Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustosios T. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-26nutarties, kuria buvo paliktas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. D. (toliau – Institucija) 2015-10-12 nutarimas Nr. 40N-40171115-15. Šiuo nutarimu T. G. buvo nubausta pagal LR ATPK 125 str. 220 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu 2 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. nubausta už tai, kad ji 2015-09-29, apie 15.00 val., Raseinių rajone, kelyje Parasienys-Alėjai-Lioliai-Kelmė 5 kilometre, vairuodama transporto priemonę „Kia Motors“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš kelio ženklą „Stop“, kai jis yra prieš geležinkelio pervažą.

2015-11-05 Šiaulių apylinkės teisme buvo T. G. skundas dėl 2015-10-12 nutarimo. 2015-11-26 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi skundas buvo atmestas.

Apeliantė akcentuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas jos skundą, neatsakė į nei vieną jos skundo teiginį ir tiesiog formaliai, perrašydamas Lietuvos vyriausiojo administracijos teismo sprendimų dalis, nurodė tai, kad pateiktas skundas netenkintinas. Tai, jos nuomone, nesuderinama su Konstitucine teismų funkcija iš esmės vertinti (peržiūrėti) skundžiamus sprendimus.

Be to, ji pažymėjo, kad apylinkės teismas priimtą sprendimą visiškai nepagrįstai grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais, nes šiose bylose susiklosčiusi teisinė ir faktinė situacija nėra analogiška tai situacijai, kuri yra nagrinėjamoje byloje. Be to, ji pastebi, kad kai šiuo metu teisminę praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose formuojant Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, vadovautis ankstesne, be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau pakeista vyriausiojo administracinio teismo praktika, nėra teisinio pagrindo.

Nubaustosios nuomone, skundžiama nutartis yra prieštaringa ir nesuprantama. Iš skundžiamos nutarties aprašomosios dalies matyti, kad T. G. „Skundas tenkintinas iš dalies" (nutarties 1 lapas). Tuo tarpu nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta - „Palikti nutarimą nepakeistą", o apie skundo tenkinimą ir netenkinimą, kaip tai numato ATPK 302 str. 1 d. 1 p., iš vis nieko nenurodyta, bei motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad teismas vadovaujasi ATPK 302 str. 1 d. 5 p. (tai atitiktų nutarimo pakeitimą pagrindą), o rezoliucinėje dalyje jau 302 str. 1 d. 1 p. (tai atitiktų nutarimo palikimą nepakeistu ir skundo netenkinimą (nutarties 4 lapas). Todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir grąžinta nagrinėti iš naujo apylinkės teismui (ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.).

T. G. pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad ji pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, nes ji praeityje buvo bausta ne už tą patį pažeidimą, numatytą LR ATPK 125 str., o už ATPK 124¹ str. numatytą pažeidimą. Ir nors tai jos atsakomybė nenaikina, tačiau rodo, kad ji pirmą kartą padarė tokį pažeidimą, už kurį yra nubausta organo (pareigūno) nutarimu, ir kad ji nėra nuolatinė ir piktybiška kelių eismo taisyklių pažeidėja.

Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. G. nepiktybiškai nesustojo prie kelio ženklo „STOP", kai jis yra prie geležinkelio pervažos, o ji tiesiog antrą kartą nesustojo prie šio kelio ženklo „STOP", nes prieš ją stovėjęs automobilis buvo sustojęs, ir ji buvo sustojusi už jo. Taigi T. G. padarytas pažeidimas yra tame, kad ji, pravažiavus prieš ją sustojusiam sunkvežimiui, dar kartą nesustojo prie kelio ženklo „Stop". Ir nors formaliai ji neįvykdė pareigos dar kartą sustoti prie kelio ženklo „Stop", tačiau tai rodo jos žymiai mažesnį padaryto pažeidimo pavojingumą, nei to asmens, kuris visiškai nebūtų sustojęs prie kelio ženklo „STOP", kai jis yra prie geležinkelio pervažos, ir net nepristabdęs transporto priemonės pervažiavęs pervažą. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad liko visiškai neįvertinta tai, kad teisė vairuoti transporto priemones T. G. yra būtina darbe. Kaip matyti iš T. G. kartu su skundu apylinkės teismui pateikta jos darbdavio UAB „B. T. S." direktoriaus G. S. charakteristikos (priedas Nr. 1), T. G. nuo 2013-07-31 dirba „B. T. S., UAB, adresu Granito g. 10, Vilnius, vadybininkės pareigose. T. G. darbe yra pareiginga, darbšti, atsakingai vykdo savo pareigas ir pasižymi gerais darbo rezultatais, puikiai susitvarko su jai skirtomis užduotimis, dirba sąžiningai ir yra drausminga. Per visą darbo „B. T. S.", UAB, laikotarpį, T. G. nebuvo taikytos drausminės priemonės, neužfiksuota nusižengimų vidaus darbo tvarkos taisyklėms, bei nėra gauta nusiskundimų iš klientų dėl netinkamo darbo ar elgesio, T. G. darbo funkcijos yra betarpiškai susijusios su transporto priemonės vairavimu. Be to, nubaustoji pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga ir dėl mažametės dukters, kurią būtina vežioti į darželį, būrelius, pas gydytojus.

Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas jos atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas ir skirti jai nuobaudą, švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis T. G. skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Kaltės neneigia ir pati nubaustoji.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

LR ATPK 125 str. numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklo „STOP“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Šis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 144 Eur iki 289 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 6 mėnesių.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato LR ATPK 30¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pastarosios normos taikyti T. G. atžvilgiu nėra pagrindo. Nubaustoji, vairuodama transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė pavojingą teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl toks jos elgesys yra pavojingas. Apeliantės paaiškinimus apie tai, kad ji nepiktybiškai nesustojo prie kelio ženklo „STOP", kai jis yra prie geležinkelio pervažos, o ji tiesiog antrą kartą nesustojo prie šio kelio ženklo „STOP", nes prieš ją stovėjęs automobilis buvo sustojęs, ir ji buvo sustojusi už jo, teismas vertina kaip siekimą sušvelninti atsakomybę ir atmeta.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta pažeidėjos atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad ji pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas atmeta nubaustosios skundo argumentą apie tai, kad ši aplinkybė buvo nustatyta nepagrįstai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. G. 2015-01-28 nutarimu buvo nubausta pagal LR ATPK 124¹ str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d. numatytus pažeidimus. Šie pažeidimai, kaip iš pažeidimas nagrinėjamu atveju pagal LR ATPK 125 str., yra priskiriami Administraciniams teisės pažeidimams transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (LR ATPK X skirsnis), t. y. tos pačios rūšies pažeidimai. Tai pilnai atitinka LR ATPK 32 str. 5 p. formuluotę, todėl atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta pagrįstai. Esant pagrįstai nustatytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatų ir skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą, nei švelninti ją iki minimalios, numatytos sankcijoje.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, kurios minimos LR ATPK 30¹ str., šioje byloje nėra. Pažymėtina, kad tai, jog T. G. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė įvertinta parenkant ir individualizuojant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą. Kitos nubaustosios skunde nurodytos aplinkybės: tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbo funkcijoms vykdyti bei šeimos reikalams tvarkyti, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepakanka, kad jos atžvilgiu būtų taikomos LR ATPK 30¹ str. nuostatos ir švelninama jam paskirta administracinė nuobauda.

Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamojo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Tai, kad asmuo teigiamai charakterizuojamas, gerai atlieka darbines funkcijas, augina mažametį vaiką nėra išskirtinės aplinkybės, nes panašiai gali būti apibūdinta daugelio asmenų situacija. Vairuotojas turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kaip matyti, įvertinus visas svarbias bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju pažeidėjai buvo paskirta bauda yra labai artima sankcijoje numatytų baudų vidurkiui, o teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši nuobauda yra teisinga, ne per griežta, atitinka teismų praktiką, todėl ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas atmeta apeliantės argumentą, kad nagrinėjamas atvejis atitinka teismų praktikoje aprašytus atvejus, kuomet buvo skirtos švelnesnės nuobaudos. Pažymėtina, kad apeliantės skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateikta teisinė ir faktinė situacija nėra analogiška tai situacijai, kuri yra nagrinėjamoje byloje.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria nubaustosios skundo argumentams dėl tam tikrų skundžiamos nutarties sakinių prieštaringumo. Iš skundžiamos nutarties aprašomosios dalies matyti, kad T. G. „Skundas tenkintinas iš dalies", o nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta - „Palikti nutarimą nepakeistą". Be to, motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad teismas vadovaujasi ATPK 302 str. 1 d. 5 p. (nutarimo pakeitimo pagrindas), o rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad vadovaujamasis LR ATPK 302 str. 1 d. 1 p. (palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti). Apeliacinio teismo nuomone, šie prieštaravimai nėra esminiai, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje išsamiai ir nuosekliai išdėstė skundo atmetimo argumentus bei motyvus, kurie pilnai atitinka nutarties rezoliucinę dalį. Todėl minėti prieštaringi sakiniai laikyti tik formaliomis klaidomis, kurios nekeičia nutarties esmės. Minėti prieštaravimai iš nutarties šalintini, tačiau naikinti nutarties nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-26 nutartį: iš nutarties aprašomosios dalies pašalinti sakinį: „Skundas tenkintinas iš dalies“. Sakinys „Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes ir vadovaujantis ATPK 302 str. 1 d. 5 p. pateiktas skundas netenkintinas.“ pakeisti į sakinį „Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes ir vadovaujantis ATPK 302 str. 1 d. 1 p. pateiktas skundas netenkintinas“.

Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-26 nutarties rezoliucinę dalį papildyti, nurodant, kad T. G. skundas netenkinamas.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.