesilaikant mokestinės paskolos sutarties sąlygų – sutartis nutraukiama (MAĮ 88 straipsnio 7 dalis, Taisyklių 47 punktas, Sutarties 9 punktas.). Teisinis reguliavimas nustato, kad mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, įteikia mokesčių mokėtojui įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį (Taisyklių 49 punktas). Įspėjime nurodomas terminas, per kurį mokesčių mokėtojas turėtų įvykdyti šiame įspėjime išdėstytus nurodymus (Taisyklių 50 punktas). Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas (MAĮ 105 straipsnio 2 dalis). Nutraukus mokestinės paskolos sutartį mokesčių mokėtojui įteikiamas raginimas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjimu atveju nustatyta, kad pareiškėja netinkamai vykdė 2015 m. balandžio 14 d. Mokestinės paskolos sutartį ir mėnesinių įmokų Sutartyje nustatyta tvarka ir terminas nemokėjo. Pareiškėja šios aplinkybės neginčijo, paaiškino, kad įmokas mokėjo pagal bendrovės finansines galimybes. Dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo pareiškėja buvo įspėta du kartus (b. l. 60-63). Aplinkybės, kad minėtus įspėjimus pareiškėja gavo ir su jų turiniu susipažino, UAB „Rausa“ neginčijo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai 2015-11-30 įteiktas raginimas per 20 dienų sumokėti mokestinę nepriemoką (b. l. 65-66).

Pareiškėjas netinkamą Sutarties vykdymą grindžia sunkia bendrovės finansine padėtimi, teigia, kad jos nutraukimas formalus, nebuvo atsižvelgta į Sutarties pasibaigimo terminą, nuostolingą bendrovės veiklą.

Nors mokestinės paskolos sutartimi siekiama padėti mokesčių mokėtojams stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau, tačiau tai nereiškia, kad mokesčių mokėtojas gali nesilaikyti sutartimi nustatytų mokėjimo terminų, ar sunkia finansine padėtimi pateisinti mokestinės paskolos sutartimi priimtų įsipareigojimų nevykdymą. Pareiškėjai mokestinės nepriemokos mokėjimas buvo išdėstytas, tokiu būdu sudarant galimybę stabilizuoti bendrovės finansinę veiklą, taip pat buvo atsižvelgta ir į pareiškėjos pasiūlymą dėl mokestinės paskolos mokėjimo grafiko pakeitimo. Pareiškėjo atstovas pripažįsta, kad mokestinę nepriemoką mokėjo ne pagal nustatytą mokėjimo grafiką, bet pagal bendrovės galimybes. Netinkamas mokestinės paskolos sutarties vykdymas – pakankamas pagrindas Sutarčiai nutraukti. Mokesčių administratorius privalo kontroliuoti mokestinės paskolos sutarties vykdymą. Mokestinės paskolos sudarymą ir jos nutraukimą reguliuoja ne privatinė, o viešoji teisė, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija privalo griežtai vadovautis nustatytu teisiniu reglamentavimu. Nagrinėjimu atveju Sutartis nutraukta laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. apie ketinimą nutraukti sutartį pareiškėja buvo įspėta du kartus. Per įspėjimuose nustatytus terminus pareiškėja sutarties pažeidimų nepašalino, todėl mokesčių administratorius (atsakovė) turėjo teisę nutraukti sutartį bei reikalauti grąžinti visą mokestinę nepriemoką iš karto.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjui pradėjus vėluoti atlikti mokėjimus pagal 2014 m. kovo 4 d. Mokestinės paskolos sutartį, Valstybinė mokesčių inspekcija atsižvelgė į pareiškėjo pateiktą pasiūlymą ir 2015 m. balandžio 14 d. Mokestinės paskolos sutartimi mokestinės nepriemokos mokėjimą išdėstė pagal pareiškėjo siūlomą grafiką mokėjimo. Byloje duomenų, kad atsakovė neleido pareiškėjai parduoti mokestinės prievolės užtikrinimui įkeistą turtą už sumą, kurios pakaktų visai mokestinei nepriemokai sumokėti ir toks nekilnojamojo turto pirkėjas buvo atsiradęs, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, jog Valstybinė mokesčių inspekcija nevykdo savo pareigos padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir pareigas, nesudaro objektyvių sąlygų atsiskaityti, - neapgrįsti.

