Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Fautos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai A. Š. ir uždaroji akcinė bendrovė „Adminova“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir AVNT) 2021 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. V4-103 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams UAB „Adminova“ ir A. Š. skyrimo“ (toliau - ir Įsakymas); 2) neskirti nuobaudos nemokumo administratoriui UAB „Adminova“ ir UAB „Adminova“ vadovui A. Š..

1. AVNT neįvertino, jog Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-350-642/2020 atmetė UAB „Luodė“ prašymą kaip nepagrįstą nurodydamas, jog iš byloje pateiktų įrodymų galima konstatuoti, kad Administratorius įgaliojimo pagrindu įgaliojo I. K.-R. nuo 2020 m kovo 31 d. BUAB „Plienas“ bankroto byloje atlikti tam tikrus veiksmus, nurodytus įgaliojime. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad BUAB „Plienas“ nemokumo administratorės UAB „Adminova“ nuo 2020 m. sausio 30 d. pavestas administruoti įmonę A. Š., nuo 2020 m. spalio 2 d. pavesta administruoti įmonę I. K.-R. būtų netinkamai atlikę savo pareigas;

2. AVNT iš esmės ignoravo Administratoriaus pateiktos Darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos 3.4. punktą, kuriame įtvirtinta, jog Nemokumo administratorius yra atsakingas už savalaikį visų nemokumo administravimo procedūrų atlikimą. Priklausomai nuo atliekamos administravimo procedūros, jis įgyvendina JANĮ arba Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytas pareigas bei turi teisę bet kuriuo metu vykdytinus darbus paskirti ir/ ar perskirstyti atlikti atitinkamo nemokumo proceso darbo grupėje dirbantiems darbuotojams pagal jų turimas kompetencijas. Taip pat šiuo konkrečiu atveju ignoravo Darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos 3.6. punktą, kuriame įtvirtinta, jog teisininkas yra atsakingas už administruojamos įmonės ar fizinio asmens teisinių procesų priežiūrą, savalaikį teisinių dokumentų rengimą, atstovavimą teisme ir t.t. AVNT visiškai neatsižvelgė, jog paskirtas Administratorius, atstovaujamas direktoriaus A. Š., kuris, kaip nemokumo administratoriaus vadovas, aktualiu laikotarpiu turėjo visas teises administruoti BUAB “Plienas” nemokumo procedūrą, 2020 m. kovo 31 d. papildomai išdavė įgaliojimą Administratoriaus darbuotojai – teisininkei I. K.-R., turinčiai nemokumo administratoriaus licenciją, taip pat administruoti BUAB “Plienas” bankroto procedūrą, atliekant vadovo deleguojamus konkrečius veiksmus. Pagrindinio įgalioto ir atsakingo asmens už atliekamus veiksmus paskyrimas nemokumo proceso administravimui yra Administratoriaus diskrecijos teisė. Administratorius pagrindinį įgaliotą ir atsakingą asmenį skiria ne kreditorių, juo labiau, ne AVNT parinkimu, o savo pasirinkimu, tuo tarpu pačios AVNT sistemos specifiškumas užkerta kelią nurodyti daugiau nei vieną įgaliotą asmenį administruoti konkretų nemokumo procesą;

3. AVNT nepagrįstai konstatavo, neva I. K.–R. iki 2020-10-02 atliko BUAB „Plienas“ bankroto proceso administravimo veiksmus, t. y. veikė šios įmonės bankroto byloje kaip Administratoriaus darbuotoja, atsakinga už įmonės bankroto proceso administravimą. AVNT ignoravo ir Administratoriaus pateiktus papildomus įrodymus – raštiškus pavedimus atlikti vienus ar kitus veiksmus Administratoriaus sudarytos nemokumo darbo grupės darbuotojai – teisininkei, turinčiai teisę administruoti nemokumo procesus – kurie patvirtina, jog I. K.-R. nebuvo atsakinga už BUAB „Plienas“ nemokumo proceso administravimą, o vykdant už BUAB „Plienas“ nemokumo procesą atsakingo asmens – įgalioto asmens A. Š. – pavedimus (išreikštus tiek žodžiu, tiek raštu) atliko jai deleguotus konkrečius veiksmus. AVNT peržengia ne tik savo kompetencijos ribas, tačiau nepagrįstai ir neteisėtai siekia įsiterpti į UAB „Adminova“, kaip juridinio asmens, valdymą. AVNT Išvadoje pateikiami nepagrįsti teiginiai, kurios pagrindu priimtas Įsakymas, neva atsakomybę nešančiu ir BUAB „Plienas“ nemokumo proceso administratoriumi buvo UAB „Adminova“ darbuotoja – teisininkė – I. K.-R.;

4. AVNT, atlikdama Administratoriaus neplaninį patikrinimą, pažeidė VAĮ nustatytus ūkio subjekto priežiūros principus bei nepagrįstai skyrė poveikio priemones Administratoriui ir jo vadovui.

