Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-437-452-2016 pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovei A. K., trečiajam asmeniui UAB „Panevėžio būstas“, išvadą teikiančiai institucijai – Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. J. prašė įpareigoti atsakovę A. K., kaip namo įgaliotinę, pagal 2014-01-23 sudarytą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, raštu pateikti atsakymus į klausimus: 1) kodėl už naudojimąsi elektra namo rūsyje neskaičiuojami mokesčiai tik tiems namo patalpų savininkams, kurie yra įsirengę rūsyje patalpas ir realiai jomis bei elektra tose patalpose naudojasi, o už jų naudojimąsi elektra mokesčiai apskaičiuojami visiems namo gyventojams?; 2) kodėl nemoka mokesčių už bendrai sunaudojamą elektros energiją tie namo patalpų savininkai, kurie šiuo metu name negyvena?; 3) kodėl vasaros laikotarpyje vykdant teritorijos šienavimo darbus yra neskaičiuojami mokesčiai nuo patalpų savininkų turimos kvadratūros name? Taip pat prašė įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui 2014 metų metinės veiklos ataskaitą, įpareigoti, kad ateityje ji vykdydama namo įgaliotinės funkcijas pagal Jungtinės veiklos sutartį, vadovaujantis šios sutarties 9.4 punktu, atsakytų į ieškovo, kaip namo patalpų savininko, paklausimus raštu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl 2015 metų metines veiklos ataskaitos, nes ji buvo pateikta.

2. Nurodė, kad jis yra gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Dalis namo patalpų savininkų 2014-01-23 sudarė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurios jis nepasirašė. Nors jungtinės veiklos sutarties nuostatos numato atsakovei, kaip namo įgaliotinei, pareigą teikti informaciją bei atsakyti į namo patalpų savininkų paklausimus, tačiau atsakovė minėtos pareigos nevykdo ir į ieškovo pateiktus klausimus bei prašymus neatsakinėja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę A. K. raštu pateikti ieškovui P. J. 2014-01-23 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje numatytą 2014 metų metinę veiklos ataskaitą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad ieškovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 2014-01-20 vykusio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį, kaip bendrojo naudojimo objektų valdymo formą. 2014-01-23 buvo sudaryta Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kurios ieškovas nepasirašė. 2014-01-24 tarp trečiojo asmens UAB „Panevėžio būstas“ ir atsakovės A. K., kaip (duomenys neskelbtini) namo įgaliotos atstovės, buvo pasirašyta Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu dauguma funkcijų ir iš esmės visos pareigos, susijusios su namo priežiūra ir eksploatavimu, buvo perduotos UAB „Panevėžio būstas“.

5. Pažymėjo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija pateiktoje išvadoje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitų patalpų savininkai yra sudarę Jungtinės veiklos sutartį ir 2014-01-24 sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu beveik visos Jungtinės veiklos sutartyje įgaliotiniui priskirtos funkcijos, susijusios su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, perduotos vykdyti UAB „Panevėžio būstas“; iš teismui pateiktų dokumentų negalima nustatyti, ar 2014 metų metinė veiklos ataskaita kokia nors forma buvo pateikta butų ir kitų patalpų savininkams; atkreipė dėmesį, kad jeigu namo įgaliotinis tam tikros informacijos neteikia, tai privalo nurodyti, kas šią informaciją turi suteikti.

6. Teismas konstatavo, jog, remiantis CK 4.85 str. 1 d., ieškovas, kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, turi teisę spręsti dėl šių objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo, nors ir nėra Jungtinės veiklos sutarties dalyvis. Teismas laikė neįrodytu, kad ataskaitą už 2014 metus ieškovui pateikė atsakovė ar trečiasis asmuo UAB „Panevėžio būstas“. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę pateikti 2014 metų metinės veiklos ataskaitą tenkino, nes 2014-01-23 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties VI dalyje numatyta, kad informacija, susijusi su valdomu namu, skelbiama bendrojo naudojimo patalpose ar kitose prieinamose vietose įrengtose skelbimų lentose, raštu į patalpų savininkų pašto dėžutes, išsiunčiant paštu arba elektroniniu laišku.

7. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutarties Nr. 38 2.2.5, 2.2.7 punktus UAB „Panevėžio būstas“ prisiėmė įsipareigojimus sudaryti bendro naudojimo objektų aprašą ir tvarkymą ir vesti daugiabučio namo buhalterinę apskaitą, skaičiuoti mėnesinius mokesčius, teismas ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę atsakyti į ieškinyje nurodytus klausimus apie skaičiuojamus mokesčius už elektrą rūsio patalpose, skaičiuojamus mokesčius už šienavimą laikė nepagrįstu. Konstatavo, jog reikalavimas dėl šios informacijos pateikimo pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti.

8. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę, kad ateityje ji, vykdydama namo įgaliotinės funkcijas pagal Jungtinės veiklos sutartį, vadovaujantis šios sutarties 9.4 punkto reikalavimais, atsakytų į jo, kaip namo patalpų savininko, paklausimus raštu, nes nenurodyta, kokie tai būtų paklausimai ir su kuo jie yra susiję. Pažymėjo, jog ieškovo pareikštas reikalavimas į ateitį yra nekonkretus ir negali būti užtikrinamas teismo sprendimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas P. J. prašo pakeisti 2016 m. gegužės 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas, ir ieškinį patenkinti pilnai bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esamus įrodymus. Atmesdamas ieškinį dalyje dėl informacijos pateikimo teismas visiškai nesivadovavo tiek ieškinyje, tiek ir teisme minimais Jungtinės veiklos sutarties atitinkamais punktais. O būtent – sprendime visiškai nėra atsižvelgta ir nepaaiškinta, kodėl atsakovei negalioja Jungtinės veiklos sutarties 7.11 ir 9.4 punktai (pateikti informaciją ir dokumentus patalpų savininkams ir pan.), o atmetant ieškinį dalyje vadovaujamasi tik teisminio proceso metu trečiojo asmens byloje pateikta sutartimi Nr. 38, apie kurios egzistavimą iki pat bylos nagrinėjimo teisme ieškovas net nebuvo informuotas ir nieko nežinojo.

11. Apelianto manymu, gavusi jo paklausimą, atsakovė pati turėjo surinkti visą jį dominančią informaciją iš UAB „Panevėžio būstas“ arba persiųsti paklausimą šiai bendrovei ir apie tai informuoti raštu ar žodžiu, paaiškinti, kad dėl dominančios informacijos ieškovas turėtų tiesiogiai kreiptis į UAB „Panevėžio būstas“. Iš esmės tai nurodyta ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pateiktoje išvadoje. Šiuo atveju atsakovė nepateikė jokio atsakymo nei raštu, nei žodžiu, nors pagal Jungtinės veiklos sutartį tai privalėjo padaryti. Skundžiamame sprendime klaidingai teigiama, jog visą norimą informaciją apie mokamus mokesčius, jų paskaičiavimą ir pagrįstumą ieškovui turi teikti tik UAB „Panevėžio būstas“.

12. Teigia, jog ir įpareigojimas atsakovę ateityje teikti informaciją turi būti tenkinamas, kad ateityje nei ieškovui, nei kitiems namo savininkams netektų patirti tokių nepatogumų, išlaidų ir išgyvenimų vien dėl aiškaus atsakovės užsispyrimo bei teisėtų ieškovo reikalavimų ignoravimo.

13. Atsakovė A. K. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir grąžinti bylą dalyje pirmosios instancijos teismui, kad skundžiamą sprendimą teismas pakeistų arba ieškinį atmestų, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Trečiasis asmuo UAB „Panevėžio būstas“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas nenurodė skunde jokių naujų aplinkybių ir faktų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti iš naujo. Teismui nustačius, kad duomenis apie gaunamus mokesčius ieškovas gauna iš UAB „Panevėžio būstas“, ir laikius, kad iš šios bendrovės prašomos informacijos pateikimas yra tinkamas, lieka neaišku, kodėl 2014 m. veiklos ataskaitos pateikimas ieškovui paliekamas pasirenkamai alternatyvus tiek iš UAB „Panevėžio būstas“, tiek iš atsakovės.

16. Atmesdamas ieškovo prašymą dėl reikalavimo į ateitį, teismas sprendė teisingai. Be to, nurodė, kad ir ateityje, galiojant Eksploatavimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas įgyvendindamas savo, kaip bendraturčio teises, dėl jam rūpinos informacijos turi teisę kreiptis į UAB „Panevėžio būstas“. Esant tokioms išvados, teismas toliau logiškai turėjo padaryti išvadą, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, t. y. netinkamam atsakovui, ir taikyti padarinius.

17. Savivaldybės administracijos išvadą teismas turėjo įvertinti bylos įrodymų visumoje, o ne padidinti išvados reikšmę. Šiuo atveju Panevėžio miesto savivaldybės administracija, atliekanti daugiabučių namų administratorių veiklos priežiūrą, nėra pateikusi jokių pastabų dėl netinkamai atliekamų pareigų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinis skundas atmestinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

20. Kaip minėta, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę raštu pateikti ieškovui P. J. 2014-01-23 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje numatytą 2014 metų metinę veiklos ataskaitą. Apeliantas skundžia sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovę raštu pateikti jam informaciją apie UAB „Panevėžio būstas“ apskaičiuojamus mokesčius už teikiamas paslaugas namo savininkams, t. y. dėl atmestų ieškinio reikalavimų.

