Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno m. apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovei L. S., jos atstovei advokatei R. U., dalyvaujant atsakovui J. S., jo atstovei advokatei Rūtai Survilienei, dalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovei Jurgitai Gudiškienei uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui J. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė ieškinį palaiko.

Paaiškino, kad pritarta ieškiniui dėl to, kad vaikai jautėsi nesaugūs. Visi teiginiai pasitvirtino. J. nenoras yra motyvuotas, o F., kaip mažesnio, mažiau motyvuota nuomonė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad šalys yra J. S. gim. 1999 07 23 ir F. S. gim. 2003 02 17 tėvai ( 1 t. b.l.9, 10). 2009 01 15 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr.2-806-657/2009 šalių santuoka buvo nutraukta ( 1 t. b.l. 12-16). Teismu sprendime buvo nustatyta tėvo J. S. ir jo vaikų bendravimo tvarka. 2009 11 23 antstolė G. A., vykdžiusi vykdomąjį raštą Nr . 2-808-657/2009, pranešė Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS, jog 2009 11 20 nuvykus kartu su J. S. vaikai atsisakė vykti su tėčiu ir pasakė, kad nenori, jog tėtis juos lankytų ( 1 t. b.l.19). 2009 12 10 abu vaikai lankėsi pas gydytoją, kuri užfiksavo, kad Faustas yra nervingas, nenori valgyti, nemiega naktimis ( 1 t. b.l.21), o Justas taip pat blogai miega, naktimis šokinėja, nenori valgyti ( 1 t. b.l.22). 2009 11 25 vaikai buvo apklausti ir patvirtino, kad jie su atsakovu bendrauti nenori ( b.l.36,37). 2009 12 24 VTAS pateikė išvadą, jog dėl neprognozuojamo ir netinkamo tėvo elgesio vaikai nenori su juo bendrauti ir kad vaikų ir atsakovo bendravimas daro žalą vaikų psichologiniam ir emociniam vystymuisi ir yra priešingas jų interesams ( 1 t. b.l.34). 2011 01 22 VTAS pateikė dar vieną išvadą, jog atsakovas piktnaudžiavo tėvo valdžia, savo elgesiu darė žalingą įtaką, todėl yra pagrindas laikinai apriboti tėvo valdžią ( 1 t. b.l.48). Vaikai vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų buvo apklausti pakartotinai ir vėl tvirtino nenorintys bendrauti su atsakovu ( 1 t. b.l.68, 69). 2010 05 12 nutartimi atsakovui buvo paskirta psichologinė – psichiatrinė ekspertizė ( 1 r. b.l.79,80). 2010 05 20 – 06 03 išvadoje teismo ekspertai atsakovė į teismo pateiktus klausimus ( 1 t. b.l.93-95). 2011 03 29 UAB“Medgintras“informavo VTAS, kad dėl patirto emocinio, fizinio smurto iš tėvo pusės berniukų būsena yra sutrikusi, išryškėjo nerimas, padidintas jautrumas. Iš 2011 06 02 UAB“Medgintras“ pateiktų duomenų nustatyta, kad vaikai nereiškia noro matytis su atsakovu, santykiuose su juo išsako rimtas bendravimo problemas ( CPK 197 str.).

Ieškovė , pirminiu ieškiniu reiškusi reikalavimą terminuotai apriboti tėvo valdžią, 2010 12 01 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė tėvo valdžią atsakovui apriboti neterminuotai ( 2 t. b.l.111-114).

Vienas iš šeimos teisinių reglamentavimo principų, įtvirtintų tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose įstatymuose, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais:

kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikuspiktnaudžiauja tėvo valdžiažiauriai elgiasi su vaikaisdaro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiunesirūpina vaikais

Nustačius bent vieną iš šių pagrindų taikytinas terminuotas arba neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Visais išvardintais atvejais turi būti nustatoma tėvų kaltė.

Reikalavimą neterminuoti apriboti atsakovui tėvo valdžią ieškovė grindžia tuo, jog atsakovas naudoja tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, dėl to vaikai jo bijo , nenori bendrauti. Posėdžio metu buvo apklausti vaikai Justas ir F. S. ( CPK 380 str.). Justas, kuriam liepos 23 d. sukaks 12 metų, labai motyvuotai, išsamiai argumentavo kodėl jis nenori bendrauti su atsakovu. Vaikas patvirtino, kad atsakovas ne kartą prieš jį smurtavo, jį aprėkdavo, daužydavo daiktus, sakė, kad pasikars, o ant jaunesniojo broliuko taip užrėkė, kad reikėjo jį vežti į ligoninę. Faustas, nors yra tik 8 metų amžiaus, tačiau kaip ir jo brolis Justas, puikiai sugebėjo perteikti savo suformuotas pažiūras į atsakovą. Berniukas taip pat patvirtino aplinkybes apie tai, kad atsakovas mušė brolį, jį patį ne kartą yra aprėkęs ir dėl to jis nenori su atsakovu bendrauti. Per apklausą teismas betarpiškai įsitikino, kad vaikai, bendraudami su atsakovu, patirdavo didžiulį stresą, baimę, nesaugumą. Pats atsakovas posėdžio metu pripažino, jog „buvo keli smurto atvejai“, bet tokius veiksmus atsakovas vertina tik kaip vaikų sudrausminimą. Tačiau teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys su savo mažamečiais vaikais yra vienas iš pagrindų, leidžiančių apriboti jam tėvo valdžią .

