- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-16
- Bylos Nr.
- e2-3100-607/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01195-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Žebelienė
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- D. L., J. L.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonė
ieškovų atstovui advokato padėjėjui N. M. (prisijungė nuotoliniu būdu)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. L. – M., M. M. ieškinį atsakovams D. L., J. L., trečiasis asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) ,,Turto bankas“, dėl neatlygintino kelio servituto teisę važiuoti transporto priemonėmis nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai L. L. – M. ir M. M. (toliau – ir ieškovai) pateiktu ieškiniu prašo nustatyti naują kelio servitutą (pagal pateiktą kelio projektą), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas), suteikiant teise eiti ir važiuoti į gretimą sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ir juose esančių statinių savininkams bet kuriuo paros metu (viešpataujantis daiktas), nustatant kelio servituto plotą – 0,0132 ha (įvažiavimas – 132 m²).
Ieškinyje nurodo, kad ieškovai 2016-11-03 pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Per ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (toliau – ir tarnaujantysis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2000-11-22 apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas kelio servitutas – teise važiuoti transporto priemonėms (toliau – ir viešpataujančiajam daiktui), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kelio servituto plotas – 0,0224 ha, (įvažiavimas – 224 m²), leisti naudotis įvažiavimu į sklypą (duomenys neskelbtini), 2016-11-24 registrų Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas ribojasi su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu turtu, ieškovai kreipėsi į ten gyvenančius asmenis, kurie prisistatė, jog yra J. L. vaikai J. L. ir D. L.. Jie patvirtino, kad jų tėvas J. L. yra miręs ir jie faktiškai valdo minėtą turtą, tačiau neturi susitvarkę nuosavybės dokumentų. Pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktą 2023-08-02 išrašą, nurodyta, kad daiktinės teisės į minėtą turtą neįregistruotos, tačiau kaip turto naudotojas nurodytas J. L., kuris yra miręs. Ieškovai pažymi, kad administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas, ieškovų sklypą dalina į dvi dalis. Ieškovai žemės sklypą įsigijo tikslu jame statyti gyvenamąjį namo šeimos poreikiams tenkinti, tačiau esamas servitutas, skersai kertantis žemės sklypo dalį, neproporcingai apsunkina ieškovų turimą nuosavybę ir neleidžia jos racionaliai naudoti pagal paskirtį, dėl ko ieškovai patiria pernelyg didelių nepatogumų. Ieškovai parengė naują kelio (kelio servituto) planą, kuris nepažeis viešpataujančiojo daikto bei tarnaujančiojo daiktų interesus. Be to, naują kelią (kelio servitutą) ieškovai įsipareigoja įrengti savomis lėšomis, bei padengti visas išlaidas, susijusias su esamo kelio servituto panaikinimu, taigi viešpataujančio daikto savininkai dėl naujo kelio servituto nustatymo bei esamo panaikinimo nepatirs jokių išlaidų, bei naujo esamo kelio servituto turinys (plotas, paskirtis) nesikeis. Nors atsakovai pasirašė sutikimus dėl esamo kelio servituto panaikinimo ir naujo nustatymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jie nėra teisėti (de jure) viešpataujančio daikto savininkai, ieškovai kreipiasi į teismą dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu, kadangi atsakovams nepriimant paveldėjimo yra neįmanoma, normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Mano, kad šiuo atveju viešpataujančiojo savininko teisėti interesai nebus pažeisti, nes galės tinkamai naudotis (eksploatuoti) jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.
Atsiliepimas
Atsakovė D. L. nurodė, kad ji ir jos brolis J. L. su ieškiniu nesutinka. Teigė, jog jie yra prastos sveikatos būklės, todėl esamas kelias jiems reikalingas, kad į jų namus galėtų privažiuoti greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobilis ar kitos transporto priemonės. Jiems ieškovų siūloma naujo servitutinio kelio vieta netinka, kadangi ten yra šlapia vieta.
