- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-868-262/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12474-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- P. Č.
- Atsakovas
- E. Č., J. M.
- Trečiasis asmuo
- J. Č., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto
- Kategorijos
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi P. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas peržiūrėti Vilniaus miesto 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą už akių civilinėje byloje pagal ieškovo P. Č. ieškinį atsakovams E. Č. ir J. M. dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys J. Č., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 81 212 Lt, 1/3 dalį (t.y. 1399 m² atidalinti pagal pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą) priklausančią ieškovui, atidalinti iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 aplinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu už akių, ieškovo ieškinys atsakovams buvo atmestas, nes ieškovo ieškininis reikalavimas atsakovams prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms.
Šalies argumentai
Ieškovas P. Č. 2011 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad į teismo posėdį neatvyko, nes manė, kad teismas parengiamąjį teismo posėdį atidės ir suteiks galimybę šalims sudaryti taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovo P. Č. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas. Iš ieškovo P. Č, E. Č, J. Č ir J. M. naudai išieškota po 525 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovui ir jo atstovui neatvykus į teismo posėdį, vadovaujantis CPK 230 straipsnio 2 dalies, 246 straipsnio 1 dalies normomis, buvo priimtas sprendimas už akių, nes atsakovų atstovas teismui nurodė, kad derybos dėl taikos sutarties sudarymo nevedamos. Teismo vertinimu, nagrinėtoje byloje nebuvo teisinio pagrindo atnaujinti procesą, nes sprendimas už akių priimtas laikantis civilinio proceso kodekso reikalavimų, esant atsakovo atstovo reikalavimui, priimant sprendimą įvertinus kartu su ieškiniu ieškovo pateiktus įrodymus. Įvertinęs ginčo šalių - fizinių asmenų, susitarimą dėl taikos sutarties sudarymo, teismas konstatavo, kad atidalinti žemės sklypą nesilaikant LR Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalies, kuriame nustatyta, kad „Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos“ yra negalima, nes taikos sutartis negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms. Teismo vertinimu, ieškovo procesiniame dokumente cituojama Lietuvos Respublikos Prezidentė D.Grybauskaitė nebuvo pagal CPK 4 straipsnio normą teismų praktiką formuojantis subjektas. Teismas atkreipė dėmesį, į tai, kad ieškovas ir jam teikiantys teisinę pagalbą asmenys ieškiniu siekė nesilaikyti įstatymo reikalavimų, nesivadovavo aplinkybe, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė D.Grybauskaitė kalbėjo apie teismų pareigą užtikrinti teisėtų piliečių interesų gynimą ir teisių užtikrinimą. Teismo nuomone, ieškovas teikiantis procesinį dokumentą užmiršo, kad nusisamdė Specializuotą teisinių paslaugų bendrovę UAB „Tikroji turto kaina“, kurios vadovas yra teisiamas už kriminalinę veiką, išreiškė ieškininį reikalavimą, prieštaraujantį įstatymams, todėl teisiniame procesiniame dokumente nederėtų cituoti aukščiausiąjį valstybės vadovą, kuris nieko bendro neturi su ieškovu, jo ieškiniu ir teisines paslaugas teikiančios bendrovės dalyvių veikomis. Įvertinęs bylos medžiagą, bei ieškovo pareiškime nurodomas aplinkybes, teismas sprendė, kad tenkinti ieškovo P. Č. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra teisinio pagrindo, nes jis priimtas nepažeidžiant CPK 285 straipsnio normos, o ieškovo pateikti įrodymai negalėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsisakius tenkinti ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš ieškovo atsakovų naudai priteistos jų patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas P. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad skundžiamoji teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes ją priimdamas teisėjas išreiškė savo išankstinę nuomonę ir negalėjo būti objektyvus. Teigia, kad skundžiamos nutarties antrame lape teisėjas beprecedentine forma kritikuoja ir analizuoja subjektą, kurio paslaugomis ieškovas naudojosi ir kas jo manymu, sudaro pagrindą nutarties panaikinimui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Ž.Ū.M., Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, jog tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, šalia konstatavimo, jog šalis dėl svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį reikia nustatyti antrąją įstatyminę sąlygą – kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Arba turi būti pateikiami įrodymai, kad priimant sprendimą už akių buvo padaryta akivaizdi teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas. Kadangi teismas konstatavo, jog ieškovo pateikti įrodymai neturi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, su tokia teismo išvada sutinka ir prašo palikti skundžiamąją nutartį nepakeistą.
