- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- 2YT-5431-1140/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė
- Pareiškėjas
- I. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, O. J., V. Ž., E. G., S. Ž., K. Ž.
- Advokatai
- Audronė Skiparienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, O. J., V. Ž., E. G., S. Ž., K. Ž.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja I. V. kreipėsi į teismą pareiškimu, kurį patikslino (toliau – ir patikslintas pareiškimas), prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pareiškėjos I. V. (ikisantuokinė pavardė Ž., gim. (duomenys neskelbtini), toliau – pareiškėja), tėvas V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jos tėvų V. Ž. ir V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). 1992 m. balandžio 10 d. prašymu tėvas V. Ž. kreipėsi į Akmenės rajono Akmenės apylinkę dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo A. Ž. (duomenys neskelbtini) kaime, Akmenės rajone, nuosavybės teise turėtą 12,05 ha ploto žemę. Iš tėvo V. Ž. su jo seserimis 1992 m. balandžio 10 d. sudaryto susitarimo matyti, kad tėvui nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos į 2,41 ha žemės sklypą. Tėvas žemės grąžinimo dokumentų tvarkyti nebaigė, toliau visame šiame procese dalyvavo ir jį užbaigė mama. Tėvai, gyvendami santuokoje, 1993 m. sausio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-244 mamos V. Ž. vardu įsigijo nekilnojamąjį turtą - 176,64 m² bendro ploto gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), įrašas apie namo teisinę registraciją 1993 m. kovo 5 d. buvo įrašytas Namų valdybos techninės apskaitos byloje esančiame Gyvenamojo namo techniniame pase. V. Ž. Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 4718 buvo atkurtos nuosavybės teisės į tėvo E. Š. nuosavybės teise valdytą žemę. Šiuo sprendimu mamai buvo grąžinta 1,81 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Akmenės rajone. Taip pat Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 8169 mamai buvo atkurtos nuosavybės teisės į tėvo E. Š. nuosavybės teise valdytą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,59 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime - asmeninio ūkio žemė (t. sk. 0,27 ha namų valda). Šį žemės asmeninės nuosavybės teise faktą patvirtina pridedamas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad V. Ž. vardu įregistruoti žemės sklypai: 0,3200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Akmenės sen.; 1,8100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Akmenės sen., ir 0,2700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Akmenės sen. Be santuokoje įsigyto namo bei žemės, į kurią asmeniškai tiek V. Ž., tiek V. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės, tėvai kito nekilnojamojo turto neturėjo. Abu tėvai iki mirties visą laiką gyveno name, vedė žemės ūkį, laikė gyvulius, paukščius, iki žemės nuosavybės teisių atkūrimo naudojosi Akmenės kolūkio (atkūrus Lietuvos nepriklausomybę reorganizuotas į žemės ūkio bendrovę) tėvams, kaip buvusiems darbuotojams skirta žeme. Tėvas buvo silpnos sveikatos, turėjo (duomenys neskelbtini) negalią, todėl namais ir ūkio priežiūra praktiškai visada rūpinosi mama. Po V. Ž. mirties nei V. Ž., kaip jo sutuoktinė, nei vaikai: O. J., E. G., D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), medicininio mirties liudijimo kopija), V. Ž., S. Ž., K. Ž., nei pareiškėja, kaip pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (pagal 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnį, nes tėvui (duomenys neskelbtini) mirus galiojo šis kodeksas) per nustatytą 6 mėnesių terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl tėvo palikimo priėmimo (pagal 2000 m. CK pagal 5.50 str. 3 d. nustatyti 3 mėnesiai). Notarės Stasės Martinaitienės 2023 m. liepos 20 d. liudijimas patvirtina, kad po V. Ž. mirties pareiškimo dėl palikimo priėmimo niekas nepadavė, paveldėjimo byla nėra užvesta. VĮ Registrų centro 2023 m. liepos 20 d. testamentų registro išrašas patvirtina, kad tėvas testamento sudaręs nebuvo. Nors mama V. Ž., kaip minėta