Šalies argumentai
Ieškovai ir jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko, bei patikslino ieškinio reikalavimą dalyje dėl naujo kelio servituto nustatymo, jog kelio servituto plotas – 132 m². Ieškovai 2016 m. įsigijo 1,5000 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), tikslu įsirengti namą. Projektuojant namą su architekte pagal žemės plotą ir formą tinkamesnė vieta yra arčiau miško, kadangi namo statybos vietą apriboja žemės sklype, esančios elektros tinklų apsaugos zonos, bei trukdo esamas servitutinis kelias, kuris ieškovų sklypą dalina į dvi dalis. Ieškovai siūlė kaimynams, gyvenantiems adresu (duomenys neskelbtini), savo lėšomis įrengti naują servitutinį kelią tik kitoje jų žemės sklypo šiaurės pusėje. Iš pradžių atsakovai sutiko ir viskas buvo suderinta. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba pranešė, kad jie neturi jokios teisės ieškovams duoti sutikimą dėl naujo kelio servituto nustatymo, nes jie nėra susitvarkę paveldėjimo dokumentų. Vėliau atsakovai nurodė, kad nesutinka su naujo kelio servituto nustatymo, kadangi stovi medis ir vieta yra šlapia. Nurodė, kad atsakovų kiemas nėra įrengtas, yra tiesiog pieva, o esamas servitutinis kelias yra žvyro dangos. Be to, šis kelias padarytas lanku, todėl užima didesnę dalį jų žemės sklypo. Pažymi, kad siūlomas naujo servituto kelio plotas šiek tiek mažesnis. Taip pat ieškovai į šiaurės rytų pusę planuoja statyti ūkio paskirties pastatą, kuris bus skirtas žemės ūkio technikai laikyti. Paaiškino, kad atsakovai iš savo sklypo per naują servitutinį kelią gali patekti į Sodų gatvę, jiems jokių kliūčių nėra. Ieškovai savo lėšomis įsipareigoja įrengti kelią, tokios pat būklės kaip esamo - žvyro dangos. Tiek ieškovų, tiek atsakovų sklypuose yra šlapia, todėl reikalingas drenažas siekiant nusausinti sklypus. Ieškovai įsipareigoja taip pat sudėti drenažus, ko pasekoje naujai įrengtoje servitutinio kelio vietoje nebus šlapia, todėl visos transporto priemonės galės nekliudant atvykti į atsakovų gyvenamąją vietą. Be to, norint žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), sutvarkyti dėl drėgmės pertekliaus, t.y. atlikti melioravimo darbus, esamą servitutinį kelią reikia perkasti, išardyti ir vėl padaryti. Šis kelias iškeltas 0,5 metro aukščiau sklypo, o nuolydis eina į miško pusę. Taip pat numatyta, kad ESO planuoja ties esamo servitutinio kelio tiesti vietinės reikšmės laidus po žeme. Ieškovams paprasčiau ir ekonomiškiau atlikus melioravimo darbus įrengti kelią naujoje nurodytoje vietoje. Šiuo atveju, ieškovai įsipareigoja savo lėšomis atlikti melioravimo darbus, įrengti drenažus ir naują servitutinį kelią, todėl tiek tarnaujančio daikto interesai nebus apriboti, tiek viešpataujančio daikto interesai nebus pažeisti. Nors atsakovai neturi susitvarkę paveldėjimo, tačiau bus pagerinta jų gyvenimo kokybė ir buitis.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo VĮ ,,Turto bankas“ teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. VĮ ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. L. palikimo paveldėjimą, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo paliktojo turto priėmimą valdyti ir dėl jo paveldėjimo nevykdo procedūros valstybei. Prašo ieškovų pareikštus reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai L. L. – M. ir M. M. asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį 2016 m. lapkričio 3 d. įsigijo 1,5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame žemės ūkio naudmenų plotas-0,4930 ha; iš jo - ariamos žemės plotas-0,3469 ha, iš jo: sodų plotas-0,1461 ha; miško žemės plotas-0,9226 ha, pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina Nekilnojimo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypo kadastro numeris ir vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) Skaudvilės m. k. v.; žemės sklypo naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; įregistruotos kitos daiktinės teisės: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) pagal 2000 m. lapkričio 22 d. Apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kelio servituto plotas – 0,0224 ha, (įvažiavimas – 224 m²), leisti naudotis įvažiavimu į sklypą (duomenys neskelbtini).
