Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-663-375/2011 pagal ieškovės L. M. D. N. N. (L. S.) patikslintą ieškinį atsakovui J. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo (išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

sprendime nėra tiksliai suformuluotas pagrindas, numatytas įstatyme kaip tėvų valdžios apribojimo pagrindas, kas daro teismo sprendimą neteisėtu, nes iš jo nėra aišku kokius veiksmus per dvejus metus atsakovas privalo atlikti, kad nebūtų laikoma, jog atsakovas kenkia vaikų interesams;sprendimas grindžiamas iš esmės tik nepilnamečių vaikų nuomone, kuri byloje yra prieštaringa, nes vaikai skirtingai aiškino nenoro bendrauti su atsakovu priežastis. Atsakovo nuomone, vaikų požiūrį į tėvą formuoja ir pati ieškovė, kuri stengiasi blogai apibūdinti atsakovą, stengiasi, jog atsakovo ir vaikų santykiai nutrūktų. Teismas nesiaiškino kiek ieškovės ir atsakovo santykiai įtakoja vaikų nenorą bendrauti su tėvu;teismo sprendimas yra pagrįstas ieškovės įrodymais ir vaikų parodymais, nors vaikai nebuvo apklausit specialistų, todėl nėra nustatyti kalti atsakovo veiksmai. Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAT protokoluose yra pateikta ne vaikų, o suaugusių asmenų suformuluota nuomonė, apklausų metu buvo siekta tik užprotokoluoti vaikų nenorą bendrauti su tėvu;UAB „Medgintras“ išduota 2011-06-02 pažymos nepatvirtina vaikų nenoro bendrauti su atsakovu, kadangi šiose pažymose nėra nurodyta vaikų nenoro bendrauti priežastys. Byloje pateikta psichiatrijos ekspertizės išvada nepatvirtina, jog atsakovas yra pavojingas savo vaikams;byloje tiesiogiai nedalyvavo vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri turėjo pateikti išvadą. Byloje yra tik šios institucijos išvada dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo, kuri buvo išduota pažeidus pareigą išsamiai išsiaiškinti byloje kilusio ginčo aplinkybes;teismas, tenkindamas ieškinį tik iš dalies, nepagrįstai ieškovei priteisė visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas nesivadovavo CPK 93 str. 2 d.

teismas nurodė, kad tėvo valdžios apribojimo pagrindas- tai yra vaikų patirtas fizinis ir psichologinis smurtas, atsakovas nesugeba tinkamai dalyvauti vaikų auklėjime ir pokalbiais tik daro žalą vaikų psichikai. Be to teismas sprendime nurodė, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas 2 metams yra protingas terminas, suteiksiantis galimybę atsakovui kreiptis pagalbos į specialistus dėl jo elgesio korekcijos, agresijos susivaldymo ir įrodyti, kad jis gali bendrauti su savo sūnumis, ateityje pilnavertiškai dalyvauti jų auklėjime, ugdyme ir jų gyvenime užimti deramą vietą;teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi būtent vaikų interesais, kadangi ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos nustatė ir padarė išvadą, kad šiuo metu atsakovo bendravimas su vaikais žaloja jų psichiką ir pažeidžia jų teises bei interesus, kuriuos teismas privalo prioritetiškai apsaugoti. Iš ieškovės ir vaikų paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, jog dėl atsakovo nesusivaldymo, agresijos, grasinimų nusižudyti, nuotaikų kaitos, neprognozuojamo jo elgesio, tiek fizinio, tiek psichologinio smurtavimo, vaikai jaučiasi nesaugūs ir jo bijo;sprendimas yra grindžiamas ne tik nepilnamečių nuomone, bet ir paties atsakovo faktų pripažinimu, jog buvo keli smurto atvejai, kuriuos atsakovas vertino tik kaip vaikų sudrausminimą, atsakovo ligos istorija bei teismo ekspertizės aktu;teismas priimdamas sprendimą vertino ir atsakovo paaiškinimus, kurie sutinkamai su LR CPK 177 straipsniu yra vienas iš įrodymų, psichiatrinės - psichologinės ekspertizės išvadomis. 