Atsakovai E. Č., J. M. ir trečiasis asmuo J. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamąją teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas atskirajame skunde nenurodė kokios bylos aplinkybės patvirtina skundžiamosios nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, todėl atskirasis skundas yra nepagrįstas. Teigia, kad skundžiamoji teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir remdamasis LR Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalimi, pagrįstai ieškinį atmetė. Tuo tarpu, ieškovas pateiktame pareiškime nenurodė jokių aplinkybių įtakojančių teismo priimto sprendimo už akių teisėtumą. Todėl vien dėl formalių priežasčių atnaujinti teismo procesą nėra pagrindo. Atsakovų ir trečiojo asmens teigimu, ieškovas atskirajame skunde neįrodinėja, kad priimtas sprendimas už akių ar nutartis, kuria atsisakyta peržiūrėti sprendimą už akių yra neteisėti dėl netinkamai taikytų materialiųjų ir proceso teisės normų. Teigia, kad atskirajame skunde net nenurodytas joks atskirojo skundo pagrindas ar pažeista CPK norma, dėl teismo išankstinės nuomonės išreiškimo ir jo objektyvumo. Be to, teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo ieškovo piktnaudžiavimą procesu, pasireiškusį nepagrįstu siekiu nesilaikyti teisės aktų reikalavimų nepagrįstai iškraipant aukščiausiojo valstybės vadovo žodžius, bei pateikė tai pagrindžiančius duomenis, o ne išreiškė išankstinę ir neobjektyvią nuomonę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą, 2012 m. kovo 28 d. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdžio protokolą, kuriame užfiksuoti teisėjo A. Žiedelio teiginiai, t.y. pasisakymai ir prisipažinimas, akivaizdžiai, vienareikšmiškai ir nenuginčijamai patvirtinantys ir įrodantys teisėjo A.Žiedelio šališkumą ir neobjektyvumą priimant 2012 m. sausio 9 d. nutartį. Todėl teigia, kad šis dokumentas sąlygoja, kad skundžiamoji nutartis būtų panaikinta. Teigia, kad teismui pasielgus kitaip atsirastų pagrindas, motyvuojant teismo šališkumu, kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.
Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui teisingumui konkrečioje byloje įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. UAB DB „Baltikums draudimas“, Nr. 3K-3-549/2001; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006, ir kt.).
Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl teismo atsisakymo peržiūrėti priimtą sprendimą už akių, ieškovui ir jo atstovui neatvykus į teismo posėdį, privalu įvertinti, ar pateikti nauji įrodymai pagrindžia aplinkybes, dėl kurių buvo atsisakyta peržiūrėti teismo sprendimą už akių, civilinėje byloje pagal ieškovo P. Č. ieškinį atsakovams E. Č. ir J. M. dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kaip matyti iš pateikto 2012 m. kovo 28 d. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimo, jame konstatuota, jog teisėjas turėjo susilaikyti nuo procesiniame dokumente pavartotų pasisakymų. Sprendime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismo procesiniai dokumentai turi būti surašomi aiškiai, dalykiškai ir korektiškai. Juose neturi būti jokių proceso dalyvius ar juos atstovaujančius asmenis moralizuojančių pasisakymų. Teisėjo nutartyje pavartoti moralizuojančio pobūdžio išsireiškimai buvo pripažinti netinkamais ir neetiškais. Tačiau Komisija įvertinusi teisėjo poelgį, jį įvertino, kaip mažareikšmį tarnybinį prasižengimą ir atsisakė kelti drausmės bylą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, negalima teigti, kad nurodytas protokolas turi reikšmės vertinant skundžiamosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nes nurodytame protokole teisėjo elgesys buvo išnagrinėtas ir įvertintas. Todėl prašomą priimti naują įrodymą - 2012 m. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdžio protokolą Nr. 24P-3, kaip nepagrindžiantį skundžiamosios nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, nagrinėjamos bylos kontekste, atsisakoma priimti ir jis grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 314 str.).
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Todėl analizuotinas faktinis ir teisinis atskirojo skundo pagrindas.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Taigi, atskirajame skunde ieškovas nesutikdamas su apylinkės teismo išvadomis iš esmės remiasi, tuo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas turėjo išankstinę nuomonę ieškovo atžvilgiu ir negalėjo būti objektyvus. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis ieškovo išvadomis nesutinka.
Pažymėtina, kad sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.).
Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje, kuris numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 246 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.
Bylos duomenys rodo, kad ieškovas pateiktu ieškiniu siekė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 81 212 Lt, 1/3 dalies (t.y. 1399 m² atidalinti pagal pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą) priklausančios ieškovui, atidalinimo nuo bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti atidalintą žemės plotą ieškovo asmenine nuosavybe (b.l. 1-3). Parengiamasis teismo posėdis buvo skirtas 2011 m lapkričio 22 d., 10,30 val. (b.l. 78). Pranešimai apie teismo posėdžio laiką ir vietą ieškovui, jo atstovui, atsakovams ir tretiesiems asmenims buvo išsiųsti tinkamai ir įteikti (b.l. 92-99). Todėl apie teismo posėdžio laką ir vietą šalims buvo žinoma. Ieškovo atstovas teismui 2011 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, nes anot jo šalys tarėsi dėl taikos sutarties sudarymo ir derino taikos sutarties sąlygas (b.l. 103). Teismas 2011 m. lapkričio 22 d. parengiamajame teismo posėdyje įvertinęs atsakovų ir trečiojo asmens argumentus, tą pačią dieną priėmė sprendimą už akių, konstatuodamas, kad ieškovo reikalavimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (LR Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 9 d.).