21. CK 4.75 str. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 – 4.83 str. nustatytos patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas, bendraturčių teisės bei pareigos. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dalis (duomenys neskelbtini) namo gyventojų yra sudarę Jungtinės veiklos sutartį, tačiau ieškovas P. J. jos nėra pasirašęs, t. y. nėra Jungtinės veiklos sutarties dalyvis, dėl ko jis ir neturi teisės naudotis Jungtinės veiklos sutartyje įtvirtintomis dalyvio teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstus skundo argumentus dėl netinkamo 2014-01-23 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, kurios ieškovas nepasirašė, 7.11 ir 9.4 punktų aiškinimo, t. y. įpareigojimo atsakovę pateikti ieškovui pirminę informaciją apie apskaičiuotų mėnesinių mokesčių, skirtų namo administravimui ir (ar) priežiūrai, pagrįstumą. Iš byloje esančios (b. l. 59-61) 2014-01-24 Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutarties Nr. 38 matyti, jog UAB „Panevėžio būstas“ įsipareigojo pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 3 mėnesius pateikti įgaliotiniui savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, praėjusių metų ataskaitą; įgaliotinio rašytiniu pageidavimu ar savo iniciatyva šią ataskaitą pateikti patalpų savininkų susirinkimui (2.4.1 punktas). Pagal šios sutarties 2.2.6, 2.2.7 punktus UAB „Panevėžio būstas“ prisiėmė įsipareigojimus sudaryti bendro naudojimo objektų aprašą ir tvarkymą ir vesti daugiabučio namo buhalterinę apskaitą, skaičiuoti mėnesinius mokesčius. Tokiu būdu, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog reikalavimas dėl minėtos informacijos pateikimo pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti.

23. CPK 6.193 str. 1 d. teigia, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai plačiai nori aiškinti sudarytos dalies butų savininkų jungtinės veiklos sutarties nuostatas, kurios teigia, kad informaciją atsakovė teikia butų savininkams, tačiau aiškinant sutarties sąlygas jos turi būti aiškinamos sutarties dalyvių atžvilgiu, t.y. ką šalys, pasirašydamos tokią sutartį turėjo galvoje. Akivaizdu, kad butų savininkai pasirašę jungtinės veiklos sutartį turėjo galvoje, kad jie išsirenka jų interesus atstovaujantį asmenį ir būtent jiems įgaliotas asmuo teikia informaciją. Atsakovė nėra apelianto įgaliotas asmuo tvarkyti, prižiūrėti ir pan. bendrojo naudojimo patalpas, ji taip pat nėra niekaip įsipareigojusi apeliantui apie informacijos teikimą.

24. Bylos duomenys patvirtina, kad viso namo butų savininkams yra žinoma, jog namo bendro naudojimo patalpų, įrenginių priežiūrą vykdo tretysis asmuo, todėl visos pretenzijos, t.y. paklausimai dėl mokesčių skaičiavimų turėtų būti reiškiami trečiajam asmeniui.

25. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto prašymą įpareigoti atsakovę, kaip namo įgaliotinę, ateityje teikti informaciją (Jungtinės veiklos sutarties 9.4 p.). Visiškai sutiktina su teismo išdėstytais argumentais, jog P. J. pareikštas reikalavimas į ateitį yra nekonkretus. Šiuo atveju apeliantas, kaip dalies namo patalpų savininkas ir bendraturtis, įgyvendindamas savo teises, nustatytas CK ir kituose teisės aktuose, dėl jam rūpimos informacijos turi teisę kreiptis ir į trečiąjį asmenį UAB „Panevėžio būstas“.

26. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovės A. K. bei trečiojo asmens UAB „Panevėžio būstas“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytų motyvų dėl 2014 m. veiklos ataskaitos pateikimo ieškovui P. J., kadangi jie teisinės reikšmės byloje neturi, nes nei atsakovė A. K., nei trečiasis asmuo UAB „Panevėžio būstas“ dėl to apeliacinio skundo byloje neteikė. Kaip minėta, CPK 320 str. 1 d. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši nuostata reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, yra suvaržytas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ir tikrina tik apskųstos sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą; neapskųstos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo nenagrinėja ir dėl jos nesprendžia.

27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju iš esmės sutiktina su visais pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartodamas teismas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko konstatuotina, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.