Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-500-392/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-03-24
Bylos Nr.: e2A-500-392/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-09952-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Visvaldas Kazakiūnas, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Ieškovas: VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, VšĮ Pasaulio lietuvių centras
Atsakovas: VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos
Trečiasis asmuo: UAB „Gintarinė vaistinė“, P. B., V. K., A. B., A. K., J. J., Z. J.

Kategorijos

2.6.1.2Prievolių atsiradimas

Civilinė byla Nr. e2A-500-392/2025Teisminio proceso Nr. 2-25-3-09952-2022-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras bei VšĮ Pasaulio lietuvių centras apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1507-962/2025 pagal ieškovių VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras bei VšĮ Pasaulio lietuvių centras ieškinį atsakovei VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras dėl nepagrįsto praturtėjimo ir skolos priteisimo bei pagal atsakovės VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras priešieškinį ieškovei VšĮ Pasaulio lietuvių centras dėl nepagrįsto praturėjimo ir skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Gintarinė vaistinė“, P. B., V. K., A. B., A. K., J. J., Z. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras bei VšĮ Pasaulio lietuvių centras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusios teismo prašė 1) priteisti ieškovei VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras (toliau – ir ieškovė1) iš atsakovės VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras (toliau – ir atsakovė) 11 930,29 Eur skolos bei 81,71 Eur palūkanų; 2) priteisti ieškovei VšĮ Pasaulio lietuvių centras (toliau – ir ieškovė2) iš atsakovės 6 201,86 Eur skolos bei 42,47 Eur palūkanų; 3) priteisti ieškovei1 ir ieškovei2 iš atsakovės 5 % metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti ieškovei1 ir ieškovei2 iš atsakovės ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės nurodė, kad skolos susidarė dėl komunalinių paslaugų ir kitų patalpų išlaikymo išlaidų, kurias ieškovės sumokėjo už patalpas, faktiškai naudotas atsakovės. Ginčo objektas – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iki 2016 m. rugpjūčio mėn. patalpos priklausė bendraturčiams ir buvo naudojamos ieškovės1 veiklai. Ieškovė1 savo vardu sudarė sutartis su paslaugų tiekėjais ir atsiskaitydavo už komunalines paslaugas. 2016-06-29 vienas ieškovės1 dalininkų įsteigė VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centrą (atsakovė), kuriai perėjo didžioji ieškovės1 veiklos, darbuotojų ir patalpų dalis. Nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. atsakovė faktiškai naudojosi Vilniaus patalpomis ir dalimi Kauno patalpų, tačiau nemokėjo mokesčių už jas. Nepaisant atsakovės veiksmų, ieškovė1 ir toliau vykdė sutartinius įsipareigojimus su tiekėjais ir nuomininkais. Kauno patalpoms laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. išlaidos, tenkančios atsakovei yra: 21 069,03 Eur, iš jų ieškovė1 laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. sumokėjo 14 867,17 Eur, o ieškovė2 laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. sumokėjo 6 201,86 Eur. Už Vilniaus patalpų išlaikymą per ginčo laikotarpį nuo 2016 metų rugpjūčio mėn. iki 2017 metų gegužės mėn., ieškovė1 sumokėjo 2 954,26 Eur. Vilniaus patalpomis faktiškai naudojosi tik atsakovė nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. Šias patalpas iki tol valdė ieškovė1, kuri ir sumokėjo visas išlaidas už šį laikotarpį. Atsakovė jau atliko dalinius mokėjimus – 5 891,14 Eur, ši suma minusuojama iš ieškovės1 reikalaujamos sumos. Paslaugos, už kurias sumokėjo ieškovės yra: gamtinės dujos, elektra, vanduo, nuotekos, atliekų išvežimas, higienos priemonės, patalpų apsauga, internetas, telefonija, kilimėliai, valymo paslaugos ir draudimas. Atsakovė faktiškai naudojosi patalpomis ir paslaugomis, bet išlaidų nepadengė, todėl praturtėjo ieškovių sąskaita. Ieškovės nuolat reikalavo atlyginimo, tačiau atsakovė nesumokėjo.

3. Ieškovės su atsakovės priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog atsakovė neteisingai nukreipė reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo ir skolos priteisimo tik į ieškovę2, nes patalpose veikė ir ieškovė1 bei UAB „Gintarinė vaistinė“. Ieškovė2 patalpose pradėjo veiklą tik 2023 m. vasario mėn., todėl visos išlaidos iki tol neturėtų būti priskirtos ieškovei2. Ieškovė2 niekada negavo oficialių sąskaitų už komunalines paslaugas (elektros, vandens, dujų tiekimą) iš atsakovės ar paslaugų tiekėjų. Nors atsakovė teigė, jog ieškovė2 turėtų sumokėti už patalpose sunaudotas paslaugas, tačiau pateikė tik žodinius nurodymus mokėti, o ne teisėtus dokumentus (sąskaitas). Atsakovė neteisingai apskaičiavo kiekvienam naudotojui tenkančią išlaidų dalį: vandens tiekimas ir nuotekos turėtų būti dalinamos pagal faktinį patalpų naudojimą (ieškovė1, ieškovė2, UAB „Gintarinė vaistinė“, atsakovė). Išlaidos už gamtines dujas ir elektros energiją turi būti dalijamos tik pagal laikotarpius, kada faktiškai patalpose jas naudojo kiekvienas subjektas. Ieškovė2 neturėjo teisinės pareigos apmokėti atsakovei už komunalines paslaugas, todėl nepraturtėjo atsakovės sąskaita.

4. Atsakovė VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras priešieškiniu teismo prašė jos naudai iš ieškovės VšĮ Pasaulio lietuvių centras priteisti 3 990,89 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovės naudai iš ieškovės VšĮ Pasaulio lietuvių centras priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad 2024-06-17 sudarytos sutarties pagrindu atsakovė perėmė iš P. B. reikalavimo teisę į ieškovę2 dėl 3 990,89 Eur sumos. Ši suma yra P. B. apmokėtos komunalinės išlaidos už laikotarpį nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 Kauno patalpose. Ginčo laikotarpiu Kauno patalpomis naudojosi trys subjektai: UAB „Gintarinė vaistinė“, atsakovė ir ieškovė2. P. B., siekdamas užtikrinti patalpų veiklą ir nuomininkų (tarp jų UAB „Gintarinė vaistinė“) nepertraukiamą veiklą, iš savo lėšų apmokėjo visus komunalinius mokesčius (už elektrą, dujas, vandenį, nuotekas). P. B. siuntė prašymus ir pretenzijas dėl patirtų išlaidų kompensavimo, tačiau nei kiti bendraturčiai, nei ieškovė2 nereagavo ir neatlygino patirtų išlaidų. Atsakovė nurodo, kad ieškovei2 tenkanti dalis sudaro 3 990,89 Eur, iš jų: 749,87 Eur – už elektros energiją (laikotarpiu 2021-06-01 – 2022-04-13), 3 061,42 Eur – už gamtines dujas (laikotarpiu 2021-06-01 – 2022-05-31), 179,60 Eur – už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą (laikotarpiu 2021-06-01 – 2022-05-31). Atsakovė teigia, kad ieškovė2 nepagrįstai praturtėjo, nes naudojosi komunalinėmis paslaugomis, bet neatlygino už jas.

Atsiliepimas

5. Atsakovė su ieškovių patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu patalpomis naudojosi ne tik atsakovė, bet ir ieškovės bei UAB „Gintarinė vaistinė“, todėl visų komunalinių išlaidų priskyrimas vien atsakovei yra nepagrįstas. Ieškovės atsakovei niekada nepateikė sąskaitų ar sutarties dėl komunalinių mokesčių, nesutarė dėl jų skaičiavimo metodikos, o dėl dalies paslaugų (pvz., valymą, ryšio, draudimo, tekstilės, automobilių stovėjimo) apskritai nebuvo įrodyta, kad jomis naudojosi atsakovė. Be to, ieškovės pačios savo iniciatyva užsakinėjo nereikalingas paslaugas ir net atleido kitus naudotojus nuo įmokų, todėl pačios prisiėmė nuostolių riziką. Atsakovė pripažįsta tik dalį ieškovių patirtų išlaidų – už elektrą, dujas bei proporcingą dalį vandens ir atliekų išvežimo. Už šias paslaugas atsakovė sutinka sumokėti iš viso 11 621,55 Eur (7 769,86 Eur ieškovei1 ir 3 851,68 Eur ieškovei2). Kadangi atsakovės vadovas P. B. jau sumokėjo 7 431,92 Eur, ieškovei1 papildomai priklauso tik 337,94 Eur, o ieškovei2 – 3 851,68 Eur, be to dar turi būti įskaitytas priešieškinis. Palūkanos proporcingai mažintinos iki 2,31 Eur (ieškovei1) ir 26,38 Eur (ieškovei2).

Šalies argumentai

6. Trečiasis asmuo P. B. palaikė atsakovės priešieškinį, su ieškovių patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo 2019-02-01 ieškovė1 nutraukė ūkinės veiklos vykdymą, perleido finansinius srautus ir darbuotojus į naujai įsteigtą ieškovę2. Laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 Kauno patalpose veiklą vykdė atsakovė, UAB „Gintarinė vaistinė“ ir ieškovė2, ką patvirtina bendraturčių sutikimai ir fotografijos. Ieškovė1 nebeturėjo jokios veiklos Kauno patalpose, o ieškovė2 faktiškai naudojosi patalpomis ir išorine pastato siena lauko reklamai. Atsižvelgiant į tai, trečiasis asmuo prašė teismo tenkinti atsakovės priešieškinį visiškai. Ieškovės nesąžiningai reikalauja priteisti iš atsakovės sumas už paslaugas, kuriomis atsakovė niekada nesinaudojo ir kurios buvo vienašališkai užsakytos pačių ieškovių jų įstaigų bei vadovo V. K. asmeniniais interesais. Be to, ieškovės savo iniciatyva buvo atleidę nuomininkę UAB „Gintarinė vaistinė“ nuo dalies komunalinių mokesčių, taip prisiimdami nuostolių riziką. Atsakovei negali kilti pareiga kompensuoti ieškovių patirtų išlaidų.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo J. J. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, jog su besibylinėjančiais asmenimis ir buvusia darboviete jo niekas nebesieja.

8. Tretieji asmenys UAB „Gintarinė vaistinė“, A. B., A. K., Z. J. atsiliepimų nepateikė ir bylos nagrinėjime nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Kauno apylinkės teismas 2025-10-08 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras ieškovei VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras 337,94 Eur skolos, 2,31 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (340,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-08-30) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 110 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras ieškovei VšĮ Pasaulio lietuvių centras 3 851,68 Eur skolos, 26,38 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 878,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-08-30) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 3 132,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės VšĮ Pasaulio lietuvių centras atsakovei VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras 3 990,89 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2024-07-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 890 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras atsakovei VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras 750 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Sprendimo esminiai motyvai:

9.1. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl, jog atsakovė ieškinio ginčo laikotarpiu naudojosi Vilniaus patalpomis. Ieškovės nurodo, kad išlaidos, patirtos išlaikant Vilniaus patalpas, yra 2 954,26 Eur ir jas sudaro: 1) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2017 m. balandžio mėn. UAB „Naujamiesčio būstas“ (UAB „Mano būstas“) – atliekų išvežimas, elektra bendram naudojimui, kt. 205,51 Eur; 2) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2017 m. balandžio mėn. UAB „Vilniaus vandenys“ – vanduo ir nuotekos 67,48 Eur; 3) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2017 m. balandžio mėn. UAB „Stova“ (Unipark) – automobilių stovėjimas 700 Eur; 4) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2016 m. spalio mėn. Eden Springs Lietuva - geriamas vanduo 15,44 Eur; 5) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2017 m. balandžio mėn. Omnitel (AB Telia) – GSM ryšio abonentai 59,30 Eur; 6) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2017 m. gegužės mėn. AB Eso – už elektros energiją 342,41 Eur; 7) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2017 m. gegužės 5 d. – AB Teo (AB Telia) Internetas, telefonija 672,02 Eur; 8) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2017 m. balandžio mėn. UAB Elis Textile Service (Berendsen) – Kilimėliai 488,19 Eur; 9) 2016 m. rugsėjo 9 d. UAB „Švaros gidas“ Valymo paslaugos 24,20 Eur; 10) 2017 m. vasario mėn. – UAB „Ekskomisarų biuras“ (UAB „Jungtis“) – Apsaugos paslaugos pagal sutartį Nr. 16637 311,95 Eur; 11) 2017 m. UAB „Ekskomisarų biuras“ (UAB „Jungtis“) – Saugos įrangos remontas Vilniuje 67,76 Eur. Atsakovė dalyje dėl UAB „Stova“ (700 Eur), UAB „Švaros gidas“ (24,2 Eur) ir Omnitel (AB Telia) (59,30 Eur) nesutiko. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, darė išvadą, kad vien tai, jog ginčo laikotarpiu atsakovė naudojosi Vilniaus patalpomis, savaime nepatvirtina ir neįrodo, jog būtent šiose patalpose bei būtent atsakovei buvo suteiktos UAB „Stova“, UAB „Švaros gidas“ ir Omnitel (AB Telia) paslaugos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtos paslaugos buvo suteiktos Vilniaus patalpose, taip pat, kad ieškovė1 būtų informavusi atsakovę apie vienašališkai užsakytas paslaugas ar kad atsakovė būtų prašiusi jas tęsti. Ieškovės nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė faktiškai naudojosi šiomis paslaugomis, todėl teismas konstatavo, jog ieškovės neįrodė, kad minėtos paslaugos buvo susijusios su Vilniaus patalpomis ir kad jomis atsakovė tenkino savo kasdieninius poreikius, todėl atsakovei negali kilti pareiga atlyginti ieškovės1 patirtų išlaidų, susijusių su jų apmokėjimu. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje teismas ieškinį laikė neįrodytu ir nepagrįstu, todėl atmestinu, o iš atsakovės ieškovei1 priteisė 2 170,76 Eur (2 954,26 – 700 – 24,20 – 59,30);