aukščiau, po tėvo V. Ž. mirties per įstatymu nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo nesikreipė, tačiau palikimo priėmimo teisė yra realizuota, kadangi ji, kaip sutuoktinė, po vyro mirties jo palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. V. Ž. ir toliau, po vyro V. Ž. mirties, liko gyventi tame pačiame name. Kadangi iki namo įsigijimo visi su juo susiję dokumentai buvo tvarkomi mamos vardu, namo 1993 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-244 sudaryta ir 1993 m. kovo 5 d. įrašas tuo pagrindu apie namo teisinę registraciją Namų valdybos techninės apskaitos byloje esančiame Gyvenamojo namo techniniame pase padarytas taip pat V. Ž. vardu, tuo metu nekilo jokių klausimų ir (ar) abejonių, kad visas namas asmeninės nuosavybės teise priklausė mamai ir kad būtina valdomą turtą ar jo dalį papildomi įsiteisinti palikimo priėmimo tvarka. Mama rūpinosi namu, įskaitant ir ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, prižiūrėjo, saugojo, tvarkė, atlikdavo einamuosius remontus, mokėjo už į namą tiekiamų šalto vandens, nuotekų, elektros paslaugų mokesčius bei mokesčius už komunalines paslaugas. Už jas niekada neturėjo skolų. Rūpinimąsi namu, jo valdymą kaip savą patvirtina pvz.: 1998 m. vasario 19 d. Nekilnojamojo turto draudimo polisas Nr. 017299 dėl namo draudimo, su UAB „Akmenės vandenys“ 2008 m. spalio 16 d. sudaryta Šalto vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo sutartis dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, mokesčių mokėjimo faktus patvirtina pvz.: UAB „Akmenės vandenys“ apmokėjus už vandenį išduotas 2008 m. rugsėjo 20 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 6421320, UAB „Akmenės vandenys“ 2020 m. gruodžio 31 d. sąskaita Nr. AVG001297, 2021 m. lapkričio 30 d. sąskaita Nr. AVG001299 ir jų apmokėjimo kvitai, UAB „Ignitis“ 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 04772616, 2022 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 06590270 ir apmokėjimo už elektrą kvitai, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro mokėjimo nurodymų pervesti įmoką bei 2021 m. balandžio 15 d. mokėjimo kvitas bei 2022 m. kovo 18 d. mokėjimo kvitas. Tai, kad mama mirus tėvui visą nekilnojamąjį turtą laikė savu, jį valdė, naudojo ir juo disponavo, patvirtina jos 2014 m. birželio 18 d. pas notarę Stasę Martinaitienę surašytas testamentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad ji pareiškėjai, I. V., palieka jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius 0,2700 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, bei namą su pastatais ir statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas. V. Ž. po vyro mirties ir toliau vedė žemės ūkį, naudojosi ir dirbo, kaip minėta, kolūkio skirta žeme. Atkūrus nuosavybės teises į buvusią mamos tėvo žemę ir ją grąžinus kaip ūkio paskirties bei namų valdos žemę, dirbo ją. Kaip minėta aukščiau, kaip paveldėtoja betarpiškai dalyvavo mirusio sutuoktinio žemės grąžinimo procese: 2003 m. sausio 24 d., kaip žemės savininkas (naudotojas), pasirašė žemės sklypo planus, jai, kaip paveldėtojai, buvo išduoti Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. 8168, pagal kurį V. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo A. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,41 ha žemės sklypą (asmeninio ūkio žemė), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Akmenės seniūnijoje, bei pažymėjimai apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Ši bendro ploto žemė ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje) buvo grąžinta padalinta į 4 sklypus: 0,5000 ha, 0,4500 ha, 0,1800 ha ir 1,28 ha. V. Ž. asmeninės nuosavybės faktą į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime (0,5000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4500, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 01800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,2800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina 2023 m. lapkričio 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Atkūrus nuosavybės teises į vyro žemę, mama pradėjo valdyti, prižiūrėti, naudoti kaip savą ir šią žemę. Arčiau prie namo esančioje žemėje buvo sodinami daržai gyvuliams, auginamos daržovės, veisiamas sodas. Kita žemė naudojama ganykloms, šienui ir pan. Dalį visos žemės, įskaitant ir tėvo žemę, mama, padedant dirbti sunkesnius fizinius darbus man ir mano šeimai, dirbo pati. Dalį iš vyro paveldėtos žemės pagal žodinį susitarimą su mama dirbo P. J., gyv. (duomenys neskelbtini) kaime, vėliau iki dabar jo sūnus V. J. Šiam faktui patvirtinti prašysiu Teismo posėdyje liudytoju apklausti V. