Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotų asmenų: Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotam asmeniui V. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. A., Kauno sodininkų bendrijos „-“ atstovui A. K.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno sodininkų bendrija „-“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja K. K. pareiškimu prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į sodo namelį 1S1ž, kurio bendras plotas 9,18 kv.m., esantį sodų bendrijos „-“ teritorijoje, pažymėtoje sklypu Nr.12, centro koordinatės 6080422/499041, Kauno mieste.

Pareiškėja pareiškime, papildomuose paaiškinimuose ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 1952-02-27 Kauno apskrities Panemunės rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 229 karinio dalinio reikmėms buvo išskirti ir skirti žemės sklypai, tame tarpe ir 13,0 ha sklypas Nr. 1, esantis aplink papildomą statinį - fortą Nr. 4. 1979-02-20 tuometinis Kauno karinio dalinio viršininkas V. A. priėmė įsakymą Nr. 12. Priimtu įsakymu nenaudojamą mokomiesiems laukams žemę 4-jo forto karinio miestelio Nr. 17 žemės sklypo Nr. 11 rajone, kairėje kelio Kaunas-Kapsukas (š.m. Marijampolė), 15 ha išskyrė sodininkystės bendrijai. Šioje teritorijoje įsikūrė sodininkų bendrija „-“. Pareiškėja nuo 1989 metų yra sodininkų bendrijos narė; pareiškėjai skirtame 715 kv.m. žemės sklype Nr. 12, stovi sodo namelis, šiltnamis, pasodinti vaismedžiai, vaiskrūmiai, lysvės, įrengta vandens siurblinė, vasaros vandentiekis, naudojamas daržų laistymui.

Pareiškėja 2002-06-05 sudarė sutartį dėl elektros tiekimo. 1984-02-01 Kauno rajono butų-eksploatacijos dalies viršininkas papulkininkis Pasičnik suteikė leidimą Nr. 173 sodininkų bendrijos nariams priskirtuose sklypuose vykdyti sodininkystės darbus, statyti sodo namus, atlikti sodo bendrijos teritorijos aptvėrimo, sklypų elektrifikavimo darbus. 1993-09-20 Rusijos Federacija perdavimo - priėmimo aktu Nr. 250, perdavė Lietuvos Respublikai karinį miestelį. Šiame akte pažymėta, jog sodininkų bendrija „-“ užimama 15 ha ploto ir veikia 13 metų.

2006-05-04 pareiškėjos užsakymu UAB „Geometra“ parengė sodo namelio, pažymėto 1S1ž, bendras plotas 9,18 kv.m., užstatytas plotas 14 kv.m., esančio sklype Nr.12, ir priklausančio SB „-“ teritorijoje, Nekilnojamo turto kadastro bylą. Pareiškėjos namelis stovi nesuformuotoje valstybės žemėje, sodų sklypui nesuteiktas adresas, todėl pareiškėja negali įregistruoti statinio. Nurodo, kad pareiškėja teisėtai ir sąžiningai valdo statinį kaip savo. Sodo namelis teisėtai pastatytas, yra senos statybos, nesudėtingas statinys ir gali būti privačios nuosavybės objektu. Pareiškėja nurodė, kad nėra jokių apribojimų, leidžiančių nenustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Pareiškėja sodo namelį SB „-“ valdo nuo 1989 m.; nurodo, jog faktas, kad pareiškėja valdo statinius ilgiau nei 10 metų, suteikia teisę reikalauti pripažinti statinį pareiškėjos nuosavybe įgyjamosios senaties pagrindu. Sklypas bendrijai suteiktas teisėtai, statinys – sodo namas, sukurtas statybos būdu. Kitų pretendentų į turtą nėra. Nekilnojamojo turto registre statiniai suformuoti, bet neįregistruota nuosavybės teisė.

Suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodė, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėja negali įrodyti, kad žemės sklypas buvo ir/ar yra valdomas teisėtais pagrindais, statinių sukūrimas bei įgijimas buvo ar galėjo būti teisėtas ir kad statinių valdymas yra sąžiningas; nesant jokių statinių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, negalima pripažinti, kad savavališkos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir tas daiktas pradedamas valdyti teisėtai. Suinteresuotasis asmuo Kauno sodininkų bendrija „-“ atsiliepime į pareiškimą suinteresuotojo asmens atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą prašė tenkinti. Nurodė, jog iki 984 m. žemė buvo skirta kariniam daliniui ir toje vietoje buvo poligonas. Vėliau poligono nenaudojama žeme buvo leista naudotis sodininkų bendrijos nariams, vykdyti sodininkystės darbus ir statyti namelius. 1994 m. buvo įsteigta visuomeninė organizacija – daržininkų bendrija „Baltasis gandras“, sodininkų bendrija neįgijo teisės naudotis žeme mėgėjiškai sodininkystei. Atstovas yra bendrijos nariu nuo 1984 m., nurodė, kad pareiškėja namelį valdo teisėtai.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (CPK 247 str. 2 d.). Pareiškimas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso 4.47 straipsnis nustato nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, kurio 11 punkte nurodytas savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas - įgyjamoji senatis. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t.y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Teismų praktika Nr. 22, 48-54 psl.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; Kauno apygardos teismo 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1948-390/2017).

Pareiškėja prašo nustatyti, nuosavybės teisę į sodo namelį, kurį sukūrė statytos būdu ir valdo sąžiningai, nepertraukiamai kaip savo, daugiau nei 10 metų (CK 4.47 str. 4 punktas).

Naujo daikto sukūrimas yra savarankiškas nuosavybės teisių įgijimo būdas, kuriam yra taikomas reikalavimas, kad daiktas būtų buvęs sukurtas teisėtai ir suformuotas Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Įstatymų nuostatos aiškiai ir konkrečiai numato nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir įregistravimo procedūras. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statinio statybų įstatymų nustatyta tvarka, nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties institutą. CK 4.47 straipsnio 4 punktas nustatyto, kad asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku. Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja nuosavybės teisių. Taigi darytina pagrįsta išvada, kad statytojas įgytų nuosavybės teisę į pastatą tik tuomet, jeigu statybą pradėjo, vykdė ir baigė laikydamasis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Tokia taisyklė įtvirtinta kasacinio teismo suformuotoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999, 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007).

Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyti nuosavybės teisę į sodo namelį pagal įgyjamąją senatį, privalu pagrįsti šio statinio statybos teisėtumą, nors pareiškėja ir nurodo, kad sodo namelis pastatytas 1989 m., tačiau į bylą tokių įrodymų nepateikė, nėra pateikta įrodymų, kad statytojo teisė buvo įgyvendinta teisėtai: nėra nei teisę naudotis valstybinės žemės sklypu suteikiančių dokumentų, statybos projekto, leidimo statyti, o ir pats statytojas nenurodytas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių sodo namelio pastatymo teisėtumą. Tai reiškia, kad statinys galimai pastatytas neteisėtai. Tokiu atveju, negali atsirasti teisė į daiktą, nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės, nei jų teisėto valdymo, ir, nėra CK 4. 68 - 4.471 straipsniuose nurodytų pagrindų pareiškimui pagal įgyjamąją senatį tenkinti.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje jau yra išnagrinėtas ne vienas analogiškas pareiškimas. Įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuota, kad negali būti pripažintos nuosavybės teisės įgyjamosios senaties būdu į statinius, jei statybos neįteisintos įstatymo nustatyta tvarka.

CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.), nurodė, kad sodininkų bendrijų steigimas ir veikla iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo buvo nustatyta Žemės kodekse, Ministrų Tarybos 1979 m. birželio 18 d. ir 1987 m. kovo 5 d. nutarimuose patvirtintuose Tipiniais darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatuose. Pagal iki 1994 m. liepos 12 d. galiojusio Žemės kodekso 75 straipsnį žemės sklypai kolektyvinei sodininkystei buvo suteikiami neterminuotai naudotis šio kodekso 13-17, 19-21 straipsniuose nustatyta tvarka, kolektyvinei daržininkystei- laikotarpiui iki penkerių metų vykdomojo komiteto sprendimu. Žemės kodekso 13 straipsnyje buvo nustatyta, kad žemės sklypai suteikiami naudotis skyrimo tvarka, t. y. žemės sklypai vienai ar kitai veiklai skiriami pagal Ministrų tarybos nutarimą arba miesto, rajono, gyvenvietės vykdomojo komiteto sprendimą. Nutarimuose ir sprendimuose suteikti žemės sklypus turėjo būti nurodomas tikslas, kuriam sklypai skiriami, pagrindinės naudojimosi žeme sąlygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos (Žemės kodekso 20 straipsnis). Žemės sklypus kolektyvinei sodininkystei miesto (rajono) vykdomieji komitetai galėjo skirti iš valstybinio rezervo ir valstybinio miško fondo žemės, taip pat iš miestų laisvos žemės (Žemės kodekso 14, 73 straipsniai). Pagal galiojusius teisės aktus kolektyvinio sodo žemę buvo galima pradėti naudoti tik po to, kai vykdomasis komitetas priima sprendimą dėl bendrijos įsteigimo (įregistravimo), žemėtvarkos organai pažymi vietoje ribas ir vykdomasis komitetas išduoda žemės naudojimo teisės valstybinį aktą. Taigi Kauno karinio dalinio viršininko įsakymu, pažeidžiant įstatymais nustatytą tvarką, įkurta sodininkų bendrija negalėjo būti pripažinta teisėta ir nesukūrė teisėto pagrindo sodininkų bendrijai naudotis žemės sklypu. Todėl iki 1993 m. rugsėjo 20 d. sodininkų bendrija įstatymų nustatyta tvarka įkurta nebuvo, tretieji asmenys naudojosi Gynybos ministerijai (kariniam daliniui) paskirta žeme ir šie asmenys įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo. Dėl to 1993 m. rugsėjo 20 d. Rusijos federacijos perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo buvo perduoti Lietuvos Respublikai fortai bei karinio dalinio teritorijai paskirti žemės sklypai, tarp jų ir šioje teritorijoje veikusi bendrija ,,-“, jokių teisių į žemės sklypą nesukūrė ir šis aktas nėra pagrindas pripažinti sodininkų bendriją teisėtai egzistavus. Šia nutartimi kasacinis teismas nustatė, kad asmenys, kurie naudojosi Gynybos ministerijai (kariniam daliniui) paskirta žeme kaip karinio dalinio teritorijoje veikusios bendrijos ,,-“ nariai, įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo, be atitinkamų leidimų atlikti sodo namelių ir kitų statinių statybos darbai buvo ir yra neteisėti . Taigi, šia nutartimi nuspręsta, kad bendrija neįsteigta ir neįregistruota. Dėl ko žemės sklypo pareiškėja nevaldo teisėtu pagrindu, o statinys negalėjo būti sukurtas teisėtu būdu (Statybos įstatymo 3 str.). Aplinkybės dėl bendrijos įsteigimo ir žemės sklypo suteikimo bendrijai ir atitinkamai jos nariams yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje; Kauno apskrities viršininko administracijos funkcijas, teises ir pareigas perėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o pareiškėja dalyvavo civilinėje byloje trečiuoju asmeniu.

Duomenų, kad ginčo statinys šiuo metu yra įteisintas Statybos įstatymo nustatyta tvarka, pareiškėja į bylą nepateikė. Minėta aukščiau, kad savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei to objekto teisėto valdymo, o tai reiškia, kad nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.

Visos aukščiau paminėtos aplinkybės yra pagrindas pareiškimo netenkinti.

Valstybei pašto išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, kadangi yra mažesnės nei 3,00 Eur (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (2014-09-23 Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

netenkinti pareiškėjos K. K. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.