Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Č. L., J. P., Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos mama S. S. įsigijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 189.18 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nusipirkus pastatą, jai buvo suformuotas žemės sklypas, kuriame buvo dar du pagalbiniai, pagrindiniam pastatui tarnavę nedideli pastatai, esantys tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (49 kv. m. ploto) ir (duomenys neskelbtini) (57 kv. m. ploto). Šie pastatai buvo laikomi kaip pagrindinio pastato priklausiniai, jie buvo naudojami pagalbiniams daiktams, įrankiams sudėti, tačiau jie nebuvo įtraukti į apskaitą, nes pagal tuometinį teisinį reguliavimą, pagrindinio pastato priklausiniai nebūdavo traukiami į apskaitą, jie tik buvo laikomi, kaip tarnaujantys statiniai pagrindiniam pastatui. Šie pastatai buvo statyti tais pačiais (duomenys neskelbtini) m., kaip ir pagrindinis pastatas. Visus šiuos pastatus valdė nuo pat įsigijimo tiek pareiškėjos mama S. S., tiek pati pareiškėja, o vėliau, (duomenys neskelbtini) m. į šį pastatą atsikraustė ir pradėjo gyventi pareiškėjos duktė J. P.. (duomenys neskelbtini) mirus S. S., pagrindinio pastato savininke tapo pareiškėja.

3. Pareiškėja nuo pat pastato įsigijimo, kitus du pagrindiniam pastatui tarnavusius statinius pradėjo valdyti daugiau kaip 10 metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus. Pareiškėja prižiūri, eksploatuoja ir tvarko šiuos statinius nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol. Šie statiniai yra jos nuomojamame žemės sklype, o aplink šį sklypą esanti žemė priklauso pareiškėjos dukrai J. P., kuri gyvena pagrindiniame pastate. Per visą valdymo laikotarpį pretenzijų pareiškėjai dėl valdomų statinių niekas nėra pareiškęs. Tai reiškia, kad valdymas iš pareiškėjos pusės prasidėjo sąžiningai ir išliko visą valdymo laikotarpį. Pareiškėja nežinojo ir iki šios dienos nežino apie asmenį ( - is) ( fiziniai ir juridiniai), kurie turėtų daugiau teisių į šiuos statinius nei pareiškėja. Tai įrodo, kad pareiškėja per visą valdymo laikotarpį elgėsi kaip savininkė, rūpestingai prižiūrinti jai priklausančius daiktus.

6. Suinteresuotas asmuo J. P., kuria procesiniai dokumentai įteikti tinkamai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

7. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos mama S. S. įsigijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 189.18 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės savivaldybės tarybos sprendimu S. S. išskirta 0,15 ha žemės sklypas prie nuosavų gyvenamųjų namų esančių (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus S. S. jos palikimą priėmė testamentinė įpėdinė – dukra I. D.. Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno pažymos nustatyta, kad seniūnijai yra žinoma jog ūkio pastatus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) daugiau nei 10 m. iki savo mirties S. S. kartu su dukra I. D., kuri šiuos pastatus valdo iki šiol, tačiau seniūnijoje ūkinėse knygose duomenų apie šį faktą nėra. Seniūnijai yra žinoma, kad šiuo adresu daugiau negu 10 m. gyvena I. D. dukra J. P.. Šilutės rajono savivaldybės administracija nurodė, kad ji nei nuosavybės teise, nei patikėjimo teise bei neapskaito savo balanse pastatų esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kadastrinių matavimų metu pastatams buvo suteikti unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, jog statiniai pastatyti (duomenys neskelbtini) metais. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo pažyma nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos, Šilutės rajono Privatizavimo tarnybos, Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto (duomenys neskelbtini) valstybinio eksperimentinio ūkio (buvusio (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio) archyviniuose fonduose saugomuose dokumentuose duomenų apie (duomenys neskelbtini) 1958 metais statytas karvides, veršides, S. S. ar J. S. vardu (duomenys neskelbtini) išduotą perdavimo - priėmimo aktą, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimą nerasta. Archyvui Šilutės rajono savivaldybės administracijos (anksčiau Šilutės rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto) Architektūros ir urbanistikos skyriaus dokumentai saugojimui neperduoti.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi per CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

9. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalies reguliavimą privačios pareiškėjo nuosavybės objektu gali būti tik teisėtai, pagal statybos vykdymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pastatytas pastatas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami pripažinti, jog pastatai esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti, sukurta teisėtai, todėl gali būti privačios nuosavybės objektai ir pripažinti įgyti pareiškėjos nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį. Iš nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos matyti, jog pastatų statybos metai – 1958.

10. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja nuosavybės teise įgijo pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (49 kv. m. ploto, plane žymimas 2I1 P) ir (duomenys neskelbtini) (57 kv. m. ploto, plane žymimas 3I1 P). Iš pateiktų duomenų nustatyta, jog pareiškėjos mama S. S. (duomenys neskelbtini) įsigijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nusipirkus pastatą, jai buvo suformuotas žemės sklypas, kuriame buvo dar du pagalbiniai, pagrindiniam pastatui tarnavę nedideli pastatai, esantys tuo pačiu adresu, tačiau šių objektų perdavimo dokumentų pareiškėja neturi. Kaip matyti iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), statiniai faktiškai egzistuoja. Taigi šie objektai yra suformuoti kaip nekilnojamojo turto kadastro objektai. Kadastrinių matavimų byloje yra nurodyti statinių išsidėstymo planai, pastatų ir jų sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kita.

11. Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu, nuo (duomenys neskelbtini) metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastatų naudojimo ar jų statybos neteisėtumo. Jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka.

12. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti pastatų įgijimą nuosavybės teise faktą pareiškėja įrodinėjo savo pareiškimu bei rašytiniais įrodymais. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjos pareiškime nurodyti faktai, kad pareiškėja daugiau negu 10 metų, nuo (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai naudojosi dviem pagalbiniais pastatais, valdė juos kaip savo turtą.

13. Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Šios aplinkybės rodo, kad minėti pastatai visą laikotarpį buvo valdoma teisėtai, nes jų valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėja pastatus būtų valdžiusi neteisėtai. Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo.

14. Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamą daiktą įregistravimo viešajame registre.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (49 kv. m. ploto, plane žymimas 2I1 P) ir (duomenys neskelbtini) (57 kv.m. ploto, plane žymimas 3I1 P).

Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamą daiktą įregistravimo viešajame registre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.