Ieškovams priklausantis minėtas žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojimo turto registro išrašo nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, tvora), esantys adresu (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į minėtą turtą neįregistruotos, tačiau kaip turto naudotojas nurodytas J. L. nuo 1989 m. balandžio 21 d., įregistravimo pagrindas: 1976 m. liepos 3 d. Nepateikti dokumentai Nr. (duomenys neskelbtini).
VĮ Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad J. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai D. L. ir J. L. yra J. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai, kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir faktiškai valdo minėtą turtą, tačiau neturi susitvarkę nuosavybės dokumentų.
Nagrinėjamu atveju ieškovai nusprendė nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statyti namą šeimos poreikiams tenkinti, teigdami, kad administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,0224 ha, (įvažiavimas – 224 m2) skersai kertantis jų žemės sklypo dalį į dvi dalis, neproporcingai apsunkina ieškovų turimą nuosavybę ir neleidžia jos racionaliai naudoti pagal paskirtį.
Ieškovai parengė naują kelio servituto planą. UAB (duomenys neskelbtini) matininkė I. P. 2023 m. liepos 19 d. parengė Servituto planą, žemės sklypo Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame aiškiai pažymėta kelio servituto – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), Servituto kodas 203, servituto plotas – 132 m², planas ir žemės sklypo centro koordinatės: Taško Nr. X (duomenys neskelbtini); Y (duomenys neskelbtini); Taško Nr. 2 – X (duomenys neskelbtini); Y (duomenys neskelbtini); Taško Nr. 3 – X (duomenys neskelbtini); Y (duomenys neskelbtini); Taško Nr. 4 – X (duomenys neskelbtini); Y (duomenys neskelbtini).
UAB (duomenys neskelbtini) matininkės I. P. 2024 m. rugpjūčio 20 d. ,,Rašto, pagal gautą M. M. ir L. L. – M. prašymą dėl žemės sklypo (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ nustatyta, kad dėl racionalesnio žemės sklypo naudojimo esamas kelio servitutas (kelio servituto kodas 203, plotas 224 m², kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis)) naikinamas ir nustatomas naujas kelio servitutas kitoje žemės sklypo Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje šiaurės rytų pusėje. Nustatomo naujo kelio servituto plotas yra 132 m², kodas 203 - Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis). Kelio servituto koordinatės:
1. Žiniaraščio koordinatė yra: X (duomenys neskelbtini); Y (duomenys neskelbtini).
2. Žiniaraščio koordinatė yra: X (duomenys neskelbtini); Y (duomenys neskelbtini).
3. Žiniaraščio koordinatė yra: X (duomenys neskelbtini); Y (duomenys neskelbtini).
4. Žiniaraščio koordinatė yra: X (duomenys neskelbtini); Y (duomenys neskelbtini).
Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018). Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 13, 15 ir 24 punktai ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Teisės aktuose nenumatyta servitutų (jų turinio ar vietos) keitimo procedūra, teisės aktai numato tik naujo servituto nustatymo ir nustatyto servituto panaikinimo atvejus. Todėl, norint pakeisti servituto vietą, būtina nustatyti naują servitutą CK nustatytais pagrindais, ir tik po to kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Tarnyba) dėl servituto, kurį norima panaikinti, pripažinimo pasibaigusiu, išnykus servituto būtinumui.
Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas (CK 4.124 str.). Šiuo konkrečiu atveju prašomas nustatyti servitutas (CK 4.126 str. 2 d.) pagrindu.
Kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200- 916/2018, 23 punktas).
Įvertinus į bylą pateiktus duomenis, ieškovų paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovo valda, esanti adresu esantį (duomenys neskelbtini), ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame įsikūrę gyvena atsakovai. Šiuo metu iki atsakovų namų valdos yra vienas privažiavimas – per ieškovų žemės sklype esantį kelią. Atsižvelgiant į tai, bei esant ieškovų prašymui nustatyti kelio servitutą ir atsakovams neginčijant paties kelio servituto nustatymo būtinumo, nagrinėjamu atveju laikytina įrodytu, jog nenustačius servitutinio kelio, atsakovai neturi jokių objektyvių galimybių privažiuoti ir prieiti iki savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini).
Teismas sutinka su ieškovų argumentais, kad administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,0224 ha, (įvažiavimas – 224 m2). skersai kertantis jų žemės sklypo dalį į dvi dalis, neproporcingai apsunkina ieškovų turimą nuosavybę ir neleidžia jos racionaliai naudoti pagal paskirtį.
Kaip minėta, ieškovai pateikė naują projektinį pasiūlymą dėl kelio servituto žemės sklypuose nustatymo. Teismas laiko ieškovų paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais įrodytu, kad ieškovų žemės sklypas būtų racionaliau naudojamas ir nebūtų neproporcingai apsunkinta ieškovų turima nuosavybė, parenkant kitą servitutinio kelio vietą, t.y kitoje žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje šiaurės rytų pusėje pagal UAB (duomenys neskelbtini) matininkės I. P. 2023 m. liepos 19 d. parengtą Servituto planą. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja nustatyti neatlygintinį servitutą, t.y. naują kelią (kelio servitutą) ieškovai įsipareigoja įrengti savomis lėšomis, bei padengti visas išlaidas susijusias su esamo kelio servituto panaikinimu, taigi viešpataujančio daikto savininkai dėl naujo kelio servituto nustatymo bei esamo panaikinimo nepatirs jokių išlaidų.
Teismas įvertina tą aplinkybę, kad naujo kelio servituto nustatymu jo turinys (paskirtis) nesikeis nuo 2000-11-22 administraciniu aktu nustatyto kelio servituto turinio, t.y. jo turinys bus – „suteikiant teisę eiti ir važiuoti transporto priemonėmis į gretimą sklypą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir juose esančių statinių savininkams.“
Teismas sprendžia, kad ieškovo pasiūlytas kelio servituto nustatymo variantas mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko interesus.
Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad neterminuoto neatlygintinio servitutinio kelio nustatymas per ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą geriausiai užtikrina tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyrą, todėl servitutinis kelias nustatytinas ieškinyje prašomu būdu (CK 4.126 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovai neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų, todėl teismas dėl bylinėjimosi išlaidų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB (duomenys neskelbtini) matininkės I. P. 2023-07-19 parengtą servituto planą, neterminuotą, neatlygintiną naują kelio servitutą (kurio 1. Žiniaraščio koordinatė yra: X (duomenys neskelbtini); Y (duomenys neskelbtini); 2. Žiniaraščio koordinatė yra: X (duomenys neskelbtini); Y (duomenys neskelbtini); 3. Žiniaraščio koordinatė yra: X (duomenys neskelbtini); Y (duomenys neskelbtini); 4. Žiniaraščio koordinatė yra: X (duomenys neskelbtini); Y (duomenys neskelbtini)) , suteikiantį teisę eiti ir važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) į gretimą sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), (viešpataujantis daiktas), žemės sklypo ir juose esančių statinių savininkams bet kuriuo metu, nustatant kelio servituto plotą - 0,0132 ha (įvažiavimas – 132 m²), kelio servituto kodas - 203.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.