Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui P. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo J. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ieškovė) ieškiniu prašo: 1) neterminuotai apriboti tėvo P. K. valdžią nepilnamečių vaikų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) patenkinus ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų R. K., E. K. ir G. N. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti J. G. šeimoje; 3) priteisti iš atsakovo P. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. K., E. K. ir G. N., kiekvienam po 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas P. K. yra nepilnamečių vaikų R. K., E. K. ir G. N., tėvas. Vaikų motina M. N. (duomenys neskelbtini), vaikai likę be atstovo pagal įstatymą. 2025 m. vasario 24 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi leista paimti nepilnamečius vaikus R. K., E. K., G. N. iš jų tėvo P. K. Švenčionių rajono savivaldybės mero 2025 m. vasario 28 d. potvarkiais Nr. (2.1 E)V1-101, Vl-102, Vl-103 „Dėl vaiko E. K. laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo“, „Dėl vaiko R. K. laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo“ ir „Dėl vaiko G. N. laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo“, vaikams nustatyta laikinoji globa, vaikų globėju paskirtas D. A.. Faktiškai vaikai gyvena pas trečiąjį asmenį J. G., kuri vaikų globėja paskirta Švenčionių rajono savivaldybės mero 2025 m. birželio 16 d. potvarkiais Nr. (2.1 E) Vl-267 „Dėl laikinojo globėjo (rūpintojo) atleidimo ir naujo globėjo (rūpintojo) vaikui G. N. paskyrimo“, Nr. (2.1 E) Vl-268 „Dėl laikinojo globėjo (rūpintojo) atleidimo ir naujo globėjo (rūpintojo) vaikui R. K. paskyrimo“, Nr. (2.1 E) Vl-269 „Dėl laikinojo globėjo (rūpintojo) atleidimo ir naujo globėjo (rūpintojo) vaikui E. K. paskyrimo“. P. K. 2025 m. vasario 18 d. atsisakė priimti mobilios komandos pagalbą, su vaikais tėvas nebendrauja, išlaikymo neteikia, emocinio ryšio tarp vaikų ir tėvo nėra. P. K. atvyko tik į trečią atvejo vadybos posėdį, vykusį 2025 m. gegužės 5 d., informavo, kad jis vaikais negebės pasirūpinti ir atsisako jam siūlomos pagalbos. Jis nurodė, kad šiuo metu neturi galimybių pasirūpinti savo vaikais, neturi nuolatinio darbo, tinkamo būsto, taip pat nejaučia emocinio ryšio su vaikais ir nėra motyvuotas jų susigrąžinti į šeimą. Vyras taip pat pripažino, kad jokio ryšio su vaikais nepalaiko, jų nelanko ir nebendrauja, nėra pasirengęs prisiimti atsakomybės, įsipareigoti dėl vaikų priežiūros ir auklėjimo ateityje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad P. K. nevykdo savo, kaip tėvo, pareigų – nesidomi vaikų gerove, nebendrauja su vaikais, savarankiškai nededa pastangų atkurti emocinio ryšio, atsisako bendradarbiauti su specialistais bei nesiekia vaikų susigrąžinimo. Vertinant situaciją kompleksiškai, akivaizdu, kad šiuo metu nėra realių galimybių vaikams augti saugioje ir stabilioje aplinkoje su biologiniu tėvu. Todėl yra pagrindas kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios ribojimo, siekiant užtikrinti vaikų teises, jų saugumą, emocinę gerovę ir ilgalaikį stabilumą. J. G. šeimoje vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos augti šeimoje, geros buities gyvenimo sąlygos, vaikai tinkamai prižiūrėti, tinkamai rūpinamasi jų sveikata ir ugdymu, tenkinami būtiniausi poreikiai. Yra visos palankios sąlygos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, R. K., E. K. ir G. N. gyvenamoji vieta paliktina J. G. šeimoje. Taip pat prašoma priteisti iš Atsakovo P. K. išlaikymą mokant po 330 Eur kas mėnesį, kiekvienam nepilnamečiui vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Atsakovas P. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta.

Trečiasis asmuo J. G. teismo posėdžio metu su ieškinių sutiko, paaiškino, kad vaikai gyvena pas ją, jaučiasi saugus. Ji stengiasi užtikrinti nepilnamečių vaikų fizinį ir psichinį saugumą, sudaryti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrinti vaikų teisę į saugią socialinę aplinką, jiems yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Padėtis nepasikeitusi, tėvas atvykęs nebuvo, kitais būdais su vaikais nebendrauja, išlaikymo vaikams neteikia. Ji sutinka ir nori, kad vaikai gyventų jos šeimoje, nori juos globoti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys, t. y. tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Pagal CK 3.180 straipsnio 3 dalį neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Pagal kasacinio teismo praktiką laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma, turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o CK 3.155 straipsnyje yra apibrėžtas tėvų valdžios turinys savo vaikų atžvilgiu. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Taigi, tėvai turi ne tik prigimtinę, bet ir konstitucinę pareigą rūpintis savo vaikais ir juos išlaikyti. Tėvų pareigų vykdymas yra neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, nuolatinio rūpinimosi vaiko materialine ir dvasine gerove. Jei tėvai nesirūpina savo vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, – reiškia, kad nevykdo savo prigimtinės ir konstitucinės pareigos, o tai jau yra pakankamas pagrindas taikyti jiems įstatymų numatytas sankcijas.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tėvų valdžia ribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.

