Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) A. T. ir L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2628-1224/2025, kuria buvo nutraukta civilinė byla.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų.

9. Pagal CK 3.51 straipsnio 3 dalį sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje; 4) kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio; 5) negyvena santuokinio gyvenimo ir 6) neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama notarine tvarka.

10. Pažymėtina, kad įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, siekiant nutraukti santuoką bendru sutarimu pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardintų sąlygų visumai – notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių, pareiškėjai, esant įvardintai sąlygų visumai, santuoką turi teisę nutraukti notarine tvarka. Akcentuotina, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalis savo esme yra imperatyvi įstatymo nuostata (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-668-430/2023, 22 punktas).

11. Byloje nustatyta, kad nors pareiškime pareiškėjai nurodė, kad bendro ūkio nebeveda nuo 2024 m. gruodžio 15 d., tačiau 2025 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu pažymėjo, jog realiai bendro ūkio neveda ir kartu nebegyvena ilgiau nei vienerius metus. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, skunde tvirtino, jog santykių nepalaiko nuo 2024 m. gruodžio mėnesio ir teismas netinkamai nustatė prieš tai minėtas aplinkybes.

12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų (jų atstovo) atskirojo skundo teiginiai, kadangi tiek pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jau daugiau nei trejus metus negyvena su pareiškėja (posėdžio garso įrašas: 4 min. 50 sek. – 5 min. 15 sek.), tiek pareiškėja papildomai patvirtino aplinkybes, jog jau trejus metus su pareiškėju neveda bendro ūkio (posėdžio garso įrašas: 19 min. 10 sek. – 19 min. 30 sek.). Be to, teismo posėdžio metu pareiškėja parodymus davė per vertėją, nurodydama, kad ne visiškai supranta lietuvių kalbą, ir teigė, jog pareiškėjas jai nurodė klaidingas aplinkybes bei pareiškėjas tvirtino, kad važiuojama ne į teismą, o tik pokalbiui, ir pareiškėjas meluoja dėl nurodytų aplinkybių (posėdžio garso įrašas: 10 min. 20 sek. – 10 min. 30 sek.; 18 min. 40 sek. – 18 min. 50 sek.).

13. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėdamas žodinio proceso tvarka išsamiai ir visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines teises normas ir atskirojo skundo tenkinti nėra teisinio pagrindo. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjų A. T. ir L. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.