Pažymi, kad Duomenų teikimo taisyklės nenumato, jog administratorius, priėmęs darbuotojus-bankroto administratorius, turi tokią informaciją pateikti AVNT, todėl, pareiškėjų nuomone, AVNT subjektyviai interpretuoja Duomenų teikimo taisykles bei JANĮ nuostatas.

Nurodo, kad Administratorius neatliko teisės aktams priešingų veiksmų, nepažeidė LR JANĮ nuostatų, teisėtai ir pagrįstai įgaliotu asmeniu administruoti BUAB „Plienas“ procedūrą nurodė A. Š., iki kuomet 2020-10-02 įgaliotas asmuo buvo pakeistas, nurodant pakeitimo priežastis. Grubūs teisės aktų pažeidimai ir kompetencijos ribų peržengimas, kuriuos padarė AVNT, atlikdama Administratoriaus neplaninį patikrinimą, poveikio priemonių skyrimas ne už nustatytą, o menamą pažeidimą tiek Administratoriui, tiek Administratoriaus vadovui, įrodo, kad šiuo atveju Administratorius nepažeidė JANĮ nuostatų ir dėl to AVNT Administratoriui ir jo vadovui poveikio priemones skyrė nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teisę administruoti nemokumo procesus pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, gali įgyti ir teisę būti paskirtais konkrečios įmonės nemokumo administratoriumi turi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

JANĮ 3 straipsnio 3 punktas įtvirtina skaidrumo principą, reiškiantį, kad informacija apie nemokumo procesą būtų laiku prieinama visiems nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims, siekiant užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą, išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti teisės aktais saugomus asmens duomenis ar komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją.

AVNT 2020 m. spalio mėn. pradžioje gavo Administratoriaus 2020-10-02 įsakymą, kuriame nurodoma, kad nuo 2020-10-02 vietoj A. Š. BUAB „Plienas“ darbuotoju, atsakingu už šios įmonės bankroto proceso administravimą, yra paskiriama I. K.–R., t. y. Administratorius oficialiai deklaravo, kad I. K.–R. nuo 2020-10-02 yra Administratoriaus darbuotoja, atsakinga už įmonės bankroto proceso administravimą. Administratoriaus AVNT pateiktoje 2017-10-20 darbo sutartyje nurodyta, kad I. K.–Rickė nuo 2017-10-20 dirbs bankroto administratoriaus-direktorės pareigose. 2019-03-25 pakeistos I. K.–R. darbo funkcijos (pareigų pavadinimas) – nurodyta, kad ji dirbs teisininke konsultante-bankroto administratore. 2020-09-08 dar kartą pakeistos I. K.–R. darbo funkcijos (pareigų pavadinimas) – nurodyta, kad ji dirbs nemokumo administratore. Administratorius 2020-03-31 įgaliojimu, pasirašytu A. Š., įgaliojo darbuotoją I. K.-R. administruoti UAB „Plienas“ bankrotą“ suteikiant teisę: „1) pasirašyti ir pateikti dokumentus ir duomenis apie bankrutuojančią, įmonę Įmonių rejestro tvarkytojui; 2) perduoti Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutuojančią įmonę; 3) LR JANĮ nustatyta tvarka perimti, valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoti; 4) užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą; 5) perimti Įmonės sąskaitas bei atidaryti atskiras sąskaitas kredito įstaigose kaupti lėšoms bankroto procedūrų vykdymo metu, atsiskaityti su kreditoriais LR JANĮ ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo nustatyta tvarka; 6) vadovauti bankrutuojančios įmonės ūkinei veiklai, įgyvendinti sanavimo projektą; 7) patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per laikotarpį, ne mažesnį kaip 36 mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme, nagrinėjančiame įmonės bankroto bylą, dėl šių sandorių, taip pat ir dėl nesąžiningo finansinių įsipareigojimų tenkinimo pripažinimo negaliojančiais; 8) atstovauti arba įgalioti kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sandoriuose, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę veiklą; 9) pagal įmonės turimus dokumentus ir kreditorių pareikštus reikalavimus sudaryti visų žinomų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikti jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus; 10) priimti ir atleisti darbuotojus Darbo kodekso nustatyta tvarka; 11) Darbo kodekso 122 straipsnyje nustatyta tvarka įforminti prastovas; 12) teikti teismui tvirtinti pagal pareigybes skaičių darbuotojų, su kuriais gali būti nutraukta darbo sutartis Darbo kodekso 137 straipsnio nustatytu pagrindu; 13) spręsti dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ar nutraukimo įstatymuose ir sutartyse nustatytais pagrindais; 14) ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus ir vykdyti bei organizuoti visus bankroto bylos nagrinėjimui būtinus darbus; 15) teikti informaciją Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (pagal jo nustatytas ataskaitų formas), teismui, kreditoriams, įmonės savininkui (savininkams), akcininkams; 16) dalyvauti likviduojant įmonę; 17) organizuoti ir kontroliuoti pajamų, gautų valdant, naudojant bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuojant taip pat sąnaudų apskaitą; 18) tenkinti LR JANĮ nustatyta tvarka patvirtintus kreditorinius reikalavimus; 19) šaukti kreditorių susirinkimus; 20) įstatymų ir (ar) steigimo dokumentų nustatyta tvarka informuoti įmonės savininką, valstybės ar savivaldybės įmonės steigėją, įmonės valdymo organą, kuris turi teisę priimti nutarimą reorganizuoti įmonę ar ją likviduoti, kai būtini jų nutarimai LR JANĮ 80 str. nustatytais terminais; 21) vykdyti kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo, kreditorių susirinkimo pirmininko bei kreditorių komiteto nutarimus; 22) su visomis įstatymų suteiktomis teisėmis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ar nukentėjusiajam, pareikšti ieškinį, priešieškinį ar pareiškimą teismo įsakymui išduoti, pilnai ar dalinai atsisakyti ieškininių reikalavimų, pripažinti ieškinį, keisti ieškinio pagrindą, sudaryti taikos sutartį, apskųsti teismų sprendimus, gauti ir pateikti vykdomuosius raštus vykdymui, gauti priteistą turtą ir pinigus, atnaujinti procesą bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su šių pavedimų įgyvendinimu.