9.2. Teismas nustatė, kad, ieškovių teigimu, išlaidas išlaikant Kauno patalpų dalį, kuriomis naudojosi atsakovė, sudaro: 1) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2021 m. gegužės mėn. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (AB Ignitis) Gamtinės dujos 4 107,96 Eur (2 480,62 Eur sumokėta ieškovės1 ir 1 627,34 Eur sumokėta ieškovės2); 2) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2016 m. lapkričio mėn. Eden Springs Lietuva Geriamas vanduo ir kt. 82,75 Eur, sumokėti ieškovės1; 3) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2021 m. gegužės mėn. UAB „Kauno vandenys“ Vanduo ir nuotekos 512,32 Eur (265,88 Eur sumokėti ieškovės1 ir 246,44 Eur sumokėti ieškovės2); 4) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2021 m. gegužės mėn. UAB „Kauno švara“ Komunalinės Atliekos 392,33 Eur (177,68 Eur sumokėta ieškovės1 ir 214,65 Eur sumokėta ieškovės2); 5) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2021 m. gegužės mėn. UAB „Jungtis“ Apsauga pagal sutartį Nr. 4815 – 1 517,87 Eur (810,87 sumokėta ieškovės1 ir 707 Eur sumokėta ieškovės2); 6) 2016 m. rugsėjo mėn. R. G. IĮ Rulon, tualetinis popierius, šiukšlių maišai 35,55 Eur, sumokėta ieškovės1; 7) 2016 m. rugsėjo mėn. UAB „Manjana“ Šluostės, oro gaivikliai, wc valymo priemonės – 44,13 Eur sumokėta ieškovės1; 8) 2016 m. rugsėjo mėn. UAB „Milara“ Valikliai, dozavimo pompa 47,19 Eur sumokėta ieškovės1; 9) 2016 m. lapkričio mėn. UAB „Sakura“ Signalizacijos remontas – 16,24 Eur sumokėta ieškovės1; 10) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2018 m. gruodžio mėn. Omnitel (AB Telia) GSM ryšio abonentai 1 144,14 Eur sumokėta ieškovės1; 11) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2021 m. gegužės mėn. AB Eso Už elektros energiją 4 739,73 Eur (2 822,78 Eur sumokėta ieškovės1 ir 1 916,95 Eur sumokėta ieškovės2); 12) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2021 m. gegužės mėn. Teo (AB Telia) Internetas, telefonija 2 507 Eur (2280,12 Eur sumokėta ieškovės1 ir 226,88 Eur sumokėta ieškovės2); 13) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2017 m. balandžio mėn. UAB Telekomunikacijų grupė (UAB „CSC Telecom“) Telekomunikacijų ryšio paslaugos 19,20 Eur sumokėta ieškovės1; 14) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2017 m. gegužės mėn. UAB Elis Textile Service, Berendsen Kilimėliai 540,47 Eur sumokėta ieškovės1; 15) 2017 m. – 2021 m. IF P&C Insurance AS Pastato ir įrangos draudimas 851,50 Eur (376,50 Eur sumokėta ieškovės1 ir 475 Eur sumokėta ieškovės2); 16) 2017 m. – 2021 IF P&C Insurance AS Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas 267 Eur (102,50 Eur sumokėta ieškovės1 ir 164,50 Eur sumokėta ieškovės2); 17) 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2021 m. gegužės mėn. Kiemo, patalpų priežiūra 4 243,65 Eur (3 620,55 Eur sumokėta ieškovės1 ir 623,10 Eur sumokėta ieškovės2). Viso: 21 069,03 Eur, iš kurių 14 867,17 Eur sumokėta ieškovės1 ir 6 201,86 Eur sumokėta ieškovės2. Atsakovė pripažino, jog turi pareigą atlyginti 2 480,62 Eur už Kauno patalpose sunaudotas gamtines dujas, 2 822,78 Eur už Kauno patalpose sunaudotą elektros energiją, 177,25 Eur už Kauno patalpose sunaudotą vandenį ir nuotekų tvarkymą, 118,45 Eur už Kauno patalpose suteiktas atliekų išvežimo paslaugas. P. B. dar iki šios bylos iškėlimo – laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2021 m. – už atsakovę yra atlyginęs 7 431,92 Eur sumą ieškovei1 už atsakovės sunaudotas komunalines paslaugas, ką patvirtina bylos duomenys. Be to, atsakovė taip pat neginčija, jog ieškovės2 pagrįstai patirtų išlaidų suma, susijusi su atsakovės kaip patalpų naudojo kasdienių poreikių tenkinimu, sudaro 3 851,68 Eur: 1 627,34 Eur (Kauno patalpose sunaudotos gamtinės dujos); 1 916,95 Eur (Kauno patalpose sunaudota elektros energija); 164,29 Eur (Kauno patalpose sunaudotas vanduo ir nuotekų tvarkymas); 143,1 Eur (Kauno patalpose suteiktos atliekų išvežimo paslaugos);

9.3. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas ir atsakovė nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais dalyje dėl 11 316,69 Eur sumos už Kauno patalpas, teigia, jog paslaugos ieškovių buvo užsakytos vienašališkai ir atsakovė neturi pagrindo šių išlaidų atlyginti: Eden springs Lietuva (82,75 Eur); UAB „Jungtis“ (1 517,87 Eur); R. G. IĮ (35,55 Eur); UAB „Manjana“ (44,13 Eur); UAB „Milara“ (47,19 Eur); UAB „Sakura“ (16,24 Eur); Omnitel (AB Telia) (1 144,14 Eur); Teo (AB Telia) (2 507 Eur); UAB „Telekomunikacijų grupė“ (naujas pav. UAB „CSC Telecom“) (19,20 Eur); UAB „Elis Textile Service“ (540,74 Eur); IF P&C Insurance AS (851,50 Eur + 267 Eur); Kiemo ir patalpų priežiūros (4 243,65 Eur) paslaugas. Teismas, įvertinęs bylos medžiaga, konstatavo, kad ieškovės bylos nagrinėjimo iš esmės metu nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti ieškovių reiškiamą reikalavimą priteisti ieškovėms iš atsakovės 11 316,69 Eur sumą už paslaugas, kuriomis neva naudojosi atsakovė. Nesant byloje įrodymų, kad ginčo laikotarpiu atsakovė turėjo poreikį ir naudojosi šiomis paslaugomis: Eden springs Lietuva (82,75 Eur); UAB „Jungtis“ (1 517,87 Eur); R. G. IĮ (35,55 Eur); UAB „Manjana“ (44,13 Eur); UAB „Milara“ (47,19 Eur); UAB „Sakura“ (16,24 Eur); Omnitel (AB Telia) (1 144,14 Eur); Teo (AB Telia) (2 507 Eur); UAB „Telekomunikacijų grupė“ (naujas pav. UAB „CSC Telecom“) (19,20 Eur); UAB „Elis Textile Service“ (540,74 Eur); IF P&C Insurance AS (851,5 Eur + 267 Eur); Kiemo ir patalpų priežiūros (4 243,65 Eur), atsakovė negali būti laikoma praturtėjusi ieškovių iniciatyva, interesais ir sąskaita paslaugomis, kuriomis atsakovė nesinaudojo ir kurios jai nebuvo suteiktos, todėl atsakovei negali kilti pareiga atlyginti minėtų ieškovių patirtų išlaidų, kurių suma sudaro 11 316,69 Eur išlaidų (ieškovei1 – 9 120,21 Eur; ieškovei2 – 2 196,48 Eur), ieškinys šioje dalyje nepagrįstas neįrodytas bei atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai);

9.4. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis pačios ieškovės savo iniciatyva buvo sudariusios sutartis ar kitu pagrindu naudojosi tiekėjų prekėmis ir paslaugomis, o vėliau sutartis (paslaugų tiekimą) nutraukė sau patogiu metu (pačių ieškovių pasirinktu laiku). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų prašiusi ieškovės kokių nors paslaugų, ar būtų kreipusis dėl nutrauktų paslaugų atnaujinimo, kas suponuoja išvadą, jog atsakovė ieškovių užsisakytomis paslaugomis bei prekėmis nesinaudojo. Teismas sprendė, jog ieškovės vienašališkai, neturėdamos jokia forma išreikšto atsakovės sutikimo, nesuderinusios su atsakove paslaugų tiekimo sąlygų, o paslaugas užsakiusios savo naudai ir interesais bei tęsdamos jų užsakymą, veikė savo pačių rizika, dėl ko atsakovei negali kilti pareiga atlyginti ieškovių patirtų išlaidų (CK 6.242 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsniai), kadangi pačios ieškovės prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką užsakydamos ir savalaikiai neatšaukdamos minėtų paslaugų teikimo bei veikė nerūpestingai ir neūkiškai;

9.5. Teismas vertino, jog ieškovės, atleidusios UAB „Gintarinė vaistinė“ nuo mokesčių mokėjimo, tik pačios yra už tai atsakingos ir nėra pagrindo reikalauti iš atsakovės padengti ir šiam nuomininkui tenkančią (turėjusią tekti) mokėti paslaugų kainos dalį. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog išlaidos už UAB „Kauno švara“ ir UAB „Kauno vandenys“ Kauno patalpose suteiktas paslaugas nepagrįstai dalijamos tik dviem subjektams. Visi Kauno pastate esančių patalpų nuomininkai (naudotojai) faktiškai naudojosi tiek pastatui tiekiamu vandeniu, tiek pastate buvusiais sanitariniais mazgais. Be to, visi Kauno pastate esančių patalpų nuomininkai (naudotojai) faktiškai naudojosi komunalinių atliekų tvarkymo (išvežimo) paslauga. Atsižvelgiant į tai, patirta išlaidų suma turi būti dalijama ne dviem, bet trims subjektams, todėl iš atsakovės ieškovėms priteistina: 341,55 Eur už UAB „Kauno vandenys“ suteiktas paslaugas (1 024,64/3), atitinkamai paskirstant 177,26 Eur – ieškovei1 ir 164,29 Eur – ieškovei2, 261,55 Eur už Kauno patalpose suteiktos atliekų išvežimo paslaugos (784,66/3) – 118,45 Eur – ieškovei1 ir 143,1 Eur – ieškovei2;

9.6. Teismas darė išvadą, kad tenkinamos visos sąlygos, būtinos ieškinio reikalavimui dėl nepagrįsto praturtėjimo taikyti, t. y. atsakovė naudojosi Kauno patalpomis, tačiau nemokėjo mokesčių nei už elektros energiją, vandenį, telefono ryšį, internetą ar valymo paslaugas. Piniginės sumos, kurias už šias paslaugas turėjo apmokėti atsakovė, faktiškai buvo sumokėtos ieškovių lėšomis, todėl atsakovė be pagrindo praturtėjo ieškovių sąskaita – ieškovių turtas atitinkamai sumažėjo. Tokiu būdu egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovių patirtų išlaidų ir atsakovės gautos naudos. Atsakovės praturtėjimui nėra ir nebuvo jokio teisinio pagrindo – tarp šalių nebuvo sudaryta jokių sutarčių, suteikiančių atsakovei teisę nemokamai naudotis patalpomis ir jose teiktomis paslaugomis. Atsakovė su ieškovėmis neatsiskaitė, o ieškovė negali apginti savo teisės kitais civiliniais teisių gynimo būdais;

9.7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovei1 priteistina 7 769,86 Eur nuostolių atlyginimo (2170,76 Eur Vilniaus patalpose suteiktos paslaugos, 2480,62 Eur Kauno patalpose sunaudotos gamtinės dujos; 2 822,78 Eur Kauno patalpose sunaudota elektros energija; 177,25 Eur Kauno patalpose sunaudotas vanduo ir nuotekų tvarkymas; 118,45 Eur Kauno patalpose suteiktos atliekų išvežimo paslaugos). Nors ieškovės teigė, kad atsakovė yra sumokėjusi 5 891,14 Eur sumą ir nurodė, jog neva ši suma minusuojama, tačiau pagal ieškinyje nurodomus paskaičiavimus atsakovės sumokėta dalis nėra minusuota, todėl esant aplinkybei, jog dalis nuostolių atsakovės ieškovei1 jau yra atlyginta, teismas priteistiną sumą mažina atsakovės sumokėta dalimi – 7 431,92 Eur (būtent šią atsakovės sumokėtą sumą patvirtina bylos duomenys), ir ieškovei1 iš atsakovės priteisia 337,94 Eur nuostolių atlyginimo (7 769,86 Eur - 7 431,92 Eur = 337,94 Eur). Atsižvelgiant į priteistiną sumą, palūkanos, priteistinos ieškovei1 iš atsakovės sudaro 2,31 Eur (337,94 Eur : 365 x 50 x 0,05 = 2,31 Eur). Ieškovei2 iš atsakovės priteistina 3 851,68 Eur nuostolių atlyginimo (1 627,34 Eur Kauno patalpose sunaudotos gamtinės dujos; 1 916,95 Eur Kauno patalpose sunaudota elektros energija; 164,29 Eur Kauno patalpose sunaudotas vanduo ir nuotekų tvarkymas; 143,10 Eur Kauno patalpose suteiktos atliekų išvežimo paslaugos). Atsižvelgiant į priteistiną sumą, palūkanos, priteistinos ieškovei2 iš atsakovės sudaro 26,38 Eur (3 851,68 Eur : 365 x 50 x 0,05 = 26,38 Eur). Iš atsakovės ieškovėms priteistinos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis);

Šalies argumentai

9.8. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė priešieškiniu prašo iš ieškovės2 priteisti 3 990,89 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovės naudai iš ieškovės2 priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė teigė, o to neginčijo ir ieškovės, kad laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 atsakovės vadovas P. B. kas mėnesį atliko mokėjimus komunalinių paslaugų teikėjams UAB „ESO“, UAB „Ignitis“ ir UAB „Kauno vandenys“ už visame Kauno pastate sunaudotas komunalines paslaugas: elektros energijos tiekimą; gamtinių dujų tiekimą; vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Byloje pateikta 2024-06-17 Sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo patvirtina, jog atsakovė iš P. B. įgijo 3 990,89 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovę2 už laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 Kauno patalpose ieškovės2 sunaudotas komunalines paslaugas, kurias už ieškovę2 apmokėjo P. B.. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, jog laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 Kauno patalpose veiklą vykdė trys subjektai: UAB „Gintarinė vaistinė“, atsakovė ir ieškovė2. Rašytiniai bylos duomenys nesudaro pagrindo atsakovei2 remtis aplinkybe, jog neva ginčo laikotarpiu dalimi patalpų neva panaudos teisinių santykių pagrindu naudojosi ir ieškovė1. Bylos duomenų visuma teismui sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovė1 priešieškinio ginčo laikotarpiu Kauno patalpose veiklos nevykdė ir jokia Kauno patalpų dalimi nesinaudojo. Ieškovė2 teigė, kad ji veiklą Kauno patalpose pradėjo vykdyti tik nuo 2023 m. vasario mėn., tačiau įvertinus bylos duomenis, šalių paaiškinimus tokie ieškovės2 argumentai laikytini nepagrįstais. Įvertinus minėtą visumą byloje nustatytų aplinkybių, teismas sprendė, jog visą priešieškiniui aktualų laiko tarpą, nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 ieškovė2 vykdė ūkinę – komercinę veiklą pastate (duomenys neskelbtini), todėl buvo vienas iš trijų patalpų pastate (duomenys neskelbtini) naudotojų kartu su atsakove bei UAB „Gintarinė vaistinė“. Teismas taip pat nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2024-04-11 nutartyje konstatavo, jog Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021 (sprendimas Kauno apygardos teismo 2022-02-24 nutartimi Nr. e2A-171-638/2022 paliktas nepakeistas), buvo nustatyta prejudicinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė (prejudicinis faktas), kad išlaidos už komunalinius patarnavimus laikytinos patalpose veiklą vykdžiusių ir patalpomis besinaudojusių asmenų papildomos sąnaudomis (elektros energija, dujos, vanduo, nuotekos, telefonija, apsaugos paslaugos, atliekų išvežimas ir pan.) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nustačius, jog ginčo laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 Kauno patalpų dalyje veiklą vykdė ieškovė2, atitinkamai būtent šis juridinis asmuo, kaip Kauno patalpų dalyje veiklą vykdęs ir patalpomis besinaudojęs asmuo, kuris tuo pačiu yra laikytinas ir komunalinių paslaugų naudoju bei gavėju, turi pareigą atlyginti dalį išlaidų už komunalinius patarnavimus, kurie ginčo laikotarpiu buvo tiekti ir sunaudoti Kauno patalpose veiklą vykdžiusių subjektų. Nors ieškovė2 teigė, jog negalėjo atlyginti atsakovės patirtų išlaidų, kadangi nebuvo išrašytos ir pateiktos sąskaitos už ieškovei2 tenkančią mokėti komunalinių paslaugų dalį, tačiau šioje byloje atsakovė reikalavimus reiškia vadovaudamasi LR CK 6.237-6.242 straipsniuose numatytais pagrindais, reikalaudama nuostolių atlyginimo dėl nepagrįsto praturtėjimo, kurių viena sąlygų – nepagrįstam praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Be to, analogiškai reikalavimus atsakovei reiškia ir ieškovės. Remiantis Kauno apygardos teismo 2024-04-11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-427-924/2024 39 punkto išaiškinimu, komunalinių paslaugų išlaidos turi būti skaičiuojamos ne pagal patalpų plotą, o pagal faktiškai veiklą vykdžiusius ir paslaugomis besinaudojusius asmenis. Atsižvelgiant į tai, ieškovė2 turi pareigą atlyginti jai tenkančią komunalinių išlaidų dalį, kuri už ginčo laikotarpį 3 990,89 Eur (už elektros energijos tiekimą laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2022-04-13 - 749,87 Eur; už gamtinių dujų tiekimą laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 3 061,42 Eur; už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 179,60 Eur.);

