- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2-18424-948/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02455-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Ieškovas
- A. R.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė rašytinio proceso tvarka, susipažinusi su ieškovės A. R. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos: 1) nustatyti nepilnametės dukters A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. R.; 2) priteisti iš atsakovo R. M. laikiną išlaikymą dukrai A. M. mokamą 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sprendimo priėmimo dienos; 3) nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys motina A. R.
Prašyme nurodyta, kad 2021-09-21 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2SP-11209-767/2021, buvo nustatyta, kad nepilnametės A. M. gyvenamoji vieta yra su jos tėvu R. M. Šiuo metu Šiaulių AVPK atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-01-41204-24 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Šioje byloje R. M. pareikšti įtarimai, o nukentėjusiąja pripažinta A. M. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, nepilnametė A. M. yra perduota motinai A. R. 2024-11-08 A. R. pateikė prašymą pradėti privalomąją mediaciją su R. M. dėl nepilnametės dukters A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos pakeitimo ir susijusių klausimų sprendimo. Ieškovė teigia, kad dukrai nėra saugu gyventi su tėvu, todėl, jos nuomone, vaiko interesams labiau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Šiuo metu ieškovė negali pareikšti ieškinio dėl taikomos privalomosios mediacijos procedūros. Siekiant nedelsiant laikinai sureguliuoti susiklosčiusią situaciją, užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus, ieškovė teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad įvertinus visą jų tarnybos turimą informaciją, teisinio pagrindo naikinti anksčiau, tiek apylinkės teismo priimtą teismo sprendimą, tiek Apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą dėl vaiko A. M. gyvenamosios vietos pakeitimo, nėra, o taip pat nėra pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašo atmesti ieškovės reikalavimus kaip nepagrįstus. Nurodo, kad jau eilę metų A. R. ir jos motina R. K. rašo įvairius nepagrįstus skundus, kaltindamos vaiko tėvą R. M. nebūtais dalykais. Kaskart atsakovas yra įtraukiamas į tų skundų nagrinėjimą, rašo pasiaiškinimus. Tuo tarpu, tiek vaiko teisių apsaugos tarnyba, tiek ugdymo įstaiga, tiek gydytojai, tiek socialines paslaugas teikiantys specialistai niekada nėra išreiškę nusiskundimų ar turėję pastabų vaiko tėvui R. M. dėl vaiko priežiūros ar neužtikrinamų vaiko teisių. Nepilnametė A. M. mamos A. R. gyvenamojoje vietoje randasi nuo (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko ji mamos sprendimu nebelanko mokyklos, neturi nei vadovėlių, nei pratybų, nebendrauja su bendraamžiais, laikoma uždaryta namie, aplinkiniams meluojant, kad vaikas neva serga. Vaikui draudžiama bendrauti su tėvu. Motina paperka vaiko palankumą brangiomis dovanomis. Vaikas laiką leidžia žaisdamas kompiuterinius žaidimus iki išnaktų, dienomis miega, kas kenkia vaiko fizinei ir emocinei sveikatai. Nei gyvenimo sąlygos, nei auklėjimas motinos gyvenamojoje vietoje neatitinka geriausių vaiko interesų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.
Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai.
Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).
Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Ieškovė kartu su prašymu nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų grėsmę nepilnamečio vaiko interesams. Tarp šalių vyraujat konfliktiškiems santykiams, yra būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. Nors ieškovė nurodo, kad šiuo metu Šiaulių AVPK atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-01-41204-24 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, ir kad šioje byloje R. M. pareikšti įtarimai, o nukentėjusiąja pripažinta A. M. Tačiau iš Šiaulių AVPK 2024-11-18 teismui pateiktos informacijos, nustatyta, kad pranešimas apie įtarimą ikiteisminio tyrimo byloje R. M. nėra įteiktas, kardomosios priemonės jam nėra paskirtos, apribojimų bendrauti su dukra – nėra. Tuo tarpu, iš vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados nustatyta, kad skyriui kyla pagrįstų abejonių dėl pačios mamos veiksmų užtikrinant vaikui tinkamą ugdymą, kadangi šiuo metu A. M. nelanko ugdymo įstaigos nei pačioje mokykloje, nei nuotoliniu būdu, be to, gyvenant pas mamą nėra taikoma jokių elgesio taisyklių, vaikas eina miegoti vėlai, nelanko mokyklos, o laiką leidžia žaisdamas kompiuterinius žaidimus.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui pilnavertiškai augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės matytis su vaiku, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifiką, matytis ir bendrauti su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Tik bylą nagrinėjant iš esmės teismas gali įvertinti vaiko psichologinę būklę, tėvų elgesį bei jo įtaką vaiko psichologinei būklei. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju neįrodė jų taikymo būtinybės ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko interesai. Laikinoji apsaugos priemonė yra analogiška būsimo ieškinio reikalavimui, o klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, teismas
nutarė:
atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.