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris gali paliudyti, kad jau daug metų, anksčiau jo tėvas P. J., paskui pats V. J., pagal žodinį susitarimą su V. Ž., naudojosi ir dirbo mamos iš tėvo paveldėtą 1,28 ha, 0,4500 ha ir 0,5000 ha ūkio paskirties žemę. Mama visada domėjosi šios žemės apdirbimu, kad žemė nedirvonuotų, nebūtų apleista. Pareiškėjos brolis K. Ž., kuris tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, Akmenės rajono savivaldybė, yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, tačiau faktiškai čia negyveno. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Aukščiau išdėstytos aplinkybės ir veiksmų pobūdis patvirtina, kad ji po sutuoktinio V. Ž. mirties iš karto pradėjo faktiškai, kaip savo, valdyti namą, kiek vėliau ir žemės sklypus, laikė save viso nekilnojamojo turto savininke ir į notarą dėl palikimo priėmimo per Civilinio kodekso nustatytą terminą nesikreipė. Pareiškėja I. V. visada pripažino, kad po tėvo V. Ž. mirties turtą prižiūrinti, valdanti ir išlaikanti jos mama V. Ž. yra viso nekilnojamojo turto, įskaitant ir paveldėtą iš tėvo, savininkė ir niekada dėl to nereiškė jai jokių pretenzijų. Suinteresuoti asmenys – pareiškėjos seserys O. J., E. G., D. T. ir broliai V. Ž., S. Ž. ir K. Ž., taip pat jokia forma tam neprieštaravo. Laikydami, kad mama yra priėmusi tėvo palikimą, kaip nurodyta aukščiau, per nustatytą terminą tėvo palikimo priėmimo bylos pas notarą nė vienas nėra užvedę. Po mamos V. Ž. mirties pareiškėja 2023 m. liepos 20 d. kreipėsi į notarę Stasę Martinaitienę dėl po mamos mirties likusio palikimo priėmimo. 2023 m. lapkričio 14 d. notarės jai išduotas liudijimas patvirtina, kad po V. Ž. mirties palikimą priėmė ji, jos dukra I. V. Tik nustačius juridinį faktą, kad po tėvo V. Ž. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė V. Ž., pareiškėja, kaip įpėdinė, galės priimti visą savo tėvų palikimą. Jos broliai V. Ž., S. Ž. ir K. Ž., taip pat seserys O. J., E. G., šiam faktui neprieštarauja. Tai patvirtina su pareiškimu Teismui pateikti jų sutikimai. Išdėstytos aplinkybės, nurodyti faktai ir pridedami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos mama V. Ž. po savo sutuoktinio V. Ž. mirties likusį palikimą priėmė, palikimo turtą pradėdama faktiškai valdyti (b. l. 72-77).
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintame atsiliepime nurodė, jog nėra pradėjusi paveldėjimo procedūros dėl V. Ž. turto paveldėjimo valstybės vardu. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 129).
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujanti valstybės įmonė Turto bankas patikslintame atsiliepime nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. Ž. paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 130-133).
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos patikslintame atsiliepime nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. Ž. palikimo perėjimą valstybei. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 134-141).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys O. J., V. Ž., E. G., S. Ž., K. Ž. savo pateiktuose atsiliepimuose nurodė, jog su patikslintu pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti, bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 148, 153).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju palikėjo V. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso keturiasdešimt devinto skirsnio nuostatos, kadangi palikimas po jo mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.). 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis).
Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Byloje nustatyta, kad 1998 m. sausio 2 d. mirė pareiškėjos I. V., ikisantuokinė pavardė Ž., tėvas V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) išduotas Mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 6, 21). Paveldėtojai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Mirusio sutuoktinio V. Ž. turtu rūpinosi pareiškėjos mama V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) (santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), b. l. 13) kuri mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 15). Po V. Ž. mirties į notarą įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau jo sutuoktinė V. Ž. po V. Ž. mirties ir toliau liko gyventi santuokos metu įgytame (1993 m. sausio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-244) name, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Akmenės sen., Akmenės r. (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. lapkričio 14 d. išrašas), rūpinosi namu, ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, prižiūrėjo, saugojo, tvarkė, atliko einamuosius remontus, mokėjo už į namą tiekiamų šalto vandens, nuotekų, elektros paslaugų mokesčius bei mokesčius už komunalines paslaugas. Šias aplinkybes patvirtina 1998 m. gruodžio 19 d. Nekilnojamojo turto draudimo polisas Nr. 017299 dėl namo draudimo, su UAB „Akmenės vandenys“ 2008 m. spalio 16 d. sudaryta Šalto vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo sutartis dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų, mokėtus mokesčius (UAB „Akmenės vandenys“, UAB „Ignitis“, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui) patvirtinančios sąskaitos ir mokėjimus patvirtinantys dokumentai (b. l. 88-98). Akmenės rajono savivaldybės administracijos Akmenės seniūnijos pažyma patvirtina, kad V. Ž. gyveno ir gyvenamąją vietą deklaravo tame pačiame name adresu Akmenės r. sav., Akmenės sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) nuo 1993 m. kovo 30 d. (b. l. 152). V. Ž. ir toliau rūpinosi (tvarkė dokumentus, naudojosi ir dirbo žemę) žemės sklypais: 0,3200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, Akmenės sen., 1,8100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, Akmenės sen., ir 0,2700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Akmenės sen. Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 8168 V. Ž. atkūrus nuosavybės teisės į jo tėvo A. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Akmenės seniūnijoje (0,5000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4500, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 01800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,1800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. lapkričio 14 d. išrašai, b. l. 108-113), V. Ž. šią žemę valdė, prižiūrėjo, naudojo kaip savą. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas V. J., paaiškinęs, jog yra pareiškėjos I. V. kaimynas ir šią ūkio paskirties žemę pagal žodinį susitarimą su pareiškėjos mama V. Ž. anksčiau dirbo jo tėvas P. J., gyv. (duomenys neskelbtini) kaime, o vėliau, ir šiuo metu šią žemę dirba jis. V. Ž. mirus (duomenys neskelbtini), visu likusiu turtu rūpinasi jos dukra, pareiškėja I. V., kuri ir priėmė V. Ž. palikimą (2023 m. lapkričio 14 d. notarės Stasės Martinaitienės išduotas liudijimas, b. l. 85). Iš 2014 m. birželio 18 d. pas notarę Stasę Martinaitienę surašyto testamento Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Ž. pareiškėjai I. V. paliko jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusius 0,2700 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, bei namą su pastatais ir statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas (b. l. 98).
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai bei liudytojo parodymai patvirtina, kad V. Ž. po savo sutuoktinio mirties ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ėmė rūpintis tiek namu, esančiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Akmenės sen., Akmenės r., tiek kitu likusiu turtu bei mirusio sutuoktinio turtinėmis teisėmis, valdyti, tvarkyti, mokėti visus privalomus mokesčius, valdyti nuosavybės dokumentus, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji mirusio sutuoktinio palikimą priėmė, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Remiantis bylos duomenimis, po V. Ž. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 22-23); įregistruotų mirusio asmens V. Ž. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. Ž. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Suinteresuoti asmenys O. J., V. Ž., E. G., S. Ž., K. Ž. tėvo palikimo nepriėmė, į jį nepretenduoja, kitų įpėdinių nėra.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jos mama V. Ž. po sutuoktinio V. Ž. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog pareiškėjos mama V. Ž. priėmė savo mirusio sutuoktinio palikimą pagal palikimo atsiradimo ir priėmimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, pradėdama faktiškai valdyti turtą ir juo rūpintis kaip savu. Atitinkamai nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad pagal nurodytą normą įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Telšių apylinkės teisme.