Žemesnės instancijos teismas

9.9. Teismas pažymėjo, kad egzistuoja visos priešieškinio reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo keliamos sąlygos: ieškovė2 naudojosi ir vykdė veiklą Kauno patalpų dalyje neapmokėdama už jokius komunalinius patarnavimus, t. y. nei už elektrą, nei už vandenį ir nuotekų tvarkymą, nei už gamtines dujas; yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp P. B. turto sumažėjimo ir ieškovės2 praturtėjimo, kadangi sumą, kurią turėjo prievolę mokėti ieškovė2 už Kauno patalpų dalyje sunaudotus komunalinius patarnavimus, sumokėjo Kauno patalpų bendraturtis P. B., tai reiškia, kad 3 990,89 Eur suma ieškovė praturtėjo, o P. B. turtas sumažėjo, t. y. P. B. prarado 3 990,89 Eur. 2024-06-17 Sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo pagrindu atsakovė iš P. B. įgijo 3 990,89 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovę2 už laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 Kauno patalpose ieškovės2 sunaudotas komunalines paslaugas, kurias už ieškovę2 apmokėjo P. B.; ieškovės2 praturtėjimui nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovės priešieškinis pagrįstas, įrodytas bei tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovės VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras bei VšĮ Pasaulio lietuvių centras apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2024-10-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovių VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras bei VšĮ Pasaulio lietuvių centras patikslintą ieškinį tenkinti pilnai, o atsakovės VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras priešieškinį atmesti; priteisti ieškovių naudai iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Kauno bei Vilniaus Patalpų bendrasavininkams P. B. ir A. B. išnuomojus patalpas atsakovei ir šiai nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. faktiškai naudojantis tiek patalpomis, tiek visomis ieškovės1 užsakytomis paslaugomis – kilo pareiga kompensuoti dalį mokesčių bei rinkliavų, kurias išimtinai už visas patalpas yra apmokėjusios ieškovės. Dėl nepagrįstai sutaupytų mokesčių (nepagrįsto praturtėjimo) priteisimo ieškovė1 buvo pareiškusi reikalavimą P. B. ir A. B.. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-702-950/2021, 2021-10-28 sprendimu pripažino ieškovės reikalavimo teisę, tačiau nustatęs, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui jį atmetė. Visgi sprendime teismas pagrįstai konstatavo, jog: visos anksčiau minėtos išlaidos laikytinos išimtinai susijusiomis su asmenų, nepertraukiamai besinaudojančių tokiomis patalpomis (Vilniaus patalpomis ir Kauno patalpomis) kasdieninių poreikių tenkinimu; civilinėje byloje esantys dokumentai neginčijamai liudija, kad būtent ieškovė apmokėjo visas sąskaitas, įvairių tiekėjų išrašytas už Vilniaus patalpoms ir už Kauno patalpoms suteiktus komunalinius patarnavimus, taip pat kitokio pobūdžio paslaugas. Iš to seka, kad ieškovė, apmokėjusi sąskaitas, įvairių tiekėjų išrašytas už Vilniaus ir Kauno patalpoms suteiktus komunalinius patarnavimus, gali reikalauti atlyginti savo išlaidas iš asmenų, kurie faktiškai tokias paslaugas gavo ir jomis pasinaudojo; visos ieškovės patikslintame ieškinyje nurodomos paslaugos (gamtinės dujos; elektra; geriamas vanduo; vanduo ir nuotekos; komunalinių atliekų išvežimas; higienos reikmenys; patalpų apsauga; internetas, telefonija ir kitos telekomunikacijų paslaugos; kilimėliai; valymo paslaugos) laikytinos išimtinai susijusiomis su asmenų, nepertraukiamai besinaudojančių ginčo patalpomis (Vilniaus ir Kauno patalpomis) kasdieninių poreikių tenkinimu. Civilinės bylos medžiaga liudija, kad Vilniaus patalpomis ginčo laikotarpiu (nuo 2016-08-01 iki 2017-05-31) naudojosi tik trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų (veikiantis atsakovų pusėje) VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras (2016-07-31 sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu). Kauno patalpomis ginčo laikotarpiu (nuo 2016-08-01 iki 2021-05-31) naudojosi (1) trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų (veikiantis atsakovų pusėje) VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras (2016-07-31 sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu), (2) UAB „Gintarinė vaistinė“ (2010-12-01 Nuomos sutarties Nr. SV-10 pagrindu), taip pat (3) pati ieškovė VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras; be to, tiek 2016-07-31 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.2 punktas (dėl Kauno patalpų dalies nuomos VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras), tiek 2010-12-01 Nuomos sutarties Nr. SV-10 2 punktas (dėl Kauno patalpų dalies nuomos UAB „Gintarinė vaistinė“), pareigą apmokėti visus einamuosius komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius nustatė išimtinai nuomininkams. Tokios pačios išvados padarytos ir įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2022-02-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-171-638/2022. Teismai, įvertinę visą bylos medžiagą, patvirtino ieškovių teisėtą ir pagrįstą teisę reikalauti iš patalpų naudojo patirtų išlaidų atlyginimo, dėl to ieškovės kreipėsi į Kauno apylinkės teismą reikšdamos iš esmės tapatų reikalavimą tik kitam (tinkamam) atsakovui – VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centrui. 2023-11-08 Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje e2-1152-475/2023 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovių ieškinį tenkino visiškai. Atsakovei apskundus šį teismo sprendimą, Kauno apygardos teismas 2024-04-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-427-924/2024 grąžino bylą nagrinėti iš naujo, nes jau išnagrinėtoje byloje Nr. e2-702-950/2021, kurios išvadomis buvo vadovaujamasi kaip prejudiciniu faktu, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl išlaidų draudimui, be to, liko neįvertinta aplinkybė, ar atsakovė naudojosi ieškovių užsakytomis internetinio ir mobilaus ryšio paslaugomis Kauno patalpose, bei neįvertinta, ar atsakovė naudojosi kiemo ir patalpų priežiūros paslaugomis Kauno patalpose. Taigi, egzistuoja prejudiciniai faktai, kurių įrodinėti nebereikia. Byloje nėra ginčo, jog Vilniaus patalpomis naudojosi tik atsakovė, taip pat nėra ginčo dėl asmenų, kurie naudojosi Kauno patalpomis. Nepaisant šių aplinkybių bei prejudicinių faktų, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškinį tik iš dalies;

Žemesnės instancijos teismas

10.2. Teismas nurodė, jog vien tai, kad atsakovė naudojosi Vilniaus patalpomis, neįrodo, jog būtent šiose patalpose buvo suteiktos UAB „Stova“ (700 Eur), UAB „Švaros gidas“ (24,20 Eur) ir Omnitel (AB Telia) (59,30 Eur) paslaugos, todėl sumažino ieškinio reikalavimą nepriteisdamas šių išlaidų. Su tuo ieškovės nesutiktina, nes tai prieštarauja minėtais teismų sprendimais nustatytiems prejudiciniams faktams. Kauno apygardos teismas, grąžindamas šią bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme, 2024-04-11 nutartyje taip pat konstatavo, jog ieškovės1 išlaidos 2954,26 Eur, kiek tai susiję su Vilniaus patalpomis yra įrodytos, tame tarpe ir UAB „Stova“, UAB „Švaros gidas“ bei AB Telia, todėl pirmosios instancijos teismui atmesti reikalavimą dėl šių išlaidų nebuvo jokio teisėto pagrindo;

10.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė dalį ieškinio reikalavimų susijusių su Kauno patalpomis, t. y. dėl Eden springs Lietuva (82,75 Eur); UAB „Jungtis“ (1 517,87 Eur); R. G. IĮ (35,55 Eur); UAB „Manjana“ (44,13 Eur); UAB „Milara“ (47,19 Eur); UAB „Sakura“ (16,24 Eur); Omnitel (AB Telia) (1 144,14 Eur); Teo (AB Telia) (2 507 Eur); UAB „Telekomunikacijų grupė“ (naujas pav. UAB „CSC Telecom“) (19,20 Eur); UAB „Elis Textile Service“ (540,74 Eur); IF P&C Insurance AS (851,50 Eur + 267 Eur); kiemo ir patalpų priežiūros (4 243,65 Eur) paslaugų. Ieškovių teigimu, Kauno apylinkės teismas jau yra išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-702-950/2021 dėl šių prašomų priteisti išlaidų priteisimo. Minėtoje byloje ieškovės savo reikalavimus grindė visiškai tomis pačiomis sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimo dokumentais, kaip ir savo reikalavimus grindžia šioje byloje. Šiuo atveju identiška byla dėl tų pačių išlaidų (pagal tuos pačius išlaidas pagrindžiančius dokumentus) yra nagrinėjama antrą kartą, tik ieškovės reikalavimus nukreipė į tuos asmenis, kuriuos teismas išnagrinėtoje byloje yra nurodęs kaip tinkamus atsakovus – į patalpas faktiškai naudojusią atsakovę. Be to, teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su Omnitel (AB Telia) (1 144,14 Eur) bei Teo (AB Telia) (2 507 Eur) vadovavosi atsakovės parodymais, jog ji šiomis paslaugomis nesinaudojo, nes ir pati buvo užsisakiusi tokias paslaugas. Teismas ignoravo ieškovių atstovo V. K. paaiškinimus, jog atsakovė buvo užsisakiusi sau atskirus abonimentus bendravimui su užsieniu (to atsakovė neginčijo), o interneto ryšiui ir pokalbiams Lietuvoje naudojosi ieškovių užsakytomis paslaugomis. Teismas taip pat ignoravo prejudicinį faktą, kad telefonijos paslaugos laikytinos Kauno patalpose veiklą vykdžiusių ir patalpomis besinaudojusių asmenų sąnaudomis. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo, susijusio su dėl IF P&C Insurance AS (851,50 Eur + 267 Eur) patirtomis išlaidomis, neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovių atstovas V. K. paaiškino, jog patalpos buvo draudžiamos, nes to reikalavo nuomininkas UAB „Gintarinė vaistinė“, atsakovė apie tai žinojo, bylos nagrinėjimo metu to neneigė. Ieškovės draudė visą pastatą, tame tarpe ir atsakovės naudojamas patalpas nuo galimos žalos nuomininkui UAB „Gintarinė vaistinė“, kuri yra pirmame aukšte, o atsakovė - antrame aukšte (draudimas nuo užliejimo ir gaisro). Šios išlaidos yra susijusios su Kauno patalpų išlaikymu, todėl atsakovė privalo prisidėti prie jų atlyginimo. Teismas nepriteisė ir išlaidų susijusiomis su kiemo ir patalpų priežiūra (4 243,65 Eur), tačiau teismas niekaip nepagrindė kodėl nebuvo priteistos išlaidos, susijusios su patalpų valymu. Teismas taip pat niekaip nevertino aplinkybės, jog atsakovės darbuotojai, taip pat tretieji asmenys bei jų šeimos nariai kieme laiko transporto priemones, be to egzistuoja prejudicinis faktas, kuris nustato, jog į išlaidas, susijusias su Kauno patalpomis, įeina ir išlaidos, susijusios su patalpų ir kiemo švara. Ieškovės pažymėjo, kad byloje taip pat nėra jokių įrodymų, jog atsakovė būtų atsisakiusi patalpoms teikiamų paslaugų. Atsakovė žinojo apie šias užsakytas paslaugas, jomis naudojosi ir niekada jų neatsisakė, todėl privalo už jas mokėti;

10.4. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė2 nurodė, jog su priešieškiniu iš dalies sutinka, neneigia pareigos mokėti už komunalinius patarnavimus, todėl ji ne kartą prašė atsakovės, jog būtų išrašytos sąskaitos už šias paslaugas, idant būtų galima jas apmokėti. Atsakovė šių sąskaitų neteikė. Ieškovė2 yra juridinis asmuo, kuris buhalterinę apskaitą vykdo pagal griežtai reglamentuotą tvarką, todėl tam, jog ji galėtų apmokėti už jam suteiktas paslaugas, turėjo būti pateikta sąskaita. Ginčo dėl tokio pobūdžio reikalavimo niekada nebuvo, todėl teismas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas taip pat padarė neteisingą išvadą, jog laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 Kauno patalpose veiklą vykdė trys subjektai: UAB „Gintarinė vaistinė“, atsakovė ir ieškovė2. Prejudiciniu faktu yra nustatyta, jog Kauno patalpomis nuo 2016-08-01 iki 2021-05-31 naudojosi ieškovė1, UAB „Gintarinė vaistinė“ ir atsakovė. Nėra jokio pagrindo teigti jog nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 Kauno patalpomis ieškovėl nebesinaudojo, o vietoje jo - Kauno patalpomis pradėjo naudotis ieškovė2. Teismas šią aplinkybę grindė ieškovių atstovo V. K. parodymais, kurie buvo prieštaringi. Teismo posėdžio metu pastarasis nurodė, jog ieškovė1 ginčo laikotarpiu veiklą jau buvo nutraukusi, tačiau taip pat nurodė, jog ieškovė1 tuo pačiu laikotarpiu Kauno patalpomis naudojosi panaudos pagrindu. Ieškovė1 nėra išregistruota iš juridinių asmenų registro, nors šiuo metu jos veikla yra vegetatyvinė, tačiau nėra jokio pagrindo laikyti, jog ji nesinaudoja Kauno patalpomis – jose laikomi ieškovės1 dokumentai, jose lankose jos vadovas, yra pildomi finansinės atskaitomybės dokumentai. Teismas turėjo priteisti ieškovei2 už atsakovės sumokėtus komunalinius patarnavimus ne 3990,89 Eur sumą, o 403,67 Eur, nes ieškovė2 Kauno patalpomis pradėjo naudotis tik 2023 m. vasario mėn.