Teisėjų kolegijos nuomone, Administratorius, suteikdamas I. K.–R. 2020-03-31 įgaliojimą, suteiktė plačios teisės įgaliojimus, kadangi juo buvo suteiktos visos teisės (įgaliojimai), reikalingos (-i) Įmonės bankroto proceso administravimui. Nors pareiškėjai skunde nurodo, kad I. K.–R. iki 2020-10-02 administravo BUAB „Plienas“ bankroto procedūrą, atliekant vadovo deleguojamus konkrečius veiksmus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši Administratoriaus darbuotoja atliko BUAB „Plienas“ bankroto proceso administravimo veiksmus, t. y. veikė šios įmonės bankroto byloje kaip Administratoriaus darbuotoja, atsakinga už įmonės bankroto proceso administravimą. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. Administratoriaus darbuotoja I. K.-R. 2020-04-30, 2020-05-11 aktais perėmė BUAB „Plienas“ turtą ir dokumentus iš šios įmonės valdymo organų; į šios įmonės bankroto bylą teikė įvairius procesinius dokumentus bankroto proceso administravimo klausimais (prašymus dėl procesinių terminų atnaujinimo (pratęsimo), kreditorinių reikalavimų patvirtinimo (patikslinimo), kt.); organizavo ir 2020-09-17 šaukė pirmąjį BUAB „Plienas“ kreditorių susirinkimą (parengė (pasirašė) pirmojo kreditorių susirinkimo medžiagą, tame tarpe ir informaciją pirmajam kreditorių susirinkimui pagal JANĮ 60 straipsnio 3 dalį, informacijos teikimo bankroto procese ir balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkų projektus ir kt.), parengė (pasirašė) pirmojo kreditorių susirinkimo protokolą. Be to, aplinkybes, kad Administratoriaus darbuotojai I. K.–R. iki 2020-10-02 faktiškai buvo perduotas BUAB „Plienas“ bankroto proceso administravimas, papildomai patvirtina ir į bylą pateikti Administratoriaus Nuomonė ir A. Š. elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, jog A. Š. iki 2020-10-02 de facto (iš tikrųjų) veikė kaip Administratoriaus vadovas (klausiantis, siūlantis pagalbą ir pan.), o ne BUAB „Plienas“ bankroto procedūrų vykdytojas, t. y. darbuotojas, atsakingas už BUAB „Plienas“ bankroto proceso administravimą. Taip pat aplinkybę, kad Administratoriaus darbuotoja I. K.-R. ne tik administravo BUAB „Plienas“ bankroto procedūrą, atliekant vadovo deleguojamus konkrečius veiksmus, bet ir veikė BUAB „Plienas“ bankroto byloje kaip Administratoriaus darbuotoja, atsakinga už įmonės bankroto proceso administravimą, patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1860-241/2020, kurioje buvo išnagrinėtas UAB „Luodė“ atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020-10-28 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1097-642/2020 pagal UAB „Luodė“ skundą dėl 2020-09-17 kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir nustatyta, jog 2020-09-17 kreditorių susirinkime buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, t. y. Administratoriaus darbuotojai I. K.–R., sušaukusiai kreditorių susirinkimą ir parengusiai ginčijamo nutarimo projektą, pagal teisinį reguliavimą nebuvo suteikti įgaliojimai.

