Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-581-460/2014

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. balandžio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės kooperatinės bendrovės Palangos kredito unijos (apeliantė) atskirąjį skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2636-903/2013 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei Palangos kredito unijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta, sutarties atnaujinimo, vartotojo teisių gynimo, paskolos sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme pagal ieškovės ieškinį 2013-12-20 iškelta civilinė byla. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: pripažinti 2010-11-24 paskolos sutarties Nr. 10-00103 nutraukimą neteisėtu; atnaujinti 2010-11-24 paskolos sutartį Nr. 10-00103; pripažinti, kad 2010-11-24 paskolos sutarties Nr. 10-00103 bendrosios dalies 23 punkto sąlyga „Šalys susitaria, kad bet kokie ginčai dėl sutarties bus sprendžiami derybų keliu, o tam nepavykus-teismine tvarka pagal Unijos buveinės vietą“ nesąžininga ir negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento; priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0005/13/00734 vykdymą ir uždrausti surašyti turto perdavimo išieškotojui aktą, iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad kredito sutarties vykdymui užtikrinti kreditorei buvo įkeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei nemokant paskolos atsakovei, atsakovė vienašališkai 2013-03-08 nutraukė paskolos sutartį ir kreipėsi į Klaipėdos miesto 2-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad šiuo metu antstolės B. Tamkevičienės kontoroje, vadovaujantis Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro išduotu vykdomuoju dokumentu Nr. GB-2693, yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0005/13/00734, iš varžytynių parduodamas įkeistas daiktas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovei. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0005/13/00734 vykdymą ir uždrausti surašyti turto perdavimo išieškotojui aktą, nes mano, kad perleidus ieškovės turtą sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, nes būtų pažeisti ieškovės teisėti interesai ir ieškovė patirtų didžiulių nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-20 nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu ir tai, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir atitinkamai teismas nesprendžia dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m, kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-378/2011). Todėl apeliantės atskirojo skundo teiginiai dėl ieškinio pagrįstumo ir įrodymų stokos negali būti vertinami šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, kadangi ieškinio reikalavimų pagrįstumas gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu ir tai, jog ieškinio pagrįstumo preliminarus (prime face) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-22 nutartis Nr. 2-2383/2011). Taigi šiuo atveju nesant akivaizdžių duomenų apie priimto ieškinio pagrįstumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškinyje nurodytas aplinkybes, leidusias daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas.

Pabrėžtina, jog teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-09-20 nutartis Nr. 2-613/2007). Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčas yra dėl reikalavimo pripažinti 2010-11-24 paskolos sutarties Nr. 10-00103 nutraukimą neteisėtu; yra prašoma atnaujinti 2010-11-24 paskolos sutartį. Pažymėtina, jog esant tokiam ginčų pobūdžiui, bylos nagrinėjimo metu ginčo turto nuosavybės teisei perėjus kitiems asmenims, turto susigrąžinimas galėtų būti komplikuotas ar tapti apskritai neįmanomas, kadangi priverstinai realizavus hipotekos objektą nebebūtų aktualus ir sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas. Jeigu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovės nekilnojamasis turtas jau bus perleistas trečiajam (sąžiningam) asmeniui, o teismas pripažins sutarties nutraukimą neteisėtu, restitucijos taikymas natūra bus nebeįmanomas, nes iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalaujamas nekilnojamasis daiktas (CK 4.96 straipsnio 2 dalis). Taigi, ši aplinkybė leido apylinkės teismui daryti išvadą dėl egzistuojančios teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės ieškinio tenkinimo atveju.

Apeliantas pateikia argumentus, jog ieškinys neteismingas ieškinį priėmusiam apylinkės teismui, be to, ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atsakydamas į šiuo argumentus apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismo skundžiama nutartimi nebuvo išspręstas klausimas dėl bylos teismingumo ar dėl ieškovės nesąžiningumo, todėl tai negali būti šios apeliacijos dalykas (CPK 312 straipsnis, CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Apibendrinus išdėstytus argumentus ir nurodytas aplinkybes, atsižvelgus į ieškovės reikalavimus ir skundžiamą teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, darytina išvada, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, ir kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė teisės normas, apibrėžiančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, dėl to pagrįstai jas pritaikė.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendusio pirmosios instancijos teismo bei šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis (CPK 320 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl atskirojo skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).

Kiti argumentai teisingam bylos išsprendimui neturi reikšmės, todėl dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.