Atsiliepimas

11. Atsakovė VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras atsiliepimu prašo atmesti ieškovių VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras bei VšĮ Pasaulio lietuvių centras 2025-11-04 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025-10-08 sprendimo ir priteisti atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovės, klaidingai interpretuodamos Kauno apylinkės teismo 2021-10-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021, turinį, visiškai nepagrįstai teigia, jog neva visos (o ne dalis) ieškinyje nurodytų paslaugų yra susijusios su patalpų naudotojų kasdieninių poreikių tenkinimu, dėl ko, ieškovių teigimu, atsakovė turi pareigą kompensuoti visas nurodytas išlaidas, neišskiriant nė vienos iš jų, o ieškovės šioje byloje neturi įrodinėti jokių aplinkybių, susijusių su paslaugų suteikimu. Tokia ieškovių pozicija yra nepagrįsta. Kauno apylinkės teismas 2021-10-28 sprendime tik kvalifikavo ieškovės1 patirtų išlaidų pobūdį, t. y, kad visos ieškovės patikslintame ieškinyje nurodomos paslaugos laikytinos išimtinai susijusiomis su asmenų, nepertraukiamai besinaudojančių ginčo patalpomis kasdieninių poreikių tenkinimu, ir nustatė asmenis, kurie ginčo laikotarpiu naudojosi Kauno ir Vilniaus patalpomis bei ieškovės1 pareikštus reikalavimus atmetė. Kauno apylinkės teismas 2021-10-28 sprendime nekonstatavo, jog atsakovė šias paslaugas faktiškai gavo, kokia apimtimi jas naudojo ar kad ieškovėms netaikoma įrodinėjimo pareiga šioje naujoje byloje. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į Kauno apygardos teismo 2024-04-11 nutarties 26 punktą, kuriame apeliacinės instancijos teismas aiškiai paneigė ieškovių poziciją, nurodydamas: „Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendime kvalifikavo ieškovės1 patirtų išlaidų pobūdį ir nustatė asmenis, kurie ginčo laikotarpiu naudojosi Kauno ir Vilniaus patalpomis, ir ieškovės1 pareikštus reikalavimus, kaip pareikštus netinkamiems atsakovams (P. B. ir A. B.), atmetė.“. Kauno apylinkės teismas 2021-10-28 sprendime nei netyrė, nei nevertino, kokias komunalines ir kitas paslaugas Vilniaus ir Kauno patalpose sunaudojo būtent atsakovė; ar kitos paslaugos, nesusijusios su komunalinėmis paslaugomis, buvo suteiktos Vilniaus ir/ar Kauno patalpose; kas buvo paslaugų užsakovas/ai ir naudotojas/ai; dėl kokių priežasčių paslaugų užsakovas/ai savalaikiai nenutraukė sutarčių su paslaugų tiekėjais; kokią dalį Vilniaus ir Kauno patalpose sunaudotų komunalinių ir kitų paslaugų turi apmokėti atsakovė. Be to, Kauno apygardos teismo priimtos 2024-04-11 nutarties 38 punkte teismas nurodė, jog: „Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021 nebuvo sprendžiamas klausimas nei dėl patalpų savininko išlaidų draudimui, nei dėl atsakovės prievolės dydžio, nei dėl ieškovės (-ių) už atsakovę įvykdytos prievolės dydžio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad, visų pirma, nustatinėjant ar atsakovė nepagrįstai praturtėjo (gavo naudą) ieškovių sąskaita, nes iš trečiųjų asmenų gavo paslaugų už 21 069,03 Eur sumą, kurias, kaip teigia ieškovės, visas jas apmokėjo, turėjo būti nustatyta ar iš tiesų atsakovė naudojosi ieškovių nurodomomis paslaugomis, antra, kokia ieškovių patirtų išlaidų suma tenka atsakovei, kaip dalies patalpų naudotojai. Ši įrodinėjimo pareiga teko ieškovėms (CPK 178 straipsnis).“. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje nėra pagrindo spręsti, jog Kauno apylinkės teismo 2021-10-28 sprendime buvo nustatyti prejudiciniai faktai, jog atsakovė ginčo laikotarpiu naudojosi absoliučiai visomis ieškovių ieškinyje nurodytomis komunalinėmis ir kitomis paslaugomis ;

11.2. Nors Kauno apygardos teismas 2024-04-11 nutarties 34 punkte konstatavo, kad ieškovė1 įrodė dalį išlaidų, susijusių su Vilniaus patalpų kasdieniu naudojimu, šios nutarties kontekstas ieškovių skunde yra iškraipomas. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą pateikė ankstesnės bylos ribose ir kartu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, bylą grąžindamas iš naujo nagrinėti. Be to, nei šioje byloje, nei prieš tai nagrinėtose bylose niekada nebuvo tirta, ar konkrečiai UAB „Stova“, UAB „Švaros gidas“ ir Omnitel (AB Telia) GSM ryšio abonementų paslaugos buvo faktiškai suteiktos Vilniaus patalpose ir susijusios būtent su atsakove. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tyrė, ar UAB „Stova“, UAB „Švaros gidas“ ir Omnitel (AB Telia) paslaugos buvo realiai susijusios su patalpomis, kuriomis naudojosi atsakovė. Ieškovės į bylą nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuris galėtų patvirtinti, kad UAB „Stova“, UAB „Švaros gidas“ ir Omnitel (AB Telia), kiek tai susiję su GSM ryšio abonentais, paslaugos buvo suteiktos Vilniaus patalpose ar bent jau Vilniaus miesto teritorijoje, taip pat, kad atsakovė, kaip Vilniaus patalpų naudotojas, naudojosi ir/ar bent jau galėjo naudotis šiomis paslaugomis. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis apeliacinės instancijos išaiškinimais, pagrįstai nustatė, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, jog šios paslaugos buvo teiktos Vilniuje ar kad atsakovė apie jų užsakymą buvo informuota, pritarė joms, prašė jas tęsti ar faktiškai jomis naudojosi. Teismas pagrįstai laikė 783,50 Eur ieškinio dalį neįrodytą ir nepagrįstą;

Šalies argumentai

11.3. Ieškovės nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai atmetė dalį ieškinio reikalavimų, susijusių su Kauno patalpomis. Ieškovių pozicija dėl 2021-10-28 sprendimo esą sukurto prejudicinio efekto yra aiškiai paneigta Kauno apygardos teismo 2024-04-11 nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės nėra įrodžiusios minėtų aplinkybių, ir nustatė, ką būtent ieškovės turi įrodyti nagrinėjant bylą pakartotinai. Be kita ko, paminėtinas ir Kauno apygardos teismo 2024-04-11 nutarties 39 punktas, kuriame buvo konstatuota, jog: „sutiktina su apeliante, kad ji į bylą pateikė 2016 m. spalio 26 d. sutartį su AB Telia (Teo LT, AB) dėl internetinio ryšio, duomenis, kad savarankiškai mokėjo UAB „Bitė Lietuva“ už mobilųjį ryšio paslaugas, tačiau šie atsakovės pateikti įrodymai liko neįvertinti, todėl lieka neaišku ar atsakovė ir tuo pačiu metu turėjo poreikį bei naudojosi panašaus pobūdžio ieškovės užsakytomis paslaugomis. Be to, teismas neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su draudimo išlaidomis bei ar šios išlaidos taip pat priskirtos atsakovei, nors ji nėra nei Kauno patalpų savininkė, nei, kaip teigia apeliantė, naudos gavėja. Taip pat liko neįvertintos aplinkybės ar ieškovė1, užsakydama atitinkamas paslaugas, kurios nebuvo reikalingos atsakovės kasdieninių poreikių tenkinimui ar savalaikiai nenutraukusi sutarčių su paslaugų tiekėjais, taip pat atleidusi trečiąjį asmenį UAB „Gintarinė vaistinė“ nuo atitinkamų mokesčių mokėjimo (pvz. už vandenį, šiukšlių išvežimą, pastato apsaugą ir kt.) neprisiėmė nuostolių atsiradimo rizikos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės prašė priteisti 4 243,65 Eur už atsakovės naudojimąsi kiemo ir patalpų priežiūra, tačiau pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šią ieškinio dalį, nevertino ar ieškovės patyrė tokią išlaidų sumą bei ar atsakovė faktiškai naudojosi šiomis paslaugomis.“. Nepaisydamos šių aiškių Kauno apygardos teismo nurodymų, ieškovės pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių naujų įrodymų ar faktinių duomenų, galinčių pagrįsti jų reikalavimą priteisti 11 316,69 Eur sumą už paslaugas, kuriomis, anot ieškovių, Kauno patalpose naudojosi atsakovė. Ieškovės neįrodė nei to, kad paslaugos buvo užsakytos atsakovės poreikiams, nei to, kad ji faktiškai jomis naudojosi, nei to, kad patirtos išlaidos buvo būtinos ir proporcingos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė niekuomet neprašė ieškovės1 užsakyti, nesudarė sutarties su ieškove1 dėl minėtų paslaugų užsakymo ir niekada jomis nesinaudojo;

Žemesnės instancijos teismas

11.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovių ieškinio reikalavimą dėl apmokėjimo už UAB „Eden springs“ paslaugas. Ieškovės į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė būtų naudojusis UAB „Eden springs“ paslaugomis, taip pat, kad UAB „Eden springs“ paslaugos buvo teikiamos antrajame Kauno patalpų aukšte. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovių ieškinio reikalavimą dėl apmokėjimo už UAB „Jungtis“ paslaugas. Ieškovės į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė būtų naudojusis UAB „Jungtis“ paslaugomis, taip pat, kad UAB „Jungtis“ paslaugos buvo teikiamos antrajame Kauno patalpų aukšte.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovių ieškinio reikalavimus dėl apmokėjimo už R. G. IĮ, UAB „Manjana“, UAB „Milara“, UAB „Sakura“ paslaugas. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad 2025-04-16 vykusio teismo posėdžio metu ieškovių atstovas V. K. atsakydamas į klausimus nurodė, kad sutarčių dėl R. G. IĮ, UAB „Manjana“, UAB „Milara“, UAB „Sakura“ paslaugų teikimo byloje nėra. Ieškovių atstovas nurodė, kad prekės tiesiogiai atsakovei perduotos nebuvo, kadangi iš minėtų pardavėjų gautas prekes sunaudojo ieškovių ūkvedė, kuri tvarkė antrojo ir trečiojo aukštų laiptines. Byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad atsakovė prašė jos naudai užsakyti aptariamas (valymo) paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovių ieškinio reikalavimus dėl apmokėjimo už UAB „Telekomunikacijų grupė“ paslaugas. Bylos medžiaga patvirtina ir įrodo, jog jokių byloje esančių įrodymų patvirtinančių, jog šiomis paslaugomis naudojosi atsakovė, nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovių ieškinio reikalavimus dėl apmokėjimo už UAB „Elis Textile Service“ paslaugas. Jokių byloje esančių įrodymų patvirtinančių, jog šiomis paslaugomis naudojosi atsakovė, nėra;

Šalies argumentai

11.5. Ieškovių teigimu, sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ignoravo ieškovių atstovo V. K. paaiškinimus, jog neva atsakovė buvo užsisakiusi sau atskirus abonementus bendravimui su užsieniu (to neva atsakovė neginčijo), o interneto ryšiui ir pokalbiams Lietuvoje naudojosi ieškovių užsakytomis paslaugomis. Atsakovė byloje niekuomet nepripažino ieškovių nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su Omnitel (AB Telia) (1 144,14 Eur) bei Teo (AB Telia) (2 507 Eur) paslaugomis, pagrįstai įvertinto byloje esančius įrodymus – tarp atsakovės ir UAB „Bitė Lietuva“ sudarytą sutartį dėl mobiliojo ryšio paslaugų teikimo, kuri patvirtina, kad nuo pat ginčo pradžios atsakovė neturėjo poreikio naudotis telefonijos paslaugomis, kurias savo asmeninių poreikių tenkinimui buvo užsisakiusi ieškovė1. Taip pat teismas teisingai pažymėjo, jog Kauno patalpose atsakovė 2016-10-25 sudarė atskirą sutartį su internetinio ryšio tiekėju AB „Telia“ (AB „Teo LT“), dėl ko neturėjo jokio objektyvaus poreikio naudotis ieškovės1 užsisakytomis interneto paslaugomis. Pats ieškovių vadovas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovių užsisakyti telefono abonementai buvo naudojami ne atsakovės bendravimui (pokalbiams), o tik signalizacijos sistemos ryšio palaikymui, taip patvirtindamas kad ieškovių užsisakytų telefono abonementų atsakovė net ir negalėjo panaudoti pokalbiams Lietuvoje;

11.6. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieškovų nuomininkas UAB „Gintarinė vaistinė“ reikalavo drausti Kauno patalpas, tokia nuostata nebuvo įtvirtinta ir tarp šalių sudarytoje nuomos sutartyje. Tuo tarpu atsakovei apie ieškovių interesais sudarytas draudimo sutartis nebuvo žinoma. Draudimo paslaugos buvo užsakytos išimtinai ieškovių naudai ir interesais, kadangi atsakovė, kaip ir UAB „Gintarinė vaistinė“, polisuose nėra net minimas. Atsakovė nėra Kauno patalpų ir/ar pastato savininkas, taip pat ir nėra pastate esančio turto savininkas, dėl ko ji niekuomet neturėjo nei pareigos, nei intereso drausti pastato, jame esančios įrangos ar statinio savininko civilinės atsakomybės. Be to, teismas teisingai pažymėjo, jog byloje pateikti draudimo polisai, nesant byloje polisuose nurodomų sumų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, jie patys savaime nepatvirtina, kad ieškovės realiai patyrė išlaidas, susijusias su draudimo apsauga;

11.7. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo sprendimą atmesti ieškovių ieškinio reikalavimą dėl apmokėjimo už kiemo ir patalpų priežiūrą. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, jog ieškovės pirko tokio pobūdžio paslaugas ar šių funkcijų atlikimui samdė darbuotojus. Byloje ieškovės taip pat neįrodinėjo, kad jų samdyti darbuotojai atliko valymo darbus ne vien tik ieškovių valdytoje Kauno patalpų dalyje (trečiajame ir ketvirtajame aukštuose), tačiau ir atsakovės nuomotose patalpose (antrajame aukšte). Byloje nėra įrodymų, jog žemės sklypu Kaune naudojosi atsakovė (įskaitant atsakovės darbuotojus), kuri nebūdama šio žemės sklypo nuomininku, neturėjo tam jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Būtent ieškovių vadovas V. K. vienašališkai organizavo Kauno patalpų ir jų prieigų niekaip neapibrėžtą, jokiais dokumentais neįrodytą neva ieškovių vykdytą tvarkymą neturėdamas nei atsakovės sutikimo, nei jo leidimo ar juo labiau prašymo;

11.8. Tinkamai ir išsamiai įvertinęs bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog ieškovės vienašališkai, neturėdamos jokia forma išreikšto atsakovės sutikimo, nesuderinusios su atsakove paslaugų tiekimo sąlygų, o paslaugas užsakiusios savo naudai ir interesais bei tęsdamos jų užsakymą, veikė savo pačių rizika, dėl ko atsakovei negali kilti pareiga atlyginti ieškovių patirtų išlaidų, kadangi pačios ieškovės prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką užsakydamos ir savalaikiai neatšaukdamos minėtų paslaugų teikimo bei veikė nerūpestingai ir neūkiškai. Tokiu atveju atsakovei negali kilti pareiga kompensuoti ieškovių patirtų išlaidų;