Prašydamas peržiūrėti teismo sprendimą už akių ieškovas nurodė, kad į teismo posėdį neatvyko, nes teismui buvo išsiųstas pranešimas dėl neatvykimo į jį, kuriame buvo nurodyta, kad tarp ginčo šalių yra derinamos taikos sutarties sąlygos. Tačiau apylinkės teismas nenustatęs, kad ieškovas ar jo atstovas būtų pateikę įrodymų pagrindžiančių priimto sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą, pareiškimo netenkino.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apylinkės teismo išvadomis. Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovui ir jo atstovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką ir jie pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, tačiau byloje dalyvavę asmenys (atsakovai ir trečiasis asmuo) paneigė ieškovo atstovo argumentus, dėl ketinimo sudaryti taikos sutartį, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, t.y. LR Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostatoms, nustatančioms, kad valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad prašomas atidalinti žemės sklypas esantis Verkių g. 103, Vilniuje, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos I. Č. (ieškovo ir atsakovų tėvui) ir kurį jie lygiomis dalimis paveldėjo pagal I. Č. testamentą (b.l. 12-13;16) ir apie kurio padalinimo (atidalinimo) ribojimus dėl sklypui taikomo Verkių regioninio parko nuostatų, ieškovui turėjo būti žinoma iš 2009 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimo (4.3 p.) (b.l. 13) ir iš 2010 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimo Nr. S49-194, (p. 4.3) (b.l. 142-143) konstatuotina, kad apylinkės teismas, šiuo atveju tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Todėl pagrįstai priėmė sprendimą už akių.
CPK 287 straipsnio normos numato reikalavimus, keliamus pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). CPK 288 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta sprendimo už akių panaikinimo tvarka. Teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustatęs abi CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas aplinkybes, tai yra bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Šaliai neatvykus į teismo posėdį ar nepateikus atsiliepimo ieškinį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir akivaizdų asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-374/201; 2010 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-953/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1189/2010; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1420/2010; 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1431/2010 ir kt.). Be to, argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; 2010 m. balandžio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010).
Kaip jau minėta, šiuo atveju, ieškovas prašymą grindžia tariamu teismo subjektiškumu ir išankstinės nuomonės pareiškimu. Tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokiu būdu neįrodo teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Nes šios bylos kontekste, ieškovas prašė atidalinti jam tenkančią žemės sklypo dalį, nuo kitų bendrasavininkių ir pripažinti jį jo asmenine nuosavybe. Be abejo, savininko nuosavybė yra saugoma ir turi būti ginama. Tačiau to negalima daryti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, šiuo atveju LR Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostatų, nustatančių, kad valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos. Tuo tarpu iš ieškovo teismui pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad buvo keičiamos gretimų sklypų ribos ar tokie sprendimai būtų buvę priimami ar priimti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad taikos sutarties šalys nebūtų galėję sudaryti, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms (CPK 42 str. 2 d.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai skundžiamąja nutartimi atsisakė peržiūrėti priimtą sprendimą už akių.
Kiti atskirojo skundo argumentai šios bylos kontekste yra teisiškai nereikšmingi ir nepagrindžia skundžiamosios nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Todėl atskirasis skundas atmestinas.
Ieškovas ir atsakovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovo atskirasis skundas atmestas, jam kaip bylą pralaimėjusiai šaliai, bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos. Atsakovų prašymas tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo tiekiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, maksimalus atlyginimo dydis yra 400 Lt (800×0.5) (p.8.15). Tuo tarpu iš pateiktos 2012 m. vasario 1 d., PVM sąskaitos – faktūros Serija GV Nr. 44 matyti (b. l. 228-231), kad yra reikalaujama priteisti 875 Lt., t. y didesnę sumą nei nustatyta teisės aktu. Byloje nepateikti įrodymai apie trečiojo asmens J. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus apie už teikiamas teisines paslaugas sumokėtas sumas (b.l. 230-231), į tai, kad byla iš esmės nebuvo labai sudėtinga ir jokių specialių žinių nereikalavo, iš ieškovo P. Č. atsakovams E. Č. ir J. M. priteisti po 400 Lt jų patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 96 str.)
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 336-338 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovui P. Č. pateiktą naują įrodymą 2012 m. kovo 28 d. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdžio protokolą Nr. 24P-3 su priedais, viso 17 lapų ir voką.
Priteisti iš ieškovo P. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovų E. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 400 Lt (keturis šimtus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.