Taip pat pastebėtina, kad iki 2020-10-02 I. K.–R. BUAB „Plienas“ bankroto proceso administravimo dokumentus pasirašė kaip Administratoriaus įgaliotas asmuo. Administratoriaus patvirtintos Nemokumo administratoriaus darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos 3.2 punktas nustato: „gavus įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo, Darbdavys arba Darbdavio vadovas paskiria įgaliotą asmenį, atsakingą už konkretaus nemokumo proceso administravimą (toliau tekste – Nemokumo administratorių) ir sudaro darbo grupę nemokumo procesui administruoti“. Šios tvarkos 3.3 punktas nustato, kad „darbo grupę sudaro Darbdavys arba Darbdavio vadovas, atsižvelgdamas į administruojamo nemokumo proceso dydį ir sudėtingumą. Be paskirto Nemokumo administratoriaus į darbo grupę gali būti paskirti: buhalteris (-iai) ar buhalterinė apskaitos paslaugas teikianti įmonė, teisininkas (-ai), vadybininkas (-ai), Darbdavio administratorė(ius) (-iai)“. Atsakovė kartu su atsiliepimu į pareiškėjų skundą pateikė Administratoriaus 2020-03-31 įsakymą dėl darbo grupės papildymo, kuriame nurodoma, kad darbo grupė pakeičiama ir papildoma teisininke I. K.–R., kuriai priskirtinos papildomos teisės ir pareigos pagal atskirą 2020-03-31 Administratoriaus įgaliojimą.