Atsakovui P. K. pareikštas ieškinys dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo tuo pagrindu, kad jis neįgyvendina tėvo valdžios nepilnamečių vaikų atžvilgiu, yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo, nesirūpina vaikais.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas su vaikais negyvena daug metų. Mirus vaikų motinai ir vaikams likus be atstovo pagal įstatymą, atsakovas, kaip vaikų tėvas, 2025 m. vasario 18 d. atsisakė priimti mobilios komandos pagalbą. P. K. su vaikais nebendrauja, išlaikymo neteikia, emocinio ryšio tarp vaikų ir tėvo nėra. P. K. į atvejo vadybos posėdžius 2025 m. kovo 21 d. ir 2025 m. balandžio 9 d. neatvyko, atvyko tik į trečią atvejo vadybos posėdį, vykusį 2025 m. gegužės 5 d., informavo, kad jis vaikais negebės pasirūpinti ir atsisako jam siūlomos pagalbos. Jis nurodė, kad šiuo metu neturi galimybių pasirūpinti savo vaikais, neturi nuolatinio darbo, tinkamo būsto, taip pat nejaučia emocinio ryšio su vaikais ir nėra motyvuotas jų susigrąžinti į šeimą. Atsakovas taip pat pripažino, kad jokio ryšio su vaikais nepalaiko, jų nelanko ir nebendrauja, nėra pasirengęs prisiimti atsakomybės, įsipareigoti dėl vaikų priežiūros ir auklėjimo ateityje. Atsakovui išaiškinus, kad atsisakymas priimti siūlomą pagalbą, nenoras bendradarbiauti ir nedalyvavimas pagalbos planavimo procese gali turėti teisinių pasekmių, jis dar kartą patvirtino, kad supranta savo atsisakymo bendradarbiauti pasekmes, šiuo metu nėra pasirengęs rūpintis vaikais, neturi galimybių užtikrinti jų gyvenimo sąlygų bei nėra motyvuotas imtis tėvystės pareigų. Daugiau P. K. su atvejo vadybininke ir socialine darbuotoja nebendravo, susisiekęs bei atvykęs nebuvo. Vaikai nurodė, kad tėvo nepamena, nes nematė 7 metus. Dėl nurodyto darytina išvada, jog atsakovui teikta pagalba nepadėjo išspręsti kylančių problemų, priežastys, dėl kurių nepilnamečiams vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, neišnyko ir laikinosios globos tikslas, jog vaikai grįžtų gyventi į šeimą, nebuvo pasiektas. Atsakovas nekeičia savo elgesio ir gyvenimo būdo, nededa pastangų sprendžiant problemas, neįgyvendina tėvo valdžios nepilnamečių vaikų atžvilgiu, yra nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, vykdymo.

Teismas konstatuoja, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo, pareigų visų vaikų atžvilgiu, nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo ir priežiūros, nesidomi jų ugdymu, neteikia jiems išlaikymo. Atsakovas neatlieka tėvo pareigų dėl abejingumo savo pareigoms, byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo valios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Jo netinkamas elgesys vaikų atžvilgiu yra neigiamai nuoseklus, duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir vaikai galėtų grįžti į atsakovo šeimą, nėra, nes atsakovas iš esmės nesiėmė jokių veiksmų įgyvendinti savo tėvo valdžią, nedėjo pastangų dalyvauti vaikų auklėjimo ir ugdymo procese, sustiprinti tarpusavio ryšį, užtikrinti tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis. Teismo vertinimu, vaikai negali gyventi pas atsakovą, nes jis negeba užtikrinti saugios aplinkos vaikams ir patenkinti jų poreikių, ryšis tarp tėvo ir vaikų yra nutrūkęs.

Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaikų poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovas vengia rūpintis savo nepilnamečiais vaikais dėl abejingumo savo pareigoms vaikų atžvilgiu, visiško nusišalinimo nuo šių pareigų vykdymo, nesant objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų gyventi kartu su savo vaikais, jų auklėti bei jais rūpintis ir nesant duomenų, kad ši padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti į teigiamą pusę, nustatytina atsakovo kaltė dėl tėvo valdžios neįgyvendinimo savo vaikų atžvilgiu. Toks atsakovo elgesys yra žalingas jo vaikams bei kenkia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Konstatavus nurodytas aplinkybes yra pagrindas atsakovui taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą jo nepilnamečių vaikų R. K., E. K. ir G. N. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Pažymėtina, jog apribojus tėvo valdžią tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei bus įrodyta, kad atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti nepilnamečius vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus nepilnamečių vaikų interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovas, pakeitęs požiūrį į nepilnamečių vaikų auklėjimą, turės teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas savo iniciatyva privalo pradėti bylos dėl vaikų nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaikų globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis).

Švenčionių rajono savivaldybės mero 2025 m. birželio 16 d. potvarkiais Nr. (2.1 E) Vl-267 „Dėl laikinojo globėjo (rūpintojo) atleidimo ir naujo globėjo (rūpintojo) vaikui G. N. paskyrimo“, Nr. (2.1 E) Vl-268 „Dėl laikinojo globėjo (rūpintojo) atleidimo ir naujo globėjo (rūpintojo) vaikui R. K. paskyrimo“, Nr. (2.1 E) Vl-269 „Dėl laikinojo globėjo (rūpintojo) atleidimo ir naujo globėjo (rūpintojo) vaikui E. K. paskyrimo“, vaikų R. K., E. K. ir G. N. laikinąja globėja paskirta jų mirusios motinos sesuo J. G.

Iš Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktų matyti, kad vaikai nuo 2025 m. vasario mėnesio gyvena su J. G., kuri tinkamai vykdo laikinojo globėjo pareigas, t. y. užtikrina nepilnamečių vaikų fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas ugdymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaikų teisę į saugią socialinę aplinką, jiems yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Buvo išklausytos ir vaikų nuomonės: vaikai pas laikinąją globėją jaučiasi saugūs, patenkinti gyvenimu pas globėją, nori ir toliau gyventi su ja.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. G. nurodė, kad užtikrina nepilnamečių vaikų fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrina vaikų teisę į saugią socialinę aplinką, jiems yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Ji sutinka ir nori, kad vaikų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo būtų nustatyta pas ją.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, patenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo, nepilnamečių vaikų R. K., E. K. ir G. N. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina laikinosios globėjos J. G. gyvenamojoje vietoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį sprendimu nustato teismas (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Atsakovas P. K. yra nepilnamečių vaikų R. K., E. K. ir G. N. tėvas, jis turi tėvo teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, apribojus tėvų valdžią, išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad teikia išlaikymą vaikams (CPK 178 straipsnis), tokių įrodymų byloje nėra. Atvirkščiai, iš bylos duomenų matyti, kad jis daug metų neteikia vaikams jokio išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sumą, kuri yra minimali ir neįrodinėtina išlaikymo vaikams suma, ji šios sumos pagrįsti ir įrodyti neprivalo.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių įrodymų dėl jo turtinės padėties, gaunamų pajamų, santaupų, turimo turto (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės bei atsakovo neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti jį nuo būtino jo vaikų poreikiams išlaikymo teikimo. Pagal teismų praktiką nustatant priteistino išlaikymo dydį, tėvų turinė padėtis yra svarbi, tačiau ne esminė aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie objektyvias priežastis, trukdančias jam dirbti ir teikti išlaikymą vaikams. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis atitinka nepilnamečių vaikų minimalius poreikius pagal jų amžių. Įvertinus nurodytas aplinkybes iš atsakovo nepilnamečiams vaikams R. K., E. K. ir G. N. priteistinas išlaikymas po 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025-07-15) iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriama jų laikinoji globėja J. G., kuriai išaiškinama, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis jų laikinasis globėjas disponuoja tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje yra pareikšti trys reikalavimai: 1) neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią, 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to, šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, o ieškovai – ir bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktai).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir už reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Už reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo priteistina 114 Eur žyminio mokesčio (100 Eur x 152,40 (vartotojų kainų indeksas ieškinio pateikimo dienai) x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis)), o už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – 267 Eur (11880 Eur (bendra išmokų už vienerius metus suma) x 3 proc. x 75 proc.), viso – 381 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas šioje byloje patyrė 24,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023-12-20 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą (8 Eur), iš atsakovo valstybei priteistina 24,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečių vaikų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nepilnamečių vaikų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos/rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti laikinosios globėjos J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimoje ir gyvenamojoje vietoje, adresu: Darbininkų g. 5, Švenčionėlių m., Švenčionių r.

Priteisti iš P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams: R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025-07-15 iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti nepilnamečių R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikiną globėją J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo skubiai vykdyti.

Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 381 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio. Atsakovui išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 24,55 Eur (dvidešimt keturis eurus 55 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.