Žemesnės instancijos teismas

11.9. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos priešieškinio reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo keliamos sąlygos ir atsakovės naudai iš ieškovės2 priteisė 3 990,89 Eur sumą. Nors ir ieškovė2 pripažino dalį priešieškinio, vis tik apeliaciniame skunde ieškovės jau reiškia reikalavimą atmesti priešieškinį visa apimtimi. Atsakovė nurodo, kad pareiškė priešieškinį CK 6.237-6.242 straipsniuose numatytais pagrindais reikalaudama nuostolių atlyginimo. Viena iš nepagrįsto praturtėjimo sąlygų yra ta, kad atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Taigi tam, kad ieškovei2 kiltų pareiga atlyginti patirtus nuostolius, nei P. B., nei atsakovė neprivalėjo išrašyti ir pateikti ieškovei2 jokių sąskaitų. Pačios ieškovės byloje reikšdamos analogišką reikalavimą atsakovei, niekuomet per visą ginčo laikotarpį nebuvo pateikusios atsakovei jokių ieškovių išrašytų sąskaitų-faktūrų, kuriose būtų buvusi nurodyta atsakovei tenkanti mokėti komunalinių paslaugų dalis už Vilniaus ir Kauno patalpose sunaudotas komunalines paslaugas. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė2, tame tarpe ir V. K., prašė atsakovės išrašyti sąskaitas už suteiktas komunalines paslaugas. Priešingai, 2025-06-25 vykusio teismo posėdžio metu ieškovių vadovas V. K. pripažino, jog iš P. B. gavo nuo 2021 m. birželio mėn. kas mėnesį teiktus prašymus, priminimus, pretenzijas bei komunalinių paslaugų paskaičiavimus, kartu pridedamas ir komunalinių paslaugų tiekėjų PVM sąskaitas-faktūras. Nei viena iš ieškovių, tame tarpe ir jų vadovas V. K., niekada nesikreipė nei į P. B., nei į atsakovę dėl sąskaitų už komunalines paslaugas išrašymo, priešingai, visą priešieškinio ginčo laikotarpį ignoravo teisėtus P. B. ir/ar atsakovės reikalavimus atlyginti patirtus nuostolius;

11.10. Ieškovė1, priešingai nei ieškovė2, yra faktiškai nemoki, nevykdo jokios ūkinės-komercinės veiklos ir realiai negeneruoja pajamų, iš kurių būtų galima įvykdyti prievoles. Dėl šių aplinkybių akivaizdžiai matyti ieškovių suinteresuotumas dirbtinai perkelti ieškovės2 skolinius įsipareigojimus nemokiai ieškovei1, siekiant išvengti realaus prievolės įvykdymo atsakovei. Ieškovės visiškai nepagrįstai tvirtina, kad ieškovė1 laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 Kauno patalpose veiklą vykdė panaudos pagrindu. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad šiuo laikotarpiu nebuvo registruota jokia nuomos ar panaudos sutartis su ieškove1. Ieškovė1 ginčo laikotarpiu apskritai neturėjo jokio teisinio pagrindo valdyti ar naudoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Pats ieškovių vadovas V. K. jau anksčiau tarp šalių nagrinėtose bylose yra ne kartą pripažinęs faktą, jog ieškovė1 ūkinę komercinę veiklą yra nutraukusi dar nuo 2018 m. pabaigos - 2019 m. pradžios. Jokiame ieškovių minimame sprendime nėra konstatuotas prejudicinis faktas, jog neva ieškovė1 veiklą Kauno patalpose vykdė ir priešieškinio laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad priešieškinio ginčo laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 ieškovė1 nesinaudojo ir objektyviai net ir negalėjo naudotis Kauno patalpomis. Tačiau byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog ieškovė2 laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 buvo viena iš Kauno patalpų naudotojų. Viešai deklaruotas ieškovo2 veiklos adresas, jo išrašytos sąskaitos nuomininkui, interneto svetainės duomenys, registruose fiksuota aktyvi ūkinė veikla ir turimi darbuotojai, nuomininkui pateiktas pranešimas apie veiklos perkėlimą iš ieškovės1 į ieškovę2, patalpų savininkų sutikimai ieškovės2 lauko reklamai bei ieškovės2 turtą Kauno patalpose dengiantys draudimo polisai patvirtina, kad nuo 2019 m. būtent ieškovė2 realiai naudojo patalpas (duomenys neskelbtini) ir jose vykdė veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

12. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras 2016-07-31 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių pagrindu buvo dalies administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Vilniaus patalpos), ir prekybinės paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Kauno patalpos), nuomininkė. Atsakovė Kauno patalpomis laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2021-05-31 naudojosi su kitais nuomininkais, o Vilniaus patalpomis naudojosi viena laikotarpiu nuo 2016-09-20 iki 2017-05-31 (el. b. 2 tomas, b. l. 51–52, 117–122, 158–163). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad ieškovės VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras (toliau taip pat – ieškovė1) vardu buvo išrašomos sąskaitos už komunalinių paslaugų bei kitokio pobūdžio paslaugų teikimą Kauno patalpoms: UAB „Ignitis“ (anksčiau – UAB „Lietuvos dujų teikimas“), UAB „Eden Spring Lietuva“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Jungtis“ (anksčiau – UAB „Ekskomisarų biuras“), R. G. IĮ, UAB „Manjana“, UAB „Milara“, UAB „Sakura“, AB „Telia“ (anksčiau – UAB „Omnitel“), AB „ESO“, AB „Telia“ (anksčiau – AB „Teo LT“), UAB „CSC Telecom“ (anksčiau – UAB „Telekomunikacijų grupė“), UAB „Elis Textile Service“, IF P&C Insurance AS, UAB „Kauno švara“. Taip pat ieškovė1 patirdavo išlaidas apmokėdama paslaugas darbuotojų, prižiūrinčių Kauno patalpų ir kiemo švarą. Be to, ieškovės1 vardu buvo išrašomos sąskaitos už komunalinių paslaugų bei kitokio pobūdžio paslaugų teikimą Vilniaus patalpoms: UAB „Mano būstas“ (anksčiau – UAB „Naujamiesčio būstas“), UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Unipark“ (anksčiau – UAB „Stova“), UAB „Eden Spring Lietuva“, AB „Telia“ (anksčiau – UAB „Omnitel“), AB „ESO“, AB „Telia“ (anksčiau – AB „Teo LT“), UAB „Elis Textile Service“, UAB „Švaros gidas“, UAB „Jungtis“ (anksčiau – UAB „Ekskomisarų biuras“) (el. b. 3 tomas, b. l. 10-598).

13. Ieškovės VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras (ieškovė1) bei VšĮ Pasaulio lietuvių centras (toliau ir – ieškovė2) kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras, kuriame nurodė, kad ieškovės mokėjo atsakovės naudojamų Kauno ir Vilniaus patalpų išlaikymui tenkančius komunalinių paslaugų bei kitokio pobūdžio paslaugų mokesčius – per laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2019-01-31 ieškovė1 sumokėjo bendrą 14 867,17 Eur sumą, o ieškovė2 per laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2021-05-31 sumokėjo bendrą 6 201,86 Eur sumą. Dėl to ieškiniu, kurį tikslino dubliku, ieškovės pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 19 514,70 Eur skolą, kaip be pagrindo įgytą turtinę naudą. Atsakovė savo ruožtu byloje pareikštu priešieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė iš ieškovės2 priteisti 3 990,89 Eur nuostolių atlyginimą. Priešieškinio reikalavimus atsakovė grindė 2024-06-17 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi, kurios pagrindu atsakovė perėmė iš P. B. reikalavimo teisę į ieškovę2 dėl 3 990,89 Eur sumos sumokėjimo, kuri susidarė P. B. už ieškovę2 apmokėjus Kauno patalpoms tenkančias komunalines išlaidas už laikotarpį nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31.

14. Pirmosios instancijos teismas 2025-10-08 sprendimu ieškovių patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės priešieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės ieškovei1 337,94 Eur skolos, 2,31 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (340,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-08-30) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 110 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės ieškovei2 3 851,68 Eur skolos, 26,38 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 878,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-08-30) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 3 132,55 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės2 atsakovei 3 990,89 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2024-07-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 890 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės1 atsakovei 750 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.

15. Ieškovės, nesutikdamos su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovių patikslintą ieškinį tenkinti pilnai, o atsakovės priešieškinį atmesti bei priteisti ieškovių naudai iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Teisėjų kolegija įvertina pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą ieškovių apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

Dėl bylai reikšmingų prejudicinių faktų

17. Apeliaciniame skunde ieškovės nurodo, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021 priimtu 2021-10-28 sprendimu konstatavo, jog visos aukščiau minėtos ieškovių patirtos Kauno ir Vilniaus patalpų išlaikymui tenkančių komunalinių bei kitokio pobūdžio paslaugų mokesčių išlaidos laikytinos išimtinai susijusiomis su asmenų, nepertraukiamai besinaudojančių Vilniaus ir Kauno patalpomis kasdieninių poreikių tenkinimu; ieškovės, apmokėjusios sąskaitas, įvairių tiekėjų išrašytas už Vilniaus ir Kauno patalpoms suteiktus komunalinius patarnavimus ir kitas paslaugas, gali reikalauti atlyginti savo išlaidas iš asmenų, kurie faktiškai tokias paslaugas gavo ir jomis pasinaudojo; Vilniaus patalpomis ginčo laikotarpiu (nuo 2016-08-01 iki 2017-05-31) naudojosi tik VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras; Kauno patalpomis ginčo laikotarpiu (nuo 2016-08-01 iki 2021-05-31) naudojosi VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras, UAB „Gintarinė vaistinė“, taip pat pati ieškovė VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. Apeliaciniame skunde ieškovės nurodo, kad aukščiau paminėtą civilinę bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, patvirtino ieškovių teisėtą ir pagrįstą teisę reikalauti iš Vilniaus ir Kauno patalpų naudotojų patirtų išlaidų atlyginimo, dėl to ieškovės kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, reikšdamos reikalavimą atsakovei. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1152-475/2023 priėmė 2023-11-08 sprendimą, kuriuo ieškovių ieškinį atsakovei tenkino visiškai. Atsakovei apskundus šį teismo sprendimą, Kauno apygardos teismas 2024-04-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-427-924/2024 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, nes jau išnagrinėtoje byloje Nr. e2-702-950/2021, kurios išvadomis buvo vadovaujamasi kaip prejudiciniu faktu, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl išlaidų draudimui, be to, liko neįvertinta aplinkybė, ar atsakovė naudojosi ieškovių užsakytomis internetinio ir mobilaus ryšio paslaugomis Kauno patalpose, bei neįvertinta, ar atsakovė naudojosi kiemo ir patalpų priežiūros paslaugomis Kauno patalpose. Ieškovių vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis aukščiau paminėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytais prejudiciniais faktais, skundžiamu sprendimu ieškovių ieškinį atsakovei turėjo tenkinti visa apimtimi, o nuspręsdamas priešingai – priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

18. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovių apeliaciniame skunde pateiktu vertinimu sutinka tik iš dalies.

19. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tokios aplinkybės vadinamos prejudiciniais faktais. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vertinant faktų prejudicialumą svarbu nustatyti išnagrinėtos bylos ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, atsikirtimų į ieškinį pagrindą bei jų santykį su nagrinėjamos bylos dalyku ir faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-943/2025, 24 punktas).

20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2021-10-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021, daro išvadą, kad šiuo teismo sprendimu teismas, priešingai nei teigia ieškovės savo apeliaciniame skunde, nenustatė tokių prejudicinių faktų, kurie leistų tenkinti ieškovių ieškinį atsakovei visa apimtimi, pirmosios instancijos teismui iš esmės nevertinant byloje surinktų įrodymų ir šalių pozicijų. Kauno apylinkės teismo 2021-10-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021 buvo konstatuota tik tai, kad Kauno ir Vilniaus patalpoms buvo teikiamos komunalinio ir kitokio pobūdžio paslaugos, kurias apmokėjo ieškovė1, ir kad ieškovė1 turi teisę reikalauti kompensuoti jos patirtas išlaidas iš asmenų, kurie paslaugomis faktiškai naudojosi ir jas gavo. Tai patvirtina toliau nurodomos Kauno apylinkės teismo 2021-10-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021 motyvuojamosios dalies citatos:

20.1. „Ieškovės VšĮ „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ vardu buvo išrašomos sąskaitos už komunalinių paslaugų bei kitokio pobūdžio paslaugų teikimą Vilniaus patalpoms. Tokias sąskaitas ieškovui išrašė: UAB „Mano būstas“ (anksčiau - UAB „Naujamiesčio būstas“), UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Unipark“ (anksčiau - UAB „Stova“), UAB „Eden Spring Lietuva“, AB „Telia“ (anksčiau - UAB „Omnitel“), AB „ESO“, AB „Telia“ (anksčiau - AB „Teo LT“), UAB „Elis Textile Service“, UAB „Švaros gidas“, UAB „Jungtis“ (anksčiau - UAB „Ekskomisarų biuras“). Visų anksčiau minėtų tiekėjų pateiktas sąskaitas apmokėdavo ieškovė VšĮ „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“;

20.2. Ieškovės VšĮ „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ vardu buvo išrašomos sąskaitos už komunalinių paslaugų bei kitokio pobūdžio paslaugų teikimą Kauno patalpoms. Tokias sąskaitas ieškovei išrašė: UAB „Ignitis“ (anksčiau - UAB „Lietuvos dujų teikimas“), UAB „Eden Spring Lietuva“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Jungtis“ (anksčiau - UAB „Ekskomisarų biuras“), R. G. IĮ, UAB „Manjana“, UAB „Milara“, UAB „Sakura“, AB „Telia“ (anksčiau - UAB „Omnitel“), AB „ESO“, AB „Telia“ (anksčiau - AB „Teo LT“), UAB „CSC Telecom“ (anksčiau - UAB „Telekomunikacijų grupė“), UAB „Elis Textile Service“, IF P&C Insurance AS. Taip pat ieškovė patirdavo išlaidas apmokėdama paslaugas darbuotojų, prižiūrinčių Kauno patalpų ir kiemo švarą. Visų anksčiau minėtų tiekėjų pateiktas sąskaitas apmokėjo ieškovė VšĮ „Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“;

20.3. Visos anksčiau minėtos išlaidos laikytinos išimtinai susijusiomis su asmenų, nepertraukiamai besinaudojančių tokiomis patalpomis (nagrinėjamu atveju - Vilniaus patalpomis ir Kauno patalpomis) kasdieninių poreikių tenkinimu;

20.4. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovė nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. būtų turėjusi kokį nors teisinį pagrindą naudotis Vilniaus patalpomis ar Kauno patalpomis. Nepaisant to, civilinėje byloje esantys dokumentai neginčijamai liudija, kad būtent ieškovė apmokėjo visas sąskaitas, įvairių tiekėjų išrašytas už Vilniaus patalpoms ir už Kauno patalpoms suteiktus komunalinius patarnavimus, taip pat kitokio pobūdžio paslaugas. <...> Iš to seka, kad ieškovė, apmokėjusi sąskaitas, įvairių tiekėjų išrašytas už Vilniaus patalpoms ir už Kauno patalpoms suteiktus komunalinius patarnavimus, gali reikalauti atlyginti savo išlaidas iš asmenų, kurie faktiškai tokias paslaugas gavo ir jomis pasinaudojo. Todėl nagrinėjant ieškovės 2021 m. gegužės 25 d. patikslinto ieškinio pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti, ar paslaugomis už kurias sumokėjo ieškovė faktiškai naudojosi ir jas gavo atsakovais patraukti asmenys - P. B. ir A. B.;

20.5. Kaip jau buvo pažymėta anksčiau, visos ieškovės patikslintame ieškinyje nurodomos paslaugos (gamtinės dujos; elektra; geriamas vanduo; vanduo ir nuotekos; komunalinių atliekų išvežimas; higienos reikmenys; patalpų apsauga; internetas, telefonija ir kitos telekomunikacijų paslaugos; kilimėliai; valymo paslaugos) laikytinos išimtinai susijusiomis su asmenų, nepertraukiamai besinaudojančių ginčo patalpomis (t.y. Vilniaus patalpomis ir Kauno patalpomis) kasdieninių poreikių tenkinimu. Civilinės bylos medžiaga liudija, kad Vilniaus patalpomis ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.) naudojosi tik trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų (veikiantis atsakovų pusėje) VšĮ „Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras“ (2016 m. liepos 31 d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu). Kauno patalpomis ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d.) naudojosi (1) trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų (veikiantis atsakovų pusėje) VšĮ „Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras“ (2016 m. liepos 31 d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu), (2) UAB „Gintarinė vaistinė“ (2010 m. gruodžio 1 d. Nuomos sutarties Nr. SV-10 pagrindu, taip pat (3) pati ieškovė VšĮ ,,Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ (žr. 2021 m. gegužės 25 d. patikslinto ieškinio 8 punktas). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad tiek Vilniaus patalpomis, tiek Kauno patalpomis, ginčo laikotarpiu naudojosi asmeniškai atsakovai - P. B. ir A. B., ar dar kokie nors kiti asmenys. Be to, tiek 2016 m. liepos 31 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.2 punktas (dėl Kauno patalpų dalies nuomos VšĮ „Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras“), tiek 2010 m. gruodžio 1 d. Nuomos sutarties Nr. SV-10 2 punktas (dėl Kauno patalpų dalies nuomos UAB „Gintarinė vaistinė“), pareigą apmokėti visus einamuosius komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius nustatė išimtinai nuomininkams. Iš to seka, kad ieškovės 2021 m. gegužės 25 d. patikslintame ieškinyje suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas dėl 19 272,67 Eur skolos ir 160,60 Eur palūkanų priteisimo yra pareikštas netinkamiems atsakovams, nes kaip minėta, nėra civilinėje byloje jokių faktinių duomenų, kad paslaugas už kurias sumokėjo ieškovė, gavo (t.y. tokios paslaugos buvo suteiktos) atsakovai - P. B. ir A. B..“.

