Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. I. ir gynėjo advokato Stanislovo Butkevičiaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d., vieną arešto parą (turėtų būti – vieną laisvės atėmimo dieną) prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir R. I. paskirta galutinė bausmė – 578 MGL (21 767,48 Eur) dydžio bauda. R. I. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, iš R. I. konfiskuota radijo stotis „P“ (serijos Nr. XXXX).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2 punktu, iš R. I. konfiskuotas automobilis „A“, valst. Nr. XXXX (VIN kodas W), registruotas R. A. vardu.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 15 609 pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1 000 pakelių cigarečių „SAINT GEORGE LIGHTS“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 180 pakelių cigarečių „SAINT GEORGE“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 1,5 pakelio cigarečių „MAGNAT“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, laikomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato daiktų saugykloje pagal kvitą B serija BBB Nr. 055042, sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3.3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, t. y. 200 vienetų cigarečių, kurias nuo tyrimo metu nenustatytos datos, laikė R. G. priklausančios negyvenamos sodybos ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, iki 2013 m. birželio 6 d. 19 val. 50 min., kol policijos pareigūnai kratos metu šiame pastate surado ir paėmė ne mažiau kaip 15 956 pakelius cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1 000 pakelių cigarečių „SAINT GEORGE LIGHTS“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 202 pakelius cigarečių „SAINT GEORGE“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 405 pakelius cigarečių „FEST7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 445 pakelius cigarečių „NZ GOLD“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 229 pakelius cigarečių „PREMJER“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 42 pakelius cigarečių „BOND STREET“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 60 pakelių cigarečių „MINSK SUPERSLIMS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 2 pakelius cigarečių „MAGNAT“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkto nustatytą tvarką ir kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą – kurių bendra vertė, apskaičiuota pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 2013 m. birželio 6 d. buvo 133 711,69 Lt (38 725,58 Eur), iš kurių, pažeisdamas nustatytą tvarką, tyrimo metu nenustatytu laiku, ne mažiau kaip 22 pakelius cigarečių „SAINT GEORGE“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 42 pakelius cigarečių „BOND STREET“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 2 pakelius cigarečių „SAINT GEORGE“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 2 pakelius cigarečių „FEST7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1 pakelį cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė apskaičiuota pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 2013 m. birželio 6 d. buvo 475,32 Lt (137,66 Eur), realizavo (duomenys neskelbtini) kaime, R. P., o ne mažiau kaip 296 pakelius cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 293 pakelius cigarečių „FEST7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 395 pakelius cigarečių „NZ GOLD“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 229 pakelius cigarečių „PREMJER“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė, apskaičiuota pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 2013 m. birželio 6 d. buvo 9 103,19 Lt (26 36,47 Eur), realizavo (duomenys neskelbtini), V. K., bei ne mažiau kaip 50 pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 110 pakelių cigarečių „FEST7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 50 pakelių cigarečių „NZ GOLD“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 60 pakelių cigarečių „MINSK SUPERSLIMS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė, apskaičiuota pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 2013 m. birželio 6 d. buvo 2 041,50 Lt (591,26 Eur), realizavo (duomenys neskelbtini) rajone, G. M.

Bendra laikytų cigarečių vertė, apskaičiuota pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 2013 m. birželio 6 d. buvo 122 084,40 Lt (35 358,09 Eur), t. y. viršija 250 MGL sumą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. I. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apeliantų išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės bei nepatvirtina teismo šališkumo.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo, liudytojų parodymus, rašytinę medžiagą vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniuose skunduose vadovaujamasi tik nuteistajam palankiais įrodymais, juos iš dalies vienpusiškai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, kurioje nešališkumo principo turinys yra pakankamai išsamiai atskleistas, teismo šališkumo samprata nesietina su tokio pobūdžio baudžiamojo proceso pažeidimais (Kasacinės nutartys Nr. 2K-647/2011; Nr. 2K-550/2011). Šališkumas yra susijęs būtent su išankstinės nuomonės turėjimu ar nusistatymu proceso dalyvių atžvilgiu. Todėl nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jų konstatavimas neturi būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir kt., paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (EŽTT sprendimas Boldea prieš Rumuniją (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no 1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008).

Teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad BPK 21 ir BPK 22 straipsniai be kitų įtariamojo ir kaltinamojo teisių numato teisę, bet ne pareigą, duoti parodymus ir paaiškinimus apie tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybes. Įstatymas nenumato įtariamojo ir kaltinamojo atsakomybės už atsisakymą duoti parodymus arba melagingų parodymų davimą. Tai reiškia, kad įtariamas ir kaltinamas asmuo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu turi teisę neduoti jokių parodymų, ar duoti bet kokius parodymus savo nuožiūra, priklausomai nuo pasirinkto gynybos būdo ir taktikos. Priešingu atveju, būtų aiškiai supainioti baudžiamojo proceso subjektų vaidmenys įrodinėjimo procese, nes būtent ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras privalo rinkti bylai reikšmingus duomenis, o teismas privalo juos tikrinti, prireikus – rinkti papildomus duomenis ir spręsti, ar jie yra įrodymai, taip pat privalo juos įvertinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. I. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme buvo aktyvus, davė parodymus apie jam žinomas faktines bylos aplinkybes, reiškė prašymus, kurie iš dalies buvo patenkinti. Remiantis bylos medžiaga taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bei svarstydamas tiek nuteistojo, tiek ir jo gynėjo prašymus, vadovavosi kriterijumi, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Pažymėtina, kad teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos surinkta bylos medžiaga arba nustatyti faktus, neturinčius reikšmės arba ryšio su byla, t. y. teismas nėra įstatymo įpareigotas tenkinti visus proceso dalyvių prašymus (Kasacinė nutartis Nr. 2K-271/2009). Be to, jei yra abejojama dėl teismo šališkumo, įstatymas suteikia tiek nuteistiesiems, tiek gynėjams teisę pareikšti nušalinimą teismui (BPK 59 straipsnis). Tačiau iš Panevėžio apygardos teismo posėdžio 2015 m. kovo 23 d. protokolo matyti, kad proceso dalyviai šia teise nepasinaudojo ir nušalinimo nei teismui, nei prokurorui V. S., nepareiškė (6 t., 129 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje (iki bylos grąžinimo prokurorui BPK 219 straipsnyje nurodytiems trūkumams pašalinti) nuteistojo R. I. pareikštą nušalinimą prokurorui V. S. motyvuotai atmetė (5 t., 187-188 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, esant šioms aplinkybėms, nuteistojo R. I. ir jo gynėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Pažymėtina, kad pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir BPK 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Vadovaujantis minėtais BPK straipsniais, byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimai); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (Kasacinė nutartis Nr. 2K-480/2012). Svarbu pažymėti, kad ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi bylą perdavė prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nes ikiteisminio tyrimo metu R. I. pareikštame įtarime pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nebuvo nurodyti įstatymai ar teisės aktai, kuriuos jis pažeidė (6 t., 39-41 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu nurodyti trūkumai buvo pašalinti ir baudžiamoji byla 2015 m. vasario 6 d. buvo perduota Panevėžio apygardos teismui (6 t., 102 b. l.). Iš naujo kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame nurodytas nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos svarbios aplinkybės, nurodytos BPK 219 straipsnyje. Gynėjas apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad kaltinamajame akte R. I. inkriminuota nusikalstama veika aprašyta netinkamai, nenurodytas laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės. Apeliacinis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas R. I. tinkamai inkriminavo ir įvertino Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo reikalavimus, kuriuos pažeidė nuteistasis neteisėtai laikydamas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (5 t., 34-35 b. l.). Nors gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų „Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių“, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo, Europos Sąjungos direktyvų, Komisijos reglamentų nuostatų, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šie norminiai aktai nėra tiesiogiai susiję su R. I. inkriminuota nusikalstama veika.

Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde gynėjas nepagrįstai nurodo, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija ir nuteistojo teisė į gynybą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nagrinėjamą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį

BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šiame straipsnyje nurodytos veikos yra alternatyvios ir pakanka padaryti bent vieną iš jų, kad pagal šį straipsnį atsirastų atsakomybė. Tuo tarpu kalto asmens nuteisimo dėl akcizais apmokestinamų prekių neteisėto disponavimo sąlyga yra šių prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo faktų nustatymas ir jų pagrindimas surinktais, ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, nekeliant nei vienai iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Tai reiškia, kad kiekvienas inkriminuojamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tokiu atveju, kai jo buvimą pagrindžia įrodymai, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

R. I. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, grindžiama įrodymų visuma, t. y. ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnų gauta operatyvine informacija, liudytojų parodymais apie surastas cigaretes, kratos ir daiktinių įrodymų apžiūros protokolais, rašytine bylos medžiaga.

Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų A. A., S. J., V. J., E. Š., E. S., R. A., D. I., D. Č. parodymais, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, apygardos teisme nebuvo patikrinta, ar ikiteisminio tyrimo metu teisėtai buvo taikomos Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos bei pagrindai.

Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti ir atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. gegužės 17 d. buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie tai, jog P. rajono gyventojas pravarde „s“ atsiveža didelius kiekius kontrabandinių cigarečių ir laiko R. G. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone. Pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio proceso metu apklaustas liudytojas tyrėjas R. A. patvirtino, kad buvo gauta operatyvinė informacija apie laikomas cigaretes minėtoje sodyboje, todėl jis 2013 m. gegužės 17 d. surašė slaptą pranešimą Nr. XXXX. 2013 m. birželio 6 d. šioje sodyboje buvo organizuota pasala, kurios metu buvo sulaikytas nuteistasis R. I. (5 t., 191 b. l.; 7 t., 89-91 b. l.). Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Svarbu pažymėti, kad įrodymų leistinumo kriterijus apibrėžtas BPK 20 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, jog įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Tai reiškia, kad spręsdamas, ar išnagrinėti bylos duomenys pripažintini įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams, ir nustatyti, ar juos patvirtina kiti bylos duomenys.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų A. A., S. J., V. J., E. Š., E. S., R. A., D. I. ir D. Č. parodymais, nes jie buvo gauti teisėtais būdais ir patvirtina pasalos organizavimo minėtoje sodyboje procesą, joje atliktos kratos eigą bei rezultatus (1 t., 21-43 b. l.). Pažymėtina, kad šioje byloje ikiteisminį tyrimą atliko tyrėja J. V., o aukščiau paminėti liudytojai dalyvavo tik atliekant operatyvinius veiksmus. Teisėjų kolegijos nuomone, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2234 redakcija) nuostatos nebuvo pažeistos, nes šio įstatymo 8 dalies 7 punkte nurodyta, jog kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo vienas iš būdų yra pasala. Akivaizdu, kad turėta kriminalinės žvalgybos informacija dėl cigarečių laikymo minėtoje sodyboje pilnai pasitvirtino. Tai, kad liudytojų E. Š., S. J., R. A. ir A. A. tarnybiniai pranešimai buvo surašyti vėliau arba jie neužregistruoti, nepaneigia jų parodymų teisingumo (1 t., 8, 9-10, 12, 13 b. l.). Be to, nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad liudytojai R. A. ir A. A. kerštauja nuteistajam dėl asmeninių paskatų, ar yra suinteresuoti bylos baigtimi. Gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad byloje nebuvo paskirta ekspertizė, siekiant nustatyti, ar rastos cigaretės yra pagamintos gamykliniu, ar kitu būdu, neturi jokios reikšmės įrodymų vertinimui ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, nuteistasis R. I. neigia, kad R. G. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, laikė cigaretes su Rusijos ir Baltarusijos valstybių banderolėmis bei nurodo, jog jomis galėjo disponuoti iš matymo pažįstamas asmuo, vardu R.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai paneigė nuteistojo versiją, jog kratos metu rastomis cigaretėmis disponavo asmuo, vardu R. Iš liudytojų D. Č., S. J. ir V. J. parodymų matyti, kad jie matė kaip nuteistasis R. I. atvyko į minėtą sodybą, raktu atsirakino pakabinamą durų spyną ir įėjo į patalpą, kurioje buvo laikomos cigaretės su užsienio valstybių banderolėmis. Iš liudytojos R. G. parodymų matyti, kad dar 2012 metais, R. I. prašė jos leisti naudotis sodyboje esančiomis patalpomis, teigdamas, kad nori laikyti medieną. Iš pasaloje buvusių liudytojų A. A., V. J., E. Š. ir S. J. parodymų matyti, kad R. I. netikėtai užkluptas įvykio vietoje, apie asmenį, vardu R., neminėjo, tačiau pergyveno dėl didelių patirtų nuostolių ir net bandė tartis su pareigūnais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. I. apie tai, kad rastos cigaretės priklauso asmeniui, vardu R., parodė tik kitą dieną, t. y. 2013 m. birželio 7 d. įtariamojo apklausos metu (5 t., 38 b. l.). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad raktas, kuriuo buvo atrakinta spyna, buvo ryšulyje su kitais raktais, rastais pas nuteistąjį (1 t., 21-43, 66-71 b. l.). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad minėtoje sodyboje jokios medienos nebuvo (1 t., 21-43 b. l.). Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. I. parodymus dėl cigarečių laikymo pagrįstai vertino kritiškai. Kita vertus, nuteistojo iškelta versija apie tai, kad 2013 m. birželio 6 d. iš matymo pažįstamas asmuo, vardu R, jam davė raktą ir prašė nuvykti į minėtą sodybą pažiūrėti prekes, neįtikinama ir atmestina.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teisme, iš dalies – apeliacinio proceso metu, ištirtų įrodymų visuma sudaro vieningą loginę grandinę išvadai daryti, kad R. I. laikė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais dėl klaidingo ir prieštaringo įrodymų vertinimo, susijusio su cigarečių realizavimu ir konfiskuotinu turtu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekiant užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kurie apibrėžti BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, jog teismų paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Tuo tarpu bendrosios kompetencijos paskirtis – ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo), ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad R. I. iki 2013 m. birželio 6 d. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, ne tik neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 133 711, 69 Lt (38 725,58 Eur), bet ir nenustatytu laiku dalį jų realizavo R. P., V. K. ir G. M.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. I. buvo kaltinamas atskirų nusikalstamų veikų, t. y. akcizinių prekių – cigarečių neteisėtu įgijimu, laikymu ir dalies jų realizavimu R. P., V. K. ir G. M.

Vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatomis, pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo išdėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybes: nurodyti padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Be to, teismų praktikoje tvirtinama, kad tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir / ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo (nuteistojo) teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurie gauti pažeidžiant BPK nuostatas ir teismui kyla abejonių dėl duomenų patikimumo ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo (nuteistojo) teisės.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas R. I. iš kaltinimo pašalino BK 199² straipsnio 1 dalyje nusikalstamą veiką kvalifikuojančią aplinkybę – cigarečių neteisėtą įgijimą (7 t., 40 b. l.). Tuo atveju, pripažįstant R. I. kaltu ir nuteisiant už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių realizavimą R. P., V. K. ir G. M. buvo būtina aiškiai išdėstyti tai patvirtinančius esminius įrodymus, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė cigarečių realizavimui patvirtinančių aplinkybių, t. y. neaišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis R. I. realizavo cigaretes aukščiau paminėtiems asmenims, ar jos iš tikrųjų buvo būtent iš sodybos, kurioje buvo sulaikytas nuteistasis. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai R. P. ir V. K. ir G. M. parodė, kad kontrabandinėmis cigaretėmis pradėjo prekiauti prieš pusę metų ar metus, kurias įsigydavo iš R. I. (2 t., 95, 147 b. l.; 3 t., 121 b. l., 5 t., 188-190 b. l.). Tačiau iš byloje esančio išslaptinto pranešimo Nr. XXXX matyti, kad informacija apie tai, jog nuteistasis į negyvenamą sodybą atsiveža ir galimai laiko cigaretes buvo gauta tik 2013 m. gegužės 17 d., o apie jų realizavimą kitiems asmenims joje nieko neminima (7 t., 86-87 b. l.). Iš liudytojo R. A. parodymų matyti, kad iki R. I. sulaikymo, t. y. 2013 m. birželio 6 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnai jokios informacijos apie tai, jog nuteistasis cigaretes realizuodavo, neturėjo (7 t., 89-92 b. l.). Be to, iš liudytojo R. A. parodymų taip pat matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu po to, kai buvo gauta informacija apie neteisėtą akcizinių prekių – cigarečių laikymą aukščiau paminėtoje sodyboje, jokie operatyviniai veiksmai prieš R. I. (slapto sekimo, telefoninių pokalbių ar pan.) nebuvo atliekami. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2013 m. birželio 6 d., nuteistasis buvo atvykęs į minėtą sodybą ir išvežė dalį cigarečių. Nors iš ikiteisminio tyrimo metu paimtos užrašų knygutės ir kompiuteryje „Tochiba“ esančių „Skype“ pokalbių matyti, kad nuteistasis telekomunikacinių ryšių pagalba galimai bendravo su asmenimis, kuriems realizuodavo cigaretes (1 t., 119-126, 157 b. l.), tačiau teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų apie tai, kad R. I. dalį tų cigarečių, rastų sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, realizavo R. P., V. K. ir G. M. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad R. I. tiekdavo ir / ar realizuodavo cigaretes R. P., V. K. ir G. M., tačiau tai gali būti vertinama tik kaip administracinė atsakomybė. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai R. P., V. K. ir G. M. už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestintomis prekėmis – cigaretėmis, kurias gaudavo iš nuteistojo, buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 2 dalį ir už tai nubausti (2 t., 112-113, 174-176 b. l.; 3 t., 142-143 b. l.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad R. I. akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes realizavo R. P., V. K. ir G. M., tačiau jų vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojų R. P., V. K. ir G. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie gauti įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų liudytojų parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, pagrįstai vertino kritiškai. Nes vien tik tai, kad R. I. minėtoje sodyboje laikė cigaretes, kurių pavadinimai sutampa su cigarečių pavadinimais, rastomis pas R. P., V. K. ir G. M., negali būti objektyviu, patikimu ir įtikinamu įrodymu, jog jos yra tos pačios, kurios buvo rastos sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojų R. P., I. G. ir D. M. parodymais vadovautis šioje byloje nėra pagrindo, nes jie nepatvirtina jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su nuteistajam pareikštu kaltinimu. Tai, kad liudytojai R. P., I. G. ir D. M. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog cigaretes įsigydavo iš R. I. arba nuteistojo neatpažino, kaip cigarečių tiekėjo, neturi jokios reikšmės įrodymų vertinimui šioje byloje. Akivaizdu, kad BK 199² straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, kas reiškia, kad kiekviena iš jų turi turėti ir savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne būti preziumuojama iš kitų minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų ir neginčijamai įrodytų ankstesnių (ar vėlesnių) veikų.

