- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-249-372/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- L. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-13772-674/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. A. dėl skolos, netesybų, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. A. dėl skolos, netesybų, palūkanų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo: 1100,00 Eur negrąžinto kredito; 116,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 41,25 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 156,71 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1100,00 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-12-06); 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1100,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023-12-06) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 32,00 Eur žyminio mokesčio; 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad vartojimo kredito davėja UAB „BnP Finance“ – pradinė kreditorė ir atsakovas – vartojimo kredito gavėjas L. A. 2019-12-06 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-cnjnjsxm, kuria atsakovui buvo suteiktas 1100,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 680,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 26,00 proc.) ir 396,00 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
3. Ieškovė nurodė, kad 2020-03-03 tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus 2020-03-03 bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. 5 prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė 2020-06-05 atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Atsakovas nėra informavęs nei pradinės kreditorės, nei ieškovės apie el. pašto adreso pasikeitimą, todėl laikytina, kad atsakovo el. pašto adresas yra aktualus, naudojamas, o pranešimai jame gaunami ir skaitomi. Ieškovė pažymėjo, jog tinkamai perėmė pradinės kreditorės teisę reikalauti iš atsakovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kartu su aksesorinėmis teisėmis, įvykdymo. Atsakovas neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo susidariusią skolą, palūkanas, administravimo mokestį, negautas pajamas bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovė nurodė, jog atsakovas susipažino su pradinės kreditorės skolinimo platformoje pateiktomis sutarties sąlygomis bei patvirtino, pasirašydamas nuotoliniu būdu; atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties specialiosiose sąlygose. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, pradinė kreditorė 2020-05-09 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, liko skolingas 1100,00 Eur suteikto vartojimo kredito.
5. Ieškovė nurodė, kad, perėmusi reikalavimo teisę, įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų vartojimo kredito mokestį (pelno palūkanas), paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos – 116,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Taip pat sutarties nutraukimo dienai buvo paskaičiuotas atsakovo neapmokėtas administravimo mokestis, sudarantis 41,25 Eur, kuris priteistinas iš atsakovo ieškovės naudai.
6. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Ieškovei priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentu ir nuo sutarties įvykdymo termino pasibaigimo iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo: 1) 156,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs sutarties bei tinkamai ją įvykdęs (palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020-05-09 (sutarties nutraukimo data) iki 2020-11-25 (ieškinio parengimo data), iš viso už 200 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (1100,00 Eur negrąžinta kredito dalis x (26,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 200 dienų nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos)); 2) 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1100,00 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-12-06), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį; 3) 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1100,00 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2023-12-06) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
7. Ieškovė nurodė, jog iš atsakovo taip pat priteistinos 5 (penkių) proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos.
8. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei pareiškus prašymą, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimu už akių nuspręsta ieškinį patenkinti iš dalies; iš atsakovo L. A. priteisti ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 1100,00 Eur negrąžinto kredito, 116,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 41,25 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 156,71 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1100,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 6 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą suma (1414,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2020 m. lapkričio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 127,51 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmesti.
10. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove ir sumokėjęs numatytus mokesčius pagal sutartyje nustatytą grafiką, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1100,00 Eur negrąžinto kredito bei 116,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. gegužės 9 d., 41,25 Eur administravimo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat priteistina 156,71 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 25 d.).
11. Teismas nurodė, kad ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, patyrė nuostolius, t. y. negavo pajamų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 26,00 procentų dydžio negautos pajamos, paskaičiuotos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1100,00 Eur, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 6 d.).
12. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1100,00 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
13. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo už akių ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ prašo teismo pakeisti sprendimą už akių dalyje dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1100,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023-12-06) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1100,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023-12-06) iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 153,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Teismas į šį išaiškinimą neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Ieškovei nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, ieškovė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos. Atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o ieškovė ir toliau netenka galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą. Ieškovei priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška.
13.2. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 26,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Pradinės kreditorės, kurios teises perėmė ieškovė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visą sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinės kreditorės patirtas negautas pajamas. Ieškovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) ieškovė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis. Ieškovė patiria negautas pajamas (nuostolius), kol atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos. Ieškovė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu, todėl negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine išraiška.
13.3. Teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės reikalavimo. Nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ su atsakovu 2019 m. gruodžio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-cnjnjsxm, kurios pagrindu pradinė kreditorė atsakovui suteikė 1100,00 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 680,32 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 26,00 procentai) bei 396,00 Eur sutarties administravimo mokestį iki 2023 m. gruodžio 6 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, sutarties administravimo mokestis pradinei kreditorei turėjo būti grąžinti per 48 periodines mėnesines įmokas. Ieškovė savo įsipareigojimą įvykdė ir 2019 m. gruodžio 6 d. atsakovui pervedė 1100 Eur. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl pradinė kreditorė 2020 m. balandžio 7 d. atsakovui siuntė raginimą dėl įsiskolinimo padengimo, o 2020 m. balandžio 23 d. siuntė pranešimą, kad nepadengus įsiskolinimo sutartis bus nutraukta nuo 2020 m. gegužės 9 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą būtų sumokėjęs.
17. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo perleisti reikalavimo teises į turimus skolininkus, pagal sudarytą reikalavimo portfelį. Iš bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 4 prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 matyti, kad pradinė kreditorė 2020 m. birželio 3 d. perleido ieškovei turimas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu. 2020 m. birželio 5 d. pranešimu atsakovas informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą.
Dėl ginčo esmės
18. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių), dėl šių priežasčių ieškovei priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentu ir nuo sutarties įvykdymo termino pasibaigimo iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo: 1) 156,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs sutarties bei tinkamai ją įvykdęs; 2) 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1100,00 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-12-06), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį; 3) 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1100,00 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2023-12-06) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
19. Pirmosios instancijos teismas minėtą ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, nusprendė priteisti iš atsakovo 156,71 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1100,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 6 d.).
20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1100,00 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas.
21. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo; sutarties termino pabaigos datą teismas nepagrįstai laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data; būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą. Ieškovė akcentavo, jog planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma.
22. Kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo teisės aiškinimo taisyklę – kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
23. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
24. Nagrinėjamu atveju sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. gegužės 9 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenumato.
25. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ su atsakove sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 procentai). Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 26 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1100,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023-12-06) iki visiško kredito grąžinimo dienos, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
28. Minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, taip pat, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
29. Taigi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 procento ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 26 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1100,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023-12-06) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kaip minėta, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, negali būti priteisiamos.
30. Ieškovės prašomas priteisti kompensacinių palūkanų dydis (26 procentai) viršija minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį ieškovė skaičiuoja šias palūkanas, yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos), t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų).
31. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 26 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors ieškovė savo reikalavimą vertina kaip reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinimas, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
32. Darytina išvada, jog šiuo atveju, nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, nei reikalavimo teisę perėmusi ieškovė negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jam toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos (mokėjimo) pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo.
33. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1100,00 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo.
34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.