21. Iš aukščiau aptartų Kauno apylinkės teismo 2021-10-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021 motyvų matyti, kad šis teismas išsamiai netyrė ir neanalizavo Kauno ir Vilniaus patalpoms suteiktų komunalinių ir kitokio pobūdžio paslaugų pagrindu išrašytų sąskaitų-sąskaitų, kurias apmokėjo ieškovės, turinio; netyrė, ar ieškovių nurodytas ir apmokėtas konkrečias paslaugas atsakovė gavo; taip pat ar šios paslaugos buvo teikiamos su atsakovės žinia ir pritarimu. Tokią išvadą patvirtina ir kita ieškovių apeliaciniame skunde minima Kauno apygardos teismo 2024-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-427-924/2024, kuria buvo panaikintas visa apimtimi Kauno apylinkės teismo 2023-11-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1152-475/2023, kuriuo ieškovių ieškinys atsakovei tenkintas visiškai, ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kauno apygardos teismas 2024-04-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-427-924/2024 konstatavo, kad:

21.1. „Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad teismas šioje byloje [Kauno apylinkės teismo 2021-10-28 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021] tik konstatavo, jog tokio pobūdžio paslaugos, t. y. gamtinės dujos; elektra; geriamas vanduo; vanduo ir nuotekos; komunalinių atliekų išvežimas; higienos reikmenys; patalpų apsauga; internetas, telefonija ir kitos telekomunikacijų paslaugos; kilimėliai; valymo paslaugos yra susijusios su patalpomis besinaudojančių asmenų kasdieninių poreikių tenkinimu, dėl ko negalėjo būti priteisiamos iš išnagrinėtoje byloje atsakovais patrauktų Kauno ir Vilniaus patalpų bendraturčių P. B. ir A. B., kurie patalpomis patys nesinaudojo. Taigi, Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendime kvalifikavo ieškovės1 patirtų išlaidų pobūdį ir nustatė asmenis, kurie ginčo laikotarpiu naudojosi Kauno ir Vilniaus patalpomis, ir ieškovės1 pareikštus reikalavimus, kaip pareikštus netinkamiems atsakovams (P. B. ir A. B.), atmetė;

21.2. Apeliacinės instancijos teismas, kiek tai susiję su Vilniaus patalpomis, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje ieškovė1 įrodė, jog jos patirtos 2 954,26 Eur išlaidos, kurios sumokėtos UAB „Mano būstas“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Unipark“, UAB „Eden Spring Lietuva“, AB „Telia“, AB „ESO“, UAB „Elis Textile Service“, UAB „Švaros gidas“, UAB „Jungtis“, yra susijusios su atsakovės, kuri laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. gegužės mėn. naudojosi Vilniaus patalpomis kasdieninių poreikių tenkinimu. Byloje neginčijama, kad Vilniaus patalpose buvo teikiamos šių tiekėjų paslaugos, už šias paslaugas tiekėjai išrašė sąskaitas, atsakovė šiose patalpose naudojo ir elektros energiją, todėl nustačius, kad šių patalpų vienintelė naudoja buvo atsakovė, kuri neinformavo ieškovės1 (atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė interneto prieigos paslaugą užsakė tik 2017 m. rugpjūčio 21 d.), kad kurios nors teikiamos paslaugos jai nėra reikalingos, pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visetu pagrįstai padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė savo kasdieninių poreikių tenkinimui naudojosi ieškovės apmokėtomis paslaugomis bei privalo šias ieškovės1 patirtas išlaidas, įskaitant ir 342,41 Eur už suvartotą elektros energiją, atlyginti/grąžinti (CPK 178, 185 straipsniai);

21.3. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021 nebuvo sprendžiamas klausimas nei dėl patalpų savininko išlaidų draudimui, nei dėl atsakovės prievolės dydžio, nei dėl ieškovės (-ių) už atsakovę įvykdytos prievolės dydžio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad, visų pirma, nustatinėjant ar atsakovė nepagrįstai praturtėjo (gavo naudą) ieškovių sąskaita, nes iš trečiųjų asmenų gavo paslaugų už 21 069,03 Eur sumą, kurias, kaip teigia ieškovės, visas jas apmokėjo, turėjo būti nustatyta ar iš tiesų atsakovė naudojosi ieškovių nurodomomis paslaugomis, antra, kokia ieškovių patirtų išlaidų suma tenka atsakovei, kaip dalies patalpų naudotojai. Ši įrodinėjimo pareiga teko ieškovėms (CPK 178 straipsnis);

21.4. Kita vertus, sutiktina su apeliante, kad ji į bylą pateikė 2016 m. spalio 26 d. sutartį su AB Telia (Teo LT, AB) dėl internetinio ryšio, duomenis, kad savarankiškai mokėjo UAB „Bitė Lietuva“ už mobilųjį ryšio paslaugas, tačiau šie atsakovės pateikti įrodymas liko neįvertinti, todėl lieka neaišku ar atsakovė ir tuo pačiu metu turėjo poreikį bei naudojosi panašaus pobūdžio ieškovės užsakytomis paslaugomis. Be to, teismas neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su draudimo išlaidomis bei ar šios išlaidos taip pat priskirtos atsakovei, nors ji nėra nei Kauno patalpų savininkė, nei, kaip teigia apeliantė, naudos gavėja. Taip pat liko neįvertintos aplinkybės ar ieškovė1, užsakydama atitinkamas paslaugas, kurios nebuvo reikalingos atsakovės kasdieninių poreikių tenkinimui ar savalaikiai nenutraukusi sutarčių su paslaugų tiekėjais, taip pat atleidusi trečiąjį asmenį UAB „Gintarinė vaistinė“ nuo atitinkamų mokesčių mokėjimo (pvz. už vandenį, šiukšlių išvežimą, pastato apsaugą ir kt.) neprisiėmė nuostolių atsiradimo rizikos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės prašė priteisti 4 243,65 Eur už atsakovės naudojimąsi kiemo ir patalpų priežiūra, tačiau pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šią ieškinio dalį, nevertino ar ieškovės patyrė tokią išlaidų sumą bei ar atsakovė faktiškai naudojosi šiomis paslaugomis;

21.5. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškinio pagrįstumui spręsti nenustatė visų reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimu dydžio nustatymu <...>. Spręsdamas dėl ieškovių ieškinio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to nebuvo tinkamai nustatytos bei įvertintos aplinkybės dėl atsakovės naudojimosi ieškovių nurodomomis paslaugomis, kurios ieškovės1 buvo užsakytos Kauno patalpoms; kokios komunalinės paslaugos buvo suteiktos atsakovei bei kokia ieškovių faktiškai patirtų išlaidų suma teko atsakovei, kaip dalies Kauno patalpų naudotojai; ar ieškovės neprisiėmė nuostolių atsiradimo rizikos <..>. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsti ieškinio reikalavimai.

22. Taigi, Kauno apygardos teismas 2024-04-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-427-924/2024, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodė, kokios aplinkybės yra neištirtos ir turi būti iš naujo nustatinėjamos pirmosios instancijos teismo: aplinkybės dėl atsakovės naudojimosi ieškovių nurodomomis paslaugomis, kurios ieškovės1 buvo užsakytos Kauno patalpoms; kokios komunalinės paslaugos buvo suteiktos atsakovei bei kokia ieškovių faktiškai patirtų išlaidų suma teko atsakovei, kaip dalies Kauno patalpų naudotojai; ar ieškovės neprisiėmė nuostolių atsiradimo rizikos.

23. Apibendrinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija nesutinka su ieškovių apeliacinio skundo argumentais, kad aukščiau aptartais įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatyti prejudiciniai faktai, reikšmingi nagrinėjamai bylai, kurie patvirtintų visišką ieškovių ieškinio pagrįstumą atsakovės atžvilgiu.

Dėl ieškinio pagrįstumo

24. Teisėjų kolegija iš dalies turi sutikti su ieškovių apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu negalėjo daryti išvados, jog atsakovei Vilniaus patalpose nebuvo suteiktos UAB „Stova“ (700 Eur), UAB „Švaros gidas“ (24,20 Eur) ir Omnitel (AB Telia) (59,30 Eur) paslaugos, kuria remiantis šioje dalyje teismas ieškovių ieškinį atsakovei atmetė.

25. Kauno apygardos teismas minėta 2024-04-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-427-924/2024, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, konstatavo tokią teisiškai reikšmingą, prejudicinę reikšmę tik šioje ieškovių reikalavimų dalyje turinčią aplinkybę: „byloje ieškovė1 įrodė, jog jos patirtos 2 954,26 Eur išlaidos, kurios sumokėtos UAB „Mano būstas“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Unipark“ [UAB „Stova“], UAB „Eden Spring Lietuva“, AB „Telia“, AB „ESO“, UAB „Elis Textile Service“, UAB „Švaros gidas“, UAB „Jungtis“, yra susijusios su atsakovės, kuri laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. gegužės mėn. naudojosi Vilniaus patalpomis kasdieninių poreikių tenkinimu. Byloje neginčijama, kad Vilniaus patalpose buvo teikiamos šių tiekėjų paslaugos, už šias paslaugas tiekėjai išrašė sąskaitas, atsakovė šiose patalpose naudojo ir elektros energiją, todėl nustačius, kad šių patalpų vienintelė naudoja buvo atsakovė, kuri neinformavo ieškovės1 (atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė interneto prieigos paslaugą užsakė tik 2017 m. rugpjūčio 21 d.), kad kurios nors teikiamos paslaugos jai nėra reikalingos, pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visetu pagrįstai padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė savo kasdieninių poreikių tenkinimui naudojosi ieškovės apmokėtomis paslaugomis bei privalo šias ieškovės1 patirtas išlaidas, įskaitant ir 342,41 Eur už suvartotą elektros energiją, atlyginti/grąžinti (CPK 178, 185 straipsniai).“.

26. Esant nustatytam tokiam prejudiciniam faktui, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai iš naujo nustatinėjo aplinkybes, susijusias su UAB „Stova“ („Unipark“), AB „Telia“ ir UAB „Švaros gidas“ Vilniaus patalpoms ginčo laikotarpiu suteiktų paslaugų 783,50 Eur sumai (700 Eur +24,20 Eur + 59,30 Eur), kurias apmokėjo ieškovė1, suteikimu atsakovei ir taip pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį. Atitinkamai skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, padidinant ieškovei1 iš atsakovės priteistą 337,94 skolą 783,50 Eur suma iki 1 121,44 Eur sumos, 2,31 Eur palūkanas 5,37 Eur suma iki 7,68 Eur sumos, 110 Eur bylinėjimosi išlaidas iki 241,45 Eur sumos.

27. Teisėjų kolegija, vertindama kitas ieškovių apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl Kauno patalpoms suteiktų komunalinio bei kitokio pobūdžio paslaugų, kurias, ieškovių teigimu, gavo atsakovė, tačiau dėl kurių nėra nustatyta jokių reikšmingų prejudicinių faktų minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, remiasi kasacinio teismo praktikoje įtvirtintomis taisyklėmis, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-02-08 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktas). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-05-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 106 punktas).

28. Pirma, ieškovės apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su Omnitel (AB Telia) (1 144,14 Eur) bei Teo (AB Telia) (2 507 Eur) paslaugomis, ignoravo ieškovių atstovo V. K. paaiškinimus, jog atsakovė buvo užsisakiusi sau atskirus abonimentus bendravimui su užsieniu, o interneto ryšiui ir pokalbiams Lietuvoje naudojosi ieškovių užsakytomis paslaugomis. Su tokiais ieškovių argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Ieškovės apeliaciniu skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvadų, kad atsakovė naudojosi ir mokėjo UAB „Bitė Lietuva“ už mobilaus ryšio paslaugas. Bylos duomenimis, atsakovė nuo 2016-09-01 naudojosi UAB „Bitė Lietuva“ mobilaus ryšio paslaugomis (el. b. 4 tomas, b. l. 48-59), dėl ko labiau tikėtina, jog atsakovei ginčo laikotarpiu nebuvo poreikio naudotis telefonijos paslaugomis, kurias buvo užsisakiusi ieškovė1. Kauno patalpose atsakovė 2016-10-25 sudarė atskirą sutartį su internetinio ryšio tiekėju, dėl ko nuo to laiko tikėtina neturėjo objektyvaus poreikio naudotis ieškovės1 užsisakytomis interneto paslaugomis. 2025-04-16 vykusio teismo posėdžio metu ieškovių atstovas V. K. patvirtino, kad atsakovė pati įsigijo kito tinklo kitus abonentinius numerius, kuriais ginčo laikotarpiu ir naudojosi, tuo tarpu likusių telefonijos paslaugų, skirtų signalizacijos veikimui, atsakovė asmeniškai neužsakė, kadangi net nežinojo, kad veikia signalizacija (2025-04-16 teismo posėdžio garso įrašas 1:27:10-1:28:55). Byloje teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad atsakovė būtų pripažinusi, jog ji naudojo ieškovių užsisakytus telefono abonementus pokalbiams Lietuvoje, priešingai nei teigia ieškovės.

29. Antra, apeliaciniu skundu ieškovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė ieškovių ieškinio reikalavimus atsakovei, susijusius su Kauno patalpoms, pasak ieškovių, teiktomis paslaugomis, t. y. dėl UAB „Eden springs“ (82,75 Eur); UAB „Jungtis“ (1 517,87 Eur); R. G. IĮ (35,55 Eur); UAB „Manjana“ (44,13 Eur); UAB „Milara“ (47,19 Eur); UAB „Sakura“ (16,24 Eur); Omnitel (AB „Telia“) (1 144,14 Eur); Teo (AB „Telia“) (2 507 Eur); UAB „Telekomunikacijų grupė“ (UAB „CSC Telecom“) (19,20 Eur); UAB „Elis Textile Service“ (540,74 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė nurodytų paslaugų teikimo aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad šios paslaugos nebuvo suteiktos atsakovei ir kad nebuvo gautas atsakovės sutikimas dėl šių nebūtinų paslaugų teikimo Kauno patalpos. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovės savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu, o remiasi vien tik argumentais dėl prejudicinių faktų, kurie jau įvertinti aukščiau kaip nepagrįsti.