Todėl nesurinkus byloje faktinių duomenų, pagrindžiančių realizavimo faktą, iš skundžiamojo nuosprendžio pašalinama nusikalstamą veiką kvalifikuojati aplinkybė, kad R. I. pažeisdamas nustatytą tvarką realizavo akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes R. P., V. K. ir G. M. iš tų, kurios buvo rastos minėtoje sodyboje.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Pažymėtina, kad turto konfiskavimo pagrindai nustatyti BK 72 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šis įstatymo reikalavimas yra imperatyvus. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (Kasacinė nutartis Nr. 2K-5/2007). Transporto priemonė laikoma panaudota nusikalstamai veikai daryti ne tik tada, kai ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz., automobilyje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui gabenti), bet ir tada kai tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Tačiau siekiant nustatyti, ar toks transportas gali būti pripažintas nusikalstamos veikos priemone, turi būti išnagrinėjamos visos reikšmingos jo panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskavo R. I. priklausančią radijo stotį „P“, o BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2 punktu – automobilį „A“, valst. Nr. XXXX kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad automobilis buvo specialiai įrengtas ir pritaikytas nusikalstamos veikos darymui, t. y. akcizinių prekių – cigarečių gabenimui iš laikymo vietos perpardavinėtojams, o radijo stotelės pagalba buvo gaunama informacija apie policijos postų buvimo vietą, taip išvengiant galimų patikrinimų.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nes jos neatitinka bylos aplinkybių, tai yra :

