Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei J. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441 straipsnio pagrindu, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad 2021 m. spalio 11 d. nutartimi teismas nustatė šalims terminą iki 2021 m. spalio 28 d. pareikšti prašymus bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Šalys per nustatytą terminą ir iki šiol nepateikė teismui prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 12 d. I. Simonaitytės g. 23, Klaipėdoje dėl atsakovės J. S., vairavusios transporto priemonę Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė bei atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atlygino nukentėjusiajam asmeniui eismo įvykio metu padarytą 484,46 Eur žalą. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atlygino 484,46 Eur draudimo išmoką. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ sumokėtus 484,46 Eur, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

6. Atsakovė J. S. neginčija prašomo priteisti nuostolių dydžio, tačiau prašo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis.

7. Padarytą asmeniui ar turtui žalą turi atlyginti ją padaręs ar už ją atsakingas asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245, 6.256, 6.263 straipsniai). Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis). Eismo įvykio metu tretiesiems asmenims ir jų turtui padarytos žalos atlyginimo pagrindus reglamentuojantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ) numato, kad naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, o eismo įvykio metu padarytą žalą, jeigu kaltininkas arba už žalos padarymą atsakingas transporto priemonės savininkas nebuvo apsidraudęs šio įstatymo nustatytu transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atlygina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kuris turi teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 4 straipsnis, 16 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio, o ši teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato naudos gavėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

8. Šiuo atveju atsakovės ir reikalavimą iš žalą patyrusio asmens perėmusio ieškovo sutartiniai santykiai nesiejo, todėl turi būti nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp tų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala, iš kurių kaltė yra preziumuojama, nustačius skolininko veiksmų neteisėtumą (CK 6.245-6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma.

9. Kaip jau minėta, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl 2021 m. kovo 12 d. įvykusio eismo įvykio atsirado žala – buvo transporto priemonė Toyota Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o šis įvykis įvyko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – Kelių eismo taisyklių pažeidimo, eismo įvykio metu atsakovės vairuojama transporto priemonė Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo drausta privalomuoju civilinė atsakomybės draudimu. Taigi, šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245-6.249, 6.263, 6.270 straipsniai, CPK 177, 178 straipsniai, 182 straipsnio 5 punktas 185, 187 straipsniai). Minėto eismo įvykio metu patirtą žalą už atsakovę atlygino ieškovė, todėl eismo įvykio kaltininkei atsakovei J. S. vairavusiai neapdraustą privalomuoju draudimu transporto priemonę, atsirado prievolė kompensuoti šiuos nuostolius ieškovui (TPVCAPDĮ 4 straipsnis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 dalis).

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl atsakovei praleidus terminą piniginei prievolei įvykdyti, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-08-31) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

11. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

12. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 484,46 Eur žalos dydį norėtų išmokėti per 6 mėnesius nuo ieškinio pateikimo dienos. Nurodo, jog dėl sveikatos priežasčių yra nedirbanti.

13. Ieškovė su šiuo prašymu nesutinka. Nurodo, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog jos materialinė padėtis yra itin sunki ir jog ji yra nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio. Tik atsakovei pateikus įrodymus apie jos itin sunkią, nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio materialinę padėtį, ieškovė sutiktų leisti atsakovei grąžinti ieškiniu reikalaujamas sumas per 2 mėnesius su sąlyga – J. S. pavėlavus sumokėti bent vieną įmoką, ieškovė turi turėti teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visas likusias nesumokėtas sumas iš karto.

14. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas Civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje įtvirtiną teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo aktualūs yra Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo/išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus/išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 ir kt.).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindžia tuo, kad yra nedirbanti, pateikė Viešosios įstaigos Klaipėdos miesto poliklinikos 2021-06-23 E027 medicinos dokumentų išrašą/siuntimą. Įrodymų, kad atsakovė dėl sveikatos problemų išėjo iš darbo, yra registruota Užimtumo tarnyboje, byloje nėra. Taip pat nėra kitų įrodymų, patvirtinančių sunkią atsakovės materialinę padėtį, pavyzdžiui, informacijos apie atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, kreditorinius įsipareigojimus ir pan. Teismo vertinimu, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, būtų pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai atgauti pinigines lėšas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis), kas neatitiktų Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Pažymėtina, kad iš atsakovės priteisiama suma nėra didelė, o atsakovė iki šiol ieškovei neatlygino nei dalies žalos.

16. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, bei atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas iš esmės pažeistų šalių lygybės principą, nenustačius teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymo pagrindų, atsakovės prašymas išdėstyti teismo procesinio sprendimo vykdymą netenkinamas (CPK 284 straipsnis).

17. Kadangi atsakovė į bylą pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę – Viešosios įstaigos Klaipėdos miesto poliklinikos 2021-06-23 E027 medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, todėl civilinės bylos medžiagos dalis (t. 1, 41 b.l.) pripažįstama nevieša (CPK 10 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 484,46 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 46 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 484,46 sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, ieškovei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291.

Atsakovės J. S. prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkinti.

Civilinės bylos medžiagos dalį – tomas 1, 41 bylos lapas, laikyti nevieša.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.