30. Sprendžiant dėl apmokėjimo už UAB „Eden springs“ paslaugas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB „Eden springs“ paslaugas ieškovės1 vardu būtų užsisakiusi atsakovė ar jos vadovas, kad atsakovės darbuotojai bei klientai būtų naudojęsi šiomis paslaugomis. Tokių įrodymų nenurodo ir ieškovės apeliaciniame skunde. Vertinant bylos duomenis, susijusius su išlaidų apmokėjimu UAB „Jungtis“, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi ieškovių atstovo paaiškinimais 2025-04-16 teismo posėdžio metu, jog UAB „Jungtis“ paslaugų užsakovė buvo ieškovė1 ir pagal sutartį buvo mokamas abonementinis mokestis už visą objektą (ne objekto plotą). Byloje nėra duomenų, kad ieškovės būtų perdavusios atsakovei UAB „Jungtis“ signalizacijos kodus, kad atsakovė būtų naudojusis šiomis paslaugomis. Ieškovių atstovas nurodė, kad UAB „Jungtis“ paslaugų kaina nesikeitė dėl to, kad saugos sistemos kabeliai buvo atvesti ir į Kauno patalpų antrąjį aukštą, kadangi pagal sutartis buvo atliekami mokėjimai už visą objektą, nepaisant saugomo ploto. Įrodymų, kurie paneigtų šias teismo išvadas, ieškovės apeliaciniame skunde nenurodo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad byloje nėra sutarčių dėl R. G. IĮ, UAB „Manjana“, UAB „Milara“, UAB „Sakura“ paslaugų teikimo, to neneigė ir ieškovių atstovas, kuris 2025-04-16 teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtų įmonių prekės tiesiogiai atsakovei perduotos nebuvo, kadangi iš minėtų pardavėjų gautas prekes sunaudojo ūkvedė, kuri tvarkė antrojo ir trečiojo aukštų laiptines. Ieškovių atstovas negalėjo nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu ieškovių ūkvedė neva tvarkė atsakovės naudotą patalpų plotą. Ieškovių atstovas nurodė, jog ieškovių samdyta ūkvedė atsakovės naudotas patalpas kelerius metus valė „iš inercijos“ (2025-04-16 teismo posėdžio garso įrašas 1:01:20-1:06:25). Byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog atsakovė prašė jos naudai užsakyti valymo paslaugas, o ieškovių atstovas to ir neteigė, priešingai – teismo posėdžio metu nurodė net ir nebendraujantis su atsakovės vadovu (2025-04-16 teismo posėdžio garso įrašas 1:06:10-1:06:25). Įrodymų, kurie paneigtų šias teismo išvadas, ieškovės apeliaciniame skunde nenurodo. Dėl UAB „Telekomunikacijų grupė“ (UAB „CSC Telecom“) paslaugų 19,20 Eur sumai pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad 2025-04-16 teismo posėdžio metu ieškovių atstovas nurodė, jog šių paslaugų užsakovas yra ieškovė1. Byloje nėra jokių duomenų, jog šiomis paslaugomis naudojosi atsakovė, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų iniciavusi šių paslaugų užsakymą. Ieškovių atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tiesiog nenutraukė sudarytos sutarties dėl šių paslaugų teikimo ir toliau apmokėdavo gaunamas sąskaitas už suteiktas paslaugas (2025-04-16 teismo posėdžio garso įrašas 1:06:25-1:08:35). Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo laikyti atsakovės atsakinga už šių paslaugų teikimą. Įrodymų, kurie paneigtų šias teismo išvadas, ieškovės apeliaciniame skunde nenurodo. Dėl UAB „Elis Textile Service“ suteiktų paslaugų 540,74 Eur sumai (dėl kilimėlių) pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog šiomis paslaugomis naudojosi atsakovė, kad kilimėliai buvo naudoti atsakovės naudotoje Kauno patalpų dalyje. Ieškovių atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovei pradėjus veiklą vykdyti antrame pastato aukšte, ieškovė1 paslaugų iškart neatsisakė ir sudarytos sutarties su paslaugų teikėju nenutraukė (2025-04-16 teismo posėdžio garso įrašas 1:10:00-1:12:00). Įrodymų, kurie paneigtų šias teismo išvadas, ieškovės apeliaciniame skunde nenurodo.

31. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvada, kad ieškovės nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti ieškovių reiškiamą ieškinio reikalavimą priteisti ieškovėms iš atsakovės 11 316,69 Eur sumą už paslaugas, kuriomis neva naudojosi atsakovė. Nesant byloje įrodymų, kad ginčo laikotarpiu atsakovė turėjo poreikį ir naudojosi šiomis paslaugomis: „Eden springs“ (82,75 Eur); UAB „Jungtis“ (1 517,87 Eur); R. G. IĮ (35,55 Eur); UAB „Manjana“ (44,13 Eur); UAB „Milara“ (47,19 Eur); UAB „Sakura“ (16,24 Eur); Omnitel (AB „Telia“) (1 144,14 Eur); Teo (AB „Telia“) (2 507 Eur); UAB „Telekomunikacijų grupė“ (UAB „CSC Telecom“) (19,20 Eur); UAB „Elis Textile Service“ (540,74 Eur), atsakovė negali būti laikoma praturtėjusi ieškovių iniciatyva, interesais ir sąskaita paslaugomis, kuriomis atsakovė nesinaudojo ir kurios jai nebuvo suteiktos, todėl atsakovei negali kilti pareiga atlyginti minėtų ieškovių patirtų išlaidų.

32. Trečia, ieškovės apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi atmesti ieškinio reikalavimą atsakovei, susijusį su dėl IF P&C Insurance AS (851,50 Eur + 267 Eur) patirtomis išlaidomis. Ieškovių teigimu, bylos nagrinėjimo metu ieškovių atstovas V. K. paaiškino, jog patalpos buvo draudžiamos, nes to reikalavo nuomininkas UAB „Gintarinė vaistinė“, atsakovė apie tai žinojo. Ieškovės draudė visą pastatą, tame tarpe ir atsakovės naudojamas patalpas, nuo galimos žalos nuomininkui UAB „Gintarinė vaistinė“, kuri yra pirmame aukšte, o atsakovė antrame aukšte (draudimas nuo užliejimo ir gaisro). Šios išlaidos yra susijusios su Kauno patalpų išlaikymu, todėl atsakovė privalo prisidėti prie jų atlyginimo. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovių nesutinka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, 2025-04-16 teismo posėdžio metu ieškovių atstovas V. K. pripažino, kad draudimo paslaugų užsakovė buvo ieškovė1, taip pat pripažino, kad naudos gavėjai pagal sudarytas draudimo sutartis buvo ieškovės. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiomis paslaugomis naudojosi atsakovė, to neteigė ir ieškovių atstovas teismo posėdžio metu (2025-04-16 teismo posėdžio garso įrašas 1:13:40-1:19:15). Į atsakovės atstovo klausimą, ar atsakovė prašė ieškovių užsakyti draudimo paslaugas, ieškovių atstovas nurodė, jog „nebendravom“ (2025-04-16 teismo posėdžio garso įrašas 1:16:25-1:16:35; 1:17:35-1:17:43). Byloje pateikti draudimo polisai (el. b. 11 tomas, b. l. 150-161) patvirtina, jog draudimo paslaugos buvo užsakytos išimtinai ieškovių naudai ir interesais, atsakovė polisuose nėra paminėta. Atsakovė nėra Kauno patalpų ir/ar pastato savininkė, nėra nustatyta, kad atsakovė būtų ir patalpose esančio kokio nors turto savininke, dėl ko neturi (neturėjo) intereso, ar pareigos drausti pastatą, jame esančią įrangą ar statinio savininko civilinę atsakomybę, tokia pareiga atsakovei nenumatyta ir nuomos sutartyje. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovių nurodomos draudimo sutartys buvo perduotos atsakovei, kad ji apie jas žinojo. Be to, vien tik byloje pateikti draudimo polisai, nesat byloje jokių kitų polisuose nurodomų sumų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, patys savaime nepatvirtina, kad ieškovės realiai patyrė išlaidas, susijusias su draudimo apsauga. Byloje nebuvo pateikta ir įrodymų, kad ieškovių nuomininkas UAB „Gintarinė vaistinė“ reikalavo drausti Kauno patalpas. Šių pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu prieitų išvadų ieškovės apeliaciniu skundu nepaneigė.

33. Ketvirta, ieškovės apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės išlaidų, susijusių su kiemo ir Kauno patalpų priežiūra (4 243,65 Eur). Ieškovių teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl nebuvo priteistos išlaidos, susijusios su patalpų valymu, taip pat nevertino aplinkybės, jog atsakovės darbuotojai, tretieji asmenys bei jų šeimos nariai kieme laiko transporto priemones. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovių argumentais nesutinka. Pirmiausia, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovės į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jos faktiškai patyrė išlaidas bendrai 4 243,65 Eur sumai analizuojamoms paslaugoms apmokėti ir be žodinių ieškovių teiginių dėl Kauno patalpų ir kiemo priežiūros išlaidų, nėra jokių objektyvių duomenų šiems teiginiams pagrįsti. Ieškovės neįrodinėjo, kad jų samdyti darbuotojai atliko valymo darbus ne vien tik ieškovių valdytoje Kauno patalpų dalyje (trečiajame ir ketvirtajame aukštuose), tačiau ir atsakovės nuomotose patalpose (antrajame aukšte). Be to, kaip matyti iš 2020-08-21 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (el. b. 1 tomas, b. l. 84-87), ginčo laikotarpiu ieškovė1 ir V. K., kuris yra abiejų ieškovių vadovas ir dalininkas, bei A. K. buvo žemės sklypo, kuris, ieškovių teigimu, ir buvo prižiūrimas, nuomininkai. Tai patvirtina, jog minėti valstybinio žemės sklypo nuomininkai ir/ar ieškovės naudojosi žemės sklypu, kurie būtent savo poreikių tenkinimui galėjo užsakyti (užsakė) kiemo priežiūros paslaugas, galėjo samdyti (samdė) darbuotojus. Tačiau jokių duomenų, jog atsakovė būtų naudojusis šiuo žemės sklypu, byloje nėra. Atsakovė nebuvo šio žemės sklypo nuomininke, todėl neturėjo faktinio ar teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu, už kurio priežiūrą patirtas išlaidas prašoma priteisti. Ieškovių atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog su atsakovės vadovu nebendravo, paslaugų atsakovė neužsakė: „nebendravom ir mes dėl to jokių jo asmeninių pageidavimų neklausėm ir neišgirdom...“ (2025-04-16 teismo posėdžio garso įrašas 1:24:05-1:24:30). Dėl patalpų valymo paslaugų ieškovių atstovas taip pat nurodė, jog su atsakovės atstovu (vadovu) nebendravo, kas patvirtina, kad atsakovė tokių paslaugų neužsakė ir jomis nesinaudojo, o patalpų ir kiemo teritorijos tvarkymą nesant atsakovės prašymo, poreikio ir sutikimo vykdė ieškovės savo valia ir iniciatyva.

34. Ieškovės apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė būtų atsisakiusi Vilniaus ir Kauno patalpoms teikiamų paslaugų, tačiau byloje pirmiausia turėjo būti pateikti įrodymai, kad atsakovė būtų prašiusi ieškovių užsakyti nurodytas paslaugas ir jomis naudojusis, juolab, kad byloje nėra įrodymų, jog šios paslaugos būtų buvusios būtinos kasdieniam patalpų naudojimui, jog be jų nebūtų įmanoma naudotis patalpomis, kas reikštų atsakovės pareigą jas apmokėti net ir nesant atsakovės sutikimo. Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas teigė, jog už paslaugas apmokėdavo savo valia, o su atsakovės vadovu visiškai nebendravo, jokių atsakovės prašymų, asmeninių pageidavimų neklausė ir neišgirdo (2025-04-16 teismo posėdžio garso įrašas 1:06:10-1:06:25; 1:16:25-1:16:35; 1:17:35-1:17:43; 1:24:05-1:24:30; 1:25:25-1:25:45; 2025-06-25 teismo posėdžio garso įrašas 1:40:30-1:42:05). Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, jog ieškovės vienašališkai, neturėdamos jokia forma išreikšto atsakovės sutikimo, nesuderinusios su atsakove paslaugų tiekimo sąlygų, o paslaugas užsakiusios savo naudai ir interesais bei tęsdamos jų užsakymą, veikė savo pačių rizika, dėl ko atsakovei negali kilti pareiga atlyginti ieškovių patirtų išlaidų (CK 6.242 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsniai), kadangi pačios ieškovės prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką užsakydamos ir savalaikiai neatšaukdamos minėtų paslaugų teikimo bei veikė nerūpestingai ir neūkiškai.

35. Ieškovės apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės priteistos išlaidos už UAB „Kauno švara“ ir UAB „Kauno vandenys“ suteiktas komunalines paslaugas, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Dėl priešieškinio pagrįstumo

36. Ieškovės apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuriuo buvo tenkintas atsakovės priešieškinys ieškovei2. Apeliaciniame skunde ieškovės nurodo, kad ieškovė2 neneigia pareigos mokėti už komunalines paslaugas, suteiktas Kauno patalpoms, todėl ji ne kartą prašė atsakovės, jog būtų išrašytos sąskaitos už šias paslaugas, tačiau atsakovė šių sąskaitų neteikė. Ieškovės apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 Kauno patalpose veiklą vykdė trys subjektai: UAB „Gintarinė vaistinė“, atsakovė ir ieškovė2. Prejudiciniu faktu yra nustatyta, jog Kauno patalpomis nuo 2016-08-01 iki 2021-05-31 naudojosi ieškovė1, UAB „Gintarinė vaistinė“ ir atsakovė. Nėra jokio pagrindo teigti, jog nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 Kauno patalpomis ieškovėl nebesinaudojo, o vietoje jos Kauno patalpomis pradėjo naudotis ieškovė2. Teismas šią aplinkybę grindė ieškovių atstovo V. K. parodymais, kurie buvo prieštaringi. Teismo posėdžio metu pastarasis nurodė, jog ieškovė1 ginčo laikotarpiu veiklą jau buvo nutraukusi, tačiau taip pat nurodė, jog ieškovė1 tuo pačiu laikotarpiu Kauno patalpomis naudojosi panaudos pagrindu. Ieškovė1 nėra išregistruota iš juridinių asmenų registro, nors šiuo metu jos veikla yra vegetatyvinė, tačiau nėra jokio pagrindo laikyti, jog ji nesinaudoja Kauno patalpomis (jose laikomi ieškovės1 dokumentai, jose lankose jos vadovas, yra pildomi finansinės atskaitomybės dokumentai). Remiantis tuo, ieškovės apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei2 už atsakovės sumokėtas komunalines paslaugas ne 3 990,89 Eur sumą, o 403,67 Eur sumą, nes ieškovė2 Kauno patalpomis pradėjo naudotis tik 2023 m. vasario mėn.

37. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovių argumentais nesutinka.