pirma, R. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes, t. y. cigaretes. Iš R. I. pareikšto kaltinimo matyti, kad jis nebuvo kaltinamas dėl akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių gabenimo, ar tokio tikslo turėjimo, ar pasikėsinimu jas gabenti. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad R. I. buvo sulaikytas įvykio vietoje iš karto po to, kai užėjo į patalpą, kurioje buvo laikomos cigaretės. Taip pat bylos duomenys objektyviai patvirtina, kad R. I. į sodybą atvyko automobiliu „A“, valst. Nr. XXXX, tačiau į jį jokių cigarečių nekrovė, nes iš karto buvo sulaikytas. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir nenustatyta, kokiu tikslu R. I. atvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) rajone, kurioje nuteistasis laikė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Pirmosios instancijos teismas tik spėjo, kad nuteistasis minėtu automobiliu atvažiavo pasikrauti cigarečių ir jas vežti perpardavinėtojams. Bylos medžiagoje taip pat nėra jokių duomenų, kad R. I. šiame automobilyje laikė cigaretes. Tai, kad R. I. sulaikymo metu automobilio bagažinė buvo atidaryta, atsarginis ratas ir kiti daiktai buvo sudėti automobilio salone, arba nuteistasis mūvėjo pirštines, nei paneigia, nei patvirtina nuteistojo realius ketinimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilio „A“, valst. Nr. XXXX apžiūros metu nustatyta, jog jame papildomai buvo įrengti jungikliai šviesoms ir valstybinio numerio apšvietimui reguliuoti (1 t., 92-101 b. l.). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, galima tik spėti, kad tokia transporto priemonė buvo specialiai įrengta ir pritaikyta nusikalstamos veikos darymui, t. y. cigarečių gabenimui, nors tuo R. I. nebuvo kaltinamas ir nuteistas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad tokio automobilio eksploatacija yra draudžiama;

antra, iš ryšių reguliavimo tarnybos rašto matyti, kad radijo stotį „P“ (serijos Nr. XXXX) galima laisvai įsigyti elektronikos parduotuvėse, jos nėra naudojamos policijos darbe. Iš to paties rašto turinio matyti, kad minėta radijo stotis nėra perdirbta (1 t., 107 b. l.). Tai, kad pasak liudytojų, radijo stotelė buvo įjungta ir girdėjosi kitų asmenų pokalbiai, taip pat ir pokalbiai apie policijos pareigūnų postų išsidėstymą, arba automobilis buvo registruotas kito asmens vardu, neįrodo, jog R. I. ją naudojo inkriminuoto nusikaltimo padaryme (t. y. dėl cigarečių laikymo). Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, o visos abejonės vertinamos kaltininko naudai.

Todėl esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o automobilis „A“, valst. Nr. XXXX ir radijo stotis „P “ grąžintini R. I. (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmės

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos.

Pažymėtina, kad pagal BK 199² straipsnį 1 dalį už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Tai reiškia, kad R. I. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už šio nusikaltimo padarymą numatyta ir alternatyvi bausmė – bauda. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, R. I. paskirta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis parinktas mažesnis, nei nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis (2011 m. balandžio 21 d. redakcija Nr. 49-2374).