Visos teisėjų kolegijos išvardintos aplinkybės patvirtina, kad I. K.–R. laikotarpiu nuo BUAB „Plienas“ bankroto bylos iškėlimo iki 2020-10-02 dirbo Administratoriaus darbuotoja teisininkės konsultantės-bankroto administratorės ir nemokumo administratorės pareigose bei 2020-03-31 buvo įgaliota administruoti BUAB „Plienas“ bankroto procesą, ką papildomai patvirtina į bylą pateikti duomenys apie atliktus šios įmonės bankroto proceso administravimo veiksmus (2020-04-30, 2020-05-11 aktais perėmė BUAB „Plienas“ turtą ir dokumentus iš šios įmonės valdymo organų, į šios įmonės bankroto bylą teikė įvairius procesinius dokumentus bankroto proceso administravimo klausimais, sušaukė 2020-09-17 pirmąjį Įmonės kreditorių susirinkimą ir parengė ir pasirašė jo protokolą). Tačiau Administratorius, 2020-03-31 faktiškai paskirdamas I. K.–R. savo darbuotoja, atsakinga už BUAB „Plienas“ bankroto proceso administravimą, nustatytu terminu (ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atsakingo darbuotojo keitimo dienos) neinformavo apie tai atsakovės, tuo pažeisdamas JANĮ 130 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Be to, Administratorius, leisdamas I. K.–R. iki 2020-10-02 atlikti BUAB „Plienas“ bankroto proceso administravimo veiksmus, neužtikrino, jog darbuotoja, paskirta atsakinga už šios įmonės bankroto proceso administravimą, pradėtų administruoti BUAB „Plienas“ bankroto procesą tik nuo JANĮ 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos informacijos paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje, tuo pažeisdamas JANĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą skaidrumo principą ir atitinkamai JANĮ 130 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei JANĮ 130 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, dėl ko bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytoms objektyvioms aplinkybėms, AVNT pagrįstai konstatavo, kad Administratorius, AVNT nepateikęs informacijos apie naują darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, bei nenurodęs tokio keitimo priežastį ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atsakingo darbuotojo keitimo dienos, pažeidė JANĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą skaidrumo principą ir atitinkamai JANĮ 130 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei JANĮ 130 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Taip pat atmestini pareiškėjų argumentai bei teiginiai, kad „AVNT neįvertino, jog Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-350-642/2020 atmetė UAB „Luodė“ prašymą kaip nepagrįstą bei konstatavo, jog iš byloje pateiktų įrodymų galima konstatuoti, kad Administratorius įgaliojimo pagrindu įgaliojo I. K.-R. nuo 2020 m kovo 31 d. BUAB „Plienas“ bankroto byloje atlikti tam tikrus veiksmus, nurodytus įgaliojime. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad BUAB „Plienas“ nemokumo administratorės UAB „Adminova“ nuo 2020 m. sausio 30 d. pavestas administruoti įmonę A. Š., nuo 2020 m. spalio 2 d. pavesta administruoti įmonę I. K.-R. būtų netinkamai atlikę savo pareigas“. Teisėjų kolegija pažymi, kad, visų pirma, JANĮ 130 straipsnio 4 dalis nustato, jog administratoriaus juridinio asmens darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, JANĮ 130 str. 2 d. 1 ir 2 p. nurodytais atvejais pradeda administruoti nemokumo procesus nuo informacijos paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje, kaip nustatyta JANĮ 32 str. 1 d. 2 p., t. y. priežiūros institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos gavimo dienos priežiūros institucijos nustatyta tvarka skelbiama: nemokumo administratoriaus juridinio asmens nurodyto darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, vardas ir pavardė; duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti). Todėl administratorius juridinis asmuo, kuriam paskirtas administruoti konkretaus juridinio asmens bankrotas, privalo visą laiką būti paskyręs ir AVNT nurodęs vieną savo darbuotoją, atsakingą už šio juridinio asmens bankroto proceso administravimą. Šis darbuotojas, turėdamas teisę teikti nemokumo administravimo paslaugas, turi teisę veikti administratoriaus juridinio asmens vardu ir vykdyti konkretaus juridinio asmens bankroto procedūras tik po jo duomenų paskelbimo AVNT interneto svetainėje. Visų antra, Klaipėdos apygardos teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-350-642/2020 ir 2020-11-30 priimant nutartį, nebuvo nagrinėjami duomenų AVNT teikimo ir JANĮ 130 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo laikymosi klausimai, kurių nagrinėjimas priskirtas AVNT (JANĮ 130 straipsnio 1 dalis, 134 straipsnio 2 ir 3 punktai). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo pareiškėjams teigti, kad neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo metu nagrinėjamas klausimas buvo išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismui 2020-11-30 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2B-350-642/2020.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad atsakovė, priimdama Išvadą ir ginčijamą Įsakymą, ignoravo Administratoriaus pateiktos Darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos 3.4. punktą, kuriame įtvirtinta, jog Nemokumo administratorius yra atsakingas už savalaikį visų nemokumo administravimo procedūrų atlikimą bei 3.6. punktą, kuriame įtvirtinta, jog teisininkas yra atsakingas už administruojamos įmonės ar fizinio asmens teisinių procesų priežiūrą, savalaikį teisinių dokumentų rengimą, atstovavimą teisme, visiškai neatsižvelgė į tai, jog paskirtas Administratorius, atstovaujamas direktoriaus A. Š., kuris, kaip nemokumo administratoriaus vadovas, aktualiu laikotarpiu turėjo visas teises administruoti BUAB “Plienas” nemokumo procedūrą, 2020 m. kovo 31 d. papildomai išdavė įgaliojimą Administratoriaus darbuotojai – teisininkei I. K.-R., turinčiai nemokumo administratoriaus licenciją, taip pat administruoti BUAB “Plienas” bankroto procedūrą, atliekant vadovo deleguojamus konkrečius veiksmus.

