Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. D. 2015-10-12 nutarimo Nr. 40N-40171115-15 pakeitimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas L. D. (toliau – Institucija) 2015-10-12 nutarimu Nr. 40N-40171115-15 T. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnį buvo nubausta 220 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu 2 mėnesiams, už tai, kad ji 2015-09-29, apie 15.00 val., Raseinių rajone, kelyje Parasienys-Alėjai-Lioliai-Kelmė (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Kia Motors“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš kelio ženklą „Stop“, kai jis yra prieš geležinkelio pervažą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Skundžiamu Institucijos 2015-10-12 nutarimu pareiškėja buvo pripažinta kalta dėl pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, padarymo ir jai paskirta administracinė nuobauda – 220 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 2 mėn. T. G. sutinka su pažeidimo padarymu, tačiau nesutinka su paskirtos baudos dydžiu ir specialiosios teisės atėmimu 2 mėn. Pateiktu skundu teismui prašo, atsižvelgiant į aplinkybes: šeimyninę padėtį ir teisės vairuoti transporto priemonę būtinybę vykdant darbines pareigas, pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sumažinti paskirtą baudą. Nurodo, kad ji nepiktybiškai nesustojo prie kelio ženklo „Stop“, nes prieš ją stovėjęs automobilis buvo sustojęs, ir ji buvo sustojusi už jo. Pradėjusi važiuoti ji antrą kartą nesustojo prie ženklo „Stop“. Nors sustojusi prieš sunkvežimį, kuris tuo metu buvo sustojęs prie kelio ženklo „Stop“, apžiūrėjo ir matė, kad traukinių eismas nevyksta.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje numatytas pažeidimas, t. y. kelio ženklo „STOP“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 144 Eur iki 289 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 6 mėnesių. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ATPK 125 straipsnyje numatytas kaip privalomai skiriama nuobauda.

T. G., vairuodama transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė pavojingą teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl toks jos elgesys yra pavojingas. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Geležinkelis yra pakankamai didelės grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei zona, todėl vairuotojas joje turėtų būti itin atidus. Taip pat pažymėtina, kad ATPK 125 str. numatyto pažeidimo sudėtis formali, todėl vien dėl keliamos grėsmės transporto saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai yra pavojingas bei užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008).

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad T. G. paskirta nuobauda – bauda, kuri yra artima sankcijoje numatytos baudos vidurkio, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta viena lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Visa tai įvertinus pažeidėjai buvo paskirta 220 Eur dydžio bauda.

Teismas susipažinęs su pateiktu išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus mano, kad paskirta bauda nėra per griežta. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, asmuo pripažino padarytą teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, bei viena sunkinanti aplinkybė, kad asmuo pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda. Baudos skyrimo nuostatas, kurios yra reglamentuotos ATPK 30² str. 1 d., kuri nurodo, kad „skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo“.

Neskirti sankcijoje numatytos privalomos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašoma skunde, galima tik pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kuri jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą.

Administracinėje byloje Nr. N14-2082/2006 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė: „<...> tai, jog apeliantui reikalinga transporto priemonė važinėti į darbą, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, šalinančia atsakomybę, nes didžioji dalis automobilį vairuojančių asmenų naudoja jį panašiais tikslais.“

„<...> aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, nelaikytinos ir pareiškėjo gyvenamosios vietos geografinė bei šeimos materialinė padėtys, teigiamas charakterizavimas darbe.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N16-1022/2006).

„Tokiomis aplinkybėmis nelaikytinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeiminė padėtis, rūpinimasis vaikais ir senyvo amžiaus artimaisiais, dirbamo darbo pobūdis. Į visas šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose.“(Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N16-595/2006.)

„<...> darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.“ (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N3-34/2007,. N1-413/2007).

Dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Kartu nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl T. G. argumentai, susiję su jo darbo pobūdžiu, negali būti vertinami kaip absoliutus pagrindas švelninti nuobaudą. Taigi tai, kad ji pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes ir vadovaujantis ATPK 302 str. 1 d. 5 p. pateiktas skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302 str. 1 d. 1 p.,-

nutaria:

Palikti nutarimą nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.