Tačiau pažymėtina ir tai, kad BK 176 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, o dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas ir R. I. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2013 m. birželio 6 d., o kardomosios priemonės – suėmimo terminas tęsiamas iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. (1 t., 1 b. l.; 5 t., 45-52, 72-76, 94-97 b. l.).

Be to, Panevėžio apygardos teismas 2014 m. spalio 30 d. nutarimu baudžiamąją bylą perdavė prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti (6 t., 14-38, 39-40 b. l.). Iš Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. lapkričio 13 d. nutarimo, kuriuo iš dalies buvo patenkinti nuteistojo prašymai, matyti, kad ikiteisminis tyrimas trunka per ilgai (6 t., 53-54 b. l.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirti ar atliekami sudėtingi ar ilgai trunkantys specialistų tyrimai. Teisėjų kolegijos nuomone, šios baudžiamosios bylos ištyrimas ikiteisminio tyrimo metu ir išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, iš dalies apeliacinis procesas, nepagrįstai užsitęsė ne nuo teismo priklausančių priežasčių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo nusikaltimo darymo pradžios bei jo ištyrimo ir teisinio įvertinimo praėjo daugiau kaip du metai, per kurį nuteistasis nepadarė kitų nusikaltimų ar teisės pažeidimų, kas rodo proceso prevencinę reikšmę. Be to, R. I. ikiteisminio tyrimo metu daugiau kaip du mėnesius buvo taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje iš dalies buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į R. I. asmenybę (anksčiau neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, dirba), atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo per ilgą laiką, nuteistajam taikyto kardomojo kalinimo laikotarpį bei tai, kad iš kaltinimo pašalinamas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – cigarečių realizavimas, tokiu būdu kaltinimo apimtis sumažinama, todėl nuteistajam paskirtas baudos dydis taip pat sumažinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokio dydžio baudos paskyrimas R. I. užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad R. I. pažeisdamas nustatytą tvarką, tyrimo metu nenustatytu laiku, realizavo cigaretes, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą, kuri 2013 m. birželio 6 d. buvo 133 711,69 Lt (38 725,58 Eur), ir iš jų :

ne mažiau kaip 22 pakelius cigarečių „SAINT GEORGE“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 42 pakelius cigarečių „BOND STREET“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 2 pakelius cigarečių „SAINT GEORGE“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 2 pakelius cigarečių „FEST7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1 pakelį cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė apskaičiuota pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 2013 m. birželio 6 d. buvo 475,32 Lt (137,66 Eur), realizavo R. P., gyv. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone;

ne mažiau kaip 296 pakelius cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 293 pakelius cigarečių „FEST7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 395 pakelius cigarečių „NZ GOLD“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 229 pakelius cigarečių „PREMJER“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė, apskaičiuota pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 2013 m. birželio 6 d. buvo 9 103,19 Lt (2 636,47 Eur), realizavo V. K., gyv. (duomenys neskelbtini);

ne mažiau kaip 50 pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 110 pakelių cigarečių „FEST7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 50 pakelių cigarečių „NZ GOLD“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 60 pakelių cigarečių „MINSK SUPERSLIMS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė, apskaičiuota pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 2013 m. birželio 6 d. buvo 2 041,50 Lt (591,26 Eur), realizavo G. M., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuoti automobilis „A“, valst. Nr. XXXX (VIN kodas W) bei radijo stotis „P“ (serijos Nr. XXX) ir juos grąžinti R. I.

R. I. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, paskirtą baudą sumažinti iki 200 MGL (7 532 Eur) dydžio.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. vieną laisvės atėmimo dieną (61 parą) prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir R. I. paskirti galutinę bausmę – 78 MGL (2 937,48 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti R. I. paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, į kurią pervedamos teismo skirtos baudos nagrinėjant bylas baudžiamojo proceso tvarka, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.