2011-06-02 psichologės V. J. išduotos pažymos taip pat patvirtina, jog vaikai nenori bendrauti su atsakovu ir išsako rimtas bendravimo problemas, vaikai patvirtino apie patirtą fizinį ir psichologinį smurtą, byloje surinkti įrodymai ekspertizės aktas, vaikų paaiškinimai, atsakovo paaiškinimai, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovo elgesys kenkia vaikų interesams, o psichologinio konsultavimo išvados parodo vaikų santykį su tėvu;ekspertizės akte, esantys atsakymai vienas kitam neprieštarauja, kadangi tai, kad atsakovas socialiai nepavojingas nepaneigia ir neprieštarauja ekspertų atsakymui, kad atsakovo jo asmenybės bruožai, jo elgesys daro neigiamą įtaką vaikų emocinei ir psichinei būklei;byloje yra pateikta 2011-01-22 VTAS išvada, be to išvada buvo duota ir bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo argumentas, kad išvada turi būtu rašytinė, prieštarauja LR CK 3.184 straipsniui, kadangi minėta norma imperatyviai nenurodo, kad išvada privalo būti rašytinė, kas rodo, kad išvada gali būti duota ir žodžiu;teismas iš esmės patenkino ieškovės pareikštą reikalavimą, todėl pagrįstai priteisė ir bylinėjimosi išlaidas. Be to apeliantas netinkamai aiškina nurodytą normą, kadangi minėta norma numato proporcingumą, o nagrinėjamoje byloje proporcingumo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl laikino tėvo valdžios apribojimo pagrįstumo. Vadovaujantis CPK 402 str., tėvų valdžia gali būti apribojama tik Civiliniame kodekse nustatytais pagrindais. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai yra įvardinti CK 3.180 str., kurio 1 d. nurodyta, kad teismas gali priimti sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo, jeigu tėvas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip alternatyvios, todėl tėvo valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš jų. CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, taikant laikiną tėvų valdžios apribojimą – kokį terminą nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, o taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog skundžiamame sprendime nėra tiksliai suformuluotas pagrindas, numatytas įstatyme kaip tėvų valdžios apribojimo pagrindas, kas daro teismo sprendimą neteisėtu. Su tokia apelianto nuomone nesutiktina, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas nustatė pagrindą laikinai apriboti atsakovo teises bendrauti su vaikais. Teismas pažymėjo, jog atsakovas pripažino smurtavęs prieš vaikus, nors pats atsakovas tokį elgesį laikė drausminančiu vaikus, t.y. teismas nustatė žiauraus elgesio su vaikais atvejus. Taip pat, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su tuo, jog atsakovas nepasirinkdamas tinkamo laiko, tinkamos vietos, vaikams interpretavo lytinį auklėjimą, kolegijos nuomone, leidžia teigti, jog buvo ir antras pagrindas apriboti atsakovo bendravimą su vaikais, t.y. traktuoti kaip piktnaudžiavimą tėvo valdžia. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats atsakovas neginčija šioms aplinkybėms buvus, pats pripažįsta, jog vaikai yra išreiškę nenorą bendrauti su juo.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat kelia netinkamo įrodymų vertinimo klausimą. Atsakovas nurodo, jog sprendimas iš esmės yra grindžiamas vien vaikų parodymais, nebuvo aiškintasi kodėl vaikai nenori su juo bendrauti, Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAT protokoluose yra pateikta ne vaikų, o suaugusių asmenų suformuluota nuomonė, apklausų metu buvo siekta tik užprotokoluoti vaikų nenorą bendrauti su tėvu, UAB „Medgintras“ išduotos pažymos nepatvirtina vaikų nenoro bendrauti su atsakovu, kadangi šiose pažymose nėra nurodyta vaikų nenoro bendrauti priežastys. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas netinkamai reiškė savo tėvo valdžią vaikams. Jie taip pat patvirtina, jog vaikai prašė neversti jų bendrauti su tėvu (t. 1, b. l. 17), atsakovas prieš vaikus naudojo psichinį ir fizinį smurtą (t. 1, b. l. 36-37), Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS konstatavo, jog atsakovas piktnaudžiavo tėvo valdžia, savo elgesiu darė žalingą įtaką vaikams, dėl ko jų bendravimas apribotinas (t. 1, b. l. 48), 2011-03-29 UAB “Medgintras“ informavo, kad dėl patirto emocinio, fizinio smurto iš tėvo pusės berniukų būsena yra sutrikusi, išryškėjo nerimas, padidintas jautrumas. Tokie surinkti įrodymai vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą, jog teismas, apribodamas atsakovo bendravimą su vaikais, šiuos įrodymus įvertino tinkamai ir byloje priėmė pagrįstą sprendimą. Kolegija laikosi nuomonės, jog atsakovo argumentas, jog teismas nesiaiškino aplinkybių kodėl vaikai nenori su juo bendrauti, yra nepakankamas teismo sprendimui keisti ar naikinti, kadangi įrodymų visuma patvirtina, jog vaikai bendrauti su tėvu nenori dėl netinkamo jo