Atsakovas neneigė, jog po skyrybų su ieškove pablogėjo jo psichinė būsena ir jis kreipėsi į specialistus. Įrašai atsakovo Asmens sveikatos istorijoje patvirtina, kad atsakovas lankėsi pas psichiatrą, jam buvo diagnozuotas asmenybės sutrikimas ( CPK 197 str.). Atsakovas skundėsi nesusivaldymu, psichologine ir fizine agresiją prieš sūnų. Teismo ekspertai savo išvadoje taip pat patvirtino, kad atsakovui stebimi mišrūs asmenybės sutrikimai ir jie gali įtakoti jo elgesį. Taip pat nustatyta, kad atsakovo asmenybės bruožai, jo elgesys daro neigiamą įtaką vaikų emocinei ir psichinei būklei.

2011 06 02 psichologės V. J. išduotos pažymos taip pat patvirtina, jog vaikai nenori bendrauti su atsakovu ir išsako rimtas bendravimo problemas. Apklausiami tiek 2011 06 03 , tiek 2011 02 09 posėdyje vaikai patvirtino apie patirtą fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovas neneigė ir pokalbio su vyresniuoju sūnumi apie masturbaciją. Nors atsakovo aiškinimui, jis tai darė tikslu, kad apie tokius dalykus vaikas turi sužinoti iš tėvo, tačiau vaiko reakciją į pokalbį ( „man buvo šlykštu ir aš po to nenorėjau vadinti tėčiu“), vieta bei laikas, kada vyko pokalbis šia tema („Macdonaldo“ restorane švenčiant jaunesniojo sūnaus gimtadienį) bei tai, kad atsakovas šiuo labai delikačiu klausimu kalbėjo sūnui susiedamas tai su jo mama rodo, jog atsakovas nesugeba tinkamai dalyvauti vaikų auklėjime ir panašaus pobūdžio pokalbiais tik daro žalą vaikų psichikai, .

Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS su ieškiniu sutinka ir pateikė tiek raštišką, tiek žodinę išvadą, jog ieškinį palaiko, nes vaikai su atsakovu jaučiasi nesaugūs , o atsakovo elgesys daro jiems žalingą įtaką.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog yra pagrindas atsakovui apriboti tėvo valdžią vaikų J. ir F. atžvilgiu, tačiau tikslingai tai padaryti tik laikinai, o ne neterminuotai, kaip kad prašė ieškovė patikslintu pareiškimu. Tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai - nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvo valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvas pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus. Tai, kad atsakovas lankosi pas gydytojus, pats sutiko , kad jam būtų paskirta psichiatrinė – psichologinė ekspertizė (1 t. b.l 70) ir už ją sumokėjo pusę sumos, kad jis nori matytis su savo vaikais, pergyvena, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones vaikai nuo jo atitols leidžia manyti, jog atsakovas nėra abejingas savo vaikams, juos myli ir nori dalyvauti jų gyvenime. Tai leidžia daryti išvadą, jog situacija ateityje gali pasikeisti, todėl taikytinas laikinas 2 metų tėvo valdžios apribojimas ( CK 3. 180 str., CPK 178, 185, 186, 197, 216, 380 str.).

Manytina, jog tai protingas terminas, suteiksiantis galimybę atsakovui kreiptis pagalbos į specialistus dėl jo elgesio korekcijos, agresijos suvaldymo ir įrodyti, kad jis gali bendrauti su savo sūnumis, ateityje pilnavertiškai dalyvauti jų auklėjime, ugdyme ir jų gyvenime užimti deramą vietą.

Tačiau laikinai apribojant tėvo valdžią atsakovui tam pačiam laikotarpiui nepaliktina teisė matytis su savo vaikais. Nežiūrint į tai, jog ekspertai pateikė išvadą, kad atsakovas su vaikais bendrauti gali manytina, jog šiuo metu atsakovo bendravimas su vaikais žaloja jų psichiką ir pažeidžia jų teises bei interesus, kuriuos teismas privalo prioritetiškai apsaugoti. Iš ieškovės ir vaikų paaiškinimų , rašytinių įrodymų nustatyta, jog dėl atsakovo nesusivaldymo, agresijos, grasinimų nusižudyti , nuotaikų kaitos , neprognozuojamo jo elgesio, tiek fizinio, tiek psichologinio smurtavimo su atsakovu vaikai jaučiasi nesaugūs ir jo bijo, todėl siekiant apsaugoti juos nuo naujų išgyvenimų, įgyvendinti vaikų teises į emociškai stabilias ir ramias gyvenimo sąlygas bei aplinką, sudaryti sąlygas visapusiškam ir harmoningam jų vystymuisi atsakovui tėvo valdžios apribojimo laikotarpiui neleistina matytis su savo vaikais.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 90, 93, 96, 98 str.).

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Laikinai 2 metų laikotarpiui apriboti atsakovui J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į sūnų J. S. gim. 1999 07 23 ir sūnų F. S. gim. 2003 02 17 nepaliekant teisės matytis su sūnumis.

Priteisti iš atsakovo J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. S. a.k(duomenys neskelbtini) naudai 131 Lt ( vieną šimtą trisdešimt veną litą) žyminio mokesčio, 410 Lt ( keturis šimtus dešimt litų) už ekspertizės atlikimą, 1100 Lt (vieną tūkstantį šimtą litų) advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 61,88 Lt (šešiasdešimt vieną litą 88 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.