Teisėjų kolegija pažymi, JANĮ 130 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose bei 130 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kokius veiksmus turi atlikti administratorius juridinis asmuo, paskirdamas asmenį, atsakingą už bankroto proceso administravimą bei nuo kada administratoriaus paskirtas asmuo pradeda administruoti nemokumo procesus. Be to, nei JANĮ, nei kiti teisės aktai nenustato galimybės už įmonės bankroto proceso administravimą paskirti vienu metu kelis atsakingus darbuotojus. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos nuomone, BUAB „Plienas“ bankroto proceso administravimą nuo 2020-03-31 atliko Administratoriaus darbuotoja I. K.-R., t. y. 2020-04-30 ir 2020-05-11 aktais perėmė BUAB „Plienas“ turtą ir dokumentus iš šios įmonės valdymo organų; į šios įmonės bankroto bylą teikė įvairius procesinius dokumentus bankroto proceso administravimo klausimais (prašymus dėl procesinių terminų atnaujinimo (pratęsimo), kreditorinių reikalavimų patvirtinimo (patikslinimo), kt.); organizavo ir 2020-09-17 šaukė pirmąjį BUAB „Plienas“ kreditorių susirinkimą (parengė (pasirašė) pirmojo kreditorių susirinkimo medžiagą, tame tarpe ir informaciją pirmajam kreditorių susirinkimui pagal JANĮ 60 straipsnio 3 dalį, informacijos teikimo bankroto procese ir balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkų projektus ir kt.) ir parengė bei pasirašė pirmojo kreditorių susirinkimo protokolą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė, priimdama skundžiamą Įsakymą, vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais bankroto proceso administravimą bei tinkamai juos taikė.

Pareiškėjai skunde taip pat nurodo, kad atsakovė, atlikdama Administratoriaus neplaninį patikrinimą, pažeidė VAĮ nustatytus ūkio subjekto priežiūros principus bei nepagrįstai skyrė poveikio priemones Administratoriui ir jo vadovui.

JANĮ 132 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, taikydama visumą priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nemokumo proceso kokybę ir patikimumą, prižiūri priežiūros institucija. Neplaninis nemokumo administratoriaus veiklos patikrinimas gali būti pradėtas ir atliekamas dėl prašyme (skunde) nurodytų nemokumo administratoriaus galimai padarytų teisės aktų pažeidimų tik atsižvelgiant į AVNT kompetenciją, t. y. vertinti konkrečius nemokumo administratorių veiksmus, pasireiškusius JANĮ ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo pažeidimu (JANĮ 136 straispnio 1 dalis), išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra AVNT direktoriaus diskrecija. Viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris jo nuomone yra tinkamiausias (pvz. LVAT 2006-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-415-2203-06, 2014-05-02 nutartis administracinėje byloje A-662-1030-14).

JANĮ 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius. Teisėjų kolegija pažymi, kad Administratorius juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą.

JANĮ 136 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių juridinių asmenų veiklos priežiūrą ir nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taip pat gali duoti nurodymus ir (arba) skirti poveikio priemonę nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, priežiūros institucijai, t. y. AVNT, nustačius, kad pareiškėjai, vykdydami BUAB „Plienas“ bankroto proceso administravimą, pažeidė JANĮ 3 straipsnio 3 punktą, JANĮ 130 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir JANĮ 130 straipsnio 4 dalį, įgyvendindama savo diskrecijos teisę skiriant nuobaudą, pagrįstai skyrė UAB „Adminova“, kaip BUAB „Plienas“ bankroto administratoriui – įspėjimą, o A. Š., kaip UAB „Adminova“ direktoriui, atsakingam už UAB „Adminova“ darbo organizavimą ir kontrolę bei neužtikrinusiam darbuotojo, atsakingo už BUAB „Plienas“ bankroto proceso administravimą, skaidraus ir teisėto skyrimo proceso, poveikio priemonę – įspėjimą.

Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Sprendimas, priimtas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje, grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti bylos nagrinėjimo metu ir su kuriais turėjo galimybę susipažinti ūkio subjektas. Turi būti pateikti sprendimo motyvai dėl visų bylai reikšmingų aspektų, kuriuos savo paaiškinime ar nagrinėjant žodžiu ūkio subjektas buvo nurodęs.

Įvertinusi teisinių aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog AVNT, priimdama skundžiamą Įsakymą, atliko išsamų, objektyvų ir nešališką tyrimą, o šio tyrimo rezultatai buvo užfiksuoti Išvadoje, kuri nagrinėjamu atveju laikytina Įsakymo motyvuojamąja dalimi, teisingai kvalifikavo Administratoriaus atliktus pažeidimus ir pagrįstai paskyrė pareiškėjams nuobaudas - įspėjimus, todėl pareiškėjų skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“ ir A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.