38. Kauno apylinkės teismo 2021-10-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021 konstatavo, kad „<...> Vilniaus patalpomis ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.) naudojosi tik trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų (veikiantis atsakovų pusėje) VšĮ „Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras“ (2016 m. liepos 31 d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu). Kauno patalpomis ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d.) naudojosi (1) trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų (veikiantis atsakovų pusėje) VšĮ „Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras“ (2016 m. liepos 31 d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu), (2) UAB „Gintarinė vaistinė“ (2010 m. gruodžio 1 d. Nuomos sutarties Nr. SV-10 pagrindu, taip pat (3) pati ieškovė VšĮ ,,Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras“ (žr. 2021 m. gegužės 25 d. patikslinto ieškinio 8 punktas). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad tiek Vilniaus patalpomis, tiek Kauno patalpomis, ginčo laikotarpiu naudojosi asmeniškai atsakovai - P. B. ir A. B., ar dar kokie nors kiti asmenys.“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada Kauno apylinkės teismo 2021-10-28 sprendimo motyvuose buvo nurodyta civilinėje byloje Nr. e2-702-950/2021 nesant ginčo, kas naudojosi Kauno patalpomis, ir šios aplinkybės teismui iš esmės netyrus. Nurodytoje byloje taip pat nebuvo pareikšti atsakovės priešieškinio reikalavimai ieškovei2 dėl atsakovės sumokėtų Kauno patalpoms suteiktų komunalinių paslaugų laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 išlaidų atlyginimo, ieškovė2 nurodytoje byloje kaip šalis taip pat nedalyvavo. Tuo tarpu šioje pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje byloje, kiek tai susiję su priešieškinio reikalavimais, tarp ieškovių ir atsakovės kilo ginčas, kas faktiškai naudojosi Kauno patalpomis laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 (ne nuo 2016-08-01 iki 2021-05-31), šiai aplinkybei įrodyti šalys teikė savo paaiškinimus ir įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, darė tinkamai.

39. Ieškovės apeliaciniame skunde nenurodė motyvuotų argumentų, kurie leistų teisėjų kolegijai nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 Kauno patalpose veiklą vykdė trys subjektai: UAB „Gintarinė vaistinė“, atsakovė ir ieškovė2. 2023-03-22 vykusio teismo posėdžio metu pats ieškovių atstovas, jų vadovas V. K., nurodė, kad 2019 m. sausio mėn. Kauno patalpose veiklą pradėjo vykdyti ieškovė2 (2023-03-22 teismo posėdžio garso įrašas 03:40-04:20). Kaip matyti iš ieškovės2 interneto tinklalapyje ir elektroninėje parduotuvėje pateikiamos informacijos, o taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos, ieškovė2 iki šiol veiklą vykdo Kauno patalpose. 2025-06-25 teismo posėdžio metu ieškovės2 vadovas V. K. pripažino, jog priešieškinio ginčo laikotarpiu ieškovė1 jokios veiklos Kauno patalpose nebevykdė, kadangi dar 2019-02-01 buvo nutraukusi veiklos vykdymą (2025-06-25 teismo posėdžio garso įrašas 1:34:20-1:35:10; 1:35:50-1:36:15; 1:36:15-1:36:30; 1:36:30-1:36:45), kurią nuo 2019 m. vasario mėn. iki pat šios dienos yra perėmusi ieškovė2 (2025-06-25 teismo posėdžio garso įrašas 1:37:00-1:37:05; 1:39:55-1:40:30). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų su istorija apie Kauno patalpas (el. b. 10 tomas, b. l. 20-21, 71-80), ginčo laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 nebuvo registruotos nei nuomos, nei panaudos sutartys, sudarytos su ieškove1. Taigi, įstatymų nustatyta tvarka neįregistravus nei nuomos, nei panaudos sutarčių, sudarytų su ieškove1, ieškovė2 prieš trečiuosius asmenis, t. y. atsakovę, negali remtis aplinkybe, jog ginčo laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31 dalimi patalpų neva naudojosi ir ieškovė1. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir 2025-06-25 teismo posėdžio metu duoti ieškovių atstovo paaiškinimai, nes V. K., atsakymas į klausimą, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė1 priešieškinio ginčo laikotarpiu naudojosi Kauno patalpomis, nurodė: „Žodinės panaudos“; atsakydamas į klausimą ar panaudos sutartis yra įregistruota, ieškovių atstovas atsakė, jog „niekas nieko neįregistruota“ (2025-06-25 teismo posėdžio garso įrašas 1:35:15-1:35:35). Taigi, bylos duomenys nesudaro pagrindo atsakovei2 remtis aplinkybe, jog neva ginčo laikotarpiu dalimi patalpų panaudos teisinių santykių pagrindu naudojosi ir ieškovė1. Ieškovių vadovas teigė, jog Kauno patalpose ieškovė1 „ūkinės veiklos nevykdo, bet juridiškai jis nėra išregistruota, darbuotojai laikinai išleisti atostogų, visa finansinė atskaitomybė teikiama Registrų centrams ir viskas kol kas yra tokio vadinamo vegetatyvinio sustabdymo laikotarpyje ir tikimasi sugrįžti į veiklą“ (2025-06-25 teismo posėdžio garso įrašas 1:34:20-1:35:10). Į klausimą, ar ginčo laikotarpiu ieškovė1 turėjo darbuotojų, koks buvo ar yra jų statusas, ar jie vykdė darbo funkcijas, ieškovių atstovas V. K. atsakė, jog iki ieškovės1 veiklos sustabdymo 2019 m. sausio mėn. jie vykdė veiklą (2025-06-25 teismo posėdžio garso įrašas 1:35:50-1:36:15.). Tuo tarpu į klausimą, ar ginčo laikotarpiu ieškovės1 darbuotojai gavo darbo užmokestį, ieškovių atstovas atsakė, jog: „Gavo kol dirbo. 2019 m. sustabdė veiklą, tai reiškia, kad niekas neveikė.“ (2025-06-25 teismo posėdžio garso įrašas 1:36:15 -1:36:30). Be to, iš ieškovės1 pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų – 2020 ir 2021 metų aiškinamųjų raštų bei veiklos rezultatų ataskaitų už 2022-2023 metus, matyti, jog ieškovės1 pardavimo pajamos sudarė 0 Eur, o taip pat nurodyta, jog ieškovė1 per šį laikotarpį negavo ir jokios paramos, kas taip pat patvirtina, jog ieškovė1 ginčo laikotarpiu faktiškai nebevykdė veiklos (el. b. 10 tomas, b. l. 47-52, 53-60, 61-70). Ieškovė2 teigė, kad ji veiklą Kauno patalpose pradėjo vykdyti tik nuo 2023 m. vasario mėn., tačiau įvertinus bylos duomenis, šalių paaiškinimus tokie ieškovės2 argumentai pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikyti neįtikinamais. Kaip matyti iš byloje esančių ieškovės2 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2019-02-18 iki 2021-06-09 nuomininkei UAB „Gintarinė vaistinė“, ieškovė2 jau 2019 m. vasario mėn. deklaravo savo veiklos adresą Kauno patalpose (duomenys neskelbtini) (el. b. 10 tomas, b. l. 22-46). Be to, atsakovė pateikė skirtingų laikotarpių (2019-03-22, 2019-06-20, 2019-12-10, 2020-06-11, 2021-02-28, 2022-07-27) ieškovės interneto svetainės https://leidiniai.plc.lt/ ekranvaizdžius (el. b. 10 tomas, b. l. 100-117), kurie taip pat patvirtina, jog nuo 2019 m. pati ieškovė2 viešai skelbė apie savo veiklos adresą (duomenys neskelbtini). Vieši www.rekvizitai.lt duomenys apie ieškovę2 (el. b. 10 tomas, b. l. 10-19) patvirtina, jog nuo 2019 m. pradžios, veiklą sustabdžius ieškovei1, veiklą padėjo vykdyti naujai V. K. įsteigtas subjektas – ieškovė2, pas kurį nuolatos dirbo 3 darbuotojai, ieškovė2 nuo pat įsteigimo gavo pajamas, dalyvavo viešuosiuose pirkimuose ir vykdė ūkinę veiklą. Taip pat, kaip matyti iš antstoliui R. S. adresuoto UAB „Gintarinė vaistinė“ 2020-11-13 pranešimo Nr. GV-S-522/2020, jame nurodyta, jog UAB „Gintarinė vaistinė“ 2019-02-01 buvo pranešta apie tai, jog ieškovė1 nustojo vykdyti komercinę veiklą ir, kad veiklą toliau vykdo naujas juridinis asmuo – ieškovė2, kuris perima ieškovės1 teises ir įsipareigojimus pagal 2010-12-01 nuomos sutartį Nr. SV-10 (el. b. 9 tomas, b. l. 67), o tai patvirtina, jog ieškovė1 dar 2019 m. pradžioje savo kontrahentus informavo apie tai, kad ieškovė1 nutraukė ūkinės-komercinės veiklos vykdymą, ir veiklą perkėlė į ieškovę2. Be to, 2025-06-25 teismo posėdžio metu ieškovių vadovas V. K. pripažino aplinkybę, jog 2019-02-01 ieškovė1 informavo savo kontrahentus apie tai, kad nustojo vykdyti ūkinę-komercinę veiklą (2025-06-25 teismo posėdžio garso įrašas 1:36:30-1:36:45) bei nurodė, jog ieškovės1 veiklos vykdymą nuo 2019 m. perėmė ieškovė2 (2025-06-25 teismo posėdžio garso įrašas 1:37:00-1:37:05). Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, Kauno patalpų savininkai, laikotarpiu nuo 2021-06-28 iki 2024-07-31 (visą priešieškinio ginčo laikotarpį) buvo išdavę sutikimus ieškovei2 naudoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išorinę sieną lauko reklamai, jos įrengimui (el. b. 9 tomas, b. l. 69-73). Kaip matyti iš ieškovių pateiktų draudimo polisų, ieškovė2 nuo 2019-02-04 iki 2025-02-27 (visą priešieškinio ginčo laikotarpį) naudojosi įmonių ir organizacijų draudimo paslaugomis ir draudė turtą esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina tai, jog ieškovių vadovas V. K. 2025-06-25 teismo posėdžio metu, atsakydamas į klausimą, koks juridinis asmuo perėmė ieškovės veiklos vykdymą nuo 2019 m. nurodė, jog veiklą perėmė ieškovė2 (2025-06-25 teismo posėdžio garso įrašas 1:37:00-1:37:05). Dėl ieškovės2 buveinės adreso ieškovių atstovas nurodė, jog „registracijos vieta yra kaime, o fizinės veiklos vieta yra (duomenys neskelbtini) g.“; į klausimą, ar nuo pat ieškovės2 įsteigimo, ten pat vykdoma veikla, ieškovių atstovas atsakė „Taip“ (2025-06-25 teismo posėdžio garso įrašas 1:38:10-1:38:30). Į klausimą teismo posėdžio metu, ar ieškovių atstovas vis dar teigia, jog ieškovė2 veiklą Kauno patalpose pradėjo vykdyti tik 2023 m. vasario mėn., V. K. atsakė, jog atsiliepime į priešieškinį nurodyta data gal yra klaidinga, nes iš tikrųjų ieškovė2 pradėjo veikti 2019 metais (2025-06-25 teismo posėdžio garso įrašas 1:39:55-1:40:30).

40. Remiantis aukščiau aptarta bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad visą priešieškiniui aktualų laiko tarpą, nuo 2021-06-01 iki 2024-05-31, ieškovė2 vykdė ūkinę-komercinę veiklą Kauno patalpose, todėl buvo viena iš trijų patalpų naudotojų kartu su atsakove bei UAB „Gintarinė vaistinė“. Atitinkamai ieškovė2, kaip Kauno patalpų dalyje veiklą vykdęs ir patalpomis besinaudojęs asmuo, kuris tuo pačiu yra laikytinas ir komunalinių paslaugų naudoju bei gavėju, turi pareigą atlyginti dalį išlaidų už komunalines paslaugas, kurios ginčo laikotarpiu buvo tiektos ir sunaudotos Kauno patalpose veiklą vykdžiusių subjektų bei kurias apmokėjo P. B. (iš kurio reikalavimo teisę perėmė atsakovė).

41. Ieškovių apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė2 negalėjo atlyginti P. B. / atsakovės patirtų išlaidų, kadangi nebuvo išrašytos ir pateiktos sąskaitos už ieškovei2 tenkančią mokėti komunalinių paslaugų dalį, vertintini kaip nepagrįsti. Atsakovė pareiškė priešieškinį CK 6.237-6.242 straipsniuose numatytais pagrindais, reikalaudama nuostolių atlyginimo, ir neprivalėjo ieškovei2 išrašyti ir pateikti jokių sąskaitų dėl šio reikalavimo. Kita vertus, 2025-06-25 vykusio teismo posėdžio metu ieškovių vadovas V. K. pripažino, jog iš P. B. (iš kurio reikalavimo teisę perėmė atsakovė) gavo nuo 2021 m. birželio mėn. kas mėnesį teiktus prašymus, priminimus, pretenzijas bei komunalinių paslaugų paskaičiavimus, kartu pridedamas ir komunalinių paslaugų tiekėjų PVM sąskaitas-faktūras, tačiau į P. B. teiktus el. laiškus neatsakinėjo ir jo reikalavimų atlyginti išlaidas nevykdė.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apibendrindama tai, kas aukščiau nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, atskleidė bylos esmę ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, todėl priėmė didžiąja dalimi teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris keistinas tik dalyje dėl ieškovės1 apmokėtų Vilniaus patalpose suteiktų UAB „Stova“ (700 Eur), UAB „Švaros gidas“ (24,20 Eur) ir Omnitel (AB Telia) (59,30 Eur) paslaugų, priteisiant šias išlaidas iš atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

44. Ieškovės prašė priteisti 1 210 Eur už apeliacinio skundo surašymą. Apeliaciniu skundu keliama ginčo suma - 17 625,24 Eur, priteista suma padidinta 788,43 Eur. Skundas patenkintas 4,47 proc., todėl ieškovei, kuriai priteistina suma padidinta, priteistina 54,09 Eur už turėtas išlaidas advokato pagalbai surašant skundą ir 17,74 Eur žyminio mokesčio.

45. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovių lygiomis dalimis 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Skundą patenkinus 4,47 proc, atsakovei iš ieškovų priteistina 1 910,60 Eur už atsiliepimo į skundą surašymą – 1000 Eur iš VšĮ Pasaulio lietuvių centras ir 910,60 Eur iš VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

Ieškovų VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras bei VšĮ Pasaulio lietuvių centras skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2025-10-08 sprendimą pakeisti, padidinat iš atsakovės Viešosios įstaigos Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras, juridinio asmens kodas 304291467, ieškovei Viešajai įstaigai Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, juridinio asmens kodas 235050680, priteistą skolos sumą (nuo 337,94 Eur) iki 1 121,44 Eur, palūkanų sumą (nuo 2,31 Eur) iki 7,68 Eur, bendrą priteistą sumą (nuo 340,25 Eur) iki 1 129,12 Eur, bylinėjimosi išlaidų sumą (nuo 110 Eur) iki 241,45 Eur.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2025-10-08 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Viešajai įstaigai Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, juridinio asmens kodas 235050680, 71,83 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Viešosios įstaigos Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras, juridinio asmens kodas 304291467.

Priteisti iš ieškovės Viešosios įstaigos Pasaulio lietuvių centras, juridinio asmens kodas 304975821, 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Viešajai įstaigai Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras, juridinio asmens kodas 304291467.

Priteisti iš ieškovės Viešosios įstaigos Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, juridinio asmens kodas 235050680, 910,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Viešajai įstaigai Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras, juridinio asmens kodas 304291467.

Teisėjai Virginijus KairevičiusVisvaldas KazakiūnasIeva Navickaitė-Sakalauskienė