elgesio. Civiliniame procese yra numatyta teismo teisė remtis įrodymų pusiausvyros principu, taip pat teismo pareiga bylose, kuriose sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja vaiko interesams (CPK 380 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas tiek į byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek ir į nepilnamečių vaikų, kurie tvirtino tėvą smurtavus jų atžvilgiu, paaiškinimus, turėjo teisinį pagrindą pripažinti, jog tėvo elgesys nebuvo tinkamas, tėvas savo elgesiu darė žalingą įtaką nepilnamečiams sūnums ir jam turi būti taikomos su tuo susiję pasekmės. Kartu dėmesys atkreiptinas į tai, jog teismas ieškinį patenkino iš dalies, konstatuodamas, jog nėra duomenų, kad atsakovo elgesys ateityje negali pasikeisti, ir tėvo valdžią vaikų atžvilgiu apribojo laikinai - 2 metų laikotarpiui.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vaiko teisių apsaugos institucija privalo pateikti teismui rašytinę išvadą dėl ginčo ( šiuo atveju dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ), kurią teismas privalo vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kas šiuo ginčo atveju nebuvo padaryta. Byloje yra tik šios institucijos išvada dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo, kuri buvo išduota pažeidus pareigą išsamiai išsiaiškinti byloje kilusio ginčo aplinkybes. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu kolegija nesutinka, kadangi byloje yra pateiktos 2009-12-24 ir 2010-01-22 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (t. 1, b. l. 34, 48), kurios vienareikšmiškai pataria apsaugant vaikų interesus, apriboti atsakovo bendravimą su vaikais. Pažymėtina, jog šiomis išvadomis teismas, priimdamas sprendimą, taip pat rėmėsi, vertino jas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, jog byloje pateikta psichiatrijos ekspertizės išvada nepatvirtina, jog atsakovas yra pavojingas savo vaikams. Kolegija pritaria ieškovės atsiliepime išsakytai nuomone, jog ekspertizės akte esantys atsakymai vienas kitam neprieštarauja, kadangi tai, kad atsakovas socialiai nepavojingas nepaneigia ir neprieštarauja ekspertų atsakymui, kad atsakovo jo asmenybės bruožai, jo elgesys daro neigiamą įtaką vaikų emocinei ir psichinei būklei. Byloje nustatyta, jog atsakovas lankėsi pas psichiatrą jam buvo diagnozuotas asmenybės sutrikimas. Atsakovas skundėsi nesusivaldymu, psichologine ir fizine agresija prieš sūnų. Teismo ekspertai savo išvadoje taip pat patvirtino, kad atsakovui stebimi mišrūs asmenybės sutrikimai ir jie gali įtakoti jo elgesį. Taip pat nustatyta, kad atsakovo J. S. asmenybės bruožai, jo elgesys daro neigiamą įtaką vaikų emocinei ir psichinei būsenai. Tokie duomenys patvirtina, jog atsakovas dėl sveikatos sutrikimų gali daryti neigiamą įtaką savo vaikams.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl byloje priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, tačiau ieškovei iš atsakovo priteisė visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tuo atveju, jeigu ieškinys yra tenkinamas iš dalies. Ši įstatymo nuostata numato, jog išlaidos turi būti paskirstytos proporcingai, atsižvelgiant į tenkintą ir atmestą ieškinio dalį. Kaip matyti, ieškovė prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui J. S. į sūnų J. S. gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų F. S. gim. (duomenys neskelbtini), nepaliekant teisės matytis su sūnumis. Iš esmės teismas ieškovės ieškinį tenkino, t.y. teismo sprendimu atsakovo teisės bendrauti su vaikais buvo apribotos. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog teismas turėjo skaičiuoti patenkintų reikalavimų proporciją, kadangi šiuo atveju, tai būtų ir neįmanoma, kadangi reikalavimas nėra apibrėžtas konkrečiu matu, o nagrinėjamoje byloje proporcingumo taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, kolegija atmeta atsakovo argumentą dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas šią bylą procesinių ir materialinių teisės normų nepažeidė, tinkamai vertino surinktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Be to, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Lt bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. M. D. N. N. (L. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.