Pareiškėjos atstovas posėdžio metu nurodė, kad Valstybei mokesčių inspekcijai pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos perkėlimo UAB „Rausa“ akcininkui ir direktoriui B. G..

Pagal Mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 ir 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-184 išdėstytų nauja redakcija (toliau – Nepriemokos perėmimo taisyklės), 7 punktą, mokestinės nepriemokos perėmimas įforminamas Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi tarp mokesčių mokėtojo ir trečiojo asmens, kurios pagrindu trečiasis asmuo perima mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, susijusias su sutartyje nurodytos mokestinės nepriemokos sumokėjimu ir išieškojimu (t. y. trečiasis asmuo įgyja teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška bei atlikti kitus veiksmus). Mokesčių mokėtojas ir trečiasis asmuo, pasirašę Mokestinės nepriemokos perkėlimo sutartį, kreipiasi į vietos mokesčių administratorių su prašymu duoti sutikimą, pateikdami įrodymus, kad trečiasis asmuo turi pakankamai turto ar pajamų sumokėti mokestinę nepriemoką (Nepriemokos perėmimo taisyklių 18 punktas). Nepriemokos perėmimo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad trečiajam asmeniui perėmus mokestinę nepriemoką, dėl kurios buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, ši sutartis pasibaigia, o trečiasis asmuo gali teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo (jei mokestinės paskolos sutarties sudarymo ar pakeitimo klausimas nebuvo išspręstas prašymo duoti sutikimą perimti mokestinę nepriemoką nagrinėjimo metu).

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą kolegija sutinka su atsakovės atstovės pozicija, kad priimto sprendimo teisėtumui ir šios bylos baigčiai pareiškėjo bendrovės akcininko ir vadovo B. G. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas prašymas dėl UAB „Rausa“ mokestinės nepriemokos perkėlimo (b. l. 91) įtakos neturi. Mokestinės paskolos sutarties nutraukimas ir mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimas – dvi skirtingos procedūros, įforminamos skirtingais sprendimais. Mokestinės paskolos sutarties, sudarytos tarp mokesčių mokėtojo (pareiškėjos) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, nutraukimas nėra kliūtis trečiajam asmeniui ir mokesčių mokėtojui sudaryti Mokestinės nepriemokos perkėlimo sutartį, o mokestinės nepriemokos perėmėjui (trečiajam asmeniui) - kreiptis dėl mokestinės paskolos sudarymo. Be to, net tuo atveju, jeigu tarp pareiškėjos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. balandžio 14 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis nebūtų nutraukta, trečiajam asmeniui mokestinę nepriemoką perėmus, sutartis pasibaigtų savaime.

Pareiškėjas teismo posėdžio pareikštas prašymas sumažinti Valstybinės mokesčių inspekcijos priskaičiuotus mokestinės nepriemokos delspinigius nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką, nes ginčijamu 2015-10-06 Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu delspinigių skaičiavimo nebuvo spręstas. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, UAB „Rausa“ mokestinė nepriemoka, įskaitant baudą ir delspinigius, buvo patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-04-25 sprendimu Nr. 69-67, kuris iš dalies pakeistas Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-07-20 sprendimu Nr. S-118 (7-89/2012), sumažinant priskaičiuotą akcizo mokestį bei atitinkamai delspinigius ir baudą (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-903-561/2013). Be to, esant MAĮ 100 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, pareiškėja dėl atleidimo nuo delspinigių turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, ginčo santykių teisinį reguliavimą, kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-10-06 sprendimas Nr.(23.24-08)-327-6052 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis teisės aktų nustatytų procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Rausa“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.